songaila_mazas

Kauno karininkų ramovėje vakar dirbo Vilnijos draugijos organizuota konferencija, skirta Vilniaus dienai atminti. Aktualius pranešimus apie Suvalkų sutartį, prieškarinius ir dabartinius Lietuvos santykius su Lenkija, apie Vilniaus vadavimo istorinį atminimą perskaitė istorikai.

Buvo pristatyta Algimanto Liekio knyga (I-II t.t.) apie istorines lenkų skriaudas Lietuvai. Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas pateikė pranešimus, analizuojančius mūsų santykius su Lenkija bei kitais kaimynais, perspėjo dėl pietryčių Lietuvoje mėginamo kurti Lietuvos vientisumą pažeidžiančio rezervato (apie tai savo nuomonę išdėstė ir prof. A. Butkus). Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas pabrėžė, kad santykiuose su Lenkija dabar būtinas „perkrovimas”: nenusileisti ir tuo pačiu protingai, atvirai su šiuo kaimynu aiškintis dėl visų nesutarimų.

Continue reading „Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus?”

songaila_didelis

Įsibėgėja Seimo rudens sesijos veikla. Pastaroji savaitė buvo žymi Lietuvos Respublikos Prezidentės pasiūlytų Šilumos ūkio įstatymo pataisų, numatančių vertikalios „šiluminių tinklų” monopolijos išardymą, svarstymu ir priėmimu.

Nors ir galima būtų pasidžiaugti, kad abstraktus tikslas buvo pasiektas, bet iš tikrųjų tą padaryti galėsime tik tuomet, kai pamatysime, kaip toliau klostysis konkreti gyvenimo tikrovė, kas ir kaip valdys daugiabučių namų „šiluminius mazgus”.

Continue reading „Ką tai galėtų reikšti?”

lauras_bielinis_interviu

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt su laikraščiu “XXI amžius” tęsia pokalbių ciklą su žymiais Lietuvos politikais ir politikos apžvalgininkais. Šiandien mūsų svečias – Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis.

Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas L.Bielinis pateikia savo požiūrį į svarbiausias šių dienų aktualijas: kodėl dabartinė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusipelnė kritikos, analizuoja CŽV kalėjimų eskalavimo Lietuvoje problemą, gilinasi į sudėtingus Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykius, nemano, kad teismo tarėjų institucijos piršimas – geras sumanymas ir prognozuoja gražią politinę ateitį dabartiniam Vilniaus merui Artūrui Zuokui…

Continue reading „Lauras Bielinis: “Prezidentė į šalia esančius žvelgia su pernelyg didele įtarumo doze””

konferenc_rugsejo21_dar

Perverčiau Mykolo Biržiškos “Vilniaus Golgotą. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštį”. Mažytę tų kančių dalelę pamečiui paskelbiau internete, nes tapo visiškai akivaizdu, kad Vilniaus Golgota tęsiasi iki šių dienų.

Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui Vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gręsia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta.

Dar gerai prisimenam autonomininkų, jedinstvininkų ardomąją veiklą. Tada vadavomės iš rusiškosios okupacijos. Šiandien Vilniuje vaizdas panašus. Skirtumas tik tas, kad tada lietuvių tauta (ir didžioji dalis tautinių mažumų) buvome vieningi, veikėme ryžtingai, o dabar bejėgiškai skėsčiojame rankomis, abejingai stebime, kai Vilnijoje siautėjama taip, kaip M.Biržiškos laikais, aprašytais “Vilniaus Golgotos” dienoraštyje. Bet Lietuvos lenkai čia niekuo dėti, jie primena už gerklės pagriebtą įkaitą, kai grobikas reikalauja išpirkos daugiau, negu terorizuojamasis gali atiduoti.

Continue reading „Legalizuotas genocidas”

ozolas_naujausias

Rugpjūčio 21 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko konferencija – diskusija “Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien”. Pranešimus perskaitė:

A.Tyla. “Rytų Lietuva ir derybos dėl Lenkijos ir Lietuvos sutarties”

R.Ozolas. “Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas”

G.Songaila. “Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien”

A.Eigirdas. “Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas”

A.Merkys. “Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai”

R.Maceikianec. “Kada supratome, kad autonomija – tai Kremliaus planas”

K.Garšva. “Dabartinės Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo problemos ir galimi jų sprendimo keliai”

Continue reading „Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas”

gintaras_portretas_2

Rugpjūčio 25 dieną Kultūros ministerija Vilniuje surengė mokslinę – praktinę konferenciją “Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti”. Būčiau neteisus, jei šį renginį pavadinčiau tendencingu “nuo pradžios iki pabaigos”. Juk negalima paneigti, kad tądien kalbėjo ir keletas pranešėjų, kurie pateikė būtent lenkams nemalonių faktų, priekaištų, skaičių.

