Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai antras toks incidentas pastaruoju metu.
Anot VSAT, antradienį priešpiet VSAT Vilniaus pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą matė du Baltarusijos pusėje palei sieną einančius šios šalies pasieniečius. Jie dairydamiesi priėjo prie sienos linijos ties Šalčininkų rajono Stakų kaimu, kuris yra vadinamojoje Dieveniškių kilpoje.
„Sienos linija vietovėje yra žymima centriniu poligonometriniu stulpeliu, abipus kurio yra valstybių sienos ženklai. Netoliese Lietuvos teritorijoje yra pastatytas fizinis barjeras – tvora su koncertina.
Vienas Baltarusijos pasienietis perėjo sienos liniją ir įžengė į Lietuvos teritoriją apie 2 metrus. Tuomet pažeidėjas apsisuko ir grįžo atgal. Vėliau Baltarusijos pareigūnai tęsė judėjimą savo pusėje“, – teigiama VSAT pranešime spaudai.
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tai – jau antras panašus pastaruoju metu. Trečiadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai vaizdo sistemomis stebėjo penkis palei sieną savo šalies teritorijoje ėjusius Baltarusijos pasieniečius. Ši vieta yra ties Švenčionių rajono Ažuraisčio kaimu. Vienas šių pareigūnų trumpam įžengė į Lietuvos pusę maždaug iki metro atstumu ir nesustodamas grįžo atgal į savo šalies teritoriją. Šie penki pasieniečiai toliau tęsė patruliavimą savo pusėje.
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo tuomet VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje irgi pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Per pastarąją savaitę padaugėjo Baltarusijos pareigūnų jėga per sieną į Lietuvą stumiamų migrantų skaičius Dieveniškių kilpos pasienio ruože, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
„Per paskutinę savaitę padaugėjo atvejų, kai Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai jėga stumia neteisėtus migrantus Gintaro Žagunio užkardos ruože. Pavyzdžiui, vakar buvo neįleistas 71 neteisėtas migrantas ir jie visi bandė atvykti į Lietuvą būtent per šios užkardos ruožą. Tokių grupių buvo ir šiandien“, – žurnalistus pasienio ruože Dieveniškėse informavo R. Liubajevas.
Pasak jo, šiame pasienio poste bus didinamos sienos apsaugos pajėgos, pasitelkiami kariai.
„Siena kontroliuojama ir stebėjimas vykdomas sustiprintu režimu. Taip pat vyksta ir fizinio barjero, ir stebėjimo sistemų įrenginėjimo darbai“, – sakė VSAT vadas.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas žurnalistams teigė, kad Dieveniškių pasienio ruože netrukus bus baigta diegti nauja stebėjimo sistema.
Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.
Dieveniškių ir Rūdininkų gyventojų protestas prie Vyriausybės sostinėje. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Prie Vyriausybės ketvirtadienį keli šimtai žmonių susirinko į protestą prieš nelegalių migrantų apgyvendinimą Šalčininkų rajono savivaldybėje esančiame Dieveniškių miestelyje.
„Šiandienį susitikimą čia organizuoja Dieveniškių bendruomenė, palaiko šią akciją Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ir mums labai malonu, kad su mumis toli gražu yra ne vien dieveniškiečiai, bet palaiko ir kitos bendruomenės, kurios supranta šį svarbų klausimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš protesto organizatorių.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidente, apsaugokite mus“, „NE! pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse“, „Mums rūpi mūsų saugumas“, „STOP migrantams“, „Sveiki atvykę į vietą, kur policija daužo savo piliečius“ ir t. t.
Susirinkusiuosius lenkiškai ir lietuviškai maldai pakvietė į protestą atvykęs kunigas.
„Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi į protestą atvykęs kunigas.
Viena iš protesto organizatorių Liuba Poliak akcentavo, kad vietos bendruomenė apie Vidaus reikalų ministerijos planus Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus sužinojo ne iš atsakingų valdžios struktūrų, o iš žiniasklaidos.
„Atėjo laikas mums, ginant mūsų gyventojus, mūsų vaikučius, 24 metrų atstumu nuo planuoto apgyvendinimui pastato, ginant juos nuo tos rizikos, grėsmės potencialios. (…) Mums reikia ginti savo šeimas, tarpusavyje melstis už visus žmones Lietuvoje, kurie nepažįsta Dievo, už valdžios žmones, kurie nepažįsta Dievo. Tebūna jie palaiminti, te susitinka jie su Dievu savo gyvenime ir tada visiems bus geriau“, – į protestuotojus kreipėsi L. Poliak.
„Tada ateis Dievo išmintis, kaip atrišti tuos mazgus, kurie dabar sukūrė tą situaciją. Teduoda Dievas mums ramybės, kad mes taikiai, įstatymiškai gintume mūsų teises. Lenkiuosi širdimi visiems, kas atsiliepė, kas yra čia“, – taip pat akcentavo ji.
Į mitingą pareikšti Dieveniškių gyventojams palaikymo atvyko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, parlamentarai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas.
Policijos teigimu, proteste suteiktas leidimas dalyvauti 500 žmonių.
