Peiliu ginkluotas vyras pirmadienį užpuolė ir sužeidė vieno Vokietijos miestelio merą. Pareigūnų vertinimu, išpuolį paskatino pabėgėliams palanki mero pozicija.
Kanclerė Angela Merkel yra „pasibaisėjusi šiuo išpuoliu“, tviteryje rašė jos atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).
Vakarų Vokietijoje esančio Altenos miestelio merą Andrejasą Holšteiną (Andreas Hollstein) pirmadienį vakare vietos kebabų restorane užpuolė vyras, garsiai kritikavęs liberalią jo politiką pabėgėlių atžvilgiu.
56-erių užpuolikas, kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, merą puolė 30 centimetrų ilgio peiliu, pranešė elektroninė dienraščio „Spiegel“ versija. Vyras buvo sulaikytas įvykio vietoje.
Apie 17 tūkst. gyventojų turintis miestelis pasižymėjo tuo, kad priėmė didesnį nei reikalauta skaičių prieglobsčio prašytojų. Jų nuo 2015 metų į Vokietiją iš viso atvyko per milijoną.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Lašetas (Armin Laschet) sakė, kad policija mano, jog prieš politiką surengtas išpuolis turėjo „politinį motyvą“.
A. Holšteinas buvo nuvežtas į vietos ligoninę, tačiau po kelių valandų buvo iš jos paleistas.
Jis padėkojo jam į pagalbą atskubėjusiam restorano darbuotojui, kuris taip pat buvo sužeistas.
„Mano pusėje buvo drąsių žmonių, džiaugiuosi, kad tebesu gyvas“, – vietos naujienų svetainei sakė A. Holšteinas.
Rudens savaitgaliai Argentinoje, Berisso mieste, prisipildė skirtingų kultūrų nuotaika, į kurią lietuviškąsias tradicijas įpynė lietuvių draugija „Nemunas“ – viena didžiausių Berisso imigrantų bendruomenių.
Šiemet, skaičiuodamas jau 40 gyvavimo metų, Imigrantų festivalis Berisse, Buenos Airių provincijos Imigrantų sostinėje, 22 šalių išeivių bendruomenes įsuko į tradicinių patiekalų, šokių, muzikos renginius. Į skirtingų kultūrų pristatymus susirinko daugiau negu 180 tūkst. žmonių iš visos Argentinos.
Imigrantų šventėje tradicinius lietuvių liaudies šokius net 5 tūkst. žiūrovų publikai pristatė „Nemuno“ draugijos šokių ansambliai: vaikų grupė „Skaidra“, jaunimo – „Nemunas“, senjorų – „Griaustinis“ ir veteranų kolektyvas „Pipiras“. Šokio žingsniais ansambliai perteikė lietuvių kultūroje svarbias ir liaudies kūryboje itin populiarias temas – meilę ir darbą.
Jaunosios Imigrantų šventės Berisso mieste šokėjos
„Nemuno“ draugija šventės metu taip pat pristatė tokius lietuviškus patiekalus kaip blynai, bulvių plokštainis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu, tinginys. Argentiniečių kultūroje, kurioje itin populiarūs patiekalai, pagaminti iš mėsos, lietuviški valgiai buvo perkami gausiai. Daugeliui knietėjo paragauti blynų su uogiene ir bulvių plokštainio su spirgučių padažu, kurių receptus iš kartos į kartą perdavė bendruomenės narių seneliai ar proseneliai.
Bene didžiausios eilės rikiavosi prie alaus stendo. Čia savo išskirtiniu skoniu pirkėjus viliojo „Kauno“ alus, gaminamas lietuvių imigrantų anūko, gyvenančio Mar del Platos mieste.
Vienas svarbiausių viso festivalio akcentų – „Imigrantų reprezentacija – išsilaipinimas“. Šio renginio metu atkuriamas XX a. pr. vykęs masinis imigrantų atvykimas į Argentiną. Persirengę prosenelių, senelių drabužiais, jau gimusių ir šeimas sukūrusių Pietų Amerikoje kartų atstovai atplaukia laivu į Berisso miestą – taip prisimindami savo protėvių istoriją ir kelią iš tėvynės. Itin didelę reikšmę turintis renginys ne vieną paskatina dar stipriau laikytis savo šaknų ir gilintis į protėvių perduotos kultūros tradicijas.
Nemuno draugijos grupės atstovės
Neatsiejamas kiekvieno renginio atributas Argentinoje – karalienės rinkimai. Šiemet Imigrantų festivalyje Berisse lietuvių bendruomenę „Nemunas“ atstovavo vaikų karalienė Anabela Camilion Daskus ir lietuvių išeivių karalienė Melina Natalia Radziunas. 40-osios imigrantų šventės karalienės rinkimuose M. Radziunas pristatė vakarinę suknelę, tautinį kostiumą ir tradicinį lietuvių liaudies šokį, kurie buvo vertinami komisijos. Galinti ne tik pademonstruoti lietuviško šokio žingsnius, bet ir kalbanti lietuviškai, M. Radziunas už puikią savo kultūros reprezentaciją buvo išrinkta Imigrantų šventės Pirmąja princese. Teisėjų komisija karaliene išrinko Graikijos atstovę.
