„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su aljansu“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje kovo 6 d. vykusiame bendrame Europos Sąjungos (ES) gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime.

R.Karoblis paragino stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Gruzija ir Moldova, ypatingai tokiose srityse, kaip pajėgumų vystymas bei atsparumas hibridinėms grėsmėms.

Briuselyje taip pat aptartos ES vykdomos karinės ir civilinės operacijos ir misijos Afrikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne, taip pat svarstytos naujos ES gynybos iniciatyvos.

Lietuva šiuo metu prisideda siųsdama savo karius į tris ES karines operacijas ir misijas: ES kovos su piratavimu operaciją „Atalanta“, ES operaciją EUNAVFOR MED „Sophia“, ES karinio mokymo misiją Malyje (EUTM Mali).

R.Karoblis susitikimo metu sakė, jog 2017 m. Lietuva ir toliau dalyvaus bei didins savo įnašą į ES karines operacijas ir misijas.

„Europos Sąjungos vaidmuo yra ypatingai svarbus ieškant sprendimų Pietuose, kur kylantys saugumo iššūkiai yra susiję su terorizmu bei migracija“, – sakė R. Karoblis.

Efektyvesniam ES karinių mokymų ir misijų koordinavimui ir įgyvendinimui ES užsienio reikalų bei gynybos ministrai taip pat sutarė steigti karinio planavimo ir koordinavimo centrą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.07; 05:58

Lapkričio 18 d. Vilniaus centriniame pašte krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įteikė apdovanojimus humoristinių piešinių ir karikatūrų konkurso „Žengia pulkas linksmai: 10 metų NATO“ nugalėtojams.

Taip pat pašte atidaryta ir šio konkurso darbų paroda. Pirmoji vieta skirta Šarūno Jakšto karikatūrai „Mieganti mergaitė aguonų lauke“. Antroji vieta atiteko Vladimirui Beresniovui už karikatūrą „@“. Trečiąją vietą laimėjo du darbai: Aurito Eligijaus Sipaičio karikatūra „Žmogus su auksine kepure ir kolorado juostele“ ir Gintauto Stankevičiaus „Žmogus užrištomis akimis“. 

"Infominos". Karikatūra. Piešinio autorius - dailininkas Rimantas Dovydėnas.
„Infominos”. Karikatūra. Piešinio autorius – dailininkas Rimantas Dovydėnas.

„Džiaugiuosi tais darbais, kurie yra čia ir tikiuosi, kad mūsų draugystė su karikatūristais tęsis ir toliau kituose mūsų organizuojamuose konkursuose“, – atidarydamas parodą sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Pasak Lietuvos pašto Komunikacijos vadovo Tomo Valančiaus, tiek kariuomenės, tiek pašto darbuotojų pagrindinis tikslas yra dirbti visuomenei, žmonėms, tas darbas yra labai atsakingas, todėl įnešti šiokio tokio humoro krislelį yra labai sveika.

Apdovanojimas įteiktas ir Krašto apsaugos ministerijos ir naujienų portalo „15min.lt“ organizuoto internetinio balsavimo laimėtojui – portalo skaitytojams labiausiai patiko Rimanto Dovydėno karikatūra „Infominos“. 

Konkursą organizavusi Krašto apsaugos ministerija šiais metais kvietė dailininkus pasidomėti aktualiomis šalies saugumo, karinėmis, informacinių grėsmių temomis bei jas linksmai ir šmaikščiai pateikti visuomenei.

Karikatūrų konkurse dalyvavo 19 autorių, jie pateikė daugiau nei 100 originalių darbų. Konkursui pateiktus darbus vertino ir nugalėtojus atrinko vertinimo komisija, kurią sudarė Krašto apsaugos ministerijos atstovai. 

Paroda Vilniaus centriniame pašte (Gedimino pr. 7, Vilnius) veiks iki lapkričio 30 d.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.11.20; 04:54

Lapkričio 16–17 d. Krašto apsaugos ministerijoje ir Valstybės pažinimo centre Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Piliečio ugdymas: modernumo link“. 

Pilietiškumas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pilietiškumas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Estijos aptars esamą pilietiškumo ugdymo situaciją, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat diskutuos kitais aktualiais formaliojo ir neformaliojo pilietinio ugdymo klausimais.

