Ispanijoje vyko demonstracija prieš amnestiją katalonų separatistams. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Tūkstančiai ispanų sekmadienį protestavo prieš galimą amnestiją katalonų separatistams, kurie 2017 m. nesėkmingai siekė Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos, informuoja dpa.
 
Teigiama, kad laikinojo Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Socialistų darbininkų partija (PSOE) svarsto pasiūlyti katalonų separatistams amnestiją mainais į jų paramą formuojant vyriausybę.
 
Protestuotojai rinkosi į Pilypo II aikštę Madride, kad išreikštų savo nepritarimą bet kokiems susitarimams su katalonų separatistais. Žmones protestuoti sukvietė konservatyvi Liaudies partija (PP), vadovaujama opozicijos lyderio Alberto Nunezo Feijoo.
 
Liaudies partija paskelbė, kad demonstracijoje dalyvavo daugiau nei 30 000 žmonių. Tarp jų buvo A. N. Feijoo ir buvę Ispanijos premjerai – Mariano Rajoyus ir Jose Maria Aznaras. Jie teigia, kad bet kokia separatistų amnestija prieštarautų konstitucijai ir įstatymo viršenybei. Tačiau laikinasis Ispanijos premjeras P. Sanchezas sako, kad konservatorių opozicija tiesiog nepatenkinta tuo, kad šalies vyriausybei ir toliau vadovauja socialistai.
 
„Atleiskite, bet ir toliau bus socialistų vyriausybė“, – P. Sanchezas, užimantis premjero postą nuo 2018 m., sakė renginio metu katalonų mieste Pineda de Gava netoli Barselonos.
 
Protestas Madride surengtas likus trims dienoms iki balsavimo žemesniuose parlamento rūbuose dėl Liaudies partijos lyderio A. N. Feijoo kandidatūros į premjero postą.
 
Tačiau manoma, kad jis netaps premjeru, nes nesugebėjo užsitikrinti pakankamai paramos. Dabar PP neva sutelkė dėmesį į tai, kaip sutrukdyti P. Sanchezui suformuoti koaliciją.
 
Po liepos mėnesį vykusių rinkimų PP užsitikrino daugiausiai vietų parlamente, tačiau nei viena frakcija neturi akivaizdaus kelio link vyriausybės suformavimo.
 
Beveik neabejotina, kad P. Sanchezo Socialistų darbininkų partijai reiktų katalonų partijų paramos, įskaitant separatistų lyderio Carles‘o Puigdemont‘o partiją „Kartu už Kataloniją“ (Junts).
 
C. Puigdemont‘as išvyko gyventi į Belgiją, kad išvengtų kriminalinių kaltinimų Ispanijoje dėl savo vaidmens 2017 m. nesėkmingai siekus Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos.
 
Jo partija reikalauja amnestijos ne tik savo lyderiui, bet ir kitiems politikams, kurie nesėkmingai siekė Katalonijos nepriklausomybės.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.09.25; 08:42

Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Karščio banga didelėje Ispanijos dalyje vėl dusina gyventojus ir turistus. „Esant tokiam karščiui, neįmanoma nei gyventi, nei miegoti“, – Barselonoje laikraščiui „El Pais“ sakė jauna mama Nnacy, nors Katalonijos sostinėje antradienį prognozuota „tik“ 34 laipsnių temperatūra.
 
Labiausiai karštis alino gyventojus Kordobos mieste Andalūzijos provincijoje bei Badachose Estremadūros provincijoje, kur termometrų stulpeliai, pasak meteorologijos tarnybos „Aemet“, kilo iki 43 laipsnių padalos. Pirmadienį El Granade Huelvos provincijoje išmatuota net 45,2 laipsnio temperatūra.
 
Tai jau penktoji karščio banga Ispanijoje nuo birželio 1 d. Nauja karščio banga atslinko sekmadienį ir tęsis mažiausiai iki ketvirtadienio. Iki tol praktiškai visoje šalyje, įskaitant Maljorką, galios karščio pavojus. Karštis piką, „Aemet“ duomenimis, pasieks trečiadienį. Daug kur tvyro tropinės naktys, kai temperatūra viršija 20 ar net 25 laipsnius. Vadinamoji juntamoji temperatūra dažniausiai yra aukštesnė.
 
