karinės pratybos

Trumposios naujienos

Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.

Ateinančią savaitę, liepos 11-ąją, prasideda pirmą kartą Lietuvoje vyksiančios tarptautinės antžeminės oro gynybos vienetų pratybos „Tobruko palikimas 2017“.

Iki liepos 22 dienos truksiantys mokymai vyks Šiaulių apskrityje. Bus treniruojami Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai vykdyti NATO oro gynybos procedūras kartu su sąjungininkais pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Lenkijos.

Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje esanti NATO Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė, kurioje dirbs ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai.

Pratybų „Tobruko palikimas“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.

Pratybų „Tobruko palikimas“ pagrindinis organizatorius – JAV. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu, 2016 m. – baterijos dydžio vienetu, o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos vienetui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.09; 06:46

Trumposios naujienos

Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“. 

JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.

Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.

Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.

„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.

„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).

Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:00

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, antradienį, birželio 20 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars geopolitinę situaciją, agresyvios ir neprognozuojamos kaimynystės grėsmę regiono saugumui bei tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir NATO vadovai Stašėnuose, Jonavos r., stebės tarptautines pratybas „Geležinis vilkas 2017“. Tai šiemet didžiausios karinės pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja daugiau nei 5300 karių iš 12 NATO valstybių.

Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože.

Lietuvoje dislokuotas ir Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir pilną kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šiuo metu kartu su vokiečių kariais jo sudėtyje tarnybą atlieka Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos kariai. Kitąmet prisijungs Liuksemburgo, Prancūzijos, Čekijos, Kroatijos ir Islandijos kariai.

Sprendimą 3 Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė Varšuvos viršūnių susitikime pernai, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.

Pratybos „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis. Lietuvoje jos vyksta keliose vietovės. Jų metu pirmą kartą atliekamos plataus masto desantavimo, greito sunkiosios technikos permetimo, teritorijos atkovojimo, kontratakos ir mūšio mieste operacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.19; 00:45

Trumposios naujienos

Lietuvoje birželio 12-23 d. vyks didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2017“ (liet. „Geležinis Vilkas 2017“). Jose dalyvaus apie 5300 karių iš Lietuvos ir 9 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos.

„Siekiant užtikrinti kokybišką pasirengimą šalies gynybai ir sąveiką su sąjungininkais, privalome dalį pratybų perkelti ir į civilines teritorijas. Dėl to birželio mėnesį Lietuvos gyventojai matys padidėjusį karių judėjimą ne tik poligonuose, bet ir civiliniuose keliuose, privačiose teritorijose. Karių ir technikos iš užsienio perdislokavimas jau prasidėjo praeitą savaitę. Į Lietuvą atvyko kuopa iš Portugalijos ir batalionas iš JAV. Perdislokavimas vyks ir šią savaitę. Lietuvos kariuomenė apie tai informuoja nuolat ir tikisi gyventojų supratingumo“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. 

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sausumos pajėgų vadas taip pat supažindino, kad pratybos „Geležinis vilkas“ vyks trijose pagrindinėse teritorijose.

Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose bus treniruojamas ir vertinamas NATO priešakinių pajėgų batalionas. Šioje pratybų dalyje treniruosis beveik 2000 karių iš Vokietijos, Norvegijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, JAV ir Lietuvos Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Operacijas planuos „Geležinio Vilko“ mechanizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ojo bataliono ir 1-osios pėstininkų divizijos logistinės brigados pagrindu sudaryta bataliono kovinė grupė su priskirta Portugalijos karių rotacine kuopa. Operacijas planuos „Žemaitijos“ motorizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Kazlų Rūdos poligone ir Pietų Lietuvoje – Suvalkų ruože treniruosis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, JAV 2-ojo kavalerijos pulko pagrindu suformuota kovinė grupė, kurios sudėtyje bus Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kariai bei 10-osios artimos oro paramos brigados sraigtasparnių grupė. Operacijas planuos KASP štabas.

Visose pratybų teritorijose oro paramą vykdys JAV, Vokietijos ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivių grupės. Pasak brg. gen. V. Rupšio, planuojamas plataus spektro orlaivių panaudojimas – nuo transportinio sraigtasparnio, lengvojo atakos lėktuvo iki strateginio bombonešio.

„Ypač aktyvus JAV ir Vokietijos įsitraukimas į pratybas mūsų regione ir parama demonstruoja strateginių Lietuvos partnerių įsipareigojimų laikymąsi ir aiškų saugumo situacijos vertinimą. Bendra operacija su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu ir priskirtais vienetais Suvalkų ruože aiškiai parodo, kad galvojame, planuojame ir treniruojamės visus būtinus scenarijus tam, kad užtikrintume Lietuvos ir visų Baltijos šalių apginamumą ginkluoto konflikto atveju“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas generolas.