ELTA primena, kad Dieveniškėse trečiadienį lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė į Dieveniškes nuvykęs, nes norėjęs išklausyti jų rūpesčius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
„Mes laikome šią vietą kaip galimą. Šiuo metu tikrai kažkokios vežimo ar kitokios veiklos nebus, bet mes ją laikome, nes mes turime turėti rezerve šią vietą ar kitas vietas, nes situacija gali keistis kiekvieną dieną“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, nors buvo bandoma su bendruomene pasiekti kompromisą, tačiau, pasak jos, dialogas tiesiog neįvyko.
„Mes įsiklausėme ir į bendruomenės išsakytus lūkesčius, nes ne vieną kartą vyko viceministrai, kalbėjosi tiek su vietos valdžios atstovais, tiek su bendruomene, diskutavo, buvo sutarta, kad bus tam tikros derybos, ateisime su savo siūlymais, bet, deja, mes pamatėme, kad tiesiog įsijungė galbūt ir kitos grupės žmonių, ir tas dialogas tiesiog neįvyko. Nebuvo noro kažkaip ieškoti sprendimų“, – sakė ministrė.
„Tai aš tikiuosi, kad tas sąmoningumas, susitelkimas atsiras ir suprasime, kad tai yra labai rimti dalykai, kad tą situaciją galima labai rimtai užkaitinti“, – pridūrė ji. Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Bilotaitė teigia, kad, reaguojant į pastaruoju metu dėl nelegalių migrantų įvykusius nesankcionuotus protestus, bandymą trukdyti pareigūnų darbui, jos vadovaujama ministerija apie planus, kur bus perkeliami migrantai, nebepraneš.
„Aš dabar laikausi tokios taisyklės, kad komunikuoti apie konkrečias datas, konkrečias vietas nenorėčiau, nes tai gali išprovokuoti, kaip mes matėme, įvairiausias akcijas, protestus ne tik pilietiškai, bet ir nukreiptus prieš pareigūnus“, – akcentavo A. Bilotaitė.
„Mano pareiga yra, žinoma, užtikrinti visuomenės mūsų saugumą, bet pasirūpinti ir mūsų pareigūnų saugumu, kad jiems nekiltų grėsmė vykdant savo darbus ir pareigas“, – pridūrė ji.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad pirmadienį prie Rūdninkų poligono susiklosčiusi situacija, kai patekimą į jį užblokavusius protestuotojus policijos pareigūnams reikėjo patraukti jėga, yra susijusi su tuo, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) esą neturi strategijos, kuria iš anksto numatytų, kur nelegalūs migrantai turi būti apgyvendinti.
„Labai gaila, kad policija turi taisyti politikų klaidas. Naudoti, aš manau, proporcingą, adekvačią jėgą, bet prieš savo žmones. Tai apie ką mes kalbame, kai pareiškiame, kad mes apginsime, užtikrinsime žmonių saugumą bendraujant su nelegaliais migrantais. Ten vyksta kažkokie neramumai, bet pajėgos nesikiša, bet kai įvyko spontaniškas protestas, tada reakcija buvo. Policija tai turėjo padaryti, nes patekimas į VRM žinybinį objektą negali būti blokuotas. Tačiau žmonėms pasiųstas blokas signalas ir policija atsidūrė tarp dviejų barikadų pusių dėl politikų nekompetencijos ir klaidų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras visgi akcentavo, kad poligonai yra tinkama vieta nelegalių migrantų apgyvendinimui, kadangi tai yra toliau nuo gyvenviečių nutolusios teritorijos.
„Yra pakankamai didelė VRM infrastruktūra, kurią galima panaudoti. Rūdninkų poligonas yra vienas iš tų, kur tikrai buvo galima numatyti pačioje pradžioje. Tokių poligonų VRM turi ne vieną. Nustūmimas iš vienos bendruomenės į kitą nieko neišspręs. Visi žmonės bijo“, – teigė S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Valstietis“ pažymi, kad valdančiųjų sprendimas įkurdinti apgyvendinimo centrą prie pat pasienio su Baltarusija esančiame Dieveniškių miestelyje taip pat nebuvo teisingas sprendimas. Jo nuomone, kylantys neramumai šioje gyvenvietėje gali būti labai geras pretekstas įsikišti kaimyninės valstybės diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Dieveniškėse strategiškai visiškai netinkama vieta, tai yra kilpoje šalia valstybės sienos, kur sukėlus neramumus tikrai atsirastų pagundos kištis iš kitos šalies, bandant gelbėti žmones. Kaip mes matėme vadinamojo anos valstybės prezidento pareiškimus, kad čia šaudoma žmonėms virš galvų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nelegalius migrantus, atkeliavusius iš Baltarusijos teritorijos, ketinama apgyvendinti Rūdininkų poligone. Ministrės teigimu, šioje teritorijoje bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
„Jau yra padarytas sprendimas, dabar važiuoja palapinės į Rūdininkų poligoną, kuris yra Viešojo saugumo tarnybos prižiūrima ir valdoma teritorija. Ten tikrai bus nesudėtinga užtikrinti saugumo klausimus ir labai palanki teritorija, kur galima iki 1,5 tūkst. sutalpinti ir apgyvendinti žmonių“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
„Tikimės, kad labai greitu metu ten galėsime vežti žmones. Nes akivaizdu, kad užkardose nėra daugiau galimybių laikyti, nes tai apsunkina mūsų pareigūnų darbą“, – pridūrė ji.
