Ispanijos karalius Juanas Carlosas palieka šalį. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas ketina palikti šalį ir apsigyventi užsienyje. Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.
 
Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.
 
„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, – pabrėžiama laiške.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.
 
Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui.
 
Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.
 
Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:30

Ispanijos šiaurės vakaruose šėlstantis gaisras jau sunaikino apie 1 tūkst. hektarų miško ir pasėlių. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
 
Leidinio žiniomis, šis gaisras – didžiausias šią vasarą Galisijos autonominiame regione. Ugnis įsiplieskė trečiadienį Kvaledro miestelio apylinkėse. Su ugnies stichija kovoja apie dvi dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Žmonės per gaisrą kol kas nenukentėjo.
 
Trečiadienį beveik visoje Ispanijos teritorijoje nusistovėjo smarki kaitra. Kai kuriuose regionuose gyventojai įspėti apie jos keliamą pavojų.
 
Manoma, kad termometro stulpelis gali pasiekti 42 laipsnių padalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:03

Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
 
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
 
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
 
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
 
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:00

Ispanijoje pastarąją parą koronaviruso aukomis tapo 102 žmonės. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Šis rodiklis – žemiausias nuo kovo vidurio. Gegužės 15 d. buvo užregistruotos 138 mirtys. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada per parą mirė 950 pacientų.
 
Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo 27 563 žmonės.
 
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 539. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 230 698. Jau pasveiko 146 446 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 1 663.
 
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas.
 
Bet vyriausybė palaipsniui švelnina ribojamąsias priemones. Dabar įvairaus amžiaus ispanams leidžiama vaikščioti ir sportuoti lauke. Kad būtų išvengta didelių žmonių susibūrimų, šalies valdžia nustatė gyventojams laiko intervalus, kada jie gali išeiti pasivaikščioti.
 
Nuo gegužės 11 d. leidžiama susitikti su artimaisiais, atidaromos kavinių ir barų terasos, viešbučiai, muziejai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė jau daugiau kaip 4,5 milijono žmonių, per 306 tūkstančius infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 00:01

Ispaniją užplūdo karščio banga: daugelyje šalies dalių termometrų stulpeliai kilo virš 30 laipsnių padalos. Dar praėjusią savaitę daug kur buvo ganėtinai vėsu.
 
Pirmoji metų karščio banga yra „tikrai neįprasta“, nes prasidėjo taip anksti, žinių agentūra „Europa Press“ citavo valstybinės meteorologijos tarnybos „Aemet“ atstovą.
 
Ypač šalies centrinėje dalyje ir pietuose fiksuoti šiam metų laikui pernelyg šilti orai, pavyzdžiui, Andalūzijoje. Kordoboje laukiama iki 36 laipsnių karščio. Įprastos temperatūros tvyro tik dalyje rytinės šalies dalies, pavyzdžiu, Barselonos regione.
 
Karščio bangą į Ispaniją atnešė aukšto slėgio sritis ir karšti vėjai iš Šiaurės Afrikos, sakė „Aemet“ atstovas. Beveik vidurvasario temperatūros dar prognozuojamos mažiausiai iki antradienio. Pasak meteorologų, labai karšta Ispanijoje gali būti visą gegužę, taip pat birželį ir liepą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 07:32

Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių, šeštadienį pradėta švelninti griežtas karantino sąlygas.
 
Komunikacijos specialistė Laura Matukevičiūtė, šiuo metu esanti Ispanijoje, Ibisos saloje, kur laikosi itin griežto karantino jau 56 dieną.
 
Pasak jos, per 7 savaites iš namų ji išėjo tik 6 kartus į maisto prekių parduotuvę. Šeštadienis – pirmoji diena, kai žmonės gali palikti savo namus ir išeiti į lauką. Deja, pasak jos, tai daryti galima tik tam tikromis valandomis.
 