Tarptautinė konferencija skirta pilietinio švietimo problematika bendrojo ugdymo procese besidomintiems pilietiškumo pagrindų, kitų dalykų, neformaliojo ugdymo, pradinio, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, mokyklų vadovams, aukštųjų mokyklų, švietimo centrų, švietimo skyrių, kitų valstybės institucijų specialistams, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių atstovams.

Renginį organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės pažinimo centru, ir Goethe’s institutu Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.15; 06:18

DALYVAVIMAS GINKLUOTOJE ŠALIES GYNYBOJE

Bendrieji principai renkantis tiesioginę ginkluotą kovą

Susiklosčius situacijai, kad agresorius okupuoja dalį šalies teritorijos, Lietuvos Respublikos piliečiai, atsidūrę okupuotoje dalyje, turi ir toliau vadovautis pamatine savo šalies Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos gynyba – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. 

„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“. Krašto apsaugos ministerijos leidinys. Atsakingasis redaktorius – dr. Karolis Aleksa.

Visi karo prievolininkai (tiek atlikusieji privalomąją karo tarnybą, tiek nespėjusieji jos atlikti) turėtų stengtis prisijungti prie Lietuvą ginančių ginkluotųjų pajėgų neokupuotoje šalies teritorijoje.

Piliečiai (karo prievolininkai, neturintys galimybių ištrūkti iš okupuotos teritorijos, ir kiti gyventojai), likę okupuotoje šalies teritorijoje, bet norintys ginklu kovoti su agresoriumi, gali tai daryti, tačiau jiems rekomenduojama laikytis kelių principų.

Pirma, siekti palaikyti ryšį su Lietuvą ginančiomis ginkluotosiomis pajėgomis. Lietuvą ginančioms šalies ir jos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms svarbu žinoti apie okupuotoje teritorijoje veikiančius ginkluoto pasipriešinimo židinius, kad būtų išvengta atsitiktinių atakų prieš juos, taip pat kad būtų galimybė bendrai vykdyti okupuotos Lietuvos teritorijos išlaisvinimo operaciją.

Antra, siekti kovoti pasipriešinimo vieneto sudėtyje: taip galima daug labiau kenkti agresoriui ir suardyti jo planuojamus karinius veiksmus ar veiksmingai trikdyti kasdieninę okupacinės administracijos veiklą.

Trečia, reikia siekti, kad prie tokio vieneto prisijungtų karinių įgūdžių turintys Lietuvos piliečiai. Tokie piliečiai būtų labai vertingi, nes jie turėtų neįkainojamų žinių, kaip organizuoti pasipriešinimo vieneto veiklą (pvz., gauti ir naudoti skirtingus ginklus, apsaugoti vienetą, įrengti slėptuves, taikyti skirtingą kovos taktiką).

Tiems piliečiams, kurie norėtų rinktis kitus pasipriešinimo būdus, o ne tiesioginę ginkluotą kovą, rekomenduotina svarstyti, kaip imtis ir kitų žemiau aprašomų kovos su agresoriumi veiksmų.

Dalyvavimo ginkluotoje kovoje būdai

Pagalba pasipriešinimo vienetui

Piliečiai, kurie negali prisijungti prie pasipriešinimo vieneto kovotojų ar nori kitais būdais padėti ginti Tėvynę, tai gali daryti taip:

„. rinkti informaciją apie okupacinę kariuomenę ir okupacinį režimą (pvz., apie okupacinės kariuomenės vadavietę, okupacinės kariuomenės vadovaujančių karininkų būstus ir kt.);

„. atpažinti kolaborantus ir teikti apie juos informaciją pasipriešinimo kovotojams;

„. įrengti atsargų slėptuves ir padėti jas saugoti. Pasipriešinimo vienetams greičiausiai prireiks ne vienos atsargų slėptuvės, kad užtikrintų didesnį kovotojų saugumą ir galimybes veiksmingiau judėti kovos veiksmų lauke. Šiose slėptuvėse piliečiai gali kaupti įvairias priemones, kurios bus gyvybiškai svarbios užtikrinant pasipriešinimo vienetų veiklos tęstinumą (vaistus, negendančius maisto produktus, šiltus drabužius, ginkluotę, šaudmenis ir kt.). Pavyzdžiui, 1991 m. sausio įvykių metu Lietuvos gynėjai skyrė itin daug dėmesio apsirūpinimui atsargomis ir jų išdėstymui skirtingose vietose;

„. slėpti kovotojus ir slaugyti slepiamus sužeistus ginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Pasipriešinimo kovotojams visada grės didelis pavojus, todėl piliečių parama slepiant ir slaugant juos bus neįkainojama. Reikia nepamiršti, kad visada bus grėsmė kovotojams padedančių piliečių saugumui (net gyvybei), todėl teikti pagalbą reikia laikantis kuo didesnio atsargumo ir slaptumo; padėti palaikyti pasipriešinimo vienetų ryšius.