Pavyzdžiui, prof. hab. dr. Gediminas Merkys ilgokai vardino, kiek daug nepelnytų skriaudų patyrėme nuo lenkų tarpukario metais. O štai “Žinių radijo” laidos “Žiniasklaidos anatomija” vedėjas Vidmantas Valiušaitis pasakojo, kaip tada  Lietuvos valdžia nemokėjo bendrauti su mažlietuviais ir vokiečiais Klaipėdos krašte. Prof. dr. Antanas Kulakauskas, gilindamasis į Lietuvos – Lenkijos santykius, įdomiai  palietė suomių santykius su švedų ar laplandų tautinėmis mažumomis. Kultūrologas Darius Kuolys pateikė nerimą keliančių pavyzdžių, kaip iš buitinio lygmens lietuvių – lenkų konfliktas persimeta jau ir į intelektualų gretas.

Continue reading „Kuo nusikaltau broliams lenkams”

vilmorus_gaidys_1

Portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu. Ankstesniuose interviu Slaptai.lt svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi.

 Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui. Svarstyta, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Analizuota ir Bažnyčios įtaka politinėms lietuvių nuostatoms.

Pagrindinė šiandieninio interviu tema: ar Lietuvos rinkimų rezultatus gali paveikti kokie nors tragiški užsienio įvykiai. Sakykim, šūviai Norvegijoje ir riaušės Didžiojoje Britanijoje. Tiksliau tariant, ar šie nutikimai tautines idėjas propaguojančioms Lietuvos partijoms ir visuomeniniams judėjimams pridės populiarumo? O gal atvirkščiai – išretins gerbėjų gretas.

Continue reading „Apie užsienio įtakas, politinius reitingus ir Artūro Zuoko fenomeną”

Smetona

2011 m. rugpjūčio 10 d. įvyko Prezidento Antano Smetonos 137-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.

Dalyvavo LR Seimo nariai A. Dumčius, R. Kupčinskas ir G. Songaila; Kauno m. savivaldybės tarybos nariai, Seniūnijų seniūnai, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai. Minėjimo pradžioje sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, padėtos gėlės prie A. Smetonos paminklo. Minėjimo dalyviai pasidalijo mintimis apie A. Smetonos veiklą. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas savo kalboje paminėjo A. Smetonos politinės publicistikos reikšmę ateities kartoms ir teigė „kai A. Smetona buvo LR Prezidentu, valstybinės institucijos susidūrė su daugeliu problemų, o šiandien mes matome, kad jos susiduria su politinio pasitikėjimo deficitu“. Minėjimo dalyviai aplankė istorinės Prezidentūros muziejaus ekspoziciją. Prezidento A. Smetonos gimimo metinės Kaune minimos trečią kartą ir tampa tradicija.

Continue reading „Prisimintas Prezidentas Antanas Smetona”

gintaras_portretas_2

Viename paskutiniųjų savo interviu, duotų televizijai RTVi, žymus Rusijos žurnalistas, žurnalo “GQ” redaktorius Nikolajus Uskovas kalbėjo apie tuos, kurie kelia maksimalius reikalavimus. Tiek sau, tiek aplinkiniams. Ne maksimalistai politikai ir verslininkai taip ir lieka prie “suskilusios geldos”. Nebankruotuoti tetrokštantis verslininkas nevertas sudilusio skatiko, jis būtinai bankrutuos, nes neturi toli siekiančių tikslų.

N.Uskovas kalbėjo apie Rusijos politiką ir Rusijos politikus, bet šiuos žodžius nesunku pritaikyti ir Lietuvai, kuri šiandien neturi jokių didesnių, sunkiai įgyvendinamų tikslų. Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų nelaimė – per mažos ambicijos?

Continue reading „Būtinoji gintis”

gintaras_portretas_2

Negalima nuolat kartoti neigiamos informacijos. Laikraštis paskelbė pasakojimą apie kokią nors blogybę, o mes puolame ją kartoti, perduoti iš lūpų į lūpas (…). Mes tarsi pamirštame, jog žodžio galia daug kartų didesnė, nei mums atrodo. Su žodžiais reikia elgtis atsargiai, kaip ir su ginklu, ugnimi ar peiliu. Peilį galima panaudoti ir gydymui, ir žudymui (…). Mūsų viena iš didžiausių klaidų: kritikuodami draugą, partnerį ar oponentą manome, kad jį įtakojame teisinga linkme. O iš tiesų kritika atsisuka prieš mus pačius. Kritikos žodžių negatyvas pirmiausiai kerta tiems, kurie juos ištaria, o ne tiems, kuriems jie taikomi. Kai liejame pyktį, pirmąja auka tampame mes pats…

Continue reading „Mes ne iš tų, kurie įstengs pasipriešinti”

songaila_mazas

Kaip liepos 13-ąją pažymėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė, dabartinė Vyriausybė pernelyg vangiai sprendė suskystintų dujų terminalo statybos klausimus, nors tai yra pagrindinis objektas, sprendžiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės uždavinį.