Imigrantų festivalį vainikavo paradas, nuaidėjęs pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo. Daugiau negu 90 lietuvių bendruomenės narių, apsivilkę tautiniais kostiumais, žygiavo bei sukosi pagal liaudies muzikos taktą, perteikdami tą lietuvybės jausmą, kurį iš savo šalies atsivežė ir perdavė protėviai.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Kol pasaulio gyventojų skaičius kas valandą paauga maždaug po 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje per tą pačią valandą sumažėja trimis. Daugiausiai tokią Lietuvos patirtį lemia labai didelė emigracija. Vyriausybė iki šiol nieko nenori girdėti apie migracijos politiką ir gerąją kitų šalių patirtį, o lietuvių grįžimas atgal į istorinę Tėvynę valstybės politikams yra neįdomus.
Situacija bloga ir blogėja
Statistikos departamentas paskelbė pirmojo 2017 m. pusmečio gyventojų skaičiaus ataskaitą. Nieko naujo, duomenys labai blogi. Panevėžyje gyventojų jau mažiau nei 90 tūkst., Šiauliuose šimtatūkstantojo gyventojo neliks rugsėjį. Gyventojų mažėjimas yra Lietuvos problema numeris vienas, tai patvirtina daugybė ekspertų, verslininkų ir tarptautinių ataskaitų, tačiau Vyriausybė šiuos duomenis ignoruoja.
Kodėl? Kai kurie patarėjai užsimena, kad pripažinus migraciją problema, reiktų jai skirti daugiau dėmesio, o rezultatai trumpuoju laikotarpiu vargu ar greitai pagerėtų ir tai taptų dar vienu pretekstu kritikuoti politikus. Tai nevalstybiškas požiūris, nes kitos šalys, kurios irgi buvo susidūrusios su didele emigracija, sugebėjo suvaldyti procesus.
Lenkija vykdo kryptingą politiką ir skatina ukrainiečių imigraciją, taip kompensuodami savo išvykusius tautiečius. Panašią politiką vykdo ir Čekija, kur ukrainiečiai jau tapo didžiausia tautine mažuma šalyje. Vokietija priima daug imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Airija priima anglakalbius, Izraelis kviečia į savo valstybę žydus. Lietuva – maža šalis, todėl daugėjant svetimšalių mūsų valstybės egzistavimui gali iškilti reali grėsmė. Todėl verta sekti Izraelio pavyzdžiu ir bandyti grąžinti lietuvius ar kiek įmanoma Lietuvai lojalius asmenis atgal į istorinę Tėvynę. Tai turėtų būti svarbiausias šalies uždavinys.
Izraelio pavyzdys
Izraelio vėliavos
Mums artimiausia sėkmės istorija yra iš Izraelio. Valstybė, kuri išsidėsčiusi nederlingoje dykumoje, be jokių gamtinių turtų, apsupta priešų, sugebėjo iš viso pasaulio sukviesti žydus naujos šalies statybai. Ir jiems pavyko! Kodėl Lietuva to negali pakartoti? Lietuvos pozicijos daug tvirtesnės nei XX amžiaus 5–ojo ar 6–ojo dešimtmečio Izraelio. Žydai vykdo sisteminę politiką kviesdami visus žydus atgal į Tėvynę. Visa kvietimo ir integracijos sistema remiasi dar 1950 m. priimtu Grįžimo įstatymu, kuris skelbia, kad kiekvienas žydas turi teisę gyventi Izraelyje, o valdžia darys viską, kad tokia teise būtų pasinaudota. Kodėl Lietuvai nepradėjus nuo reikiamo įstatymo priėmimo?
Seimas jau kelis kartus priėmė rezoliucijas, kad paskatintų Vyriausybę veikti, tačiau niekas nesikeičia. Dabar migracijos politika neegzistuoja. Tarp institucijų yra visiškas nesusikalbėjimas ir betvarkė. Ryšius su užsienio lietuviais palaiko Užsienio reikalų ministerija, integracijos klausimus sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už migraciją atsakinga Vidaus reikalų ministerija, o talentų pritraukimu turėtų rūpintis Ūkio ministerija.