Ir kaimyninėje Portugalijoje šiomis dienomis temperatūros kai kur ženklia viršija 40 laipsnių. Abiejose šalyse tęsiantis sausrai institucijos įspėja dėl padidėjusio miškų gaisrų pavojaus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.23; 00:30

Ispanijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.

Madridas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Ispanijos rinkėjai sekmadienį renkasi prie balsadėžių, kad nuspręstų, ar socialistų ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui suteikti naują ketverių metų kadenciją, ar, kaip rodo apklausos, sugrąžinti į valdžią dešiniuosius su jų kraštutinių dešiniųjų sąjungininku.
 
Posūkis į dešinę ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, atspindintis panašų praėjusių metų pokytį Italijoje, būtų didžiulis smūgis kairiosioms Europos partijoms.
 
Beveik visos apklausos rodo ir apžvalgininkai tvirtina, kad pergalę rinkimuose iškovos Alberto Nunezo Feijoo konservatyvioji Liaudies partija (PP), tačiau gali būti ir netikėtumų.
 
Pirmadienį, kai buvo paskelbti paskutinių apklausų rezultatai, maždaug vienas iš penkių rinkėjų vis dar buvo neapsisprendęs, ir kol kas neaišku, kokią įtaką rinkėjų aktyvumui turės tai, kad balsavimas vyksta per patį vasaros atostogų įkarštį ir liepos pabaigos karščius.
Ispanijos parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
 
Kadangi daugelis ispanų atostogauja, daugiau kaip 2,47 mln. iš 37,5 mln. registruotų rinkėjų balsavo iš anksto, o tai – rekordinis skaičius, šeštadienį pranešė Ispanijos pašto tarnyba.
 
Balsavimo apylinkės atsidarė 9.00 val. ryto (10.00 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 20.00 val., o rezultatų tikimasi sulaukti dar po kelių valandų.
 
Atidavęs savo balsą Madride, P. Sanchezas paragino siekti „istorinio rinkėjų aktyvumo“ ir išrinkti „stiprią vyriausybę“. Jis pridūrė, kad šie rinkimai „svarbūs ne tik mums, bet ir pasauliui bei Europai“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.24; 00:30

Bulių bėgimas Pamplonoje. EPA – ELTA nuotr.
Bulių bėgimo festivalis grįžo į Pamploną – į ligoninę paguldyti penki žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, liepos 7 d. (dpa-ELTA). Penktadienį mažiausiai penki bėgikai buvo nesunkiai sužeisti per pirmąjį šių metų San Fermino festivalio bulių bėgimą Pamplonoje, šiaurės Ispanijoje.
 
Festivalis kasmet rengiamas jau daugiau nei 400 metų, bet dabar jis vertinamas prieštaringai. Per jį minios bėga kartu su šešiais paleistais koviniais buliais, kai kurie jų sveria daugiau nei 600 kilogramų. Buliai anksti rytą genami siauromis Pamplonos senamiesčio gatvelėmis į areną, ten vakare vyksta korida. Šventė skirta miesto globėjui šv. Ferminui.
 
Šiais metais pirmieji nukentėjusieji daugiausia patyrė sumušimų, nors vienas krisdamas susitrenkė, pranešė valstybinė televizija RTVE. Visi buvo nuvežti į ligoninę.
 
Bulių bėgimo festivalis grįžo į Pamploną. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys daugiausia jaunų vyrų veržiasi įveikti 825 metrų trasą, kasmet bėgikai sužalojami smailių ilgų bulių ragų. Nuo 1924 m. žuvo 16 žmonių, pastarąjį kartą – 2009 metais.
Atsargiai – ragai. Slaptai.lt foto
 
Gyvūnų teisių grupės ir vėl protestavo prieš tradicinį renginį, vykstantį nuo 1591 m., nepritarimas stiprėja ir pačioje Ispanijoje. Aktyvistai, nuo galvos iki kojų apsidengę kraujo raudonumo apdarais, iškėlė plakatus su užrašu keliomis kalbomis: „Pamplona: smurtas ir mirtis buliams“.
 