Ministrė apie situaciją Dieveniškėse: įvairios grupės gąsdina žmones, tai netoleruotina
A. Bilotaitė taip pat įsitikinusi, kad Dieveniškių gyventojų bendruomenę priešintis nelegalių gyventojų apgyvendinimui skatina įvairios suinteresuotos grupės.
„Dėl Dieveniškių tai mes tikrai matome, kad šioje situacijoje labai aktyviai dalyvauja įvairios grupės, tarp jų grupės, tiek turinčios kažkokių politinių motyvų, tiek galbūt ir užsiimančios tam tikra neteisėta veikla, ir tai labai jaučiasi“, – teigė ji.
„Matyt, yra noro gauti ar politinių dividendų, ar kažkokių kitokių motyvų, nes ta vietovė turi tikrai specifiką ir, matyt, yra didelis nenoras, kad ten būtų daugiau pareigūnų, daugiau kontrolės ir tai galimai sutrukdytų tam tikras neteisėtas veiklas“, – taip pat akcentavo ji. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pabrėžia, kad Dieveniškėse, visų pirma, ketinama apgyvendinti vaikus ir pažeidžiamiausias migrantų grupes.
Vis tik A. Bilotaitė pažymi, kad ministerija nuo sprendimo Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus neatsitraukia.
„Mes nuo savo sprendimų pozicijos neatsitraukiame, ir tikrai netoleruotina, kad interesų grupės, turinčios savo motyvų, šiandieną grasintų, baugintų žmones, keltų kažkokias abejones“, – akcentavo ji.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau augant, Ministrų Kabineto nariai priversti sukti galvas, kur apgyvendinti atvykėlius. Visgi planai migrantus įkurdinti pasienio savivaldybių gyvenvietėse sulaukia vietinių pasipriešinimo. Gyventojai išsako nuogąstavimus dėl migrantų esą keliamo pavojaus jų saugumui.
Dėl vietinių gyventojų kaimynystėje apgyvendintų asmenų keliamų rizikų nesutaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietas prižiūrinčių pareigūnų kiekiai nėra pakankami ir kilus organizuotam pasipriešinimui, NSGK nario nuomone, šiuo metu esančių pajėgumų neužtektų siekiant sutramdyti besipriešinančius asmenis.
„Nereikia žmonėms meluoti, kad tai užtikrina saugumą. Savivaldybėse dabar yra akys, kurios mato, kas dabar realiai vyksta. Jeigu išeitų didesnė masė žmonių, tai jūs pabandykite sulaikyti 10-20 vyrų. Tai neįmanoma. Pareigūnai ginkluoti, bet jie nešaus, nebent tai keltų grėsmę kitam“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad visos rizikos valdomos, o „valstiečio“ išsakytus nuogąstavimus vadina politikavimu. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parlamentaras aiškina, kad apgyvendinimo vietose tvarką prižiūrintys pareigūnai stebi ir vertina situaciją, tačiau konflikto atveju jiems į pagalbą visuomet atvyktų pastiprinimas.
„Nėra taip, kad būtų uždaryta masė ir tu nežinai, kas ten vyksta. Taip nėra. Profesionalūs pareigūnai prieina kitaip. Tikrai net neabejoju, kad ponas Gaižauskas žino tokius dalykus, algoritmus. Jis buvęs pareigūnas. Bet šitoje vietoje nuspręsta papolitikuoti. Suprantu. Žmogiška“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai vertina NSGK kolegos D. Gaižausko retoriką. Pasak jos, siekiant susitvarkyti su šia Aliaksandro Lukašenkos suorganizuota krize, nereikėtų naudoti gąsdinimo retorikos migrantų atžvilgiu. Pasak socialdemokratės, suprantama, kad Lietuvos gyventojai nebuvo emociškai pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, suveikė ir netikėtumo faktorius. NSGK narė tikina, kad LSDP vietoje emocijomis grįsto gąsdinimo siekia valdantiesiems pateikti konkrečias rekomendacijas.
„Mes stengiamės pasiūlyti ramų, racionalų ir faktais grįstą situacijos vertinimą ir praktinius pasiūlymus. Tiek gąsdinimas, kad tai tariamai yra karo komendantai, tiek gąsdinimai, kad Lietuvą užplūs ir ją paskandins migrantai, tikrai yra neracionalu. Lietuvoje mes kalbame apie porą tūkstančių žmonių, kas mums tikrai yra neįprasta, bet priminsiu, kad Pietines Europos Sąjungos šalis kiekvienais metais užplūsta apie 100 tūkst. emigrantų“, – pasakojo D. Šakalienė.
D. Gaižauskas: migrantų skaičiui augant prasidės saugumo problemos
Tačiau „valstietis“ D. Gaižauskas tikina, kad gyventojų baimės dėl kaimynystėje apgyvendintų migrantų yra pagrįstos. Esą jam apsilankius nelegalių migrantų apgyvendinimo vietose, vietiniai jam su nerimu kėlė klausimus dėl nacionalinės valdžios sprendimų, o savivaldos atstovai, pasak LVŽS politiko, taip pat teigia neturintys pakankamų kontaktų su Vyriausybe. D. Gaižauskas įsitikinęs, kad konfliktų gali kilti ir dėl to, kad nepakankamai informacijos ir patarimų iš Ministrų Kabineto gavę savivaldos atstovai tiesiog neišmano kitos kultūros, religijos ypatybių.