„Yra sudėlioti laikai. Kam daugiau nei 14 metų, gali išeiti nuo 6 – 10 val. ryte bei 20 – 23 val. vakare. Išeiti galima tik vieną kartą per dieną, tai turi pasirinkti – ryte ar vakare. Galime išeiti ne toliau nei vienas kilometras nuo namų, kad žmonės nevažinėtų po populiarius paplūdimius ir nesibūriuotų. Vėliau į lauką nuo 10 val. ryto dviem valandoms gali išeiti vyresni nei 70 metų žmonės bei žmonės su slaugytojais. Jie taip pat turi valandą vakare nuo 19 – 20 val. Šeimos su vaikais, tiksliau vienas suaugęs bei daugiausia trys vaikai, lauke gali būti nuo 12 iki 19 val.”, – apie pirmuosius karantino švelninimus Eltai pasakojo L. Matukevičiūtė.
 
Pirmomis griežto karantino dienomis, pasakojo L. Matukevičiūtė, žmones kaustė baimė ir nežinomybė. Anot jos, salos senamiesčio gatvės ištuštėjo, jose pradėjo patruliuoti pareigūnai.
 
„Jautiesi kaip kokiame filme. Gatvėse važinėja policija ir per garsiakalbius sako, kad negali eiti į gatves. Pats momentas, kai gatvės tuščios ir lėtai važiuoja policijos mašina, iš kurios sklinda tekstas: „situacija labai bloga, visi serga, likite namie, draudžiama tai ir tai“, – tai šiurpu. Jei dar lyja, tai atrodydavo kaip apokalipsė“, – sakė L. Matukevičiūtė.
 
Už išėjimą į gatvę be priežasties – 600 eurų bauda
 
Pasak L. Matukevičiūtės, griežtas karantinas prasidėjo kovo 15 dieną. Buvo sustabdytos visos prekybininkų veiklos, dirbo tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės. Taip pat, kaip pažymi L. Matukevičiūtė, žmonės privalėjo likti namuose, o išeiti galėjo į tik į artimiausią parduotuvę ar vaistinę vieną kartą per savaitę. Žmonės automobiliuose galėjo važinėti tik po vieną. Todėl, pasak L. Matukevičiūtės, jaunoms šeimoms bei vienišiems tėvams tai buvo didelis iššūkis, nes, važiuojant į parduotuvę, nebuvo kur palikti mažamečių vaikų.
 
„Dar viena problema, kad didelių maisto prekių parduotuvių nėra daug, o į parduotuvę galima eiti, kuri nėra daugiau nutolusi nuo gyvenamosios vietos nei vieną kilometrą. Tai daugelis žmonių pradėjo piktintis, kad prie jų gyvenamosios vietos yra tik mažos maisto prekių parduotuvės, kuriose maisto prekių kainos yra didesnės nei prekybos centruose“, – teigė L. Matukevičiūtė.
 
Pasak jos, žmonės iš pradžių nesuvokė situacijos rimtumo, todėl policija už karantino nesilaikymą pradėjo rašyti baudas. Už išėjimą į gatvę be priežasties bauda siekia 600 eurų.
 
„Tai jei ir norėtum išeiti, tu negali, nes baudos labai didelės“, – sakė ji.
 
Laiku neuždaryti oro uostai lėmė ligos atvejų plitimą
 
L. Matukevičiūtė pažymi, kad oro uostus sala uždarė gana vėlai – kovo 23 dieną.
 
„Iš pat pradžių kilo nepasitenkinimas, kodėl apskritai neuždarė oro uostų. Iš pradžių ligos atvejų buvo labai mažai, bet kiekvieną dieną vyko daugiau kaip dešimt skrydžių iš Ispanijos židinių, tai piktino žmones. Valdžia tikrai pavėlavo su skrydžių reguliavimais kokiomis trimis savaitėmis. Dėl to ir prasidėjo šios ligos“, – sakė L. Matukevičiūtė.
 
„Iš pradžių nebuvo jokios kontrolės: nei manęs oro uoste tikrino, nei temperatūros matavo. Tik kovo 23 dieną padarė, kad tik Ibisos gyventojai gali parvykti į salą“, – sakė ji.
 