Lietuvos energetinis sektorius yra ir dar ilgai bus priklausomas nuo dujų importo, o Lietuva iki šiol neturi jokių alternatyvių dujų importo galimybių. Mūsų šalis moka Rusijai už dujas monopolines kainas, žymiai didesnes, nei moka visi mūsų kaimynai ar vakarų Europos šalys, ir jau dabar dėl  to patiria beveik pusės milijardo litų nuostolius kasmet.

Continue reading „Nusikalstamai neryžtingai gynė Lietuvos energetinio saugumo interesus”

songaila_m

Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios „tikrosios Lietuvos” pietinis pakraštys.
Dar piečiau esančiame Lydos krašte plytėjo jotvingių–dainuvių ir lietuvių mišriai gyvenami plotai. Kaip žinia, šiauriniai jotvingiai, giminiška lietuviams gentis gana greitai pateko į kuriamos Lietuvos valstybės branduolį ir ilgainiui sulietuvėjo. Maždaug nuo XII amžiaus į šį kraštą iš lėto pradėjo migruoti slavai dregovičiai, o dalis jotvingių palaipsniui suslavėjo, priėmę stačiatikių bei katalikų tikybą. Archeologiškai jotvingių kultūra į pietus nuo Šalčininkų visame Lydos aukštumos plote fiksuojama iki pat XVII amžiaus pabaigos, o 1860 m. gyventojų surašymas parodė, kad net pietinėje Gardino gubernijos dalyje jotvingiais save dar laikė per 30000 žmonių.

Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios „tikrosios Lietuvos” pietinis pakraštys.

Dar piečiau esančiame Lydos krašte plytėjo jotvingių–dainuvių ir lietuvių mišriai gyvenami plotai. Kaip žinia, šiauriniai jotvingiai, giminiška lietuviams gentis gana greitai pateko į kuriamos Lietuvos valstybės branduolį ir ilgainiui sulietuvėjo. Maždaug nuo XII amžiaus į šį kraštą iš lėto pradėjo migruoti slavai dregovičiai, o dalis jotvingių palaipsniui suslavėjo, priėmę stačiatikių bei katalikų tikybą. Archeologiškai jotvingių kultūra į pietus nuo Šalčininkų visame Lydos aukštumos plote fiksuojama iki pat XVII amžiaus pabaigos, o 1860 m. gyventojų surašymas parodė, kad net pietinėje Gardino gubernijos dalyje jotvingiais save dar laikė per 30000 žmonių.

Continue reading „“Kiekvienas Šalčininkų žemės lopinėlis mena didžią istoriją””

songaila_didelis

Birželio 19-ąją įvyko tai, kas, matyt, buvo neišvengiama. Gintaro Songailos vadovaujami tautininkai nusprendė palikti Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Taip nuspręsta balsų dauguma.

Tiesa, absoliučios vienybės tądien Mokslų Akademijos salėje nebuvo. Atsirado keliolika tautininkų, kurie triukšmingai reikalavo partijos vadovybę persigalvoti. Ir net pasiekė, jog susirinkimo pradžioje jiems būtų suteikta teisė išdėstyti savuosius argumentus. Pavyzdžiui, Žilvinas Leškevičius priminė, kad tautininkai, savarankiškai eidami į rinkimus, per pakutiniuosius keliolika metų nesugebėdavo peržengti 5 proc. barjero ir niekad nepatekdavo į Seimą.

Continue reading „Tautininkų ir konservatorių keliai negalėjo neišsiskirti”

herbai

Du lietuvių autorių (politiko Gintaro Songailos ir žurnalisto Eldorado Butrimo) straipsniai dienraštyje „Rzeczpospolita“ (Žečpospolita) apie nesusikalbėjimo priežastis buvo unisoninės Lenkijos žiniasklaidos (ir ne tik) kaltinimų Lietuvai ciklo baigties (reikia viltis) ženklas.

Be atgarsio neliko ir  Lietuvos inteligentijos balsas paskelbus du kolektyvinius pareiškimus lietuvių–lenkų santykių reikalu. Kaip ten bebūtų, pagrindinis inteligentų šūkis buvo toks: kai politikai susitarti nesugeba, mes „išvaduosim pasaulį“, aišku, pirmiausia sugriausim „lietuviškus mitus“, ištiesim kaimynui ranką ir problemos bus išspręstos be politikų. Tiesą sakant, tai irgi yra „politinis ėjimas“.