Bus politika, bus ir rezultatai
Gyventojai globaliame pasaulyje tapo labai svarbūs. Daug šalių konkuruoja dėl gyventojų ir vykdo kryptingą politiką viliodami pas save. Lietuva yra ne išimtis. Lietuvius išviliojo turtingesnės Vakarų Europos šalys, bet ar tikrai mes neturime ko pasiūlyti? Dedame daug pastangų kviesdami turistus, skatindami užsienio investicijas – dirba pareigūnai, veikia institucijos, tam skiriami valstybės finansai, o štai dėl gyventojų pritraukimo nedarome nieko.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Net dėl savo tremtinių ir politinių kalinių, kurie buvo nublokšti į Sibirą, padarėme labai nedaug. Per 27 nepriklausomybės metus į Lietuvą parsikvietėme vos per 2 tūkst. šeimų, o tokių Tolimojoje Rusijoje gali būti net 100 kartų daugiau. Ir čia jau akivaizdu, kad jie į Lietuvą neatvažiuoja ne dėl to, kad Rusijoje geriau gyventi, o todėl, kad čia niekas jų nelaukia.
Kas mėnesį Statistikos departamentas praneša naujus duomenis, kaip mažėja gyventojų skaičius Lietuvoje. Daug kas tikėjosi, kad pagerėjus ekonominei situacijai, tie skaičiai patys susitvarkys, bet taip gali neatsitikti arba procesai bus visiškai nevaldomi. Lietuva turi imtis pati planuoti ir vykdyti kryptingą migracijos politiką. Kol kas Vyriausybė vengia tos temos, todėl Seimas turi parodyti iniciatyvą ir priversti visą valstybės aparatą pamatyti didžiausią Lietuvos problemą.
Nuo 1750-ųjų iki 1900 m. pasaulyje žmonių skaičius padvigubėjo, per XX amžių žmonija išaugo iki 6,1 mlrd. narių bendrijos. Tokie dramatiški pokyčiai kurstė kalbas apie nevaldomą gyventojų skaičiaus augimą ir net demografinį sprogimą, kai pradės trūkti maisto ir vandens.
Gaublys
Taip neįvyks! Jau galima prognozuoti kada visuomenė pasieks savo maksimumą ir pradės mažėti. Tai irgi bus didelis iššūkis pasauliui – kas atsitiks su ekonomika, kas pasirūpins senjorais ir kokia bus žmonių ateitis?
Lemtingi 2050-ieji
Jungtinės Tautos paskelbė savo prognozes. 2050 metais pasaulyje žmonių bendruomenė turėtų sudaryti 9,8 mlrd., o piką pasieks 2100 metais su 11,2 mlrd. ir pradės mažėti. Įtakingiausia tarptautinė organizacija oficialiai pripažino tai, apie ką demografai šnekėjo jau seniai. Žmonių nedaugės amžinai, kaip buvo manoma ne vieną dešimtmetį. Jau dabar kasmet padaugėja valstybių, kurios fiksuoja sumažėjusį gyventojų skaičių. Tai atsiliepia ir pasaulio gyventojų skaičiaus augimo dinamikai.
Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica 2017”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyventojų daugėja ir viena karta natūraliai pakeičia kitą, kai statistiškai moteris per gyvenimą pagimdo bent po 2,05 vaiko. 1962 m. pasaulio gyventojų skaičiaus augimo tempas pasiekė piką ir nuo to laiko kasmet pradėjo mažėti.
Dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje moteris per gyvenimą pagimdydavo vidutiniškai po 4,97 vaiko, 1980 m. – 3,86, o 2010 m. jau tik 2,5. Ir tai ne pabaiga, pasaulio tendencijos rodo, kad ateityje vis daugiau žmonių neturės palikuonių arba turėti vos vieną, todėl bendras rezultatas bus dar mažesnis.
Mokslininkai mano, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys gimdo mažiau vaikų yra prieinamas švietimas ir auganti gyvenimo gerovė. Kai sustiprėja šie du faktoriai, visuomenėje įvyksta vadinamasis demografinis perėjimas ir šeimos sąmoningai apsisprendžia turėti mažiau vaikų. Ne vienoje valstybėje bandoma skatinti šeimas turėti daugiau vaikų finansinėmis, lygybės ir teisių užtikrinimo, lankstaus darbo grafiko bei kitomis priemonėmis, tačiau esminio persilaužimo tai neduoda.
Félixas F. Muñozas ir jo kolegos iš Ispanijos universitetų sukūrė matematinį gyventojų skaičiaus kitimo modelį, kuris rodo, kad Jungtinių Tautų apskaičiavimai gali būti net per daug konservatyvūs. Jie teigia, kad Jungtinės Tautos per mažai įvertina globalias tendencijas ir greitą individualistinės kultūros sklaidą, todėl gyventojų skaičius pasaulyje gali pradėti mažėti jau 2050 metais.
Kodėl daugėja gyventojų?
Jeigu praeivių gatvėje paklaustume, kodėl žmonių pasaulyje daugėja, atsakymas turbūt būtų, kad kitose šalyse šeimos yra labai gausios. Tai netiesa. Pasauliui globalėjant valstybėje įvykti demografiniam perėjimui laiko reikia vis mažiau. XIX amžiaus pabaigoje pasikeisti Jungtinės Karalystės šeimos formatui iš tradicinės šeimos su 6 vaikais į 3 atžalų šeimą prireikė 95 metų, po kelių dešimtmečių Graikijai pereiti prie mažesnės šeimos modelio reikėjo jau 70 metų, dar vėliau Brazilijai 26 metų, o XX amžiaus pabaigos Iranui tik 10 metų.