„Geležinis vilkas 2017“ yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“) pratybų dalis. Šias pratybas planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys yra NATO priešakinių pajėgų batalionų treniravimas ir jų veiksmų suderinamumo su NATO sąjungininkais gerinimas. Tarptautinėms operacijoms vadovauti paskirtas Tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Šcecine.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 00:30

Trumposios naujienos

Lietuvoje vyks NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ („Tvirtas kobaltas“) – kasmetinės NATO ryšių bataliono organizuojamos karinės pratybos.

Gegužės 21- birželio 2 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.

Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra yra dislokuojama Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdys naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis.

Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikia priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios pratybos Lietuvos teritorijoje rengti pasirenkamos jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.

Iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono perdislokuojamojo ryšių informacinių sistemų modulio kariai. Šis modulis yra pirmas Lietuvos kariuomenės, o kartu ir NATO padalinys, nuolat dislokuotas Lietuvos teritorijoje ir skirtas NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupės užduotims vykdyti. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdys kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupė yra operacinių pajėgumų struktūrinis vienetas, kuris užtikrina NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovavimą ir valdymą operacijose visame pasaulyje. Šis vienetas yra pažangiausių informacijos kaitos sistemų ir technologijų junginys, kuriame tarnauja ypač aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovaujantys karininkai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.15; 01:10

Trumposios naujienos

„Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai LITPOLUKRBRIG 2016 metai buvo labai svarbūs, kadangi šių metų pradžioje buvo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai: parengta dokumentacija ir sukomplektuotas personalas, o per neseniai vykusias brigados vertinimo pratybas „Common Challenge“, pasiektas visas operacinis pajėgumas. Tai reiškia, jog vienetas pasirengęs atlikti karines operacijas,“ – sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dalius Polekauskas, trišalės brigados LITPOLUKRBRIG koordinacinės grupės susitikime, kuris vyko gruodžio 20-21 d. Druskininkuose.

Pasak plk. D. Polekausko, susitikime aptarta trišalės brigados LITPOLUKRBRIG 2016 m. veikla, karinis rengimas, identifikuotos pamokos. Taip pat patvirtintas 2017 metų karinio rengimo kalendorius, biudžetas, tolesnis brigados vystymas. Susitikime taip pat nuspręsta, kad 2017 m. ir toliau bus vykdomas vienas pagrindinių LITPOLUKRBRIG projektų – pratybos „Maple Arch“. Jas planuoja ir organizuoja Kanados karinės pajėgos kartu su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. 2017 m. šios pratybos vyks Lenkijoje.

Taip pat svarstyta galimybė kartu su štabo treniruote vykdyti ir lauko taktines pratybas su brigados ir jai priskirtais padaliniais. Susitikimo dalyviai sutarė, kad bus ir toliau dalyvaujama JAV pajėgų Europoje organizuojamose pratybose „Saber Guardian“ ir „Rapid Trident“.

2016 m. LITPOLUKRBRIG sudėtyje esantys kariai dalyvavo daugelyje pratybų, pradedant vienomis didžiausių šiais metais – „Anaconda 2016“, vykusių Lenkijoje. Brigados kariai taip pat treniravosi JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuojamose pratybose „Saber Guardian“ ir „Rapid Trident“ bei kartu su Kanados karinėmis pajėgomis organizuotose ir vykdytose pagrindinėse šios brigados pratybose „Maple Arch“.

Susitikime Druskininkuose buvo aptartos ir šių metų gruodį Lenkijoje vykusios brigados LITPOLUKRBRIG štabo vertinamosios pratybos „Common Challenge 2016“. Jose buvo įvertinta, jog trišalis LITPOLUKRBRIG štabas visapusiškai atitinka brigados štabui pagal NATO standartus keliamus reikalavimus ir yra pasirengęs vykdyti taikos palaikymo misijas.

Susitikime taip pat nutarta siūlyti brigadai suteikti Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardą. Šiam siūlymui dar turės pritarti visų trijų šalių gynybos ministrai.

Tokiuose brigados LITPOLUKRBRIG koordinacinės grupės susitikimuose dalyvauja brigados vadovybė ir Lenkijos, Lietuvos bei Ukrainos valstybių atstovai. Nuo šių metų rugsėjo Lietuva perėmė pirmininkavimą šiems grupės susitikimams, kurie per metus vyksta tris ar keturis kartus.

Apie trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG

Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra įsteigusi bendrą karinį vienetą – brigadą LITPOLUKRBRIG, kuri buvo įsteigta šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai.

2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai. Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.

Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.

Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai. Kariai dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos suburiamos tarptautinių operacijų ir pratybų metu.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.

Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.

Brigadai nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. vadovauja pulkininkas Zenonas Brzuszko (Zenon Brzuszko). Bendru šalių sutarimu brigados vadą skiria kiekviena valstybė rotacijos principu.

Brigados štabui vadovauja Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.

LITPOLUKRBRIG – vienas ambicingiausių ir didžiausių karinio bendradarbiavimo projektų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.23; 04:17

Politinės intrigos

Andrejus Santarovičius

Ekspertų nuomone, 2017 metais Rusija planuoja didžiulio masto savo kariuomenės permetimą į Baltarusiją, vaizduodama, kad tai pratyboms.

