Ispanija išdavė Lenkijai verslininką Mareką Falentą, pripažintą kaltu dėl savo restoranų lankytojų, tarp jų – žinomų politikų, pokalbių slapto klausymosi organizavimo. Tai penktadienį pranešė radijo stotis RMF FM.
 
„M. Falenta jau pakeliui į Lenkiją ir šiandien bus atskraidintas veikiausiai į Varšuvą. Po visų procedūrų jis bus nugabentas į kalėjimą, kur turės praleisti 2,5 metų“, – informavo radijo stotis.
 
2016 metais Lenkijos sostinės Apygardos teismas nuteisė M. Falentą pustrečių metų kalėti. Restoranų savininkas nepripažino savo kaltės ir teigė, kad slaptą klausymąsi organizavo jo darbuotojai. Pasak verslininko, būtent jis pranešė specialiosioms tarnyboms apie pokalbių įrašinėjimą jo restoranuose, kai sužinojo apie tai.
 
Šių metų vasario 1 d. M. Falenta turėjo prisistatyti į kalėjimą atlikti bausmės. Bet jis to nepadarė ir ėmė slapstytis įvairiose Europos šalyse. Balandžio pradžioje jis buvo sulaikytas Ispanijoje.
 
Pasak Lenkijos pareigūnų, M. Falentos nurodymu nuo 2013 metų liepos iki 2014 metų birželio jam priklausančiuose restoranuose slapta buvo įrašinėjami politikos ir verslo atstovų, taip pat valdininkų pokalbiai.
 
2014 metais savaitraščiui „Wprost“ paskelbus pokalbių įrašus, premjero Donaldo Tusko vyriausybę ištiko krizę. Tarp asmenų, kurių pokalbiai buvo įrašyti, – tuomečiai vidaus reikalų ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, Lenkijos nacionalinio banko pirmininkas Marekas Belka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 10:06

Ispanijos policijos emblema

Baskų teroristinė grupuotė ETA prisiėmė atsakomybę už 758 nužudymus ir daugiau kaip 2,6 tūkstančio atakų. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Jos duomenimis, tarp teroro aktų – išpuoliai, dėl kurių anksčiau ETA neprisipažino. Pavyzdžiui, grupuotė prisiėmė atsakomybę už ataką kavinėje Madride 1974 metais, kurios aukomis tapo 13 žmonių, o dar apie pusšimtį nukentėjo.

Ispanijos VRM nuomone, ETA teroro aktai pareikalavo 853 žmonių gyvybių.

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Balandžio 20 d. grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame atsiprašė savo aukų ir nukentėjusiųjų nuo jos veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 07:30

Ispanija šiuo metu į savo uostus neįsileis Vokietijos gelbėjimo laivo su 230 pabėgėlių. Nors šalis nori parodyti humanitarinį veidą, kaip tai padarė priimdama pabėgėlius iš gelbėjimo laivo „Aquarius“, tačiau visai kas kita yra „tapti jūrine pagalbos organizacija visai Europai“, pirmadienį interviu Ispanijos radijo stočiai „Cadena SER“ sakė viešųjų darbų ministras Josė Luisas Abalosas, kuris yra atsakingas ir už Ispanijos uostus.

Barselonos merė Ada Colau sekmadienį pasiūlė tapti „saugiu uostu“ pabėgėliams. „Taip, mes turime uostus, Barseloną, Valensiją, Palmą. Tačiau Ispanija negali viena prisiimti atsakomybės“, – interviu pabrėžė J. L. Abalosas.

Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas tuo tarpu pareiškė esą už „Europos fronto“ sukūrimą. „Mes norime įkurti europiečių frontą, kuris kovotų su eurofobija“, – sakė socialdemokratas interviu Romos dienraščiui „La Repubblica“.

„Eurofobija yra didžiausia grėsmė ES. Yra vyriausybių, kaip Italijoje, kurios forsuoja antieuropietišką poziciją, kai pirmenybė teikiama nacionaliniam egoizmui. To priežastis yra ligšiolinė solidarumo iš ES pusės stoka šaliai, kuri priėmė pusę milijono žmonių“, – sakė P. Sanchezas.