Azijos dienos. Vilniaus Rotušės aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Šeimų mažėjimo tendencija nesustoja ir dabar jau persikelia į atokiausias šalis Centrinėje Azijoje ir Afrikoje. Demografai išskiria kelis demografinio perėjimo lygius. 1. Moterys gimdo daug vaikų, tačiau jų daug ir miršta. 2. Mirčių skaičius staigiai sumažėja, bet moterys vis dar gimdo daug vaikų. 3. Gimimų skaičius pradeda mažėti paskui mažėjantį mirčių skaičių. 4. Moterys gimdo mažai vaikų, bet jie gyvena ilgai.
Jei moterys statistiškai susilaukia vis mažiau vaikų, tai kodėl gyventojų vis dar daugėja? XX amžiaus antroje pusėje labai pagerėjus medicinos priežiūrai, beveik visi gimę vaikai sėkmingai užaugo ir pasiekė tą amžių, kai patys kuria šeimas bei susilaukia savo vaikų, tačiau jau mažiau nei jų tėvai.
Taigi dabar pasaulyje yra daug pakankamai jaunų žmonių ir galime stebėti paskutinį gyventojų augimo šuolį, kurio pakartoti jau nebebus kam.
Kasmet vis daugiau šalių paskelbia apie sumažėjusį savo gyventojų skaičių. Viena iš didžiųjų šalių Japonija tą padarė 2011 m. ir nuo to laiko tendencijos tik prastėja. Tai buvo pirmas kartas nuo 1920 m. Per kitus porą dešimtmečių tokių šalių kaip Japonija padaugės iki 42, daugiausiai Europoje, Lotynų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje.
Nevienodas gyventojų prieauglis skatina migraciją
Kol Japonija matuojasi seniausios pasaulio bendruomenės titulą, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai spinduliuoja jaunyste. Čia tik 1 proc. gyventojų yra vyresni nei 65 metų.
Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasaulio regionai skirtingu laiku pereina prie mažesnio formato šeimos modelio, todėl ne visur gyventojų augimo tempas yra tolygus. Artimiausioje ateityje didžiausias gyventojų prieauglis bus fiksuojamas Užsachario Afrikoje ir kai kuriose Centrinės Azijos dalyse. Taigi populiacija mažėja turtingiausiuose regionuose, o daugėja skurdžiausiuose. Toks pasidalijimas sukuria stiprias prielaidas žmonių migracijai. Neseniai Europą pasiekusi migrantų banga buvo lemta prastų gyvenimo sąlygų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Ne visi regionai gyventojų prieauglio trūkumą gali ir nori papildyti imigrantais. Kaip ypač pažeidžiamus regionus galima išskirti Rytų Europą ir Pietryčių Aziją. Rytų Europa pasižymi ne tik mažu gimstamumu, bet dar susiduria su stipria konkurencija dėl gyventojų iš turtingesnių kaimynių Vakaruose. Todėl nėra ko stebėtis, kad greičiausiai mažėjančių šalių dvidešimtuke net 11 valstybių yra iš Rytų Europos. Pietryčių Azijos išsivysčiusiose šalyse Japonijoje, Taivane ar Pietų Korėjoje visuomenės yra labai homogeniškos ir tarp gyventojų vyrauja ypač skeptiškas požiūris į kitos rasės ar tautos atvykėlius, todėl vyriausybėms labai sunku įtikinti bendruomenes atsiverti.
Rytų Europoje vyksta ateities procesai
Demografai ir sociologai labai įdėmiai nagrinėja Rytų Europos atvejį, kuris gali būti kaip modelis, kuris pasikartos visame pasaulyje. Tokios šalys kaip Lietuva, Ukraina, Bulgarija, Lenkija ar Vengrija susiduria su natūraliu gyventojų mažėjimu, kai nauja karta būna mažesnė už buvusią. 2016 m. Lietuvoje gimė 31,2 tūkst. kūdikių, mirė 40,8 tūkst. žmonių, taigi vien dėl šio reiškinio per metus šalis neteko beveik 10 tūkst. gyventojų. Kai kas tokią tendenciją bando paaiškinti sovietine praeitimi, prasta ūkio būkle ar neišvystyta paslaugų infrastruktūra vaikams ir šeimoms. Visgi kitų valstybių patirtis rodo, kad svarbesni ir lemtingi faktoriai yra švietimas bei ekonominė gerovė.