Kariniai ešolonai dunda Baltarusijos pusėn

2017 metais Rusijos ginkluotosios pajėgos ketina smarkiai padidinti pervežimus geležinkelio transportu į Baltarusiją. Štai, palyginus su 2015 metais, pervežimų apimtis padidės 33 kartus, o palyginus su šiais metais – 83 kartus. Iš viso 2017 metais iš Rusijos į Baltarusiją nukeliaus iki 4162 vagonų su karinės paskirties kroviniais.

Ekspertų nuomone, tokio didelio masto perkėlimai gali reikšti, kad Rusija planuoja permesti į Baltarusiją žymią dalį neseniai atkurtos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos tankų armijos asmeninės sudėties ir išskleisti ten didelę karinę grupuotę. Ji gali būti panaudota tiek įsiveržimui į Ukrainą, tiek ir sujungimui su RF ginkluotųjų pajėgų karine grupuote Kaliningrado srityje bei vadinamojo Pabaltijo katilo sudarymui.

Be to, tokių jėgų atsiradimas Baltarusijos teritorijoje reiškia, kad įvedama visiška karinė ir politinė kontrolė Minskui, kuris stengiasi vykdyti „daugiavektorinę“ politiką Ukrainos ir Rusijos konflikte.

Išvadą, kad 2017 metais rengiami milžiniški kariuomenės permetimai iš Rusijos į Baltarusiją, galima padaryti, išstudijavus karinių krovinių gabenimo tiesioginiais tarptautiniais geležinkeliais Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos reikmėms konkursinių varžytuvių  dokumentaciją.

Padniestrės link

Ateinančiais metais taip pat užplanuota smarkiai padidinti vagonų su Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės paskirties kroviniais Padniestrės link skaičių.

Į nepripažintą Moldovos Padniestrės respubliką geležinkelio traukiniai iš Rusijos važiuoja per Ukrainą. Nepaskelbto karo tarp respublikų būsena logistikai netrukdo. Visus praėjusius metus Rusija naudojosi gudrybe: pervežimais užsiėmė vienos iš didžiausių Rusijos gabenimo geležinkeliu vežėjų dukterinė įmonė – Kijeve registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Pirmoji krovinių kompanija Ukrainoje“. Bet ir pervežimų būdavo vos 20–30 vagonų. O štai ateinančiais metais planuojama nuvažiuosiant jau 131 vagoną.

Už visus pervežimus geležinkeliu ne per savo valstybės teritoriją Rusijos Gynybos ministerija užplanavo skirti daugiau kaip 20 mln. dolerių.

Karinių krovinių permetimo mastai iš tiesų įspūdingi. Nemažai Baltarusijoje Apostrophe‘o apklaustų ekspertų tai sieja su bendromis strateginėmis komandinėmis štabų pratybomis „Vakarai–2017“, kurios turėtų vykti Baltarusijoje ir Rusijos vakariniuose regionuose ateinančių metų rugsėjy.

Strateginės pratybos „Vakarai – 2017“

Paskutinį kartą dviejose valstybėse tokios pratybos vyko 2013 metų rudenį. O po dvejų metų Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paviešino lyginamąją analizę, iš kurios matyti, kad ir pratybų „Vakarai–2013“, ir kariuomenės operatyvinė rikiuotė atitiko realius Rusijos padalinių veiksmus Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse 2014 metų pavasarį.

Beje, kad tokios apimties karinių krovinių pervežimas siejasi su didžiulės apimties dvišalėmis pratybomis, sutinka ir Baltarusijos strateginių tyrimų instituto vyresnysis analitikas Denisas Meljancovas.

„Toks aktyvumas greičiausiai paaiškinamas 2017 metais rengiamomis įprastinėmis Baltarusijos ir Rusijos didelėmis pratybomis „Vakarai–2017“, kurioms ir prireiks permesti į Baltarusiją daugybę kariškių ir ginkluotės. Tokios pratybos paprastai rengiamos kas dvejus metus. Bet pernai pagrindinai buvo veikiama Rusijos poligonuose, todėl daug krovinių į Baltarusiją pervežti neprireikė“, – sakė jis Apostrophe‘ui.

Tačiau pratybos nenumato tokių mastų logistikos, kuri ateinantiems metams planuojama Rusijos Gynybos ministerijos tenderiuose, sako Meljancovo kolega Baltarusijos Strateginių ir užsienio politikos tyrimų centro direktorius ir Baltarusijos Ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas Arsenijus Sivickis.

„Pratybų versija nepasitvirtina ir lyginant 2013 metų geležinkelio pervežimų duomenis, kai Baltarusijoje vyko pratybos „Vakarai–2013“. Iš Rusijos tose pratybose mūsų respublikoje dalyvavo šiek tiek daugiau kaip pusė atskirosios motorizuotosios šaulių brigados kariškių (apie 2500 žmonių).