Nepaisant kritikos, festivalis vis tiek pritraukia tūkstančius turistų iš viso pasaulio.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.08; 00:33

G. Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI. EPA–ELTA nuotr.

Šią savaitę Ispanijoje su darbo vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Madride susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI.
 
Susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo ir gynybos bei pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje klausimams, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
 
Susitikime šalies vadovas padėkojo karaliui už Ispanijos indėlį į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. Ispanijos oro pajėgos jau 9 kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Zokniuose ir saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Taip pat Ispanijos kariai prisideda prie NATO priešakinių pajėgų bataliono stiprinimo Latvijoje.
 
„NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtina priimti sprendimus, sustiprinsiančius NATO rytinio flango saugumą per efektyvų atgrasymą ir NATO sąjungininkų pajėgų buvimo regione didinimą, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą“, – sakė prezidentas.
 
Be kita ko, dėmesio skirta ir klausimams, susijusiems su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Lietuvos valstybės vadovas akcentavo, kad būtina didinti paramą Ukrainai jos kovoje su agresoriumi, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, siekti, kad atsakingi asmenys už karo ir agresijos nusikaltimus sulauktų teisingumo.
 
Tuo metu kalbėdamas apie dvišalį bendradarbiavimą kultūros ir mokslo srityje, prezidentas pabrėžė, kad ispanai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, ypač teisės ir mokslo srityse.
 
„Ispanai buvo tarp pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių, o teisinių veikalų autorius ir švietėjas Pedro Ruiz de Moros, arba Petras Roizijus, buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto – kertinio mūsų šalies teisės sistemos ramsčio – rengėjų. Džiaugiuosi, kad prieš šimtmečius prasidėję mūsų valstybių ryšiai plečiasi, apimdami vis daugiau sričių“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas.
 
Susitikime prezidentas pakvietė Ispanijos karalių apsilankyti Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.11; 06:00

Kyjivas, kovo 23 d. (Ukrinform-ELTA). Kitą savaitę į Ukrainą bus išsiųsti pirmieji šeši modernūs kovos tankai „Leopard 2A4“, pareiškė ketvirtadienį Ispanijos gynybos ministerija.
 
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi televizijos kanalu CNN.
 
Manoma, kad Ispanija pirmąją tankų partiją Ukrainai išsiųs kitos savaitės pabaigoje, kai bus baigti oficialūs šaudymo bandymai lauko sąlygomis.
 
Šeši tankai „Leopard 2A4“ buvo patikrinti ginkluotės gamykloje netoli Sevilijos, Pietų Ispanijoje.
 
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ketvirtadienį lankėsi įmonėje. Ji informavo, kad netrukus ten apžiūrai bus pristatyti dar keturi tankai „Leopard“, skirti Ukrainai.
 
Kaip buvo pranešta, pirmadienį dešimtys Ukrainos kariškių baigė keturias savaites trukusius mokymus Ispanijoje, per kuriuos jie treniravosi valdyti tanką „Leopard 2A4“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.24; 00:05

Dar neįpusėjus kovui Ispaniją pasiekė karščio banga. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, kovo 12 d. (dpa-ELTA). Į Ispaniją plūstelėjo karščio banga. Vietomis termometrų stulpeliai savaitgalį kopė aukščiau 30 laipsnių padalos. Dešimtys tūkstančių žmonių, ieškodami atgaivos, plūdo į Viduržemio jūros paplūdimius.
 
Maljorkoje registruota pirmoji tropinė metų naktis: naktį iš šeštadienio į sekmadienį minimali temperatūra, pavyzdžiui, Palmoje viršijo 20 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, jau sunkiau užmigti, Maljorkos laikraščiui „Última Hora“ sakė ekspertai.
 