Ar išliks lietuvių tauta? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rytų Europos šalys pasižymi labai gerai išplėtota švietimo sistema, aukšta moterų integracija į darbo rinką, plačiu paslaugų vaikams tinklu, tačiau tai neskatina turėti daugiau vaikų. Tokią prielaidą patvirtina ir kitų, turtingesnių, valstybių patirtis. Su mažu gimstamumu susiduria ir labiausiai pasiturinčios pasaulio valstybės Šveicarija, Norvegija ar Danija, kurių statistiką gelbėja tik imigruojančios šeimos. Visi bandymai ekonomiškai skatinti šeimas turėti daugiau vaikų vyriausybėms kainuoja labai brangiai, o rezultatai pasiekiami menki.
Rytų Europa kenčia ne tik dėl mažo gimstamumo, bet susiduria ir su aštria konkurencija dėl gyventojų. Greta esanti turtingesnė Vakarų Europa, kuri taip pat susiduria su nepatenkinamais natūralios kartų kaitos rodikliais stichiškai, o kartais kryptingai, vilioja talentus iš Rytų. 2016 m. iš Lietuvos emigravo (beveik visi į Vakarų Europą) 51 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 21,4 tūkst. Taigi vakarinė Europos dalis, susidurdama su gyventojų trūkumu, problemą sprendžia skatindama imigraciją, o rytinė, taip pat susidurdama su mažu gimstamumu, dar turi atlaikyti ir emigracijos iššūkį. Toks scenarijus kartosis ne tik Europoje, bet visame pasaulyje.
„Laiko bomba“ ir kaip jos išvengti?
Kinijos reikalų specialistas Tsinghua Wangas Fengas sako, kad mažėjant vaikų pasaulis susidurs ne tik su mažėjančiu darbingo amžiaus asmenų skaičiumi, bet ir su didėjančia senjorų bendruomene. Tą labai greit pajus tokios dabar sparčiai augančios šalys kaip Kinija. Valstybėms reikės vis daugiau išteklių skirti sveikatos apsaugai ir socialinėms reikmėms, o darbo rankų bus mažiau. Tai T. W. Fengas įvardija kaip „laiko bombą“.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad senjorų per trejetą ateinančių dešimtmečių padvigubės, o šimtamečių pasaulyje bus daugiau nei milijonas. Gyventojų skaičiaus sulėtėjimo reiškinyje galima įžvelgti ir pageidaujamų pasekmių. Bus paprasčiau spręsti ne vieną dabar aktualią problemą – aplinkosaugos, taršos, būsto, maisto, tačiau ilgainiui vartotojų mažėjimas pradės neigiamai atsiliepti ekonomikai.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius
Kaip galimus sprendimo būdus, politikai svarsto didinti darbo našumą ar skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų. Darbo robotizacija, išmaniųjų procesų naudojimas ir kitos aukštosios technologijos padeda sumažinti darbuotojų poreikį, tačiau tuo pačiu reikalauja vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. Turtingosios valstybės jau dabar tolindamos „laiko bombos“ iššūkius kviečiasi imigrantus, tuo pačiu sukurdamos papildomų problemų talentų netenkantiems regionams. Visgi kas laukia žmonijos, jeigu gyventojų mažėjimas įgaus pagreitį pasaulio mastu?
Stanfordo universiteto (JAV) profesorius Henry‘is Greely‘is įsitikinęs, kad ateityje vaikai bus kuriami klinikose tam panaudojant žmonių ląsteles. Nebereikės gimdyti, bus užkirstas kelias daugeliui ligų, vaikai bus tobulesni ir jų galės turėti visi norintys, net tie, kurie dabar to negali. „Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į mokslinę fantastiką, tačiau kuo labiau giliniesi į genetikos mokslo pasiekimus, tuo labiau įsitikini, kad tokia bus tikrovė“ – teigia H. Greely‘is. Jeigu šis mokslininkas teisus, žmonijos ateitis jau suplanuota.
Lenkijoje renkami duomenys apie šalyje gyvenančius užsieniečius. Tai paaiškėjo, kai žiniasklaida paskelbė Vakarų Pamario vaivadijos vadovo Kšyštofo Kozlovskio (Krzysztof Kozlowski) laišką, kuriame jis Nacionalinės gynybos ministerijos pavedimu prašo vietos valdžią informacijos apie „kitų tautybių asmenis, turinčius Lenkijos pilietybę, kitų šalių pilietybę arba leidimą būti Lenkijos teritorijoje“.
„Tai suprantama. Valstybė turi turėti informacijos apie užsieniečius, esančius Lenkijos teritorijoje. Turint omenyje dabartinę situaciją Europos Sąjungoje, susijusią su terorizmo grėsme, tokie duomenys turi būti prieinami vaivadijų valdžiai ir valstybinei administracijai“, – pareiškė pirmadienį televizijos kanalui TVN24 gynybos ministro pavaduotojas Michalas Dvorčykas (Michal Dworczyk).