Jiems permesti Rusijai prireikė 20 karinių ešelonų, o tai būtų 200 vagonų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Rusijos Gynybos ministerija ketina siųsti Baltarusijos link 20 kartų daugiau vagonų, tai greičiau rodo, kad planuojama permesti į Baltarusiją didžiąją dalį neseniai atkurtos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos tankų armijos, o ne paprasčiausiai padalyvauti įprastose bendrose pratybose.

Taip pat reikia turėti omeny, kad kažkiek vagonų gali būti įforminti pagal slaptus straipsnius ir neminimi tenderyje – tai įprasta praktika, rengiant karines pratybas. Taigi, prasminga būtų vagonų skaičių padauginti iš 1,5 koeficiento, kad gautume realų Rusijos kariuomenės permetimo mastų vaizdą“, – sakė Apostrophe‘ui“ Sivickis.

Privertė atidaryti Rusijos aviacijos bazę

Tame fone negalima neprisiminti pernai beveik užmirštą istoriją, „kaip Lukošenka buvo priverstas atidaryti Baltarusijoje Rusijos aviacijos bazę“. 2015 metų rudenį Baltarusijos valdžia kategoriškai atsisakė dislokuoti respublikoje Rusijos karinę bazę. Nors apie tai kalbėta jau trečius metus.

Ir vis dėlto 2016 metų birželį Baltarusijos Gynybos ministerijos atstovas pripažino faktą, kad vyko bendra aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos karinių dalinių, įeinančių į „Vieningąją regioninę Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos priešlėktuvinės gynybos sistemą“, valdymo komandinė štabų treniruotė. Per tą treniruotę iš Baltarusijos karinių aerodromų kilo Rusijos Su-27 ir Su-34.

Kaip prievartaujama Baltarusija

„Ir pernai, ir šiemet Rusijos aviacijos bazės Baltarusijoje klausimas aktualus, pirmiausia, agresyviam Rusijos užsienio politikos kursui tęsti. Baltarusijos valdžia iš visų jėgų stengėsi laikytis per atstumą nuo konflikto Ukrainoje, nedalyvauti aktyviai Rusijos pusėje naujajame „šaltajame kare“, tačiau jos savarankiškumas nepaprastai ribotas.

Lukašenka savo valdymo metais pats įstūmė Baltarusiją į totalią ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Rusijos. Reikia laukti naujų Kremliaus reikalavimų bei spaudimo bendradarbiauti kariniais klausimais, įskaitant ir Rusijos ginkluotės ir Rusijos kariuomenės išplėtojimą Baltarusijos teritorijoje“, – sakė Apostrophe‘ui“ vienas iš Baltarusijos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkų Vitalijus Rymaševskis.

Meljancovas taip pat mano, kad Rusijos aviacijos bazės klausimas dar neišspręstas: „Kol kas jis atidėtas dėl įnirtingo Baltarusijos priešinimosi. Minskui Rusijos aviacijos bazė itin kenksminga, nes ji demonstruoja Baltarusijos nesavarankiškumą, blogina santykius su Ukraina ir stiprina įtampą su Vakarais. Ir tai dabar, kai Minskas bando pelnytis pripažinimą kaip neutrali derybų aikštelė bei vykdyti daugiavektorinę politiką“.

Tačiau šitoje istorijoje svarbi ne tiek pati aviacijos bazė (jei objektas ir bus atidarytas, tai ne plyname lauke, o jau esamoje karinio aerodromo infrastruktūroje, ir keleto tūkstančių vagonų jai neprireiks), kiek tokio kiekio Rusijos kariuomenės permetimo į Baltarusiją padariniai.

Jeigu tai – ne klaida

„Jei toks skaičius vagonų ne atsitiktinė klaida, tai galima kalbėti apie netiesioginį įrodymą, kad Kremlius 2017 metais ketina imtis priemonių savo karinės grupuotės strateginiam išdėstymui Baltarusijos teritorijoje, o Baltarusijai tai reikš Rusijos karinį kišimąsi, siekiant įvesti visišką karinę bei politinę kontrolę.

Jeigu kiltų didelis regioninis konfliktas, Baltarusija, viena vertus, bus buferis Rusijai, o kita vertus – būtent iš Baltarusijos teritorijos Rusijos kariuomenė gali operatyviausiai susijungti su grupuote Kaliningrade – nuo Baltarusijos sienos iki Kaliningrado tik 70 km – ir tokiu būdu uždaryti „Pabaltijo katilą“.

„Šiaip ar taip, savo teritorijos suteikimas Rusijos agresyviems veiksmams prieš trečiąsias šalis ir tuo pačiu Ukrainą prilygina Baltarusiją agresyvioms šalims, kam oficialusis Minskas savanoriškai nepasiryš dėl prisiimtų garantijų ir atsakomybės už regioninio saugumo ir stabilumo išsaugojimą“, – sako Sivickis.

