karinės paslaptys

Žvalgyba

Džulijanas Asandžas

Londonas, spalio 26 d. (dpa-ELTA). Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ antradienį paragino JAV valdžios institucijas atšaukti kaltinimus „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui (Džulijanas Asandžas), o Jungtinės Karalystės pareigūnus – nedelsiant jį paleisti.
 
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pateikė šį raginimą prieš trečiadienį Londone prasidėsiantį apeliacinį procesą dėl britų teismo sprendimo atmesti prašymą išduoti J. Assange’ą Jungtinėms Valstijoms, kur jam gresia kaltinimai, susiję su „Wikileaks“ paviešintais slaptais kariniais dokumentais.
 
Teisme bus nagrinėjama apeliacija dėl sausį priimto sprendimo neišduoti 50-mečio australo dėl rizikos, kad JAV kalėjime jis gali nusižudyti.
 
„Amnesty“ atkreipė dėmesį į „Yahoo News“ atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad JAV slaptosios tarnybos svarstė pagrobti ar nužudyti J. Assange’ą, kai šis gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. Šie pranešimai „sukėlė dar daugiau abejonių dėl JAV pažadų patikimumo ir dar labiau atskleidžia politinius motyvus šioje byloje“, teigė A. Callamard.
 
J. Assange’as kaltinamas pavogęs ir paskelbęs slaptus dokumentus apie JAV karines operacijas Irake ir Afganistane, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea Manning. Jo rėmėjai laiko jį tiriamuoju žurnalistu, nušvietusiu karo nusikaltimus.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.26; 08:34
Gordijo mazgas

Stella Moris. Džulijano Asandžo advokatė. EPA – ELTA nuotrauka

Londonas, spalio 25 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o (Džulijanas Asandžas) būklė  prieš apeliacinį procesą dėl atsisakymo jį išduoti JAV yra „labai bloga“. Tai pareiškė jo advokatė ir partnerė Stella Moris. Ji teigė šeštadienį mačiusi J. Assange‘ą Belmaršo kalėjime netoli Londono.
 
„Atrodė, kad jo būklė labai bloga“, – kalbėjo S. Moris prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytus teismo posėdžius.
 
„Julianas neišgyventų ekstradicijos, tai teisėjos vertinimas“, – sakė S. Moris. Ji „siaubinga“ pavadino galimybę, kad gali būti panaikintas draudimas išduoti jį JAV.
 
J. Assange‘as daugiau kaip dvejus metus sėdi Belmaršo kalėjime Londono pietuose. Jis 2019-ųjų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje – prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Sausį Londono teismas atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Teisėja savo sprendimą argumentavo psichine australo būkle ir griežtomis kalinimo sąlygomis, kurios jo lauktų per procesą JAV.
 
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

Yra „didelė“ rizika, kad J. Assange‘as JAV kalėjime nusižudys, teigė ji. Tačiau kadangi JAV vyriausybė pateikė apeliaciją, J. Asasnge‘as negali būti paleistas.
 
50-mečiui JAV pateikti kaltinimai dėl slaptų dokumentų paviešinimo ir šnipinėjimo. Jei būtų nuteistas, jam gresia 175 metai kalėjimo.
 
„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea‘ės Manning. Dokumentuose buvo prieštaringos informacijos apie JAV misiją šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.26; 08:00
Žvalgyba

Rusijos televizijos kanalai parodė siužetą apie prezidento Vladimiro Putino pasitarimą su jėgos žinybų vadovais.

Į kadrą atsitiktinai pateko naujos okeaninės daugelio taikinių sistemos „Status-6“ brėžinys.

Sistema skirta „svarbiems priešo ekonomikos objektams triuškinti pakrantės rajone“.

Buvęs sovietų žvalgas, rašytojas Viktoras Suvorovas specialiai leidiniui Gordon parašė skiltį, kurioje paaiškino, kodėl Rusijos propagandistai nesugeba suregzti bent kiek panašesnės į tiesą informacinės klastotės.

Continue reading „Viktoras Suvorovas: „Štai jau 100 metų, kai Rusiją valdo kvailiai ir nusikaltėliai…”” →

Žvalgyba

„Taip, Edvardas Snoudenas panaudojo paprastą atmintinę, kad persiųstų slaptą informaciją už Nacionalinio saugumo agentūros ribų“, – rašo Marija L. La Ganga "Los Angeles Times" straipsnyje.

„Bet vienas žvilgsnis į plačią agentūros, kur jis, kaip manoma, dirbo, teritoriją – kalnuose Oahu (Havajų salynas) salos centre su tinklinėmis aptvaromis ir spygliuota viela, masyviais vartais ir užrašais „Įeiti draudžiama“, kelia klausimą, kaip net darbuotojas, kurio patikimumas nuodugniai patikrintas, sugebėjo išnešti iš tenai kad ir nekalčiausią įrenginio dalelę“, – sakoma straipsnyje.