Continue reading „Lietuvių–lenkų santykių atomazga ar perkrovimas?”

balsss

Tėvynės sąjunga labiau už kitas partijas saugo Lietuvą nuo rusų. Dėl to:

Pasirašyta sienų sutartis su Rusija, didžiąją Mažosios Lietuvos dalį paliekant Rusijos pusėje.

Strateginė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“ per amerikiečius perduota rusams, po to išpirkta Lietuvos lėšomis ir atiduota lenkams, kurie ją vėl ketina perduoti rusams. Per ką Lietuvos piliečių lėšomis išpirkta valstybinė įmonė bus perduota rusams trečiąkart?

Continue reading „Tėvynės Sąjungos atmintinė – vien tik faktai”

inga_baranauskiene

Seimo nario Gintaro Songailos teismui pateiktas ieškinys dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilniaus skyrių sueigos tarybos sprendimo pritarti ketinimui Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku sukėlė nemenką audrą.

Nors, Valdemaro Tomaševskio blokui sužlugdžius koaliciją, ieškinys neteko prasmės ir buvo atsiimtas, TS-LKD Priežiūros komitetas Gintarą Songailą dėl jo pašalino iš partijos. Šį sprendimą savo ruožtu pasmerkė 13 TS-LKD priklausančių Seimo narių (12 pasirašė bendrą, o Rytas Kupčinskas – atskirą pareiškimą). Eiliniai partiečiai taip pat renka parašus, protestuodami prieš Vilniaus skyrių sueigos tarybos sprendimą dėl koalicijos su Valdemaro Tomaševskio bloku. Atrodo, per artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus šis klausimas taps centriniu, nes į šį postą kandidatuojančių Irenos Degutienės ir Andriaus Kubiliaus nuomonės diametraliai išsiskyrė.

Continue reading „TS-LKD „Konstitucinis teismas“ – prieš teismus ir Konstituciją”

Koviera_1

Prisigyvenome. Negana to, kad V.Uspaskichas (o ne tai, kas vadinama Darbo partija) sudėliojo valdžios pasjansą Vilniaus ir Kauno savivaldybėse po savivaldos rinkimų taip, kad TS-LKD, kuri turėjo dideles galimybes būti valdancioje koalicijoje, kad ir be mero posto, liko be nieko.

Tai dabar sulaukėme momento, kai LLRA partijos viršūnėlės su V. Tomaševskiu priešakyje (o ne eiliniai partijos nariai, lenkų kilmės Lietuvos piliečiai) nurodinėja TS-LKD partijai, ką priimti ir ką pašalinti iš jos gretų. Būkime sąžiningi patys sau ir galų gale aiškiai įvardinkime, kas yra kas bei kas iš tikrųjų vyksta.

Continue reading „Kam reikalingas antrasis “kosovas” Europoje?”

songaila_m

Kas iš tiesų dedasi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje? Kodėl konservatoriai ir krikdemai buvo linkę eiti į koaliciją su antilietuviškas tendencijas propaguojančio Valdemaro Tomaševskio bloku?

Kodėl Antriaus Kubiliaus vadovaujama partija mirtinai supyko ant parlamentaro Gintaro Songailos, neigiamai vertinančio bet kokias partnerystes su „tomaševskininkais”? Ar tikrai tautininkus atstovaujantis parlamentaras G.Songaila  vertas būti išmestas iš A.Kubiliaus vadovaujamos partijos? Kokios taktikos laikysis G.Songailos vadovaujami tautininkai, jei partnerystė su TS-LKD galutinai iširs? Čia pateikiamas interviu su Seimo nariu Gintaru Songaila.

Continue reading „“Tautininkai nebegalėjo tapatintis su A.Kubiliaus primetama politika“”

kup_gintaro

Balandžio 28 d. grupė Seimo TS-LKD frakcijos narių įteikė savo partijos pirmininkui Andriui Kubiliui paklausimą dėl balandžio 27 d. TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimo pašalinti iš partijos TS-LKD Prezidiumo, Seimo TS-LKD frakcijos narį, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą.

Šį paklausimą pasirašė 12-a Seimo narių, priklausančių TS-LKD partijai. Atskirą raštą dėl G.Songailos pašalinimo iš partijos narių A.Kubiliui parašė Seimo narys, TS-LKD  Prezidiumo ir Priežiūros komiteto narys Rytas Kupčinskas.

Štai tas Seimo narių paklausimo tekstas.

Continue reading „Ar suskils konservatorių – Lietuvos krikščionių demokratų partija?”

songaila_didelis

Trečiadienio vakarą posėdžiavęs TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą.

Tautininkų lyderis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo 5 Priežiūros komiteto nariai, prieš – 2, dar 2 susilaikė. 

Continue reading „Dėl pasipriešinimo koalicijai su V.Tomaševskio bloku G.Songaila pašalintas iš TS-LKD”