Ispanija, anot jo, nereaguos nejautriai į „humanitarines tragedijas“ – kaip žmonių „Lifeline“ ir “ Alexander Maersk“ laivuose. „Tačiau akivaizdu, kad Ispanija viena negali duoti atsako į pabėgėlių krizę“, – pridūrė premjeras.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-26

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami paleisti devynis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius. Praėjus šešiems mėnesiams po pirmųjų areštų, protesto eitynių dalyviai reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“.

Demonstrantai mojo Katalonijos vėliavomis, daugelis jų kaip solidarumo su įkalintaisiais ženklą prie rūbų buvo prisisegę geltonas juosteles arba buvo su geltonais šalikais bei striukėmis.

Protestą organizavo kovą įkurta Katalonijos institucijų apsaugos platforma. Jį parėmė abi didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO ir UGT. Manifeste organizatoriai pasmerkė teisėsaugos įtaką politikai ir reikalavo „demokratiškai spręsti konfliktą“.

Ispanijos teisėsauga vykdo tyrimą prieš nepriklausomybės judėjimo politikus ir aktyvistus dėl jų veiksmų už Katalonijos atskyrimą nuo Madrido. Dviem aukštiems nepriklausomybės judėjimo atstovams kardomasis kalinimas taikomas nuo spalio 16-osios: prokuratūra kandidatą į Katalonijos regiono prezidentus Jordį Sanchezą bei organizacijos „Omnium Cultural“ pirmininką Jordį Cuixartą kaltina „maištu“.

Kalėjime Ispanijoje sėdi ir kairės nacionalistinės partijos „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) lyderis Oriolas Junquerasas bei dar šeši politikai. Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo spalį pabėgo iš šalies. Jis kovą, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau tada paleistas už užstatą.

Šiuo metu Vokietijos teisėsauga vertina, ar gali išduoti C. Puigdemont’ą Ispanijai dėl kaltinimų lėšų švaistymu. Perduoti jį Ispanijai dėl kaltinimų „maištu“ teismas atsisakė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.16; 10:45

Sekmadienį Vokietijoje sulaikytas buvęs Katalonijos separatistų lyderis Carlesas Puigdemont’as, skelbia BBC.

Apie tai savo tviterio paskyroje pranešė politiko advokatas Jaume Alonsas Cuevillasas. 

Ispanijoje pabėgusiam katalonų lyderiui gresia kalėjimo bausmė už antivyriausybinę veiklą. 

C. Puigdemont’as Vokietijos sieną kirto iš Danijos pusės ir buvo sulaikytas jau pakeliui į Belgiją, teigia advokatas. 

Politikas praėjusių metų rudenį, po neteisėtai surengto referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos, savo noru išvyko gyventi į Belgiją.

Įtampa Katalonijos regione neslūgsta, nes savaitgalį separatistų lyderiai atsisakė planų paskelbti naują regiono prezidentą po pastarojo kandidato – Jordi’o Turullo – suėmimo.

Kaip skelbta anksčiau, buvęs Katalonijos lyderis buvo ieškomas dėl Madrido jam pareikštų kaltinimų maištu ir antivyriausybine veikla.

Ispanija penktadienį išdavė tarptautinius arešto orderius dar penkiems Katalonijos separatistų politikams suimti. Tarp jų yra keturi buvę regiono ministrai, kurie, kaip ir C. Puigdemont’as, šiuo metu yra pasitraukę į Belgiją.

Ispanijoje už maišto kurstymą ir antivyriausybinę veiklą baudžiama laisvės atėmimu iki 30 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.25; 00:30

Gausus sniegas pirmadienį Ispanijoje sutrikdė kelių ir oro transportą.

Ypač sudėtinga situacija buvo sostinėje Madride, kur, kad būtų nuvalytas sniegas, kuriam laikui teko uždaryti du iš keturių Barachaso oro uosto pakilimo/tūpimo takus. Dešimtys lėktuvų į orą kilo ir leidosi pavėlavę, kai kurie buvo nukreipti į kitų Ispanijos miestų oro uostus. Sniegas blokavo ir daug kelių.