„Dalis iš jų yra kitos religijos, tautybės. Savaime suprantama musulmonai. Jeigu neišmanai to tikėjimo, gali pridaryti didelių klaidų, dėl kurių jie labai greitai pradeda konfliktuoti. Sako, dar tas penkias dienas lyg ir buvo ramu, jie dar turėjo apsiprasti, kai kurie buvo sušalę. Bet kai sušilo, apsidairė, kur jie yra, prasidėjo jų sluoksniavimasis, kas yra lyderiai. Musulmonai pradėjo aiškintis, kodėl moterys su mumis, kodėl jos gyvena virš mūsų, o mes apačioje. Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie, suprantama, jas išmano“, – mano „valstietis“. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dalies gyventojų baimės, D. Gaižausko nuomone, yra pagrįstos ir dėl to, kad 3 ar 4 migrantus prižiūrintys ekipažai nėra pakankamos pajėgos užtikrinant tvarką 100 ar daugiau žmonių grupėje.
„Savivaldybėje esantys gyventojai tą pastebi, mato ir bijo, nes juos ne saugo, o prižiūri mūsų Viešojo saugumo tarnybos keli pareigūnai. Aš su jais diskutavau. Klausiau, kokios jų pareigos ir funkcijos, ką darytų, jeigu jie išeitų. Man atsakė: mes paprasčiausiai informuotumėme policiją, kuria kryptimi eina. Jeigu 1-2 eitų, tai bandytų sulaikyti, bet jeigu 10-20, jų tikrai nesulaikytų“, – nuogąstavo LVŽS frakcijos parlamentaras, kartu pažymėdamas, kad migrantams esą jau ir dabar pavyksta prasmukti nepastebėtiems.
„Gyventojai sako: mes patys pranešame pasieniečiams, kai juos randame malkinėje arba šiltnamiuose. Žinote, kaip nejauku“, – pasakojo jis.
LVŽS Šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigas einantis politikas ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ šešėlinio Ministrų Kabineto posėdyje kalbėjo, kad didelėmis grupėmis apgyvendinti nelegalūs migrantai jau skirstosi į hierarchines struktūras. Dalis jų, pasak parlamentaro, treniruojasi karate ir kitus kovos menus. Kalbėdamas su ELTA D. Gaižauskas taip pat neatmetė, kad migrantai gali pradėti planuoti tam tikrus koordinuotus veiksmus.
„Niekas negali garantuoti, kad taip nebus. Panašu, kad greičiausiai taip ir bus, nes kitose valstybėse, kur buvo tam tikri neramumai, jie buvo gan agresyvūs. Vieni, tikrai matosi, kur su vaikais, tai tikrai pabėgėliai. Kiti fiziškai gerai pasiruošę augaloti vyrai“, – potencialias grėsmes įžvelgė LVŽS narys, kartu primindamas, kad netgi Lietuvos piliečiui Igoriui Molotkovui prieš 6 metus yra pavykę iš pareigūnų atimti automatą.
„Jeigu geri augaloti vyrai, o šalia stovi keli pareigūnai, tai tuos pareigūnus nuginkluoti irgi nesunku. Atsimename, kaip vienas lietuvis buvo pabėgęs su kalašnikovu, kas darėsi, kiek turėjome vargo ir problemų“, – sakė „valstietis“.
Todėl NSGK narys neatmeta, kad migrantų skaičiams ir toliau augant, jie gali burtis į grupes ir siekti patekti į Vakarų Europą, o siekiant juos sustabdyti esą gali gali kilti sunkumų.
„Migrantai nori eiti toliau į Europą, jie tikrai ne į Lietuvą bandė ateiti. Juos sulaiko, jie negauna to, ko norėjo, jie pradės kelti tam tikrus klausimus. Kai jų prieis daugiau, jau daugiau nei 2 tūkst., jie tikrai nesustos, pradės burtis. Tada prasidės problemos“, – įspėjo D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas „valstiečių“ įžvalgas vadina politikavimu
Tačiau konservatorius L. Kasčiūnas mano, kad LVŽS išsakyti nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, saugumui užtikrinti pasitelkiama kelių lygių sistema, o vietoje budintys pareigūnai tėra pirmoji linija. NSGK pirmininkas pabrėžia neabejojantis tvarką užtikrinančių pareigūnų profesionalumu.
„Tikrai manau, kad rizikos valdomos. Aišku, saugumo pajėgų visada gali būti daugiau. Mes dažnai suprantame visą tą valdymą labai vienpusiškai. Įsivaizduojama, kad yra masė žmonių, kuri uždara, ji kažką organizuoja. Man teko naktį užkardoje budėti. Užkardoje šiek tiek kitas atvejis, kai apgyvendinti migrantai, bet pajėgumai yra panašaus lygio. Dabar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai perėmė kontrolę, tikrai puikiai pasirengę pareigūnai, žinantys, kaip malšinti riaušes. Dėl to iš karto ir pasakau, kad rizikos valdomos“, – tvirtino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas ir tai, kad su pareigūnais nuolat bendradarbiauja ir vietos gyventojai.
„Iš užkardų pastebėjau, visą laiką yra darbas su bendruomene. Atsiranda žmonių, kurie bendradarbiauja, informuoja, leidžia pajausti nuotaikas, perspėja, jeigu yra kažkokių niuansų. Darbas vyksta ir pareigūnai tą daro“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad jeigu hipotetinio scenarijaus atveju nutiktų taip, kad migrantai bandytų pabėgti, vietoje budintiems pareigūnams padėtų kur kas didesnės saugumo tarnybų pajėgos.