Pasipriešinimo kovotojams gali būti nesaugu naudoti modernias ryšio priemones, tad jiems gali prireikti pasiuntinių. Pasiuntiniams grės ypač didelis pavojus, tad jiems reikėtų veikti kuo mažiau išsiskiriant iš bendros aplinkos.

Veiksmai pasipriešinimo vieneto sudėtyje

Piliečiai, nemokantys ir (ar) negalintys kovoti su ginklu, taip pat gali tapti pasipriešinimo vieneto nariais ir padėti tokio vieneto kovotojams:

„. teikti pirmąją medicinos pagalbą ir rūpintis sudėtingesnės medicinos pagalbos organizavimu sužeistiems pasipriešinimo vieneto nariams. Vykstant koviniams veiksmams, pirmoji medicinos pagalba yra neįkainojama, galinti išgelbėti draugą ir aktyvų ginkluoto pasipriešinimo dalyvį. Dėl to piliečio, norinčio prisijungti prie pasipriešinimo vieneto, geros pirmosios medicinos pagalbos žinios bus ypač svarbios. Tokiam piliečiui rekomenduojama iš anksto pasirūpinti pirmajai medicinos pagalbai reikalingomis priemonėmis (tvarsliava, dezinfekavimo skysčiais) ir pasidomėti, kaip organizuoti tolesnę medicinos pagalbą (užmegzti ryšius su patikimais gydytojais, išsiaiškinti galimybes pasinaudoti okupacinėje teritorijoje esančiomis ligoninėmis);

„. parūpinti maisto ir vandens, taip pat pasirūpinti maisto pasipriešinimo kovotojams gaminimu. Vanduo ir karštas maistas bent kartą per parą bus labai svarbus pasipriešinimo vienetui ir neabejotinai prisidės prie jo kovinės dvasios palaikymo;

„. rūpintis kovotojų higiena, t. y. skalbti ir džiovinti jų drabužius, uniformas; užtaisyti turimą ginkluotę. Pasipriešinimo vieneto nariams, kovojantiems su ginklu, greičiausiai per sunku bus vienu metu užtaisyti automatus ir kulkosvaidžius (jeigu vienetas galės jų gauti) ir šaudyti. Išskirtinių įgūdžių užtaisyti minėtą ginkluotę šoviniais nereikia, bet pasipriešinimo vienetui tokia parama gali būti svarbi, ypač jeigu jis ruošia intensyvesnį apšaudymą arba intensyviai susišaudo su agresoriais kariais.

Pasipriešinimo kovotojų ir karinės technikos skiriamieji ženklai

Pasipriešinimo vienetų kovotojams rekomenduotina nešioti ryškius, iš toli matomus skiriamuosius ženklus, suderintus su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, kurie padėtų išvengti savų pajėgų nuostolių, netyčia juos nukauti ar sužeisti. Įsidėmėtina, kad toks ženklas yra vienas iš įrodymų, kad pasipriešinimo kovotojai pagal tarptautinę teisę yra kombatantai (kiti įrodymai: pasipriešinimo kovotojai turi už juos atsakingą vadą, jie atvirai nešioja ginklus ir savo veiksmuose vadovaujasi karo įstatymais ir papročiais).

Skiriamuoju ženklu gali, pavyzdžiui, tapti spalvota lipni juosta, kuri užrišama matomoje vietoje: virš alkūnės, ant amunicijos diržų ar šarvinių liemenių. Rekomenduotina pažymėti ir karinę techniką, dažais užrašyti sutartus skiriamuosius iš tolo atpažįstamus ženklus.

Ištrauka iš Krašto apsaugos ministerijos šiais metais išleistos knygos ”Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ (atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa).