Dar prieš dvi savaites Maljorka kovojo su sniego chaosu.
 
Portopí meteorologijos stotis Palmoje šeštadienį 14.00 val, fiksavo 27,3 laipsnio karščio. Tai aukščiausia kovo mėnesio temperatūra nuo orų stebėjimų pradžios. Pasak ispanų meteorologų, ligšiolinis rekordas – 26,6 laipsnio – čia pasiektas 1981 metais. Kovo rekordai krito ir kitose Ispanijos vietose. Kasteljone Valensijos regione gyvsidabrio stulpeliai pasiekė net 30,8 laipsnio padalą – ir tai yra 0,6 laipsnio daugiau už ligšiolinį rekordą.
 
Sekmadienį buvo kiek „gaiviau“. Tačiau, pavyzdžiui, Mursijoje vis tiek kaito iki 30 laipsnių. Meteorologai prognozuoja, kad ateinančiomis dienomis daug kur išliks šilta.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.13; 00:30
 

Šveicarijos vėliava

Bernas, sausio 12 d. (ELTA). Ispanija nori perduoti Ukrainai oro gynybos kompleksų „Aspide“, bet negali to padaryti dėl Šveicarijos draudimo – mat ši šalis tam prieštarauja, motyvuodama savo poziciją neutralumu, praneša laikraštis „Blick“.
 
Vidutinio nuotolio komplekso „Aspide“ naudojamose raketose yra komponentų, kuriuos gamina Ciuriche įsikūręs Šveicarijos koncernas „Rheinmetall Air Defense“. Jis yra vienas iš oro gynybos sistemų gamybos lyderių pasaulyje.
 
Šią savaitę Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles patvirtino, kad Šveicarija vetuoja tam tikros karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, bet nepatikslino, kokios konkrečiai.
 
Anksčiau buvo pranešta, jog Šveicarijos vyriausybė neleido Vokietijai ir Danijai perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintų šarvuotųjų transporterių ir šaudmenų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.14; 07:14

2022-ieji Ispanijoje buvo karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). 2022-ieji Ispanijoje buvo karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“.
 
Pasak „Aemet“, pernai vidutinė oro temperatūra siekė beveik 15,5 laipsnio Celsijaus ir buvo aukščiausia nuo 1916 metų, kai buvo pradėta rinkti atitinkamus duomenis. Tai buvo pirmasis kartas, kai metinė vidutinė temperatūra šalyje viršija 15 laipsnių Celsijaus.
 
„Aemet“ nurodė, kad praktiškai visi 2022 metų mėnesiai, išskyrus kovą ir balandį, Ispanijoje buvo „šiltesni nei įprastai, ypač gegužė, liepa ir spalis, kurie buvo labai šilti“. Nuo gegužės iki spalio šalyje viena po kitos buvo fiksuojamos karščių bangos, kurių metu termometrų stulpeliai neretai viršydavo 40 laipsnių Celsijaus.
 
Meteorologijos tarnyba taip pat nurodė, kad, negana to, 2022-ieji Ispanijoje taip pat buvo vieni sausiausių metų – kritulių esą buvo mažiau tik 2005 m. ir 2017-aisiais.
 
Skaičiuojama, kad dėl didelių karščių praėjusią vasarą Ispanijoje mirė 4 744 žmonės. Be to, ypatingai karšti orai pakurstė miškų gaisrus, kurie išdegino daugiau kaip 300 tūkst. hektarų žemės ploto.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.03; 03:40

Rankoje – peilis. Slaptai.lt foto

Madridas, gruodžio 30 d. (dpa-ELTA). Po to, kai Ispanijoje per 24 valandas buvo nužudytos keturios moterys, vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska pasmerkė vyrų smurtą, pavadindamas jį „mačo terorizmu“.
 
Valstybė darys viską, kad sustabdytų šiuos nusikaltimus, po kabineto posėdžio Madride sakė ministras. Visiems policijos skyriams šalyje nurodyta stiprinti moterų ir vaikų apsaugą.
 