Pasak jo, „informacija apie piliečių tautybę nėra tabu“. „Mes ją tikriname per kiekvieną gyventojų surašymą“, – pridūrė M. Dvorčykas. Jis priminė, jog „pastaraisiais metais teroro aktų vykdytojai buvo arba tie, kurie atvyko su nelegalios migracijos banga, arba Europoje gyvenantys ne pirmos migrantų kartos atstovai“.
Lenkijos opozicija kritikuoja duomenų apie šalies gyventojų tautybę rinkimą. Didžiausios opozicinės Piliečių platformos partijos atstovas Slavomiras Nitras (Slawomir Nitras) mano, jog tai žmonių sąmonėje sukurs pavojingą analogiją „grėsmė – svetimas“
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania” gavo nemažai premijų už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Taip pat šeštą kartą gavo „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premiją. „Ecos de Lituania’’ ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje. „Ecos de Lituania” yra vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.
Lietuviška radijo laida Ecos de Lituania
„Ecos de Lituania“ Buenos Airių provincijos deputatų rūmų 1085 / 07 – 08 dekretu oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa. Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė bendrauja ir skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos vyriausybės atstovais.
Taip pat La Plata miesto (Buenos Airių provincijos sostinė) Tarybos 59 dekretu „Ecos de Lituania“ oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
La Plata yra Buenos Airių provincijos sostinė. Vienas iš svarbiausių Argentinos miestų (prie Berisso miesto, kur yra lietuvių bendruomenė). Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania“. Labai svarbu yra informuoti apie Lietuvą, jos istoriją, tradicijas ir apie tai, kaip dabar šaliai sekasi įstojus į Europos Sąjungą.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ jau buvo įtraukta Berisso miesto mero 424 dekretu ir San Martino miesto mero 495/07 dekretu į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė programą įvertinto kaip „Visuomenės paveldą“. Taip pat buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas) šią programą apdovanojo specialia nominacija.
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“ dalyvauja įvairiuose Argentinos radijo rengiamuose konkursuose, kurie vyksta visoje šalyje. Konkursuose dalyvių programos transliuojamos FM bangomis iš visos Argentinos, „Ecos de Lituania“ atstovauja Argentinos lietuvių bendruomenę „Imigrantų“ kategorijoje.
Seimas atmetė parlamentaro Algimanto Dumbravos parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas.
Šiuo įstatymo projektu buvo siekiama įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslo migrantų ūkinei-komercinei veiklai. Tam siūlyta sumažinti galiojančiame įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu reikalavimus, numatant, kad įmonėje, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, gali dirbti ne tik Lietuvos, kitos ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, bet ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. trečiųjų šalių piliečiai, o visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne 2, bet 1 Statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį.
Prieš pataisas balsavusio TS-LKD frakcijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, tokios pataisos didintų riziką piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukurtų sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengviau atvykti ir pavojingiems asmenims. Siekiant užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, leidimai gyventi Lietuvoje turi būti išduodami remiantis nacionalinį saugumą atitinkančiais kriterijais.
„Pigios darbo jėgos importas – tai lengviausias kelias. Tačiau šiuo keliu nuėjusios kai kurios Vakarų Europos šalys šiandien susiduria su rimtomis socialinėmis ir kultūrinėmis takoskyromis šių valstybių viduje, kyla socialinės įtampos. Turime rimtai apmąstyti savo nacionalinę migracijos politiką“, – teigia L. Kasčiūnas.
Ieškant darbo jėgos verslui reikėtų galvoti apie savo valstybės piliečius, gyvenančius ne tik Lietuvos regionuose, kur nedarbas kai kur du kartus didesnis nei didmiesčiuose, bet ir svetur. Privaloma skatinti lietuvius sugrįžti, kurti šeimas ir dirbti čia – Lietuvoje“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
Seimo nario Audroniaus Ažubalio teigimu, daugelis Europos valstybių kelia nemažus reikalavimus užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tam, kad užsieniečio vykdoma veikla atitiktų valstybės interesus – būtų kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai. Seimo atmestos pataisos tą iš esmės neigia ir siūlė vartų atvėrimą verslo migrantams iš trečiųjų šalių.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės“.
Į šventes susirinko daugiau nei 100 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Temperamentingas Griaustinio šokis.Žygiuoja Kalnapušės atstovės iš Nidos.
Berisso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“.
Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 39-tus metus kiekvienais metais organizuoja „Imigrantų Šventę“. Dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt dvi imigrantų bendruomenės.
Šventės metu, trečią kartą Imigrantų šventės istorijoje, koncertavo garbės svečiai iš Lietuvos – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“.
Reikia priminti, kad 2013 m. atvyko senjorų šokių ansamblis „Miestelėnai“ iš Panevėžio miesto, o 2014 m. – tautiška kapelija „Sutaras” iš Vilniaus.
Žaviosios Nemuno šokėjos.