2016.10.29; 04:50

aip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.

Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui. 

„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“

Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.

„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.

Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.

Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.

Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.

Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.

Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.

Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.10.28; 14:07

Rugsėjo 27-29 d. vyks pirmosios Lietuvoje nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2016“. Pratybose kibernetinius incidentus atremti treniruosis per 100 atstovų iš daugiau nei 40 Lietuvos valstybės, kibernetinius incidentus valdančių ir tiriančių, mokslo, energetikos, ryšio operatorių ir kitų institucijų.

Krašto apsaugos ministerijos rengiamose pratybose siekiama patikrinti nacionalinio kibernetinių incidentų valdymo plano procedūras, gerinti šalies institucijų sąveiką ir treniruoti jų atstovų įgūdžius reaguojant į kibernetinius incidentus.

„Šiais mokymais, visų pirma, norime vystyti glaudesnį Lietuvos institucijų bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir treniruoti institucijų atstovus, kurie įgytą patirtį galės panaudoti iškilus realiai kibernetinio saugumo grėsmei“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak ministro J. Oleko, surengti tokias pratybas šalies mastu yra būtina, nes kibernetinės grėsmės ir atakos tampa vis dažnesnės ir rafinuotesnės, o jų žalą darantis poveikis gali turėti įtakos nacionalinių informacinių sistemų ir infrastruktūros funkcionalumui.

Pratybose dalyvaujančių institucijų atstovai, suskirstyti į 5 komandas, pagal pratybų scenarijų sieks nuo kibernetinių atakų apsaugoti specialiai pratyboms sukurtą virtualią informacinę infrastruktūrą ir užtikrinti jos teikiamų paslaugų funkcionavimą. Treniruojamos komandos veiks iš mokymų vietų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurias šioms pratyboms specialiai parengti padėjo Vilniaus ir Kauno technologijos universitetai.

Pratybų metu kibernetinių incidentų prevencija, jų aptikimas ir valdymas bus vykdomas vadovaujantis patvirtintais nacionaliniu kibernetinių incidentų valdymo planu ir organizaciniais ir techniniais kibernetinio saugumo reikalavimais.

Pratybas organizuoja Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamentas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas vykdanti Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos, pratyboms reikalingus papildomus resursus suteikia Vilniaus ir Kauno technologijos universitetai.

Informacija žiniasklaidai:

Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti pratybų „Kibernetinis skydas 2016“ svečių ir žiniasklaidos dienoje rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) ir iki 12.45 val. atvykti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (Vilnius, Šilo g. 5A). Renginyje dalyvauti bus suteikta galimybė tik iš anksto užsiregistravusiems žurnalistams.

Žiniasklaidos atstovai, pageidaujantys dalyvauti pratybų „Kibernetinis skydas 2016“ Svečių ir žiniasklaidos dienoje, prašomi iki rugsėjo 26 d., 12 val. registruotis KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento tel. 8 5 278 5270, mob. 8 616 26 944, arba el. paštu: laimonas.brazaitis@kam.lt.

Užsiregistravę žiniasklaidos atstovai su savimi privalo turėti galiojantį žiniasklaidos priemonės išduotą pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.09.26; 04:47

Labai gerai, kad vyksta viešos diskusijos dėl viešųjų pirkimų. Šviesos šiai sričiai labai reikėjo.

Svarstoma, kad yra daug sisteminių bėdų, kad reikia pokyčių. Tikrai reikia. Tuo labiau krašto apsaugoje, kur dėl agresyvios politikos iš Rytų skiriami dideli pinigai ir įsigijimų ateityje bus daug.

Bet aš noriu pakalbėti apie esminį reikalą. Pati geriausia sistema bus apeita, jei tie, kas nori pasipelnyti, žinos, kad „viršuje“ dega žalia šviesa. Krašto apsaugoje – deja, taip pat.

Lėšų švaistymas – ne naujiena socialdemokratų valdomame KAM

Kai 2008 metais atėjau į ministeriją, radau didžiulį pinigų švaistymą. Sistemos atsakingos tarnybos davė situacijos apžvalgą, dėjo ant stalo faktus. Visos gijos vedė „į viršų“.

Ypač nemaloni situacija buvo Afganistano Provincijos atkūrimo grupės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Ten visiškai karaliavo buvusio sovietinio karininko uzbeko valdomos įmonės ir net abejotinos reputacijos bankelis.