„Manau, kad (D. Gaižauskas-ELTA) nusprendė papolitikuoti ir pagąsdinti visuomenę. Manau, kad tai reikia vertinti adekvačiai, ramiai. Tarkime, buvo kelių žmonių pabėgimas Kapčiamiestyje. Na ir ką, miškuose buvo sugauti, tai kur tu čia labai smarkiai bėgsi? Nepabėgsi. Kaštus jie matyt irgi skaičiuoja. Yra kelių lygmenų apsauga. Yra ne tik tie pareigūnai, kurie saugo konkretų objektą konkrečiu metu. Yra kita linija. Kaip buvęs pareigūnas Dainius galėtų profesionaliau vertinti situaciją“, – aiškino TS-LKD politikas.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Tačiau konservatorius teigė suprantantis vietinius gyventojus ir tai, kad jų kaimynystėje apgyvendinus atvykėlius, stebint situaciją, apima tam tikras nesaugumo jausmas.
„Aš visiškai suprantu tuos jausmus. Tikrai nenoriu tų jausmų kritikuoti. Matyt, aš pats tuos klausimus kelčiau būdamas vienos ar kitos bendruomenės narys. Supraskime, kad mes turime tarnybas, turime profesionalius žmones, turime unikalią situaciją. Tiesiog noriu pasakyti, kad mes tas rizikas valdome“, – patikino NSGK pirmininkas.
Tuo tarpu reaguodamas į D. Gaižausko išsakytus nuogąstavimus, kad migrantai treniruojasi karate, konservatorius atsakė, jog šalies pareigūnai greičiausiai įvalgę ir geresnį kovos menų stilių.
„Gal mūsų pareigūnai geresnį stilių išmano, tai įveiktų juos. Nežinau, Dainius gal geriau žino, kokį jie ten stilių įvaldę, ar karate, ar taip toliau“, – pareigūnų sugebėjimais neabejojo TS-LKD frakcijos narys, kartu parekomenduodamas Lietuvos futbolo klubų skautams atkreipti dėmesį ne tik į migrantų tarpe esančius kovotojus, bet ir į futbolo talentus.
„Siūlyčiau pagalvoti, kad atsiųsti kokių futbolo skautų, gal rastumėme Lietuvos futbolui kokių proveržio deimantų. Vieną kitą deimančiuką. Daug nereikia“, – juokavo L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė: saugumo klausimu savivaldybės neturėtų būti paliktos vienos
Tačiau LSDP frakcijai priklausanti D. Šakalienė taip pat įžvelgia tam tikrų su migrantų apgyvendinimu susijusių saugumo užtikrinimo spragų. Pasak jos, viešosios tvarkos užtikrinimo koordinavimas migrantus priimančiose pasienio savivaldybėse turėtų būti užtikrintas nacionaliniu lygiu.
„Turime situaciją matyti kompleksiškai. Vienas dalykas, taip, žinoma, mes turime užtikrinti gyventojų saugumą ir pačių migrantų saugumą. Nes kai kur tiesiog yra kurstoma neapykanta, tai kelia riziką išprovokuoti konfliktą iš abiejų pusių. Tą turime užkardyti. Antras dalykas, apsauga turi būti ne savivaldos klausimas, apsauga turėtų būti organizuojama nacionaliniu lygiu, nes ekstremalios padėties paskelbimas pasienio savivaldybėse iš esmės reiškia, kad tai nacionalinio lygmens krizė“, – akcentavo NSGK priklausanti parlamentarė.
Antroji problema, dėl kurios, socialdemokratės nuomone, gyventojų baimės migrantų atžvilgiu auga – nuoseklios Vyriausybės komunikacijos trūkumas.
„Labai svarbu komunikacija. Pavyzdžiui, Dieveniškėse šiuo metu vykstanti situacija yra gera iliustracija, kas nutinka, kai nėra aiškios komunikacijos strategijos, kurios esmė turėtų būti, kad gyventojai iš anksto turėtų būti labai proaktyviai informuojami, kas, kur bus statoma, kiek bus žmonių. Nes kitaip sukuriama puiki dirva baimėms, gąsdinimams, sąmokslo teorijoms“, – mano D. Šakalienė. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Pasak jos, siekiant užtikrinti saugumą, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad skirtingos migrantų grupės būtų apgyvendintos skirtingose vietose.
„Mes turime atsižvelgti į kitų šalių patirtis. Turi būti atskiriamos šeimos (ypač su vaikais), kita grupė – moterys, trečia grupė – vyrai. Tai turi būti atskiros stovyklos ir atskirai apgyvendinamos. Jeigu šeimos su vaikais, moterys turi būti apgyvendinamos, kur yra patogesnė infrastruktūra ir tai tikriausiai bus arčiau gyvenamųjų vietų, tai vyrų stovyklos gali būti ir toliau nuo gyvenamųjų vietų. Tuomet paprasčiau užtikrinti ir apsaugą“, – pasiūlymus vardino D. Šakalienė.