Provincijų imigrantų šventėje taip pat koncertavo „Nemuno” lietuvių draugijos ansambliai: lietuvių vaikų šokių grupė „Skaidra“, lietuvių jaunimo šokėjų grupė „Nemunas“ ir lietuvių senjorų šokėjų grupė „Griaustinis“, kurie labai gražiai sušoko penkiems tūkstančiams žiūrovų.
Mūsų lietuvių draugija šventės metu pristatė lietuviškus patiekalus, tokius kaip kugelis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu. Patiekalus mielai pirko šventės dalyviai ir svečiai, kuriems visiems tai labai patiko.
Dar pristatė ir pardavinėjo alų „Kaunas“, kurį gamina lietuvių imigrantų anūkas iš Mar del Platos miesto. Šis alus irgi labai patiko svečiams, nes pasirodė labai skanus. Dar buvo ir „Baltic Porter“ stiliaus alaus.
Paskutinę šventės dieną vyko paradas, kuriame dalyvavo daugiau nei devyniasdešimt bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais drabužiais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo, šokdami pagal lietuvišką muziką. Virš 130 lietuvių bendruomenės narių su tautiniais drabužiais ir su muzikos grupe, kuri grojo gyvai, šoko šokį “Gumbinė” bei kitus lietuviškus šokius, šoko per 10 kvartalų. Grojo tautiška kapelija „Sutaras”, o jiems plojo tūkstančiai žmonių. Dar „Nemunas“ pristatė Gedimino pilies bokšto maketą.
Mūsų bendruomenę šventėje atstovavo lietuvių vaikų bendruomenės karalienė Agustina Volpe Grilauskas iš Buenos Airių Provincijos, lietuvių kolonijos karalienė Marianela Siperka, kuri iš visų tautų karalienių užėmė ketvirtą vietą. Marianela Siperka buvo išrinkta kaip „Miss Simpatija”.
Imigrantų šventėje buvo gausu lietuvių.
Šventės teisėjų komisija iš visų XXXIX-osios Provincijų imigrantų šventės dalyvių išrinko šventės karalienę. Šis titulas atiteko Arabijos atstovei.
Per šventę buvo pavaizduota, kaip imigrantai į Argentiną atplaukė laivu. „Imigrantų reprezentacija – išlipimas iš laivo“ ceremonijoje dalyvavo lietuvių bendruomenės nariai, apsirengę to laikmečio drabužiais.
Vyko futbolo, tinklinio ir krepšinio turnyras, kur Lietuvos komanda sėkmingai pasirodė.
Liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste Argentinoje 39 – oje imigrantų šventėje. Kolektyvą pakvietė “Nemuno” lietuvių kultūros ir savišalpos draugija.
„Kalnapušė“ pasirode spalio mėn. 8 d. pagrindinėje scenoje, o spalio mėn. 9 d. dalyvavo eisenoje, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais kostiumais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto Avenida Montevideo prospektu, šokdami pagal lietuvišką muziką.
Nemuno kolektyvo vyrų šokis.
Dar Berisso miesto savivaldybės meras Dr. Jorge Nedela susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis, ir Berisso miesto meras perskaitė pasirašytą dekretą „Municipalinis paveldas – liaudiškų šokių grupei „Kalnapušė“.
Nuotrauka atminčiai – Kalnapušės šokėjai.
Koncertas vyko Berisso mieste 2016 m. spalio 8 d., todėl Berisso miesto „Garbės svečio” vardas buvo suteiktas visiems „Kalnapušės“ kolektyvo ir delegacijos nariams viso apsilankymo Berisso mieste metu.
Po apsilankymo Berisso mieste, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo trečiadienį, 18 val., Mar del Platos mieste “Auditorium” teatre.
Apsilankymo metu Mar del Platos miesto savivaldybės meras Carlos Fernando Arroyo susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis.
Dar „Kalnapušė“ aplankė lietuvių draugijas „Mindaugas“ Berisso mieste ir „Argentinos lietuvių centras“ sostinėje.
Kitą savaitę man dar nežinoma diena (diena x), taps istorinė. Ateity ji bus minima kaip visos Lietuvai reikšmingos, bet skaudžios, negatyvios datos.
Per kelis dešimtmečius tas faktas, įvyksiantis kitą savaitę, Lietuvą labai pakeis, galbūt neatpažįstamai, kaip jau pakeitė Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją…
Kiek šiandien migrantų Europoje, neskaičiuojant lietuvių, lenkų, latvių ir kitų legaliųjų, laimės ieškančių Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje?..
O kiek bus rytoj? Visi tikrai žino, kad bus daugiau negu šiandien. Gal šiandien dar šiek tiek mažiau negu Europos senbuvių – prancūzų, vokiečių, italų graikų, vengrų, lietuvių… Šiandien dar gal mažiau, o rytoj?
Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie D.Britanijos vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: “jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taip kad panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones, priežasčių nėra.