Tokiam keistam bankui tuometinio vado taip pat iš tos pačios sovietinės armijos, generolo Valdo Tutkaus vadovaujama Kariuomenė buvo patikėjusi operacijai skirtus pinigus. Visa tai vyko, kai ministerijai vadovavo Juozas Olekas.

Pinigus įmerkus negrįžtamai, teko kreiptis į Prokuratūrą. Apie tai informavau visuomenę, tuometinį Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Teko daug dirbti su AOTD (karinė žvalgyba), kad išsiaiškinčiau visus neskaidrumų ryšius.

Krašto apsaugos ministras turi visus įrankius kontrolei, įskaitant ir AOTD

Akivaizdu, kad svarbiausia – sąžiningi žmonės aplinkui ministrą ir ten, kur vyksta pirkimų planavimai ir patys pirkimai.

Verslas turi savo planus ir siekia, kad jų planai taptų ministerijų planais. Todėl svarbiausia, kad politinis lygmuo turėtų stiprų vertybinį stuburą ir savo skaidrius viešai žinomus planus. Dar svarbiau – krištolo skaidrumo žmonės atsakingiausiuose viešųjų pirkimų taškuose. Skirdamas pareigūnus ministras neturi rentgeno ar kokio magnetinio rezonanso. Privalo labai atidžiai išnagrinėti reputaciją, kliautis atitinkamų tarnybų duomenimis. Tačiau paskyrimu viskas tik prasideda. Reikia nuolatinio dėmesio. Čia ministras kontrolei taip pat turi visus reikalingus įrankius.

Krašto apsaugos ministras pagal dabar galiojančius įstatymus yra vienintelis sistemos biudžeto asignavimų valdytojas. Jis turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą, veikdamas per ministerijos Įsigijimų departamentą, Generalinę inspekciją, naudodamasis kitais tarnybiniais įgaliojimais.

Atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tokia situacija yra teisinga, ar Kariuomenės vado nušalinimas nuo iš esmės bet kokių finansinių sprendimų priėmimo yra normali situacija? Nepriklausomai nuo viešųjų pirkimų tipo ir perkančiosios organizacijos konkrečiais atvejais, politinė atsakomybė už visų Krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų skaidrumą tenka ministrui, nes jis nustato pirkimų tvarką ir procedūras. KAS įsigijimai planuojami programų principu. Bet kokie programoms skirtų lėšų koregavimai nedaromi be ministro žinios, jo patvirtinimo.

KAS yra patvirtintos 9 programos, kurių koordinatoriai teikia poreikius svarstyti krašto apsaugos ministro sudarytai Gynybos resursų grupei (GRG). GRG pirmininkas yra KAM viceministras, kiti nariai – KAM departamentų direktoriai ir vienas kariuomenės atstovas. GRG, apsvarsčiusi poreikius, teikia patvirtintų programų projektus ministro sudarytai Gynybos resursų tarybai (GRT). GRT pirmininkas yra ministras.

Viešųjų pirkimų srityje ministras savo žinioje turi itin svarbią instituciją – KAM Įsigijimų departamentą. Man buvo labai keista, kai savo kadencijos pradžioje ministras J. Olekas pakeitė gerai dirbusį karininką civiliu žmogumi, kuris niekada nėra dirbęs su gynybos įsigijimais.

Ketverius metus dirbusi ministre nedrįsčiau pretenduoti į tokias pareigas, nes ten reikia labai specifinių žinių. Ministro paskirta direktorė Regina Zasienė turi vykdyti prevencinę priežiūrą kiekviename KAS centralizuotame ir svarbiausiuose decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Pareigybinės instrukcijos skelbia, jog departamento direktorius koordinuoja KAS perkančių organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų veiklą, teikia KAM vadovybei informaciją apie visus pirkimus.

Priminsiu, kad iš visų ministerijų KAM yra išskirtinėje situacijoje, nes čia kontržvalgybine sistemos būkle domisi AOTD. Šiame departamente yra skyriai, kurie išskirtinai stebi ir korupcinę aplinką sistemoje. Jei ministras nori iš tiesų skaidrios sistemos, jis gali labai efektyviai pasinaudoti šios struktūros teikiama informacija. Tik reikia norėti.