L. Matukevičiūtė pati į Ibisą atvyko iš Barselonos, todėl jai buvo privaloma izoliuotis 14 dienų.
 
„Aš į Ibisą atvykau iš Barselonos. Man iš karto reikėjo karantinuotis, nes į salą atvykau iš židinio – Barselonos. Tad dvi savaites aš niekur negalėjau išeiti. Ibisoje yra tokios taisyklės, kad nesvarbu, iš kur tu atvyksti, kad ir iš tos pačios Ispanijos regionų, net ne iš užsienio, bet tu privalai karantinuotis dvi savaites. Tai aš išbuvau 14 dienų neiškėlusi kojos iš namų. Bet policija, skirtingai nei Lietuvoje, neatvyksta tikrinti ar laikomasi karantino sąlygų. Manau, tai galėjo lemti taip pat ligos atvejų didėjimą saloje“, – Eltai teigė L. Matukevičiūtė.
 
ELTA primena, kad Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo mažiausiai 25 100 žmonių. Per parą mirčių skaičius padidėjo 276. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada epidemijos aukomis tapo 950 pacientų.
 
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 1 147 – iki 216 582. Jau pasveiko 117 248 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 2 572. Jau kelios savaitės, kai susirgimo plitimo lygis šalyje mažėja.
 
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas. Nedirba kavinės, barai, mokyklos, sporto klubai, pramogų centrai.
 
Ispanijos vyriausybė paskelbė planą, kaip iki birželio pabaigos etapais bus švelninamos ribojamosios priemonės. Šio proceso sparta šalies regionuose priklausys nuo padėties juose.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,2 milijono, mirė daugiau kaip 230 tūkstančių infekuotųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.03; 03:00

Ispanijos premjeras: nuo kito savaitgalio gyventojams bus leidžiama sportuoti ir pasivaikščioti lauke. EPA-ELTA nuotr.

Nuo kito savaitgalio ispanai galės išeiti į lauką pasportuoti ar pasivaikščioti, paskelbė premjeras Pedro Sanchezas, pradėdamas švelninti karantiną Ispanijoje, kur galioja vieni griežčiausių ribojimų žmonių judėjimui pasaulyje.
 
Kaip šeštadienio vakare pranešė premjeras, antradienį jo vyriausybė pristatys karantino nutraukimo planą, kuris veikiausiai bus pradėtas įgyvendinti antroje gegužės pusėje.
 
„Jei pandemijos eiga ir toliau gerės, kaip buvo iki šiol, nuo gegužės 2 d. bus leidžiami individualūs fiziniai užsiėmimai ir pasivaikščiojimai su žmonėmis, su kuriais gyvenate“, – sakė P. Sanchezas.
 
Kitaip nei dauguma kitų šalių, nuo karantino įvedimo kovo 14 d. Ispanija neleido gyventojams net pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Ispanams leista namus palikti tik įsigyjant maisto ar vaistų ir trumpam pavedžioti šunį.
 
Vaikams nebuvo leista visai išeiti iš namų, tačiau nuo sekmadienio jaunieji Ispanijos gyventojai galės ne ilgiau nei 1 val. praleisti lauke su vienu iš tėvų 1 km spinduliu nuo namų.
 
Šią savaitę nepaprastoji padėtis Ispanijoje buvo pratęsta iki gegužės 9 d., o P. Sanchezas patikino, kad sugrįžimas prie normalaus gyvenimo bus laipsniškas.
 
„Turime elgtis kuo apdairiau. Paaukojome per daug, kad rizikuotume imdamiesi pernelyg staigių judesių“, – sakė P. Sanchezas.
 
