zinia

Žodis žinia reiškia pranešimą apie įvykį, reikalą, naujieną. Informacija gali būti svarbi, reikšminga, gali būti nesvarbi, nereikšminga.

Antai kasmet pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną Katalikų Bažnyčios vadovas skelbia tradicinį kreipimąsi „Urbi et Orbi“ (Miestui ir pasauliui), pranešdamas itin svarbią tikinčiųjų pasauliui žinią apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą. Žinios apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą yra įamžintos skulptūrose, paveiksluose bei kitokiais pavidalais. Lietuvių tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys, tačiau Lietuvos valstybės gimimas, nepriklausomybės praradimai ir prisikėlimai yra užfiksuoti istorijoje.

Continue reading „Žinia Lietuvai ir pasauliui”

liekis_algimantas

Praeito  „Veido“ numerio  (2012 m. kovo 5 – 11 d. Nr.10)  vyraujanti tema –  dviejų Lietuvų, pirmosios (tarpukario) ir dabartinės raidos  palyginimas per tariamai tą patį laikotarpį – 22 metus.

Tam skirti straipsniai: „Pirmoji Respublika – vaikas su degtukais, Antroji – su emigranto lagaminu“, „Dvi Lietuvos: griauti sunkiau, negu statyti“, „Visuomenė: Europos lygio nepasivijome, bet pažanga ryški“, „Tarpukariu patriotizmas buvo svarbus kiekvienam, šiandien – vienam kitam“, „Nuskambės paradoksaliai, bet lietuviai visais laikais buvo optimistai“, „Kultūra: nuo tautininkų ideologijos diktato – prie naujų meno raiškos formų“.

Continue reading „Kai lyginami nepalyginami dalykai ir dar svetimu matu…”

petras venclovas

Minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Po 122 metų okupacijos mūsų šalis 1918-aisiais, paskelbdama Vasario 16-osios aktą, vėl kėlėsi gyventi. Tačiau dar pustrečių metų (iki 1920 metų lapkričio 29 d.) lietuvių kariuomenė, daugiausia sudaryta iš savanorių, turėjo gintis nuo išorės priešų: sovietinės Rusijos bolševikų, bermontininkų, lenkų. Net kovų už laisvę metu svarbiausias Lietuvos Vyriausybės tikslas buvo kuo greičiau gaivinti atsikūrusios valstybės kultūrą, paversti atsilikusį Rusijos imperijos užkampį vakarietiška šalimi.

Nepriklausomai Lietuvai tada buvo lemta išgyventi tik dvidešimt dvejus metus. Jau praėjo tiek pat laiko nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios deklaracijos. Šiame kontekste mane ypač jaudina vienas aspektas: Tėvynės meilės nykimas. Atslūgus Sąjūdžio euforijai, visuomenė gana greitai nusigręžė nuo patriotizmo idėjų. Kodėl? Ar Tėvynės meilė reikalinga tik istorinių ir visuomeninių pervartų metu? O atsikovojus nepriklausomybę ir atkūrus savo valstybę? Sulaukus ramesnių laikų?

Continue reading „Nuo kolaboravimo prie paiko pataikavimo”

zive_3

Pirmiausiai norėčiau prisiminti, kas gi nutiko praėjusių metų gruodžio 19-ąją Minsko centre. Tądien kelios jaunos feministės iš tarptautinės organizacijos “Femen” prie pat Baltarusijos KGB būstinės surengė originalią akciją.

Jaunutės merginos nepabūgo atvykti prie KGB pastato, iki pusės nusirengti bei iškelti keletą politinio pobūdžio plakatų. Pavyzdžiui, reikalauti laisvės Baltarusijos politiniams kaliniams. Pusnuogių merginų akcija prie KGB rūmų Baltarusijos sostinės centre – įžūlus spjūvis tiek Baltarusijos saugumiečiams, tiek ir Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Be abejo, KGB darbuotojai privalėjo kuo greičiau “likviduoti netikėtai iškilusią konfliktinę situaciją”. Tačiau kaip neutralizuoti?

Continue reading „Apie primityvųjį patriotizmą”

songaila_m

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.

Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.

Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kokie naujosios Vengrijos konstitucijos privalumai?”

zelvaras_gediminas

Prieš rašydamas tokį sudėtingą tekstą apie lietuvybės problemą, straipsnio autorius jaučia bei supranta pareigą supažindinti būsimąjį skaitytoją su savo asmeniniu žiūros kampu, kuris įtakoja rašomo teksto turinį bei stilių. Straipsnio autoriaus supratimu bei giliu įsitikinimu, nėra tokio dalyko kaip grynai moksliškai objektyvus darbas ar vertybiškai neutralus žurnalistinio pobūdžio tekstas. Po kiekvienu kūriniu visuomet glūdi jo kūrėjo moralinė orientacija bei intelektualinis pasaulio bei savęs suvokimas.

Continue reading „Lietuvybės problema”

terleckas

Tau­ta, ne­ži­nan­ti sa­vo is­to­ri­jos, – tar­si au­ga­las su pa­kirs­to­mis šak­ni­mis, To­dėl nestebina, kad įvai­raus plau­ko oku­pa­ci­niai re­ži­mai sten­gė­si iš tau­tos at­min­ties iš­trin­ti jos pra­ei­tį, ypač su­si­ju­sią su anks­čiau tu­rė­tu vals­ty­bin­gu­mu, ar­ba pa­teik­ti sa­vo is­to­ri­jos ver­si­ją.

Šiuo at­ve­ju man rū­pi pa­žvelg­ti, kas nu­lė­mė Lie­tu­vos vals­ty­bės at­sta­ty­mą 1990 me­tais. Gin­kluo­ta par­ti­za­nų ko­va bu­vo pra­lai­mė­ta. Ta­po aki­vaiz­du, kad tuo ke­liu nie­ko ne­pa­siek­si, ir jos at­si­sa­ky­ta.

Pas­ku­ti­niais im­pe­ri­jos eg­zis­ta­vi­mo me­tais ne­pri­klau­so­my­bę at­gau­ti bu­vo sie­kia­ma tri­mis bū­dais: a) kon­spi­ra­ci­niu: tam tik­ros gru­pės lei­do at­si­šau­ki­mus, kė­lė vė­lia­vą, lei­do po­grin­di­nius lei­di­nius ir juos pla­ti­no tar­p ar­ti­mų­jų, b) vie­šu: ne­pai­sy­da­mi gre­sian­čių pa­vo­jų, ban­dė vie­šai veik­ti ir c) la­vi­ra­vi­mo: ba­lan­sa­vo ant le­ga­lu­mo ir ne­le­ga­lu­mo ri­bų: iš­nau­do­jo vi­sus vei­kian­čius įsta­ty­mus, ieš­ko­jo jų sil­pnų vie­tų ir taip sau­go­jo kul­tū­ri­nes ver­ty­bes ir is­to­ri­nę at­min­tį. Daž­nai šie bū­dai bu­vo tar­pu­sa­vy­je su­si­py­nę. De­ja, kol kas ne vis­kas aiš­ku ir ap­tar­ta. Dėl to ir ki­lo no­ras dar kar­tą pra­bil­ti apie da­ly­kus, ku­riuos ži­nau. Į iš­sa­mu­mą ne­pre­ten­duo­ju.

Continue reading „Iš­ėji­mas į vie­šu­mą, ar­ba Bai­mės sin­dro­mo įvei­ki­mas”

Copy of neo_8

Kovo 11-ąją šįmet nebuvau prie Seimo 12 valandą, kai kilo Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos. Pirmą kartą nebuvau. Ir Gyčio Pagedimo (atsiprašau – Padegimo) kalbos negirdėjau, tik vėliau ją skaičiau internete, kai keli pažįstami telefonu paragino būtinai perskaityti. Šedevriukas. Labai laiku ir vietoje ištarti Juozo Albino Herbačiausko žodžiai, tarsi šiandien parašyti.

Kovo 11-ąją šįmet buvau su tais, kurie ėjo nuo Gedimino paminklo iki paminkliuko genocido aukoms. Pirmą kartą buvau. Nes ne pirmą kartą girdžiu apie skustagalvius, kurie, o siaube, eina gatve ir šaukia: “Lietuva – lietuviams!” Norėjau pats savo akimis pamatyti. Ir pamačiau. Plakatą su Basanavičiaus, Gedimino, Smetonos, Maironio, Vanago, Kudirkos, Žemaičio, Vytauto, Valančiaus portretais.