Didžioji Britanija (toliau – D. Britanija) visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti. Ji priimdavo visus ir, pirmiausiai, savo buvusių kolonijų gyventojus. Sukūrus ES – atsirado laisvas asmenų judėjimas, kuris taip pat pridėjo porciją naujų imigrantų. Po to sekė politinio atšilimo laikotarpis Europoje – griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga bei atėjo Rytų Europos išsilaisvinimas. Visi šie įvykiai reiškė, kad D. Britanija vėl ir vėl priimdavo naujus imigrantus.
Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą VFR vyriausybės atžvilgiu, praneša Vokietijos leidinys Der Spiegel.
Aukščiausia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija mano, kad „Vokietija, reikalaudama iš ketinančių ten gyventi užsieniečių laikyti vokiečių kalbos egzaminą, pažeidžia Europos teisę“.
„Vokietijos įstatymai, numatantys vieningus vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimus absoliučiai visiems asmenims, nepakankamai lankstūs ir neatveria galimybių priimti sprendimą kiekvienu atskiru atveju“, – mano oficialusis Briuselis.
Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas. Incidentas atgaivino ginčus apie kovos su terorizmu metodus Didžiojoje Britanijoje, ne pirmą kartą susiduriančioje su teroristų atakomis.
Ekspertų nuomone, pastarasis nužudymas yra naujas terorizmo štampas – namudinių teroristų vienišių, nepriklausančių tradiciniams teroristų tinklams, reginio akcija.
Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas, praneša The Wall Street Journal. Vėl bijomasi islamo ekstremistų terorizmo, pažymi žurnalistas Kaselas Brajanas Lu (Kassel Brian Lou). Tokių teroro aktų būta Britanijoje ir anksčiau, šalis jau keletą metų stengiasi stiprinti apsaugą nuo panašių antpuolių.
Du įtariamieji sužeisti per sulaikymą ir hospitalizuoti. Keletas liudytojų sako, kad užpuolikai šaukė „Allach akbar“. Britų žiniasklaidos kompanija ITV PLC parodė vaizdo įrašą, kurį, kaip tvirtinama, pateikė liudytojas. Jame vyriškis kruvinomis rankomis pareiškia: „Prisiekiame visagaliu Alachu, kad niekada nesiliausime kovoti su jumis, kol jūs nepaliksite mūsų ramybėje“.
Iš fašistų neverta šaipytis, perspėja savo straipsnyje “Newsweek” leidinyje Harvardo istorikas Niallas Fergusonas.
Kai partija „Auksinė aušra“ su emblema, panašia į svastiką, pradeda neigti kai kuriuos Holokausto aspektus ir koneveikti imigrantus, į ją geriau pažvelgti visiškai rimtai, pataria autorius. „Žinoma, jie graikai, o ne vokiečiai, o jų lyderis Nikolas G. Michaloliakas charizmatiškas ne daugiau nei statinė supuvusių alyvuogių. Bet jeigu rinkimai vyktų rytoj, ši partija galėtų būti trečioji pagal dydį Graikijos parlamente“, – aiškina jis.
Argentinos lietuvių draugija „Nemunas“ paminėjo savo 103-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija “Nemunas” yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste.
“Nemuno” draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę “Imigrantų” mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę, buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus. Nuo pakylos žodį tarė Guillermo Di Giácomo – Berisso miesto savivaldybės sekretorius, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus.
Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina vienoje paskutiniųjų savo autorinių “Kod dostupa” laidų įdomiai apibūdino negeroves, kurios mirtinai pavojingos Rusijos ateičiai.
O taip pat išdėstė savo požiūrį į šiandieninę Europą, kuri, jos manymu, vadovaujasi netikromis, iškreiptomis vertybėmis. Žurnalistės pastebėjimu, visos esminės, pagrindinės europietiškos vertybės, kuriomis didžiuojasi Briuselis, tėra vertybės su “rimtomis išlygomis”. Žinoma, ne su viskuo, ką tvirtina Rusijos komentatorė, galima ir būtina sutikti. Tačiau kai kurie jos pastebėjimai, palyginimai ir pastabos – vertos dėmesio. Į jas taip pat verta įsiklausyti ir Lietuvai.
Siūlome Norvegijos parlamentaro ir Progreso partijos nario Kristiano Tybringo-Gjedės (Tybring-Gjedde) kalbą, pasakytą šių metų gegužės 15-17 dienomis vykusiame visuotiniame partijos suvažiavime Gardermoeno mieste. Kalba – sensacinga, verta dėmesio.
Gerbiami visuotinio suvažiavimo dalyviai. Leiboristų partija Oslą pavertė etniškai padalytu miestu. Vietiniai gyventojai palieka Grorud slėnį (Oslo dalis – vert. past.), atsikrausto ne Vakarų kilmės imigrantai. Norvegai jaučiasi varomi lauk. Vaikai nesijaučia saugūs nei darželiuose, nei mokyklose, taip pat ir laisvalaikiu.