Ispanijoje kova su šeiminiu smurtu vertinama labai rimtai. Teismai priima griežtus nuosprendžius, apie tai plačiai skelbia žiniasklaida.
 
Trečiadienį Ispanijoje netoli Toledo 52 metų vyras nužudė savo 32 metų žmoną, kuri buvo devintą mėnesį nėščia nuo kito vyro, pranešė stotis RTVE, remdamasi policija. Taip pat trečiadienį, policijos duomenimis, Madride vyras nudūrė buvusios savo partnerės 20-metę dukrą. Bilbao savo buvusio draugo buvo nudurta dar viena moteris. O Bendorme ketvirtadienį žuvo iš šešto aukšto iškritusi 22 metų mergina – sulaikytas bendraamžis jos draugas.
 
Vien tik gruodį nužudytų moterų skaičius išaugo iki 10, rašo laikraštis „La Vanguardia“. Dar trimis atvejais kyla atitinkamų įtarimų.
 
47 mln. gyventojų turinčioje Ispanijoje pernai, oficialiais duomenimis, partneriai ar buvę partneriai nužudė 44 moteris.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.31; 08:16

Po dvejų metų pertraukos į Bunjolą Ispanijoje sugrįžo „pomidorų mūšis“. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Po koronaviruso pandemijos nulemtos dvejų metų pertraukos į Rytų Ispanijos Bunjolo miestelį sugrįžo „Tomatina“ festivalis. Per garsųjį pomidorų mūšį trečiadienį 15 000 turistų ir vietinių svaidėsi 130 tonų „labai prinokusių pomidorų“, pranešė miesto valdžia.
 
„Labai norėjome, kad mūsų mėgstamas festivalis sugrįžtų ir neliktų viso to adrenalino, susikaupusio per praėjusius dvejus metus“, – sakė Bunjolo įgaliotinė turizmo klausimu María Vallés.
 
Praėjus kelioms minutėms po duoto starto miestelis ir tradiciškai balti „Tomatina“ dalyvių rūbai nusidažė raudonai. Daugelis jų buvo su akiniais nuo saulės, plaukimo akiniais ar nardymo kaukėmis, kad nuo pomidorų apsaugotų akis.
 
Kritikai kaltina festivalio organizatorius švaistant maisto produktus. Tačiau „mūšyje“ naudojami pomidorai „auginami specialiai festivaliui“, – aiškino M. Vallés. Festivalio dėka daugeliui ūkininkų „žiema bus geresnė“, – pridūrė ji, turėdama omenyje gausybę užsakymų „Tomatina“ pomidorams.
 
Pirmoji „Tomatina“ vyko vyko 1945 metais – esą vietovės gyventojų ginčas peraugo į pomidorų mūšį. Nuo tada festivalis rengiamas kasmet. Jis toks sėkmingas, kad panašūs renginiai jau vyksta ir kitose šalyse, įskaitant Kolumbiją, Čilę ir JAV.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.01; 06:55

Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš Moldovos. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, birželio 3 d. (ELTA). Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.
 
Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.
 
Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.
 
Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.
 
Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.04; 08:45

Po ugnikalnio išsiveržimo La Palmoje Ispanijos premjeras žada greitą pagalbą. EPA-ELTA nuotr.

Po ugnikalnio išsiveržimo Kanarų saloje La Palmoje Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas pažadėjo greitą pagalbą nukentėjusiesiems.
 
Salos gyventojai gali būti ramūs, nes valstybė turi pakankamai lėšų ir personalo, sakė P. Sánchezas naktį į pirmadienį. Jis atšaukė planuotą kelionę į JAV ir išskrido į salą.
 
Vulkanas sekmadienį pirmą kartą per 50 metų vėl tapo aktyvus. Lavos srautai dar ir naktį maždaug 700 metrų per valandą greičiu liejosi kalnu žemyn užstatytų vietovių link. Jau yra sugriautų ar apgadintų pastatų, pirmadienį pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Iš pavojaus zonos Iki šiol evakuota apie 5 000 asmenų. Saloje gyvena apie 83 000 žmonių. Apie sužeistuosius kol kas žinių nėra.
 