Continue reading „O siaube!”

padegimas_padegimas

1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo nario Bernardo Gyčio Padegimo kalba, pasakyta iškilmingame Seimo minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. 

„Mielosios ir gerbiamosios, gerbiamieji ir mielieji, trys mūsų laisvės ir nepriklausomybės viršukalnės stūkso snieguotos metų pradžioje, liudydamos, kad mūsų tautos įsipareigojimas laisvei ir jos siekiams, visada buvo mums svarbesnis už real politikos išskaičiavimus, kai kova atidedama iki kitų, šiltesnių, patogesnių laikų. Anot šiandien visų minimo poeto, balto sniego fone, mes atrodome aukštesni, negu iš tikrųjų esame.

Continue reading „Lietuva rizikuoja prarasti gyvybę”

vel_1

Kilo triukšmelis pabandžius sutramdyti vieną televiziją.

Kai įvairiausių rangų veikėjai ginčijasi, samprotauja, kas teisėta, kas neteisėta, negali nesistebėti protingų, išsilavinusių žmonių pakantumu iš ekranų sklindančiai bjaurasčiai, neskoningumui, nekultūringumui, tiesiog dvasiškai žudančiais žmogų, ypač jauną. Ir tai daroma žodžio laisvės vardu. Nėra cenzūros, todėl ką noriu, tą rodau, ką noriu – rašau, kalbu, vaizduoju. Tolerancija.

“Tolerantiška gali būti tik kempinė – ji vienodai godžiai sugeria ir tyrą šaltinio vandenį, ir dvokiančias paplavas” (Arvydas Šliogeris).

Continue reading „Kovo 11-ąją – apie kempinę ir jaunimo batus”

sstoma

Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?

 Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.

Continue reading „Dvidešimt politinės tautos nykimo metų”

alll_1

Nuo pat ankstyvo pavasario, nuo Kovo 11-osios – minėjome, šventėme, didžiavomės ir džiaugėmės, nors negalėjome pamiršti, kad niūri nūdiena temdo naujausios Lietuvos istorijos horizontą, varo į neviltį ir net iš namų.

Tik ištikimiausieji Nepriklausomybės gynėjai dar neklausia: o ką ji man davė? Skaudama širdimi jie gieda himną ir Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Atgimimo giesmes ir dainas Nepriklausomybės aikštėje, prie Aukų muziejaus, Ūtoje ir Nemunaityje, prie Gedimino, Mindaugo paminklų, sodina ąžuoliukus ir net giraites Žalgirio mūšio pergalei.

Continue reading „2010-ieji. Nepriklausomybės 20-mečio ir Žalgirio šešių šimtmečių metai”

Stankevicius_OlgaPosaskova

Prieš 20 me­tų ką tik iš­rink­tos Lie­tu­vos Aukš­čiau­siosios Tarybos–Atkuriamojo Sei­mo de­pu­ta­tai bal­sų dau­gu­ma pa­skel­bė Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo Ak­tą. Tarp Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rų bu­vo ir Kau­ne iš­rink­tas Są­jū­džio at­sto­vas Čes­lo­vas STANKEVIČIUS. Ki­tą die­ną jis bu­vo iš­rink­tas At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Įdo­mu, kad šias aukš­tas ir at­sa­kin­gas pa­rei­gas jam ten­ka ei­ti ir pas­ta­ruo­ju me­tu. „XXI am­žiaus“ korespondento Kęs­tu­čio PRANCKEVIČIAUS pa­kal­bin­tas Č. Stan­ke­vi­čius mie­lai su­ti­ko pa­si­da­lin­ti sa­vo nuo­mo­ne apie mū­sų vals­ty­bės 20-ies me­tų ke­lią. Be­je, Č. Stan­ke­vi­čius iš vi­sų ki­tų Sei­mo na­rių iš­si­ski­ria są­ži­nin­gu­mu: tuo lai­ku, kai be­veik vi­si kruopš­čiai nau­do­ja­si 3000 li­tų dy­džio „par­la­men­ti­nei veik­lai“ skir­to­mis iš­lai­do­mis, jis tam te­pa­nau­do­ja tik vie­ną li­tą.