Beje, Baltarusijos atstovo veiksmai balsuojant JTO Trečiajame komitete už „Krymo rezoliuciją“ naktį iš lapkričio 15 į 16 verčia suabejoti, ar Minskas iš tiesų nori būti „taikdarys“. Tada, priminsim, Baltarusijos atstovas ne tik balsavo prieš dokumento priėmimą, kur Rusija vadinama „valstybe-okupante“, bet ir bandė sužlugdyti to svarstymą.

Teksto autorius – Andrejus Santarovičius

Šaltinis: www.apostrophe.ua.

2016.12.13; 04:49

 

Aktualijos

Gruodžio 2 d. (penktadienį) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) vyks tarptautinių NATO pratybų „Geležinis kardas 2016“ (angl. „Iron Sword“) svečių ir žiniasklaidos diena. 

Planuojama, pratybas stebės šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti kariuomenės padalinių vadai, užsienio svečiai.

Renginio svečiai turės galimybę stebėti pratybose dalyvaujančių NATO šalių karių vykdomą jungtinę operaciją, vyks karinės technikos ir ginkluotės paroda, po kurios dalyviai išsirikiuos pratybų uždarymo ceremonijai.

Tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2016“ kartu treniruojasi kariai iš 11 NATO šalių: Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos. Dviejuose Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje ir Rukloje vienu metu iš viso susitelkę apie 4 tūkst. sąjungininkų karių.

Pratybos „Geležinis kardas“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis. Šios pratybos Lietuvoje rengiamos jau trečią kartą. Pratybomis siekiama stiprinti bendrų veiksmų koordinaciją su NATO sąjungininkais.

Renginio programa:

8.45–8.55 Svečių atvykimas į Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ 9.00–9.15 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016” pristatymas (palapinėje);

9.15–9.40 Jungtinės operacijos stebėjimas;

9.40–10.10 Ginkluotės ir technikos paroda, susitikimas su žiniasklaidos atstovais;

10.30 Svečių dienos renginio pabaiga;

11.15–11.40 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016“ uždarymo ceremonija (prie poligono štabo).

Žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. paštu paulius.babilas@mil.lt iki gruodžio 1 d. 12:00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, atstovaujamą žiniasklaidos priemonę, telefono numerį ir el. pašto adresą.

Norinčius vykti į renginį su Krašto apsaugos ministerijos transportu, prašome tai nurodyti registruojantis. Išvykstama bus nuo viešbučio „Radisson Blu“ (Konstitucijos pr. 20) gruodžio 2 d. 7:00 val. Kontaktinis asmuo – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas paulius.babilas@mil.lt.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.01; 05:41 

Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atsargiai

Kerolain Argipopulo – Palmer, Debora Heins

Didžiosios Britanijos kariai, atvykę į Latviją karinėms pratyboms, buvo įvelti į muštynes, kurias nufilmavo televizija. Britų karo policija drauge su Latvijos atstoais dabar tiria, ar tai tik nebuvo specialiai suorganizuota Rusijos provokacija siekiant britų kariškius pavaizduoti kaip chuliganus.

Apie šį incidentą rašo leidinys „The Times“.

Remiantis britų šaltiniais, du britų kariškiai iš specialaus grenadierių pulko buvo užpulti viename iš Rygos kavinių. Šio susidūrimo analizė leidžia manyti, kad muštynės surengtos specialiai. Jos prasidėjo labai panašiai kaip ir Šiaurės Airijoje, kur Airijos respublikonų armija lygiai tokią pat taktiką naudodavo prieš britų kariuomenės atstovus.

Ypač įtartina aplinkybė, kad muštynėms prasidėjus iš karto pasirodė žmonės su filmavimo kameromis. Nufilmavę incidentą jie spruko šalin. Bet grumtynes filmavusius asmenis sekė tie, kurie buvo neabejingi, kuo baigis šis nemalonus įvykis. Būtent jie ir išsiaiškino, kad muštynes nufilmavę žmonės skubiai patraukė į redakciją, kuri garsėja simpatijomis Vladimiro Putino valdomai Rusijai.

Britų kariškiai mano, kad tai „dirbtinai sukurta situacija, kada į vietinės gaujos pinkles pakliūna Didžiosios Britanijos kariškiai ir prasideda žodiniai ginčai bei griebiamasi kumščių“. Taigi viskas konstruota taip, tarsi britai pirmieji ėmė kabinėtis prie vietinių. Tokią versiją leidiniui „The Daily Telegraph“ pateikė neįvardintas britų slaptųjų tarnybų atstovas, atsakingas už karinius reikalus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atsisakė duoti paaiškinimus dėl įvykių Latvijos sostinėje. Didžiosios Britanijos karinių pajėgų atstovai taip pat nepanoro komentuoti. Jų paaiškinimas: „Šiuo metu vyksta tyrimas“.

Informacijos šaltinis – leidinys „The Times“.