Pastarąjį kartą ugnikalnis saloje išsiveržė prieš 50 metų, kai Teneguía lava spjaudėsi 1971-aisiais. Masinio turizmo, kaip žinomose Gran Kanarijos, Fuerteventuros, Lancarortės ir Tenerifės salose, La Pamoje nėra.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.20; 10:30

Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį lankosi Barselonoje, norėdamas atnaujinti dialogą su Katalonijos separatistų vadovybe, sprendžiant politinę krizę, kurią 2017 m. sukėlė nepavykęs bandymas paskelbti nepriklausomybę.
 
Anksčiau šią savaitę P. Sanchezas patvirtino, kad rugsėjo 15 d. susitiks su Katalonijos lyderiu Pere‘u Aragonesu derybų, kurios turėjo prasidėti apie 13.00 val.
 
2017 m. spalį Katalonijos regioninė vyriausybė surengė Madrido uždraustą referendumą, tada paskelbė trumpai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, ji sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje. 2019-aisiais po smurtinių protestų Ispanija įkalino devynis separatistų lyderius. Nuo tada Katalonija yra svarbiausia problema Ispanijos politikoje, ją P. Sanchezo vyriausybė pažadėjo spręsti derybomis, net jei įtampa ir yra nuslūgusi.
 
„Padėtis Katalonijoje labai pasikeitusi, daug stabilesnė nei 2017 ar 2019 metais“, – pirmadienį sakė premjeras.
 
2020 m. sausį P. Sanchezas sutiko pradėti derybas, kai ERC – seniausia ir didžiausia Katalonijos separatistų partija – pasiūlė lemiamą reikšmę turinčią parlamentinę paramą jo mažumos vyriausybei. Pirmosios derybos prasidėjo po mėnesio, tačiau netrukus buvo sustabdytos, kilus koronaviruso pandemijai. Šį kartą sėkmės tikimybė yra maža, nes abi pusės puoselėja radikaliai skirtingus lūkesčius.
 
Separatistai turi du pagrindinius tikslus: amnestija visiems, dalyvavusiems nepavykusiame nepriklausomybės siekyje, ir naujas referendumas dėl apsisprendimo, šį kartą pritarus Madridui.
 
Ispanijos vyriausybė nepalenkiamai prieštarauja abiem.
 
„Jei laikysimės maksimalistinių reikalavimų sąrašo, pokalbis truks neilgai“, – sakė P. Sanchezas, nors pripažino esąs atviras galimam balsavimui dėl Katalonijos vietos Ispanijoje, bet neviršijant ribų. „Pagal Konstituciją, demokratijoje nėra problemos surengti balsavimą, tačiau tai turi būti padaryta pagal susitarimą, o ne vienašališkai“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.16; 07:00

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pažadėjo sugriežtinti bausmes, kad būtų užkirstas kelias neapykantos nusikaltimams. Jis tai sakė po savaitgalį įvykdytos žiaurios homofobinės atakos, kuri sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.
 
Įstatymų leidėjams P. Sanchezas sakė, kad vyriausybė padarys viską, kas yra jos galioje, kad užkirstų kelią neapykantos nusikaltimams. Jis paragino parlamentą nedelsiant priimti šių metų pradžioje pristatytą įstatymo projektą dėl vienodo požiūrio į mažumas.
 
Premjero komentarai pasigirdo šaliai patiriant sukrėtimą dėl sekmadienio incidento, per kurį aštuoni vyrai su gobtuvais užpuolė homoseksualų asmenį Malasanoje, Madrido rajone, populiariame dėl naktinio gyvenimo.
 
Kaip pranešė žiniasklaida, nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę dėl sužalojimų, tarp kurių buvo vyrui ant sėdmenų išraižytas žodis „maricon“, žargonu reiškiantis gėjų. Užpuolikų tapatybė dar nenustatyta.
 