Buvo uždaryta 100 mokyklų. Pamokos nevyko 42 000 vaikų penkiuose šalies regionuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.06; 00:45

Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius, informuoja BBC.

Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (Jordi Sanchez) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas (Jordi Cuixart) suimti dėl įtarimų antivyriausybine veikla. Kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas, jie neturi galimybės būti paleisti už užstatą. 

Šie du vyrai laikomi vienais pagrindinių spalio 1-osios referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių. Ispanijos teismai plebiscito rengimą buvo atidėję, o centrinė šalies valdžia jį laikė neteisėtu.

Po referendumo Katalonijos regiono lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet atidėjo jos įgyvendinimą, kad galėtų vykti derybos su centrine Ispanijos valdžia.

Jis norėtų, kad derybos vyktų ateinančius du mėnesius.

Tačiau Ispanijos valdžia įspėjo, kad Katalonija privalo atšaukti deklaraciją, o jei to nepadarys, didelę autonomiją turinčiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas.

K. Pučdemonas taip pat supykdė Madridą atsisakydamas patikslinti, ar praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę.

Katalonijos lyderis, kurį Ispanijos valdžia įpareigojo paaiškinti savo poziciją iki ketvirtadienio, sužinojęs apie Ž. Sančeso ir Ž. Kušarto sulaikymą tviteryje kritikavo šalies vyriausybę.

„Ispanija įkalino Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius, nes šie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, bet vėl turime politinių kalinių“, – rašė K. Pučdemonas.

EPA – ELTA nuotr. Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius. Suimtieji – Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (dešinėje) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 02:10

Mažiausiai 10 tūkst. streikuojančių Barselonos vidurinių mokyklų moksleivių ir studentų ketvirtadienį dalyvavo demonstracijoje, kuria pasisakė už Katalonijos teisę surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Žygiuodami vienu pagrindinių Barselonos prospektų, kuriame sustabdė eismą, jaunuoliai skandavo: „Mes balsuosime!“ ir „Nepriklausomybė!“ Daugelis jų turėjo geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos vėliavas.

Katalonijos valdžia tikino, kad sekmadienį numatytas plebiscitas įvyks, ir tai bus padaryta, nepaisant Madrido veiksmų, kurių šis imasi mėgindamas užkirsti kelią surengti teismo neteisėtu paskelbtą balsavimą.

Visuomenės apklausos rodo, kad, nors katalonai savo regiono nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję, didžioji dalis jų nori, kad referendumas įvyktų ir šis klausimas galiausiai būtų išspręstas.

„Dauguma jaunų žmonių palaiko atsiskyrimą. O jei anksčiau nepalaikė, tai dabar, pamatę, kaip pastarosiomis savaitėmis elgiasi Ispanija, jau palaiko“, – agentūrai AFP sakė šešiolikmetė protesto dalyvė Aina Gonsales (Aina Gonzalez).

Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.

Be to, buvo paleista balsavimą stebėti turėjusi taryba, o trečiadienį teismas dar nurodė policijai neleisti, kad visuomeninės paskirties pastatai būtų naudojami kaip balsavimo punktai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.29; 07:30

Katalonija reikalauja nepriklausomybės. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančių Katalonijos gyventojų Barselonoje mitinguoja už ginčytiną referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, rašo naujienų agentūra AP.

Dauguma jų nešasi nepriklausomybę palaikančias vėliavas bei plakatus, pritariančius spalio 1 d. nepriklausomybės referendumui, kurį Ispanija vadina neteisėtu.

„Prašau jūsų – eikite ir balsuokite! Balsuokite už Katalonijos ateitį!“, – miniai Barselonoje sakė Katalonijos parlamento prezidentė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).

Ispanijos Konstitucinis Teismas yra suspendavęs rengti referendumą raginantį įstatymą, stabdyti referendumą taip pat padėjo ir policija.