„Neturime niekad neklystančių gairių, neturime jau išbandyto plano. Nė viena šalis pasaulyje neužbaigė deeskalacijos proceso, kuris atneš naują realybę. Visų ekonominių ir socialinių veiklų neatnaujinsime staiga, darysime tai etapais“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 02:00

Ispanijos sostinėje didelis prekybos ir pramogų centras „Palacio de Hielo“ iš dalies bus naudojamas kaip morgas, kuriame bus laikomi naujojo koronaviruso aukų lavonai. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
 
Jos duomenimis, šį sprendimą nulėmė pernelyg didelis laidojimo biurų krūvis. Prekybos centras, turintis 1,8 tūkstančio kvadratinių metrų čiuožyklą, yra netoli parodų komplekso „Ifema“, kur buvo įrengta laikina lauko ligoninė kovai su koronaviruso plitimu. Dabar prekybos ir pramogų centras lankytojams uždarytas.
 
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Ispanijoje buvo užfiksuotas sausio 31 d., infekuotųjų skaičius ėmė sparčiai didėti po lokalaus protrūkio Italijoje. Iki šiol Ispanijoje nustatyta daugiau kaip 33 tūkstančiai infekuotųjų, 2182 žmonės mirė. Daugiausia užsikrėtusiųjų rasta Madrido regione.
 
Kovo 14 d. Ispanijos vyriausybė dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbė padidintos parengties režimą. Visoje šalies teritorijoje ribojamas gyventojų judėjimas, išskyrus būtiniausius atvejus. Režimas galios 15 dienų, bet vėliau terminas gali būti pratęstas, jei parlamentas tam pritars.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 07:00

Parodų centre įrengta ligoninė. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šiuo metu šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu yra 28,5 tūkst., t. y. 3,5 tūkst. daugiau nei prieš dieną. Tuo metu mirusiųjų skaičius pasiekė 1 720.
 
Pasak ministerijos, mirčių nuo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos skaičius per pastarąją parą išaugo apie 30 proc.
 
Šiuo metu Ispanija yra viena labiausiai nuo pandemijos kenčiančių valstybių. Situacija ypač sunki sostinėje Madride, kur, remiantis oficialia statistika, jau diagnozuota maždaug 10 tūkst. infekcijos atvejų ir užfiksuota 1 021 mirtis.
Ispanijos ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.
 
Madrido valdžia nusprendė miesto šiaurėje įsikūrusiame parodų centre „Ifema“ įrengti laikiną ligoninę su 5,5 tūkst. lovų ir intensyvios terapijos įranga. Pirmasis pacientas į improvizuotą ligoninę paguldytas sekmadienį. Šalies ligoninės jau dabar vargiai susidoroja su ligonių srautais.
 
Prieš savaitę visoje Ispanijoje buvo paskelbta komendanto valanda, kurią iš pradžių planuota taikyti 15 dienų. Tačiau, turint omenyje epidemijos mastus šioje šalyje, priemonė tikriausiai bus pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 12 d. Tiesa, pirmiausia tokiam žingsniui turi pritarti parlamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:45

Buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana dėl koronaviruso gydomas Madrido ligoninėje, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi ispanų politikui artimu šaltiniu.
 
„Jo tyrimai buvo teigiami, jis yra geros būklės“, – AFP sakė šaltinis, patvirtindamas laikraščio ABC informaciją, kad J. Solana buvo paguldytas į ligoninę jau trečiadienį.
 
Pats J. Solana tviteryje vienam vartotojui sakė, esą „sveiksta“.
 
77-erių J. Solana nuo 1995 iki 1999 m. ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas, vėliau nuo 1999 iki 2009-ųjų – ES diplomatijos vadovo pareigas.
 
Per pastarąją parą Ispanijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 1 500 iki 5 753. Europoje daugiau užsikrėtimo atvejų už Ispaniją nustatyta tik Italijoje.
 
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, visame Madrido regione uždaryti barai ir restoranai.
 
Tarp koronavirusu užsikrėtusių žmonių yra ir du Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Ministrų Kabineto nariai bei kraštutinės dešinės partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 06:40

Ketvirtadienį Belgijos teismas nusprendė nutraukti buvusio Katalonijos vadovo Carleso Puigdemont`o išdavimo Ispanijai bylą, pripažindamas jo deputato neliečiamybę. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
„Briuselio teismas nutraukė Carleso Puigdemont`o ekstradicijos bylą, pripažindamas jį neliečiamu asmeniu, kadangi jis Katalonijoje išrinktas Europos Parlamento deputatu“, – informavo televizijos kanalas.
 