Kaip teigia žmogaus teisių grupės, organizuotos atakos, nukreiptos prieš homoseksualus ir kitas mažumas, vyksta visoje šalyje. Katalonijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį prabilo apie „medžioklę“.
 
2021 m. pirmoje pusėje Ispanijoje būta 43 proc. daugiau neapykantos nusikaltimų prieš žmones dėl jų seksualinės orientacijos nei per visus 2020-uosius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.09; 02:00

Dešimtys tūkstančių katalonų reikalavo paleisti kalinamus politikus. EPA-ELTA nuotr.

Ispanija antradienį suteikė malonę devyniems Katalonijos separatistams, įkalintiems po nepavykusio mėginimo 2017 metais skelbti nepriklausomybę, taip siekdama išspręsti nesibaigiančią politinę krizę šiame turtingame šiaurės rytų regione.
 
„Malonės nuteistiesiems buvo patvirtintos“ per rytinį kabineto posėdį, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras, patvirtindamas sprendimą suteikti malonę devyniems separatistų lyderiams, kurie buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo.
 
Nors jų paleidimo data tebėra nežinoma, teisminės institucijos greitai stengsis atlikti administracinius veiksmus, o tai reiškia, kad tai gali įvykti labai greitai, sakoma pranešime spaudai.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
 
Separatistai buvo nuteisti dėl uždrausto referendumo 2017 metų spalį. Jo metu policija pasižymėjo smurtu, o po to buvo paskelbta trumpai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija, sukėlusi didžiausią politinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius.
 
Keletas nepriklausomybės šalininkų pabėgo į užsienį, bet 12 kitų buvo teisiami ir 9 iš jų gavo laisvės atėmimo bausmes nuo 9 iki 13 metų.
 
P. Sanchezas sakė, kad jo vyriausybė tikisi, jog malonės atvers kelią į „susitaikymą“, tačiau Ispanijos dešinioji opozicija ir separatistai kritikuoja sprendimą suteikti malonę.
 
Daugelis nepriklausomybės šalininkų atmeta malonę, vadindami ją politiniu triuku, ir reikalauja visiškos amnestijos, kuri leistų grįžti namo pabėgusiems į užsienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.23; 08:30

Pamplonos bėgimo su buliais festivalyje – dar 5 sužeisti. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijoje dėl pandemijos antrais metais iš eilės atšaukiamas tradicinis Pamplonos bulių bėgimo festivalis, pirmadienį pranešė Pamplonos meras.
 
„Deja, esu priverstas oficialiai atšaukti 2021 m. San Fermino festivalį“, – spaudos konferencijos metu sakė Enrique Maya. Jis tikino, kad rengti šventę, kol šalyje paskiepyta dar nedaug žmonių, būtų itin rizikinga.
 
Festivalis Pamplonoje įprastai vyksta liepos 6–14 dienomis. Festivalis rengiamas jau daugelį šimtmečių, neskaitant praėjusių metų, kai jis buvo atšauktas dėl koronaviruso protrūkio. Renginio metu šimtus aistruolių bėgikų siauromis miesto gatvėmis vejasi po pusę tonos sveriančių kovinių bulių banda. Kai kurie dalyviai vilki tradicinius drabužius. Dažniausiai neapsieinama be traumų ir aukų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 06:02

Barselonoje tęsiasi protestai prieš reperio P. Haselio sulaikymą. EPA-ELTA nuotr.

Barselonoje sekmadienį šeštą vakarą iš eilės vyko protestai prieš reperio Pablo Haselio sulaikymą. Kaip ir ankstesniais vakarais, neišvengta susirėmimų tarp demonstrantų ir policijos.
 
Šimtai žmonių susirinko „Barcelona-Sants“ geležinkelio stotyje ir skandavo „Laisvę Pablo Haseliui“. Traukdami miesto centro link, jauni žmonės mėtė į policininkus šiukšliadėžes ir kitus daiktus, statė barikadas.
 