Praėjusią parą, šeštadienį, pasieniečiai sulaikė 133 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2603 neteisėti migrantai.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį vykstant vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex”) vykdančiojo direktoriaus Fabrice Leggeri susitikimui, prie ministerijos pastato kelios dešimtys Dieveniškių miestelio gyventojų protestavo prieš planus jų gyvenvietėje esančioje buvusioje Technologijų ir verslo mokykloje apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Jie teigia esantys susirūpinę savo saugumu bei pažymi, kad dėl šių valdžios planų ketina kreiptis į teismą.
Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuojantiems dieveniškiečiams sako, kad migrantai negali „levituoti“ ore, o ši gyvenamoji vieta pasirinkta dėl patogios geografinės padėties apribojant migrantų judėjimą.
Ministerijos planais nepatenkintų protestuotojų plakatai skelbė: „Dieveniškių gyventojų teisių pažeidimui ne!!!“, „Išgirskite Dieveniškių gyventojus!“, „Mums rūpi saugumas“.
Dieveniškiečių bendruomenės atstovė Liuba Poliak pasakojo, kad daugiausiai susirūpinimo vietiniams kelia jų saugumas. Pasak jos, migrantus ketinama apgyvendinti prie pat miestelio mokyklos, todėl tai esą gali sukelti papildomų iššūkių ir pareigūnams, ketinantiems užtikrinti saugumą.
„Mes suprantame, kad tuos žmones reikia kažkur apgyvendinti, aprūpinti. Bet tegul tai būna kažkur, kur bus saugus atstumas, kad pareigūnai, kurie mus žada saugoti, turėtų laiko sureaguoti“, – žurnalistams sakė L. Poliak, kartu pridurdama, kad gyventojai dėl Vyriausybės planų ketina kreiptis į teismą.
„Jeigu mums nepavyks nieko padaryti, galutinė instancija yra Lietuvos teismas. Mes kreipsimės. Jau vyksta advokato paieška“, – tvirtino ji.
B. Petkevič: gyventojai planuoja palikti Dieveniškes
Tuo metu proteste taip pat dalyvausi Seimo narė Beata Petkevič pasakojo, kad jos atstovaujamos vienmandatės apygardos teritorijoje esančio miestelio gyventojai dėl VRM planų esą netgi planuoja palikti savo namus.
„Dieveniškėse yra 500 žmonių, o pabėgėlių centre planuojama apgyvendinti nuo 500 iki 1, 5 tūkst. migrantų. Šalia yra darželis, mokykla, kuriuos lanko 200 mokinių. Tai neįmanomas dalykas. Visą laiką būtų policija, pasienio tarnybos, užsienio tarnybos. Žmonės jaustųsi, kaip ne savo namuose. Jie deklaruoja, kad jie išvažiuos iš Dieveniškių“, – įsitikinusi Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė B. Petkevič.
I. Šimonytė: migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka
Visgi premjerė I. Šimonytė tvirtai laikosi pozicijos, kad Dieveniškės yra tinkama vieta migrantų apgyvendinimui, kadangi šioje teritorijoje būtų patogu užtikrinti migrantų judėjimo kontrolę. Ji taip pat pabrėžia, kad ir migrantai yra žmonės, todėl juos vienaip ar kitaip teks apgyvendinti kažkurioje savivaldybėje.
„Reikėtų suprasti paprastą dalyką. Migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka, kad kažkas mano, jog nenori. Tai yra gyvi žmonės ir jeigu jie kirto sieną, mes turime juos kažkur apgyvendinti, kol bus išspręsti procedūriniai klausimai. Tai vis tiek bus kažkokia savivaldybė“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Lietuvos „apendicitu“ vadinamos Dieveniškės dėl savo geografinės padėties yra patogi vieta užtikrinant migrantų judėjimo kontrolę.
„Dieveniškių kilpa turi logistinių privalumų, kadangi iš ten pasišalinti yra ribotos galimybės, mes ten turime valstybės turto. Vėlgi, savivaldybei neužkeliame kažkokios naštos ir atsakomybės rūpintis žmonėmis“, – aiškino I. Šimonytė.
A . Bilotaitė: sunku rasti vietą, kuri visiems tiks
Panašios, kaip ir premjerė, pozicijos laikosi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Ji teigia suprantanti dėl kultūrinių skirčių atsirandančią gyventojų baimę ir nenorą, kad nelegalūs migrantai būtų apgyvendinti jų kaiminystėje. Vis tik ministrė tikina, kad gyventojų saugumas bus maksimaliai gerai užtikrintas.
„Tikrai puikiai suprantu mūsų visuomenę, nes neteisėti migrantai yra žmonės su kitokia kultūra, religija, visai iš kitų vietų ir tai, kas yra nežinoma, visada gali sukelti tam tikrą išgąstį ir baimę. Ir tikrai noriu nuraminti visus ir nusiųsti aiškią žinutę, kad mes užtikrinsime apsaugą“, – VRM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad objektų, kuriuose apgyvendinti nelegalūs migrantai, apsaugą perėmė Viešojo saugumo tarnyba.
„Tai yra savo srities profesionalai, kurie savo darbą atliks maksimaliai gerai. Taip pat policijos pajėgos, kurios taip pat savo pajėgas yra pastiprinusios, kad bendruomenės jaustųsi saugiau. Todėl tikrai prašau solidarumo. Ir tikriausiai sunku bus rasti Lietuvoje vietą, kuri visiems tiks, kur visi būtų patenkinti“, – paragino vidaus reikalų ministrė.