2016.11.03; 11:07

Aktualijos

Rugpjūčio 11-ąją dieną Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) pradedamos artilerijos pratybos „Ugninis griausmas 2016“.

Rugpjūčio 11-oji – Svečių ir žiniasklaidos diena. Jos metu bus sudarytos galimybės stebėti, kaip šaudoma haubicomis PzH2000, bei puolamąją pėstininkų operaciją, kurią rems netiesioginės ugnies paramos vienetai ir karo aviacija.

Nuo rugpjūčio 1 d. vykstančiose artilerijos ir ugnies paramos pajėgumų pratybose „Ugninis griausmas 2016“ dalyvauja daugiau nei 1,1 tūkst. karių iš penkių NATO valstybių – Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Portugalijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat minosvaidininkai iš Ukrainos.

Pratybose dalyvaujantys kariai mokymuose naudoja savo šalių pajėgų atsigabentą ginkluotę ir techniką: vokiečiai – 155 mm savaeiges haubicas PzH2000, ukrainiečiai – 81 mm minosvaidžius, amerikiečiai – savaeiges haubicas M109A6 „Paladin“, portugalai – 105 mm haubicas M118, latviai – 81mm minosvaidžius, lietuviai – 105 mm haubicas M50, 120 mm minosvaidžius ir naująjį Lietuvos artileristų ginklą – 155 mm savaeiges haubicas PzH2000.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.08.11; 05:06

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 1–5 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vyks tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini 2016“.

Jose dalyvaus beveik 100 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių, taip pat Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai AS365N3+ „Dauphin“, Mi-8T ir Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P11 „Žemaitis“. 

Karinės pratybos "Baltic Bikini 2016" - Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Ievos Budzeikaitės (KAM.lt) nuotr.
Karinės pratybos „Baltic Bikini 2016” – Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Ievos Budzeikaitės (KAM.lt) nuotr.

Pratybų metu orlaivių įgulos – lakūnai, borto technikai, operatoriai ir karo medicinos gydytojai – treniruosis išgyvenimo vandenyje ypatumų, taip pat mokysis, kaip išsigelbėti iš orlaivio po avarinio nusileidimo ant vandens, bus tikrinami orlaivių personalo sugebėjimai naudotis gelbėjimosi priemonėmis.

Aktyviosios mokymų fazės Baltijos jūroje metu pratybose dalyvaujantys orlaivių įgulos nariai savo jėgomis ir turimomis gelbėjimosi priemonėmis turi išnerti iš imitacinės orlaivio kabinos, nugabentos apie 10 km nuo kranto ir panardintos į maždaug 2 metrų gylį.

Pratybų dalyviai išsilaisvinę iš imitacinės kabinos, naudodami gelbėjimo priemones ir išsilaikydami jūros paviršiuje, lauks jiems į pagalbą siunčiamo Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio.

Baltic Bikini 2016 - karinės pratybos Baltijos jūroje. Ievos Budzeikaitės (KAM.lt) nuotr.
Baltic Bikini 2016 – karinės pratybos Baltijos jūroje. Ievos Budzeikaitės (KAM.lt) nuotr.

Pirmieji „Baltic Bikini“ mokymai buvo surengti Danijoje pagal bendrą Baltijos šalių ir Danijos projektą. Pagal 1999 m. pradėtą projektą, Danija Lietuvos kariuomenei neatlygintinai perdavė įvairios gelbėjimo įrangos, parengė įgulas gelbėjimo darbams vykdyti, išsigelbėjimo instruktorius.

Nuo 2004 m. išgyvenimo jūroje mokymus Baltijos šalys pradėjo organizuoti savarankiškai. Pratybos kasmet rotacijos principu organizuojamos vienoje iš trijų Baltijos valstybių, šiais metais pratybas rengia Lietuvos karinės oro pajėgos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Ievos Budzeikaitės (KAM.lt) nuotr.

2016.07.29; 06:30

Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pabradėje Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo „Geležinio vilko“ pratybas, kuriose Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai vykdė taktines lauko kovines operacijas, atliko planavimo, pajėgų valdymo, žvalgybos, susitelkimo ir gynybos užduotis.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra plataus masto regioninių NATO pratybų „Kardo kirtis 2016“ dalis. Tai didžiausios pratybos Baltijos šalyse, per visą narystės NATO laikotarpį, kuriose dalyvauja 10 tūkstančių karių iš 13 Aljanso valstybių.

„Savo apimtimi ir užduočių mastais unikalios pratybos demonstruoja, kad mūsų kariai sugeba sėkmingai dirbti kartu su NATO partneriais, o Aljansas yra pasirengęs užtikrinti visų savo narių saugumą ir gynybą. Lietuvai  taip pat  labai svarbu, kad šiose pratybose sėkmingai dalyvauja ir aktyviai krašto gynybą įsitraukia  mūsų šauktiniai“, – sakė Prezidentė.