Policijos duomenimis, sulaikyti mažiausiai penki asmenys, išdaužę vienos parduotuvės vitrinos langą.
 
Šeštadienio vakarą antrajame pagal dydį Ispanijos mieste į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Per protestus kilo dideli susirėmimai. Policijos duomenimis, miesto centre buvo nusiaubta daug parduotuvių.
 
P. Haselis buvo suimtas antradienį, nes neatvyko atlikti devynių mėnesių kalinimo bausmės, skirtos jam dėl Ispanijos karališkosios šeimos ir valstybės institucijų įžeidimo. Be to, reperiui ketvirtadienį skirta dar pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, nes jis procese prieš du policininkus grasino liudininkui.
 
Nuo antradienio Ispanijoje kiekvieną vakarą vyko protestai. Jie prasidėjo P. Haselio gimtojoje Katalonijoje, tačiau vėliau išplito į Madridą ir kitus miestus. Iš viso jau suimta per 100 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 11:00

Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijos žinybos planuoja registrą su pavardėmis žmonių, kurie atsisakys skiepytis nuo koronaviruso. Šis registras nebus viešai prieinamas, tačiau juo galės naudotis kitos Europos šalys, interviu televizijai „La Sexta“ sakė sveikatos ministras Salvadoras Illa.
 
Anot jo, kiekvienas pilietis, remiantis vakcinacijos planu, sulauks kvietimo skiepytis. Nors vakcinacija yra savanoriška, tačiau tas, kas nesiskiepys, bus užregistruotas. Žinybos „labai pagarbiai elgsis su duomenų apsauga“, patikino ministras. Jis pakartojo, kad prievolės skiepytis nebus.
 
Remiantis prieš savaitę skelbtais apklausos rezultatais, Ispanijoje smarkiai sumažėjo antivakserių skaičius. 28 proc. gruodį apklaustų žmonių teigė, kad nesiskiepys nuo koronaviruso. Ankstesnį mėnesį ši dalis dar buvo 47 proc. Kartu pasirengimas skiepytis Ispanijoje išaugo nuo 37 iki daugiau kaip 40 proc.
 
Kaip ir kitose Europos šalyse, Ispanijoje gyventojų skiepijimas nuo Covid-19 prasidėjo sekmadienį. Ispanijos vyriausybė tikisi, kad iki vasario pabaigos bus paskiepyta 2,5 mln. žmonių.
 
Ispanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Pirmadienį Covid-19 aukų skaičius čia viršijo 50 000. Nuo pandemijos pradžios virusas Ispanijoje patvirtintas daugiau kaip 1,879 mln. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12; 29; 00:30

Ispanijos nacionalinė policija per operaciją prieš „rusų mafijos“ pinigų plovimą sulaikė 23 žmones. Tai trečiadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijos.
 
Gautomis žiniomis, tarp sulaikytųjų – aštuoni Rusijos piliečiai, du ukrainiečiai, vienas kazachas, vienas alžyrietis, taip pat Ispanijos piliečiai.
 
Pasak pareigūnų, „nusikalstama organizacija planavo perimti svarbiausių Ispanijos ekonomikos sričių kontrolę ir įsiskverbti į valstybines įstaigas“ su teisininkų, valdininkų, politikų, verslininkų ir programišių pagalba.
 
Tyrimas buvo pradėtas dar 2013 metais, pastebėjus, kad rusų mafija suaktyvino savo veiklą Ispanijoje ir pinigus, gautus iš savo nusikalstamos veiklos visame pasaulyje, investuoja į verslą šioje šalyje, pirmiausia – į diskotekas, restoranus ir nekilnojamąjį turtą Ispanijos pajūryje.
 
Per kratas konfiskuota ginklų, 300 tūkst. eurų grynaisiais, briliantų, užblokuota daug sąskaitų bankuose. „Tai didžiausias tyrimas prieš mafiją iš Europos rytų, atliktas mūsų šalyje per pastaruosius 10 metų“, – pabrėžė Ispanijos policijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 16:02