Tačiau separatistai atsisako trauktis bei tikina, kad referendumas vis tiek vyks ir Katalonija pasiskelbs nepriklausomybę, jei už tai balsuos žmonės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.25; 00:01

Bent septyni viešbučiai Ispanijos Barselonos mieste šiais metais nukentėjo nuo kraštutinių kairiųjų organizacijų, protestuojančių prieš vis labiau augantį turizmą regione, puldinėjimų. Ketvirtadienį rašo laikraštis „El Pais“.

Laikraščio turimais duomenimis, šiemet per tokias chuliganizmo akcijas keli viešbučiai buvo apipilti dažais, daugelyje miesto vietovių atsirado grafičiai, nukreipti prieš turistų antplūdį į Barseloną. Kaip jau skelbta anksčiau, jaunimo organizacijos „Arran“, palaikančios Katalonijos pasitraukimą iš Ispanijos, užpuolė autobusą su turistais Barselonoje. Nežinomi asmenys sustabdė transporto priemonę ir supjaustė jos padangas. Akcijos prieš augantį turizmą vyko ir Balearų salose, ir Valensijoje.

Barselona ypač populiari tarp poilsiaujančių ispanų bei užsienio svečių. Šių metų balandį Katalonijos sostinės valdžia pateikė ataskaitą, pagal kurią 2016 metais išaugo kurortinio miesto gyventojų, prašančių apriboti poilsiautojų srautus, skaičius. Barselonos gyventojų, manančių, kad turistų aptarnavimo galimybių riba jau pasiekta, skaičius (48,9 proc.) viršijo skaičių tų miestiečių, kurie įsitikinę, kad būtina į Katalonijos sostinę pritraukti daugiau miesto svečių (47,5 proc.).

Ispanija 2016 metais pasiekė naują rekordą pagal šalį aplankiusių užsienio turistų skaičių. Kaip skelbė organizacija „Frontur“, sekanti atvykstančių į šalį užsienio turistų srautus, per 12 mėnesių Ispanijoje apsilankė 75,6 mln. svečių iš užsienio, arba 10,3 proc. daugiau nei 2015-aisiais.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.05; 01:30

Lietuvos ambasadorė Ispanijoje ir prie Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Skaistė Aniulienė, pirmadienį atidarydama nuotraukų parodą apie Lietuvos dainų šventę PTO būstinėje Madride, pakvietė visus apsilankyti Lietuvoje 2018 metais ir pamatyti šimtmečio dainų šventę.

Lietuvos ambasadorė parodą atidarė kartu su PTO generaliniu sekretoriumi Talebu Rifai.

Ambasadorė pažymėjo, kad dainų šventės tradiciją ir simboliką Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) yra pripažinusi Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

PTO generalinis sekretorius savo kalboje padėkojo Lietuvai už aktyvų įsitraukimą į organizacijos veiklą.

Nuo 2003 metų Lietuva yra PTO narė ir aktyviai prisideda formuojant pasaulinę turizmo politiką. Šiais metais Lietuva kandidatuoja į PTO vykdomąją tarybą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 01:00

mafia-woman

Per operaciją „Imperatorius“ Ispanijos teisėsaugininkai sučiupo gaują, kuriai vadovavo Kinijos piliečiai, praneša “El Mundo”.

Prokuroras Antonijus Salinas paskelbė žurnalistams, kad, pagal išankstinius vertinimus, mafija kasmet išgabendavo iš Ispanijos po 200–300 mln. eurų.

Skaičiai iškalbingi: „Per kratą paimta 6 mln. eurų, 202 automobiliai, o taip pat brangenybių, kūrinių ir ginklų. Įšaldytos 122 fizinių asmenų ir 235 firmų banko sąskaitos. 80 žmonių suimta, operacija tęsiasi“. Suimtųjų yra ir ispanų, tarp jų porno aktorius Načas Vidalis, o taip pat Madrido vienos iš municipalinės tarybos narys, policijos inspektorius, žandarmerijos seržantas ir valstybės tarnautoja, sakoma publikacijoje.

Continue reading „Kinijos mafija kasmet išgabendavo iš Ispanijos po 200–300 mln. eurų“