Slaptų medžiagų grobimo būdai nuėjo ilgą kelią nuo 1945 metų, kai Amerikos komunistė Lona Koen išvežė slaptus duomenis apie atominę bombą nosinių dėžutėje ir perdavė juos savo sovietiniams kuratoriams, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Edvardas Snoudenas pademonstravo, kaip evoliucionuoja paslapčių kontrabanda” →

fbi_4
Žvalgyba

Nelsonas Drammondas – JAV Karinių jūrų pajėgų štabo Londone klerkas, prieidavęs prie slaptos informacijos, priklausančios kategorijai „visiškai slaptai“ ir „Kosmik“ (pastaroji – NATO slaptumo klasifikacija).

1963-aisiais metais jis buvo teisiamas, apkaltinus šnipinėjimu (karinių paslapčių pardavimas Sovietų Sąjungai), pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Per šešerius šnipinėjimo metus jis užsidirbo apie 28 000 dolerių.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: pirmas juodaodis amerikietis, apkaltintas šnipinėjimu” →

Žvalgyba

Valdas G. Daberstainas (1907 – 1983) – CŽV bendradarbis dimisijoje, rastas negyvas tą pačią dieną, kai jam buvo pateiktas kaltinimas dėl Amerikos karinių paslapčių pardavimo Libijai.

Kadrinis žvalgybos bendradarbis Valdas G. Daberstainas buvo laikomas Viduriniųjų Rytų specialistu. Pirmiausia jis įgijo dvasininko išsilavinimą ir tapo liuteronų pastoriumi, bet paskui susidomėjo senosiomis civilizacijomis ir apsigynė daktaro disertaciją Rytų institute prie Čikagos universiteto.

Jis tapo vienu pirmuoju mokslininku analitiku, atėjusiu į CŽV iškart tik jai įsikūrus 1947 metais. Centrinėje žvalgybos valdyboje V.G.Daberstainas ištarnavo daug metų kaip Viduriniųjų Rytų problemų ekspertas ir analitikas, tačiau niekuo ypatingu neišsiskyrė ir jo tarnybos lapas niekuo nepasižymėjo.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: įtartina CŽV bendradarbio Valdo G.Daberstaino savižudybė” →

Žvalgyba

Kanadoje Karinių jūrų laivyno karininkas Džeffris Dilailas federaciniame teisme nuteistas 20 metų kalėti už savo šalies išdavystę, parduodant karines paslaptis Rusijai, rašo “The Globe and Mail”.

Rūstus nuosprendis apstulbino 41-rių karininką. Tačiau griežtam nuosprendžiui pritarė valstybės kaltintojai ir ekspertai valstybės saugumo klausimais, kurie mano, kad tai pasitarnaus perspėjimu kitiems žmonėms, kurie pagalvoja apie šnipinėjimą kitų šalių naudai.

Continue reading „Kanados karininkas nuteistas 20 metų kalėjimo už karinių paslapčių pardavimą Rusijai” →

sutiagin_igor
Aktualijos

Igoris Sutiaginas iki šiol saugo aplanką su paslaptimis, kurias neva tai pardavė Amerikos CŽV vadovybei, rašo “Time” korespondentas Simonas Šusteris.

Neseniai S.Šusteris buvo susitikęs su I.Sutiaginu, dabar dirbančiu kariniame analizės centre Londone, ir savo akimis pamatė tą medžiagą.

„Tai daugiausia iškarpos iš laikraščių ir Rusijos karinių žurnalų puslapių kopijos, išblukusios, aptrintos. Dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje du amerikiečiai pasamdė jį panašioms iškarpoms rinkti, kad po kruopelytę gautų informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. I.Sutiaginas mielai sutiko, nes jo kaip mokslinio bendradarbio alga buvo menkutė. Bet šnipinėjimo manijos, kuri dabar Rusijoje virto valstybės politika, fone to papildomo uždarbio pakako, kad 2004 metais I.Sutiaginas būtų pripažintas esąs kaltas dėl šnipinėjimo“, – rašo autorius, primindamas, kad galų gale I.Sutiaginas kalėjime atsėdėjo ne vienerius metus.

Continue reading „“Šnipų medžioklė” stabdo Rusijos mokslo raidą” →

kgb_01
Žvalgyba

Džeimsas Harperis (James Harper, 1934) – elektronikos inžinierius.

Jis savo noru pardavinėjęs informaciją apie Amerikos raketas Lenkijos saugumo tarnybai – SB (Slużba bespeczenstwa), kurios darbui, susijusiam su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiesiogiai vadovavo KGB.

Džeimsas Harperis įgijo inžinieriaus specialybę elektronikos srityje Amerikos jūrų pėstininkų tarnyboje. 1955 metais jis pasitraukė iš ginkluotųjų pajėgų ir pradėjo dirbti įvairioms privačioms kompanijoms. 1975 metais jis jau turėjo savo firmą, gaminančią skaitmeninius sekundmačius.

Continue reading „“Džeimsas Harperis savo noru bendradarbiavo su Lenkijos saugumo tarnyba”” →