Šiemet pratybos yra išskirtinės ne tik dėl savo masto. Jose dalyvauja ir šauktinių pagrindu suformuoti LDK Kęstučio ir kunigaikščio Vaidoto batalionai. Todėl vienas iš pratybų tikslų yra praktinis šių batalionų karinio pasirengimo ir gebėjimo atlikti kovines užduotis, sklandžiai sąveikauti su kitais Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų daliniais įvertinimas.

Pratybų metu taip pat vertinamas 2-osios KASP rinktinės bei Danijos ypatingai greitojo reagavimo pajėgų, kurios 2017 m. perims budėjimą NATO ypač aukštos parengties pajėgose, kovinis pasirengimas. Kitąmet kartu su Danijos greitojo reagavimo pajėgomis NATO budės ir Lietuvos kariuomenės LDK Algirdo bataliono kuopa. Šių pajėgų užduotis – labai greitai reaguoti ir per itin trumpą laiką ateiti į pagalbą, jei kyla grėsmė nors vienai Aljanso valstybei.

Pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvavo Vokietijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“, Danijos kariuomenės tankai „Leopard A5“, JAV šarvuoti transporteriai „Stryker“, strateginiai bombonešiai „B-52“ ir atakos lėktuvai „A-10“.

Pratybos „Kardo kirtis 2016“ prasidėjo gegužės 27 d. ir tęsis beveik mėnesį. Į jas atvyko kariai iš JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos. Tuo pat metu Lenkijoje vyksta tarptautinės pratybos „Anakonda“. NATO pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra vienas iš pagrindinių saugumo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame flange elementų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus

2016.06.16; 12:40

Trumposios naujienos

Karinių pratybų ANAKONDA - 2016 dalyviai.
Karinių pratybų ANAKONDA – 2016 dalyviai.

Lenkijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Anakonda 16“ dalyvauja ir trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Lenkijos kariuomenės Nowa Deba (lenk. Nowa Dęba) poligone treniruojasi ir penki Lietuvos kariai, tarp jų ir trišalės brigados štabui vadovaujantis Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.

Pasak LITPOLUKRBRIG vado brigados generolo Adamo Jokso (Adam Joks) pratybos „Anakonda 16“ suteikia brigados vadovybei ir prisikirtiems elementams galimybę pasitikrinti gebėjimą veikti bendrai brigados viduje ir bendradarbiauti su galimais ir esamais vieneto parneriais. Jis taip pat pabrėžia, kad šios pratybos yra ir pirmieji tokios svarbos mokymai brigadai nuo tada, kai šių metų sausio pabaigos buvo atidarytas brigados štabas.

Brigada pratyboms birželio 6-17 d. dislokavo vadavietę, kuri rengs įsakymus priskirtiems pratybų elementams ir vadovaus jiems per simuliuotas pratybų operacijas.

Pratybose „Anakonda 16“, kurios vyksta aštuoniuose didžiausiuose Lenkijos kariuomenės poligonuose, dalyvauja 31 tūkst. karių iš 24 valstybių. (Lietuvai šiose pratybose atstovauja apie 150 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kovinių inžinierių skyriaus, LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono).

Apie brigadą LITPOLUKRBRIG

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis vienetas – brigada LITPOLUKRBRIG – buvo įsteigta šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį.

2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.

Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.

Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.

Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.

LITPOLUKRBRIG steigimo susitarime numatyta, kad prie junginio bendru šalių-steigėjų kvietimu galės prisijungti ir kitos valstybės.

Informacijos šaltinis – kam.lt (LITPOLUKRBRIG nuotraukos).

2016.06.09; 08:55

Trumposios naujienos

Birželio 6 d. 14 val. rengiamas pratybų „Geležinis Vilkas 2016“ Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) atidarymas.

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, JAV 29-osios divizijos vado pavaduotojas brg. gen. Jefrey P. Kramer, Lenkijos karo atašė Lietuvoje, Kunigaikščio Vaidoto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir II-ojo kavalerijos pulko II-ojo eskadrono ir Lenkijos karių rikiuotės.

Po atidarymo prasidės pratybos, kurių metu bus treniruojamas ir vertinamas LDK Kęstučio ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų tarnaujančių NPPKT karių pasirengimas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės gebėjimas planuoti operacijas ir valdyti padalinius, atlikti žvalgybos, žygio, susitelkimo rajono užėmimo, gynybos ir puolimo užduotis.

Kartu su apie 400 karių iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lenkijos Pabradės poligone treniruosis apie 1,9 tūkst. karių.

Pastarąją savaitę padidėjęs karinės technikos ir karių judėjimas Lietuvos keliuose, geležinkeliuose, oro ir jūrų uostuose susijęs su prasidedančiomis didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2016“ (liet. „Geležinis Vilkas 2016“).

Birželio 12 d. kita pratybų dalis prasidės Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose. Čia bus treniruojama ir vertinama budėjimui Danijos 2-ios brigados karių pagrindu suformuota bataliono dydžio kovinė grupė, tarp kurių yra ir Lietuvos karių kuopa, besiruošianti budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF).