Šaukštai ir samčiai karo Ukrainoje akivaizdoje buvo prioritetas?

Suprantama, verslui reikia pardavimų. Jie žino, kad Kariuomenėje yra virtuvės įranga, kurią reikia atnaujinti. Ar tai buvo prioritetas ministrui 2014 metais, kai pinigų labai trūko? Aišku, kad ne. Kariai, ypač savanoriai, su prasta ekipuote, be šovinių.

Primenu, kad rimtos diskusijos apie pinigus gynybai prasidėjo tik po Krymo ir tik per Prezidento rinkimų kampaniją. Pinigai atėjo kitais metais, 2015-aisiais. Taigi svarbiausia užduotis „Nota Bene“ vadybininkams 2014 m., kad į ministerijos pirkimų planus būtų įrašyta juos dominanti eilutė: virtuvės įranga. Tokius planus, patvirtinus KAS biudžetą sistemos viduje, laimina ministerija. Kiek žinau, už tai yra atsakingas viceministras socialdemokratas Ramūnas Usonis.

Jis vadovauja jau minėtai GRG, kur svarstomi pasiūlymai įsigijimams, jie priimami arba atmetami pagal nustatytus prioritetus ir finansines galimybes. Mano žiniomis, viceministras ir palaimino didesnę nei buvo numatęs Kariuomenės departamentas sumą virtuvės įrangos pirkimams. Jei būtų mano valia, tokio pirkimo 2014 metais apskritai nebūtų buvę. Tačiau tokį pirkimą ministras J. Olekas palaimino. Beje, turiu informacijos, kad tai buvo papildomos lėšos, skirtos Lietuvos krašto apsaugai karo Ukrainoje akivaizdoje! Samčiai ir puodai!

Procedūros svarbu, bet viską lemia žmonės

Ar ką nors keistų kitokia pirkimų sistema? Turbūt reikia daugiau aiškumo, paprastumo, nes sudėtingose schemose lengviau paslėpti svarbiausias detales. Tačiau nė viena pirkimų sistema nebus skaidri be skaidraus žmogaus. Būtent per silpną žmogiškąjį faktorių ir veikia pardavėjas.

Tegu laimi konkursus „Nota Bene“ ar ne „Nota Bene“, jie neturės galimybės taip siautėti, jei bus skaidrūs ir atsakingi žmonės. Patikėkite, žinau ne iš antrų lūpų, kaip interesų viešuosiuose pirkimuose turinčios verslo struktūros išnagrinėja juos dominančius pareigūnus pačiose sprendimų priėmimo apačiose, ką jau bekalbėti apie politikus, kai ieškoma priėjimo prie jų. Pasakysiu dar daugiau, net ir AOTD nelabai ką gali padaryti, jei mato žalią šviesą, degančią pačiame ministerijos viršuje.

Gali būti, kad ir šiuo atveju, jei AOTD pateikė informaciją, tada ministras tiesiog nebegalėjo nesikreipti į teisėsaugą. Tik man niekaip nesuprantama, kodėl ištisus dvejus metus nebuvo informuojama visuomenė, kodėl nebuvo informuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Kasmet svarstome KAM veiklos ataskaitą, įsigijimus, tačiau apie tokią problemą su galbūt nesąžiningais verslininkais ir pirkimus vykdžiusiais darbuotojais nebuvo net puse lūpų užsiminta. Būtent per šitą tyrimų laikotarpį Nota bene ir gavo likusius stambius užsakymus iš Krašto apsaugos sistemos.

Saugojo draugų kompanijos reputaciją? Mintys kyla įvairios… Girdžiu, kaip Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kaltina Prezidentę, artėjančius rinkimus, tačiau jokios viešųjų ryšių katastrofos socialdemokratams nebūtų, jei būtų ministras laiku informavęs ir ėmęsis adekvačių veiksmų. Sistemoje daug savisaugos. Labai trūksta tradicijos be baimės sakyti savo nuomonę. Daug kas išmokę labai greitai pajusti, kokios vadovybės nuotaikos, greitai išsiaiškina, kokios galimybių veikti ribos, kas ir kiek leidžiama.