Continue reading „Česlovas Stankevičius: „Nepriklausomybė yra esminė vertybė, bet ne gausybės ragas””

ne-ne 004

Šių metų kovo 18-ąją Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Ekspress-nedelia” pasirodė Jurijaus Dolinskio straipsnis “Šventė su neapykantos ašaromis akyse”. Į J.Dolinskio išdėstytus priekaištus derėtų ne tik įsiklausyti, bet ir pasamprotauti, ką visa tai galėtų reikšti. J.Dolinskio rašinys apie sudėtingus Lietuvos – Rusijos tarpusavio santykius byloja, jog Lietuvos rusų bendruomenėje, matyt, pradeda formuotis antilietuviškos tendencijos. Prieš keletą dienų jau rašėme, kad rusų kalba Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Litovskij kurjer” pasirodė niekieno nepasirašyta publikacija “Ar rusų Lietuvoje nėra?”, informuojanti, jog Kovo 11-osios šventinę eiseną Vilniuje Lietuvos rusų bendruomenės atstovai specialiai ignoravo. Ignoravo ne todėl, kad buvo labai užsiėmę kitais svarbiais reikalais ar tiesiog … pramiegojo. “Litovskij kurjer” straipsnyje teigiama, jog kai kurie Lietuvos rusai neatėjo į mūsų Nepriklausomybės šventę todėl, kad nekenčia mūsų Kovo 11-osios Akto, kad mūsų nepriklausomybę laiko “farsu” bei “politinėmis intrigomis”.

Continue reading „Ne jūsų reikalas, pone Jurijau Dolinski!”

Copy of kovas_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kovo viduryje, pateikdamas savo įspūdžius apie Kovo 11-osios minėjimą Vilniuje, pastebėjo, jog kolonoje, žygiavusioje nuo Katedros aištės iki Seimo rūmų, nebuvo nė vienos Rusijos vėliavos. Gausioje Lietuvos tautinių bendrijų kolonoje plaikstėsi graikų, lenkų, ukrainiečių, rumunų, bulgarų, azerbaidžaniečių, net čečėniškos vėliavos. O štai Lietuvos rusų nešamos Rusijos federacijos vėliavos nepastebėjome. Kovo viduryje pateikėme savo atsargius vertinimus: gal tiesiog nepastebėjome Rusijos vėliavos, gal Rusijos vėliava plaikstėsi kažkur kitur, gal Lietuvos rusai tuo metu dalyvavo kituose svarbiuose su Kovo 11-ąja susijusiuose renginiuose. Juk iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos rusų bendruomenės organizacijas atstovaujančios moterys buvo pasodintos itin garbingose tribūnose.

Continue reading „Lietuvos rusai tyčiojasi iš Kovo 11-osios?”

terleckas_sypsosi

Sąmoningai nevartoju žodžio „šventė“. Mat Vytautas Landsbergis išaiškino, kad Seimo gudručių pastangomis buvo taip patobulintas Darbo kodeksas, jog neliko valstybinių švenčių. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Tarptautinė darbo diena ir kt. tapo tik nedarbo dienomis. Tokius veiksmus V. Landsbergis pavadino tyliąja diversija. Kaip ruoštasi pasitikti mūsų valstybės atkūrimo 20-metį? Pirmasis nerimastingas ženklas, kad deramai nepaminėsime svarbios Lietuvos istorijos datos buvo vieno vadovo vieši užgaulūs netiesos žodžiai signatarų adresu, kurie įžiebė nemalonų aiškinimąsi, skaldymąsi, aistras. Ar taip nutiko dėl bendravimo kultūros, diplomatinio takto stokos? Rezultatas: 40 – 50 Aukščiausiosios Tarybos deputatų nepaėmė jubiliejinių medalių, nukentėjo valstybės įvaizdis. Negi nesuvokiama, kad skaudžiausias signatarų įžeidimas: priskirti jiems vienintelį nuopelną – Kovo 11-osios Akto pasirašymą. Tarsi nebūtų jų dvejų metų alinančio parlamentinio darbo.