Madridas neigia, kad C. Puigdemont`as turi deputato neliečiamybę, nes po išrinkimo į EP Ispanijos institucijos oficialiai nepatvirtino šio jo statuso, kaip to reikalauja EP procedūros, ir jis negavo deputato mandato.
 
Katalonijos separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po 2017 metų spalio referendumo dėl regiono nepriklausomybės. 2018 metais jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 04:30

Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus.  Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
 
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
 
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
 
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
 
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
 
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
 
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.

Teismas Briuselyje iki kitų metų vasario nukėlė buvusio katalonų lyderio Carleso Puigdemont’o ir dviejų kitų Ispanijoje ieškomų asmenų, kaltinamų maištu ir maišto kurstymu, bylas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“.
 
Katalonų separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po neteisėto 2017 m. spalio referendumo. 2018 m. jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Briuselio teismui reikės nuspręsti, ar sutiks su Ispanijos prašymu perduoti šiuos tris vyrus.
 
Prie C. Puigdemont’o, L. Puigo and A. Comino bylų bus sugrįžta vasario 3 d. 2018 m. Belgijos valdžia jau yra nesutikusi su šių asmenų ekstradicijos prašymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:13

Trečiadienio pavakare Lietuvos centriniame valstybės archyve bus atidaryta Ispanijos archyvuose išsaugotų, Lietuvos valstybės pripažinimą po Pirmojo pasaulinio karo liudijančių dokumentų paroda.
 
Renginyje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dokumentus archyvo direktoriui Daliui Žižiui perduos Ispanijos ambasadorius Lietuvoje Jose Maria Roblesas Fraga.
 
Parodos pagrindą sudaro prieš šimtmetį vykusio diplomatinio susirašinėjimo tarp Lietuvos ir Ispanijos valstybės pareigūnų dokumentai, kurie, anot Užsienio reikalų ministerijos, sudomins ne tik istorijos mėgėjus, bet ir profesionalus.
 
Idėja surengti parodą kilo prieš pusmetį, kai Ispanijos ambasadorius Vilniuje J. M. R. Fraga ėmėsi iniciatyvos ir Ispanijos archyvuose rado keletą istorinių, su Lietuva susijusių dokumentų, kurių kopijos, atvežtos į Lietuvą, sužadino susidomėjimą. Po to sekė tiesioginis darbas tarp Ispanijos ir Lietuvos archyvarų, kurį vainikavo surastas nemažas skaičius įdomių dokumentų.
 
Ispanija šių dokumentų aukštos kokybės skaitmenines kopijas padovanojo Lietuvai. Nuspręsta dokumentų parodą, surengti ir Vilniuje, ir Madride.
 
Paroda yra bendras Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Ispanijos Karalystės ambasados Vilniuje, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Ispanijos nacionalinio istorinio archyvo projektas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30

Ispanijos policija, anot žiniasklaidos, susekė narkotikus gabenusį povandeninį laivą. 20 metrų ilgio laivas sekmadienį buvo perimtas prie Galisijos krantų šalies šiaurės vakaruose, pirmadienį patvirtino regiono policijos atstovas.
 
Aptikus laivą, įgulą jį tyčia nuleido į dugną.
 
Anot žiniasklaidos, suimti du įgulos nariai. Vyrai iš Ekvadoro išplaukė į krantą. Trečiam vyrui pavyko pasprukti.
 
Povandeninis laivas greičiausiai buvo iš Kolumbijos. Pirmaisiais vertinimais, jis gabeno apie tris tonas kokaino, kurio vertė 100 mln. eurų, rašo regiono laikraštis „La Voz de Galicia“. Laivas susektas ispanų policijai bendradarbiaujant su žinybomis Kolumbijoje.
 