Taigi mano išvada paprasta. Supyksite, bet paprasta. Per rinkimus viską nulemia patys žmonės. Jie leidžia uždegti žalią šviesą korupcijai pačiame ministerijų viršuje. Nekaltinu, nes suprantu, kaip kartais žmonėms sunku suprasti, kas yra kas. Galiausiai numoja ranka, kad visi jie vienodi. Bet tokia karti yra demokratijos realybė. Kartu ir stiprybė, nes apie tai kalbame, vertiname ir tikrai valysimės.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.07; 06:20

 

Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų” pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino…

Tuose teiginiuose daug netiesios, bet ji noriai kartojama. Vakar taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų. 

Kariuomenės veiksmų grafikas
Kariuomenės veiksmų grafikas.

Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką.

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. 

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme. 

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.

2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.09.02; 05:07

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.

„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. 

Lietuvos kariuomenės dieną - iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.

Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.

„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, – situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.

Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.

Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.

2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.

Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.

Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.

Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.

„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, – sakė krašto apsaugos ministras. – Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.

2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.08.31; 10:45

Rugpjūčio 22 d. savaitės praktiką Krašto apsaugos ministerijoje pradėjo du moksleiviai – Eglė Dėlkutė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Matas Ažukas iš Jonavos Senamiesčio gimnazijos. 

Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jų praktika – tai jau aštuntus metus LR Vyriausybės organizuojamo projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalis. Praktikos metu Eglė ir Matas susipažins su krašto apsaugos sistema ir jos organizavimo pagrindais.

Pirmąją praktikos dieną moksleiviai jau susitiko su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku, susipažino su įvairių ministerijos departamentų veikla ir užduotimis.

Kitomis dienomis moksleiviai vyks į kariuomenės dalinius: lankysis Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susipažins su NATO oro policijos vykdoma misija, apžiūrės šiuo metu misijoje dalyvaujančių Portugalijos karių naikintuvus. Taip pat numatytas ir jaunųjų praktikantų apsilankymas LDK Gedimino štabo batalione, kt. veikla. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei bendradarbiaujant su moksleiviais ir jų organizacijomis, aktyviausiems ir gabiausiems būsimiems abiturientams ir pirmo kurso studentams suteikiama galimybė atlikti savaitės praktiką pasirinktoje ministerijoje ar Vyriausybės kanceliarijoje.

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę” tikslas – motyvuotus ir gabius baigiamųjų klasių moksleivius skatinti domėtis valstybės institucijų veikla, politikų darbu ir tapti aktyvesniais piliečiais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.08.24; 03:05

Liepos 15 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, susitikęs su Lietuvoje viešinčia Jungtinių Amerikos Valstijų Oro pajėgų sekretore Deborah Lee James, pabrėžė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo stiprinimą ir paramą formuojant regioninę oro gynybos architetūrą, dislokuojant regione oro gynybos elementus mokymams ir regioninėms oro gynybos pratyboms.

JAV Oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James
JAV Oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James.

„Džiaugiamės NATO viršūnių susitikime priimtu sprendimu dislokuoti bataliono kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tačiau svarbu stiprinti ir oro gynybos pajėgumus tiek nacionaliniame, tiek regioniniame bei Aljanso lygmenyse. Todėl prašome stiprios JAV lyderystės ir paramos stiprinant šį pajėgumą, visų pirma, mūsų regione“, – susitikimo metu sakė ministras J. Olekas.

Pasak krašto apsaugos ministro J.Oleko, JAV dislokuoti oro gynybos elementai papildytų ir labai prisidėtų prie Lietuvos nacionalinių pastangų pasiekti visišką operacinį pajėgumą.

Susitikime ministras J. Olekas informavo JAV atstovę D. L. James apie nacionalinius ir regioninius sprendimus vystant vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą. Lietuva yra priėmusi sprendimą pradėti derybas su Norvegijos Vyriausybe dėl galimo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo. Baltijos šalys priėmė politinį susitarimą glaudžiai bendradarbiauti kuriant bendrą Baltijos šalims vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, į ją įtraukiant ir Lenkiją.

JAV Oro pajėgų sekretorė susitikime teigė, kad JAV yra pasiruošusios suteikti visą reikalingą ekspertizę tiek formuojant regioninę oro gynybos architektūrą, tiek vystant vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą Lietuvoje. JAV atstovė patikino, kad JAV Oro pajėgos tęs dalyvavimą bendrose pratybose ir rems infrastruktūros plėtrą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose per Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos priemones. JAV Oro pajėgų sekretorė taip pat padėkojo Lietuvai už solidarumą dalyvaujant misijose Afganistane ir Irake.