„Geležiniame Vilke 2016“ dalyvaus apie 5000 karių iš Lietuvos ir 6 NATO šalių: Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Šios pratybos yra tarptautinių pratybų „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“), šiuo metu jau vykstančių Baltijos šalyse, dalis. Birželio 1 d. prasidėjo pirmasis pratybų „Iron Wolf 2016“ etapas – užsienio karių ir technikos perdislokavimas į pratybų vietas Lietuvoje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.06.06; 11:44

Fotoreportažai

Didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuotos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2016″ vyko kovo 8-16 d. Intensyviausi veiksmai Klaipėdoje vyko kovo 12-13 d., dalis jų – ir nakties metu. Pratybų tikslas buvo treniruoti Lietuvos kariuomenės pajėgas atlikti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis hibridinio karo atveju.

{Norėdami pamatyti visas Linos Ambroževičiūtės ir Ieva Budzeikaitės nuotraukas, spaskite bet kurią iš šių pirmųjų} 

Continue reading „Nacionalinės karinės pratybos „Žaibo kirtis 2016“ – sėkmingai užbaigtos” →

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, lapkričio 18 d., 11 val. Pabradės poligone stebės NATO karines pratybas „Geležinis kardas 2015“.

Tai – didžiausios šiais metais lauko pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja per 2 tūkstančius karių iš 9 NATO valstybių ir Gruzijos. Pratybos „Geležinis kardas“ rengiamos jau antrus metus iš eilės.

Continue reading „Prezidentė stebės NATO karines pratybas „Geležinis kardas 2015“” →

Aktualijos

Didžiausių per dešimtmetį NATO pratybų „Trident Juncture 2015“ (liet. „Trišakė Jungtis“) baigiamąsias operacijas Ispanijoje ir Portugalijoje stebės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė.

Lapkričio 4-5 d. San Gregorio poligone šalia Saragosos ir Atlanto vandenyne ties Lisabona vyks sausumos, jūrų ir oro pajėgų komponentų pristatymai, kuriuose kartu su Aljanso narių karine vadovybe dalyvaus krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai.

Continue reading „NATO pratybas Ispanijoje ir Portugalijoje stebės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė” →

Aktualijos

Lietuvos ir kitų NATO šalių kariai, kartu dalyvaujantys Aljanso pratybose „Trident Juncture 2015“ (liet. „Trišakė Jungtis”), persidislokavo į Ispaniją, kur San Gregorio poligone įsirengė stovyklas ir pradeda treniruotis pagal pratybų scenarijų.

Lietuvos kariai jungtinio Baltijos šalių bataliono sudėtyje iki spalio 31 d. treniruosis vykdyti operacijas apgyvendintoje teritorijoje, taip pat gynybines, puolamąsias ir stabilizavimo operacijas. Po šio etapo Baltijos batalionas vykdys bendrą karinę operaciją su Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos batalionais, vadovaujant Ispanijos sausumos pajėgų brigados štabui.

Continue reading „Lietuvos kariai su sąjungininkais pradeda treniruotis pratybose “Trident Juncture”” →

Aktualijos

Rotaciją baigiantys JAV kariai kviečia į susitikimą vilniečius ir miesto svečius, atvyksta nauja JAV karių rotacija

http://www.kam.lt/application/site/themes/default/img/s.gifVisi vilniečiai ir miesto svečiai šeštadienį, spalio 24 d., nuo 11.00 val. kviečiami dalyvauti rotaciją Lietuvoje baigusių 173-iosios oro desanto brigados „Delta“ kuopos karių išleistuvių renginyje Katedros aikštėje Vilniuje.

Continue reading „Rotaciją baigiantys JAV kariai kviečia į susitikimą vilniečius ir miesto svečius, atvyksta nauja JAV karių rotacija” →

Aktualijos

Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas M53 „Skalvis“ spalio 22 – lapkričio 5 d. dalyvaus Ispanijos Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse vyksiančiose didžiausiose nuo 2002 metų NATO pratybose „Trident Juncture 2015“ (liet. „Trišakė jungtis 2015”). Lietuvos priešmininės kovos laivas Rota uosto (Ispanija) prieigose šį rytą jau prisijungė prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės (angl. sutr. SNMCMG1) junginio, kurio sudėtyje ir dalyvaus pratybose.

Laivas M53 „Skalvis“, vadovaujamas komandoro leitenanto Audriaus Venckūno, su kitais NATO junginio laivais Viduržemio jūra plauks link Kartagenos (Ispanija) uosto, kurio prieigose prasidės pratybos. Tai bus pirmas kartas Lietuvos karinių jūrų pajėgų istorijoje, kai Lietuvos karinis laivas lankysis ir dalyvaus pratybose Viduržemio jūroje.

Continue reading „Lietuvos priešmininės kovos laivas M53 „Skalvis“ dalyvaus NATO pratybose „Trident Juncture“” →