Galisija laikoma viena didžiausių kokaino perkrovimo vietų Europoje – gal net pati didžiausia. Įvairūs autonominio regiono klanai, žinybų duomenimis, jau daug dešimtmečių aprūpina visą žemyną narkotikais iš Pietų Amerikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 05:00

Barselonoje, policijos duomenimis, penktadienį į gatves išėjo daugiau kaip pusė milijono Katalonijos nepriklausomybės judėjimo šalininkų.
 
Apie 525 000 žmonių protestavo prieš ilgas kalinimo bausmes žinomiems nepriklausomybės aktyvistams, pranešė miesto policija. Milžiniškas mitingas buvo nuo pirmadienį regione vykstančių protestų apogėjus.
 
Demonstrantai į Barseloną atvyko iš visos Katalonijos. Žmonės mojo nepriklausomybės vėliavomis ir laikė rankose transparantus. Katalonijos sostinėje protestų padariniai buvo justi beveik visur. Oficialiais duomenimis, buvo atšaukta dešimtys skrydžių. Jau nuo ryto buvo blokuojamos gatvės. Dalyje Barselonos centro buvo uždarytos parduotuvės, praktiškai nesimatė automobilių.
 
Protestai pasiekė ir Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčią – vieną miesto simbolių. Šimtai demonstrantų vienu metu blokavo garsiųjų maldos namų prieigas. Vėliau bažnyčia saugumo sumetimais buvo uždaryta.
 
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį devyniems politikams ir aktyvistams skyrė nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmes už jų vaidmenį organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
 
Už Katalonijos nepriklausomybę pasisakantys lyderiai įgyvendino 2017 m. referendumą, nepaisant Ispanijos teismų draudimo, ir paskelbė, kad regionas atsiskiria nuo Ispanijos. Madridas į tai atsakė perimdamas Katalonijos administracijos kontrolę ir pradėdamas referendumo lyderių teismo procesą.
 
Po nuosprendžio paskelbimo Katalonijoje kiekvieną dieną vyko demonstracijos. Prasiveržus smurtui, būta dešimčių sužeistųjų ir suimtųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 08:04

Ispanijos Katalonijos regiono nepriklausomybės šalininkai antradienį tęsė demonstracijas, protestuodami dėl devynių Katalonijos separatistų lyderių nuteisimo kalėjimo bausmėmis.
 
Pirmadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė skirti devyniems katalonų separatistų lyderiams nuo 9 iki 13 metų nelaisvės dėl jų vaidmens organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
 
Po nuosprendžio paskelbimo Barselonos El Prato oro uoste buvo surengtas didžiulis protestas.
 
Neslūgstant pasipiktinimui, antradienį Katalonijos regione toliau vyksta protestai. Regione buvo užtverti keli keliai, įskaitant AP-7, kuris jungia Barseloną su Prancūzija. Demonstrantai taip pat blokavo geležinkelio bėgius degančiomis padangomis ir kitais įvairiais objektais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:30

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos teisėjas išdavė naują tarptautinį orderį suimti buvusį katalonų prezidentą Carlesą Puigdemont’ą. Siekdamas išvengti persekiojimo dėl bandymo 2017 metais paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, C. Puigdemont’as pabėgo į Belgiją.
 
Orderį, įgaliojantį C. Puigdemont’ą sulaikyti dėl kurstymo maištauti ir valstybės lėšų švaistymo, išdavė Aukščiausiojo teismo teisėjas Pablas Llarenas. Aukščiausiasis teismas nuteisė dar 12 katalonų separatistų vadovų. Devyniems iš jų skirtos iki 13 metų laisvės atėmimo bausmės.
 
C. Puigdemont’as iš šalies pabėgo praėjus vos kelioms savaitėms po katalonų vyriausybės surengto nepriklausomybės referendumo, kurį uždraudė Madridas. Su juo kartu išvyko ir kiti penki katalonų nepriklausomybę rėmę lyderiai – jie gyvena Belgijoje, Šveicarijoje ir Škotijoje. Keturi iš jų kaltinami maištu, kiti du – valstybės lėšų švaistymu.
 