Liepos 18 d. duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 096 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 435 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 098. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano piliečiai, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikytas 431 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Ignalinos – 334, Varėnos – 353, Švenčionių – 168, Lazdijų – 142.
G. Žagunis pirmas iš dešinės. VSAT nuotr.
Trečiadienį bus minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 30-osios mirties metinės. Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.
Rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje už G. Žagunį bus aukojamos šv. Mišios. Po jų ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro sesuo Ramunė Grudzinskienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinis pučiamųjų orkestras.
Vidudienį G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyks iškilmingas minėjimas laikantis visų karantino metu nustatytų saugumo reikalavimų, pažymima VSAT pranešime. Bus dedama gėlių, prisimintas pasieniečio žygdarbis. Čia taip pat dalyvaus VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Planuojama, kad renginio dalyvius iš oro pasveikins ir Gintaro žygdarbį prisimins tuo metu pasienyje patruliuosiančio VSAT sraigtasparnio „Eurocopter“ įgula, skrydį skirsianti kolegai Gintarui atminti.
Taip pat minėjimo metu bus pristatytas specialiai G. Žagunio žūties 30-mečiui VSAT iniciatyva pagamintas proginis atminimo medalis „Gintaras Žagunis 1957–1991“. Šis skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas apdovanojimas, kaip teigia VSAT, bus įteiktas keliems kol kas neskelbiamiems asmenims. Minėjimo metu bus apdovanoti ir pasižymėję pasieniečiai.
Renginio metu bus pagerbtas ir šių metų kovą mirusios Gintaro mamos Aldonos Žagunienės atminimas.
Trečiadienį vidudienį visuose VSAT padaliniuose, įskaitant kontrolės punktus ir tarnybos vietas prie Lietuvos fizinės sienos, pasieniečiai Gintaro atminimą pagerbs tylos minute.
Tos pačios dienos rytą Pasieniečių mokykloje, veikiančioje Vilniaus rajono Medininkų kaime, dalyvaujant visiems kursantams ir mokyklos dėstytojams irgi iškilmingai bus prisimintas Gintaro žygdarbis. Pasieniečių mokykloje veikiančiame Pasieniečių muziejuje bus atidaryta G. Žagunio 30-osioms žūties metinėms skirta paroda.
Tarnybą pasienyje laisvės gynėjas G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.
Lemtingą 1991 m. gegužės 19 d. rytą iš Baltarusijos įvažiavusios ginkluotos grupės agresyvūs veiksmai buvo nukreipti prieš Lietuvos pasieniečius. Tarnybą Krakūnų kaime vykdžiusio ir ten nušauto uniformuoto pasieniečio G. Žagunio žūties priežastis – posto užpuolimas iš pasalų, mėginant įvykdyti teroristinį aktą. Po mėnesio Gintarui būtų sukakę 34-eri.
Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.
2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.
2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gynėjo kelias“.
Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.
G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“, „Valstybės sienos apsaugai 95“ ir „Valstybės sienos apsaugai 100“.
Pastaruoju metu tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidos priemonėse gausu diskusijų dėl Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadovybės ketinimų Kovo 11-ąją surengti dviprasmiškai vertinamas eitynes.
Ko siekia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, norėjusi žygiuoti pagrindine sostines gatve – Gedimino prospektu? Ar tikrai LTJS yra organizacija, kurią derėtų kritikuoti bei smerkti? Ar teisingai pasielgė Vilniaus savivaldybė, nesudarydama sąlygų šios organizacijos jaunuoliams žygiuoti centrine sostinės gatve? Ką į LTJS skundus atsakė Vilniaus administracinis teismas? Kokios pozicijos laikosi Vilniaus meras Artūras Zuokas?
Kovo 11-osios proga visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt kalbina Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovą Julių Panką. Su LTJS vadovuJuliumi PANKAkalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Pirmojoje interviu dalyje dėmesys buvo sukoncentruotas į teisinius aspektus – leista ar neleista žygiuoti. Šioje, antrojoje, dalyje, žvelgiama plačiau: kas, kodėl ir kokiomis priemonėmis bando menkinti šią lietuviško jaunimo organizaciją, kaip LTJS vadovybė vertina Lietuvos – Lenkijos bei Lietuvos – Latvijos tarpusavio santykius, kodėl savo vasaros stovykloms pasirinko būtent Dieveniškes…
Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.
Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.
O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.
LTJS kasmet vasario 16-ąją žygiuoja Kaune, kovo 11-ąją mūsų šūkiai drebina Vilniaus Gedimino prospektą, gegužės 21 dieną Panerių memorialas skamba nuo mūsų dainų.
Pernai nedraugiškos mūsų Tautai jėgos smerkė mūsų tradicinę Dieveniškių stovyklą, šmeižė ir juodino baltiškumo ir patriotizmo idėjas.
“Žmogaus teisių” “gynėjai” iš savo “stebėjimo institutų” gąsdino visą Lietuvą įžvelgdami mūsų renginyje visokius “-izmus”. Nedraugiškos lietuvybei politinės jėgos, valdančios Šalčininkų rajoną, irgi prisijungė prie šios šmeižto propagandinės akcijos, turėjusios net tarptautinį atgarsį. Tačiau, “šunys loja, o karavanas juda”…
Tikriausiai visi esame skaitę užsienio kalbomis parašytų publikacijų, kurios žeidė mūsų lietuviškąjį orumą ir savigarbą. Neabejoju, jog tendencingų antilietuviškų rašinių esame matę tiek rusiškuose, tiek lenkiškuose, tiek vokiškuose ar kokia nors kita užsienio kalba leidžiamuose leidiniuose.