Continue reading „Suokalbis prieš Kovo 11-osios sukaktį?”

kovaliovas_sergejus

Aš dė­ko­ju už man su­teik­tą gar­bę jau an­trą kar­tą kal­bė­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Aš to­kią gar­bę tu­rė­jau 1990 m. ko­vo 11 die­ną, ta­čiau tai ne vi­sos ma­no pri­vi­le­gi­jos Lie­tu­vo­je. Tu­rė­jau gar­bę vi­sus me­tus bū­ti da­bar­ti­nia­me jū­sų pa­si­prie­ši­ni­mo mu­zie­ju­je. O ko­dėl tai gar­bė man? To­dėl, kad iš da­lies kar­tu su ma­ni­mi tuo pa­čiu me­tu ten bu­vo ka­li­na­ma Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė. Tai bu­vo pa­tys gar­bin­giau­si Lie­tu­vos žmo­nės ir jie pra­ėjo per šį ka­lė­ji­mą. Tie­siai prieš ma­ne sė­di ma­no drau­gas Ba­lys Ga­jaus­kas ir man bu­vo di­džiu­lė gar­bė bū­ti ka­li­na­mam ka­lė­ji­me, ku­ria­me ka­lė­jo ir jis. Vė­liau mes bu­vo­me ta­me pa­čia­me la­ge­ry­je. Aš ne­ga­liu ne­pri­si­min­ti sa­vo Lie­tu­vos drau­gų Ka­džio­nio ir dau­ge­lio ki­tų – ne­ga­liu jų vi­sų iš­var­dy­ti.

Continue reading „Pa­sau­lis jau ki­tas”

kurtas_vestergardas

Dailininko Kurto Vestergardo (Kurtas Westergaardas) pavardę žino visas pasaulis. Tai tas pats danas, kuris nupiešė musulmonų pranašo Mahometo karikatūrą. Jo karikatūrose Mahometas pavaizduotas su bombą primenančiu turbanu. Musulmonų tikėjimo žmones įžeidusios karikatūros Danijos spaudoje pasirodė 2005-ųjų metų rugsėjo 30-ąją. Būtent tądien populiariame danų laikraštyje “Jyllands – Posten” pasirodė keliolika musulmonams švento pranašo Mahometo karikatūrų. Pasak K.Vestergardo, jis savo karikatūra siekė tik atkreipti dėmesį, jog “radikalūs islamistai Korane skelbiamais pranašo žodžiais teisina teroro akcijas”.

Continue reading „Ar pasaulis nuskriaus save, vengdamas šaipytis iš Mahometo?”

video_cip

Kovo 11-oji Vilniuje paminėta itin gausiais ir prasmingais renginiais. Iškilminga visuomenės eisena Gedimino prospektu bei karinis paradas prie Seimo rūmų – vienas iš pagrindinių Nepriklausomybės dienos minėjimo akcentų. Čia buvo galima sutikti ir jauną, ir seną. Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog šią kovo 11-ąją pagerbti į sostinę susirinko ypač gausus būrys lietuvių, tautinių bendrijų atstovų bei svečių iš viso pasaulio. Videostudija “SLAPTAI” pateikia keletą labiausiai įsiminusių akimirkų iš Nepriklausomybės dienos minėjimo šventės.

Continue reading „Kaip Lietuva minėjo Nepriklausomybės dvidešimtmetį”

kovo_1

Nuvilnijo, nubangavo minios gatvėse, nutilo maršų garsai, oratorių žodžiai, skatinantys, teikiantys vilties, šlovinantys Tėvynę ir Laisvę. Manau, kad po vakarykštės Kovo 11-osios ir Tėvynės, ir Laisvės turime daugiau, negu jos turėjome užvakar. Neabejotinai daugiau.

Jeigu, eidami trečiojo dešimtmečio keliais, nė valandėlę nepamiršime, kad kelionė į Tėvynę, į Laisvę – niekada nesibaigianti kelionė, džiaugsmingai švęsime ir 30-metį, kuris Lietuvai bus nepaprastai svarbus ir reikšmingas, gal net lemtingas.

Continue reading „Nesibaigianti kelionė į Laisvę”