Pirmadienį P. Llarenas jau antrą kartą atgaivino orderį suimti C. Puigdemont’ą, šį kartą kaltinimas maištu buvo pakeistas į kaltinimą kurstymu maištauti.
 
Pirminis orderis visiems šešiems užsienyje besislapstantiems politikams buvo išduotas iš karto po mėginimo paskelbti katalonų nepriklausomybę, tačiau jis buvo atmestas suabejojus, ar Belgija ir kitos šalys pripažins kaltinimą dėl maišto.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
 
Vėliau, kovo antroje pusėje, P. Llarenas orderį atgaivino. Praėjus dviem dienoms, Vokietijos policija sulaikė C. Puigdemont’ą, kai šis mėgino sugrįžti iš Suomijos.
 
Tačiau Vokietijos teismas atmetė ekstradicijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad maištas nėra pripažintas pagal Vokietijos teisę. Teismo atstovai tvirtino, kad perduoti C. Puigdemont’ą galėtų tik dėl valstybės lėšų švaistymo.
 
Pagal tarptautinį orderį išduoti asmenys gali būti teisiami tik pagal ekstradicijos įsakyme patvirtintus kaltinimus. Įgaliojimas suimti antrą kartą buvo atmestas 2018 metų liepos mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 06:11

Tūkstančiai protestuotojų penktadienį išėjo į lietaus permerktas Ispanijos sostinės Madrido ir daugybės kitų šalies miestų gatves išreikšti susirūpinimo dėl smurto prieš moteris ir reikalauti imtis griežtesnių veiksmų.
 
Tūkstančiai lietaus nepabūgusių protestuotojų, daugiausiai moterų, susirinko į mitingą Puertos del Sol aikštėje Madride, kurį suorganizavo įvairios moterų teisių gynimo grupės.
 
Protestuotojai susirinko atkreipti dėmesį į smurtą šeimoje. Jie laikė plakatus su užrašais „Nėra jokio pateisinimo“, „Moterų gyvybės svarbios“ ir „Nenorime toliau skaičiuoti aukų“.
 
Šalies vyriausybė reguliariai skelbia, kiek moterų buvo nužudytos savo buvusių ir esamų partnerių. Šiais metais skaičius jau siekia 42 – tiek moterų šiemet jau tapo smurto šeimoje aukomis, o nuo 2003 metų, kai pradėta registruoti aukas, daugiau kaip 1 000 moterų tapo savo esamų ar buvusių partnerių aukomis.
 
Didžioji dalis žmonių vilkėjo violetinės spalvos – feministinio judėjimo spalva – drabužius arba laikė žvakes, žibintus ir deglus, taip norėdami pagerbti aukų atminimą.
 
„Kodėl jie žudo mus? Ir kodėl jie (politikai) tai leidžia? Metas jiems ką nors daryti ir štai dėl ko mes esame čia per liūtį ir pasipiktinę“, – sakė 53 metų amžiaus moteris.
 
Panašūs protestai surengti ir kituose Ispanijos miestuose bei miesteliuose, pavyzdžiui, San Sebastiane ir net Kanarų salose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:19

Ketvirtadienį Ispanijoje, Kastilijos ir Leono autonominiame regione, per vasaros šventę bulius subadė žmogų. Tai pranešė laikraštis „La Razon“.
 
Leidinio žiniomis, auka tapo 62 metų vyras, gyvenęs Kueljaro miestelyje, kur buvo surengtas bėgimas su buliais (encierro). Pranešama, kad dar du žmonės buvo sužeisti.
 
Ispanija garsėja įvairiais renginiais, kuriuose dalyvauja buliai. Be tradicinės koridos, šalyje reguliariai vyksta bėgimai su buliais. Per atostogas, dažniausiai rugpjūtį ir rugsėjį, daugelyje karalystės kaimų ir miestelių rengiamos šventės, kurių metu buliai paleidžiami iš aptvarų į gatves, o žmonės stengiasi nuo jų pabėgti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.30; 08:36