Tačiau daugelis iš mūsų tik skėsteldavome rankomis liūdnai atsidusdami: “negalime nieko pakeisti”. Nejaugi priversime, pavyzdžiui, “Pravdą” ar “Izvestijas” rašyti palankiau, pateikiant ir lietuviškuosius argumentus? O juk būdų, kaip priešintis antilietuviškoms dezinformacijoms, esama. Užtektinai. Ir veiksmingų. Tiesiog nereikia sėdėt nuolankiai sukryžiavus rankų.
Regis, politinės, ekonominės, kultūrinės informacijos nūnai tiek daug, kad vos spėk skaityti, klausytis, žiūrėti. Dažnusyk informacijos pasirodo tiek daug, kad nebepajėgiame visko suvokti, įsiminti.
Kartais net apima neviltis: kiek beskaitytume laikraščius, kiek besiklausytume informacinių televizijos laidų, kiek bepraleistume laiko spaudos konferencijose, o vis tiek ką nors, žiūrėk, imsime ir pražiopsosime. Žodžiu, kaip atsirinkti tik tai, kas svarbiausia?
Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.
Kauno karininkų ramovėje vakar dirbo Vilnijos draugijos organizuota konferencija, skirta Vilniaus dienai atminti. Aktualius pranešimus apie Suvalkų sutartį, prieškarinius ir dabartinius Lietuvos santykius su Lenkija, apie Vilniaus vadavimo istorinį atminimą perskaitė istorikai.
Buvo pristatyta Algimanto Liekio knyga (I-II t.t.) apie istorines lenkų skriaudas Lietuvai. Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas pateikė pranešimus, analizuojančius mūsų santykius su Lenkija bei kitais kaimynais, perspėjo dėl pietryčių Lietuvoje mėginamo kurti Lietuvos vientisumą pažeidžiančio rezervato (apie tai savo nuomonę išdėstė ir prof. A. Butkus). Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas pabrėžė, kad santykiuose su Lenkija dabar būtinas „perkrovimas”: nenusileisti ir tuo pačiu protingai, atvirai su šiuo kaimynu aiškintis dėl visų nesutarimų.
Masinės jaunuolių eitynės valstybinių švenčių progomis su trispalvėmis ir šūkiais „Lietuva – lietuviams“, nacistinės simbolikos pasirodymas viešose vietose per A. Hitlerio gimimo metines, o dabar ir provokuojamais lozungais besišvaistanti tautiniu jaunimu save vadinančios organizacijos stovykla lenkų gausiai gyvenamame Vilniaus krašte.
Ką pasako tokie reiškiniai apie visuomenės nuotaikas šiandieninėje Lietuvoje? Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus LTV laidoje „Savaitės atgarsiai“ pareiškė, kad Lietuvoje pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos ekstremizmui plisti. Buvęs VSD vadovas perspėja, kad jei valstybė nesiims priemonių, netolime ateityje galime turėti problemų. Naujausias sukrečiantis pavyzdys – tragiški įvykiai Norvegijoje.
Viename paskutiniųjų savo interviu, duotų televizijai RTVi, žymus Rusijos žurnalistas, žurnalo “GQ” redaktorius Nikolajus Uskovas kalbėjo apie tuos, kurie kelia maksimalius reikalavimus. Tiek sau, tiek aplinkiniams. Ne maksimalistai politikai ir verslininkai taip ir lieka prie “suskilusios geldos”. Nebankruotuoti tetrokštantis verslininkas nevertas sudilusio skatiko, jis būtinai bankrutuos, nes neturi toli siekiančių tikslų.
N.Uskovas kalbėjo apie Rusijos politiką ir Rusijos politikus, bet šiuos žodžius nesunku pritaikyti ir Lietuvai, kuri šiandien neturi jokių didesnių, sunkiai įgyvendinamų tikslų. Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų nelaimė – per mažos ambicijos?
Ketvirtus metus iš eilės Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga rengia vasaros stovyklą jaunimui.
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, vykdome tęstinį projektą – stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“ Dieveniškėse. Šiais metais – pagal projektą „Baltų amatai, kultūra ir kalbos”.
Tautinio jaunimo suvažiavimai kasmet gausėja ir kokybiškėja, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti pačią sėkmingiausią mūsų stovyklą, vykusią Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bazėje.
Mūsų nereikia vesti į Lietuvą. Mes čia gyvename nuo amžių, tai jūs, lietuviai, turite integruotis į šį kraštą, – teigia lenkas Valdemaras Tomaševskis, šliūkštelėjęs brangaus A – 95 markės benzino į per 20 metų gerokai prigesusį lenkų autonomijos idėjos Vilniaus ir Šalčininkų krašte laužą.
Liepsna plykstelėjo labai aukštai, o man atrodo, jog, nepaisant amžinai surūgusio, amžinai pikto ir nepatenkinto veido, Tomaševskis patyliukais linksmai kikena: tikslas pasiektas, lietuviai ūžia lyg bičių avilys, o lenkai (?), turintys paranojinių aspiracijų šiame krašte, dar labiau pamils savo vadą. O vadas dar plačiau išskleis savo sparnus. Jau pačioje sostinėje skleidžia.