Informacijos šaltinis – KAM.lt internetinė svetainė.

2016.07.17; 06:24

TS-LKD Taryba priėmė rezoliucijas aktualiais valstybei klausimais. Ši rezoliucija – dėl Lietuvos kariuomenės.

Po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir po Krymo aneksijos iš esmės pasikeitė didžiosios dalies Lietuvos visuomenės ir politinių partijų požiūris į krašto gynybą. Buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas, padidintas gynybos finansavimas, o šių metų pavasarį – sugrąžinta 2008 metais sustabdyta karo prievolė.

2015 metais į tarnybą pakviesta 3000 jaunuolių, suplanuoti panašūs ribiniai šaukiamųjų skaičiai iki 2020 metų. Numatyta didinti profesinės kariuomenės personalą,  atnaujinti, modernizuoti ginkluotę.

Continue reading „Nuolatinis šaukimas į karo tarnybą – žingsnis saugesnės Lietuvos link”

Krašto apsaugos ministerija, gavusi du naujus vyriausybinius pasiūlymus iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lenkijos, nusprendė atlikti papildomą analizę ir kreipėsi į anksčiau duomenis pateikusias verslo bendroves patikslinti kai kuriuos duomenis.

„Naujų pasiūlymų išnagrinėjimui reikalingas papildomas laikas, todėl nusprendėme sprendimo dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo priėmimą nukelti iki lapkričio pabaigos. Iki to laiko tikimės, kad ir anksčiau duomenis pateikusios bendrovės atsiųs patikslintus duomenis, kurie leis tinkamai įvertinti tiek vyriausybinius, tiek verslo bendrovių pasiūlymus,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. 

Continue reading „Gavus du naujus pasiūlymus, sprendimas dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo nukeltas į lapkričio pabaigą”

Spalio 14 d. naujai paskirto Gruzijos gynybos atašė Lietuvai pulkininko Arčilo Petremgvdlišvilio (Archil Petremgvdlishvili) akreditacijos ceremonija vyks Krašto apsaugos ministerijoje.

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, Gruzijos ambasadorė Lietuvoje J. E. p. Khatuna Salukvadzė (Khatuna Salukvadze) ir buvęs Gruzijos gynybos atašė Lietuvos Respublikai pulkininkas Zurabas Tomauris (Zurab Tomauri), kiti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.

Continue reading „Akredituojamas naujasis Gruzijos gynybos atašė”

Spalio 9 d. kario priesaiką Lietuvai davė dar apie 600 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Jie šiuo metu tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje ir LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Ceremonijų metu kariai prisiekė ištikimai tarnauti savo šaliai ir negailėdami jėgų ir net gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Continue reading „Kario priesaikos žodžiai skambėjo Tauragėje, Marijampolėje ir Vilniuje”

Kas galėjo pamanyti, kad praėjus vos 120 metų po garsiųjų Maironio eilių, drąsinti ir guosti reikės nebe sūnus į karą išleidžiančias motinas, o pačius viso labo į pratybas pašauktus Lietuvos jaunuolius?

O prireikė. 1990 metais Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepasivargino ugdyti patriotiškumo, o galiausiai socialdemokratų deleguotas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atšaukė ir privalomąją karo tarnybą . Ką pamatėme ją susigrąžinę?

Continue reading „Oi neverk, bernužėli, eik ginti brangiosios Tėvynės !”

Aktualijų portalas Slaptai.lt pradeda skelbti 2014-aisiais metais Krašto apsaugos ministerijos išleistą knygą „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ (atsakingasis redaktorius – Dr. Karolis Aleksa).

Redakcijos slaptai.lt manymu, šiandien, kai Ukrainoje – tokia nerami padėtis, mums tiesiog būtina žinoti, kaip elgtis karo atveju.

Ši KAM knyga sudaryta iš skyrių: Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos įžanginis žodis; Valstybė taikos ir karo metu; Civilinė sauga taikos ir karo metu; Pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu; Piliečių vaidmuo ginant šalį; Praktiniai patarimai gyventojams, kaip elgtis nelaimių ir karo atveju; Redaktoriaus baigiamasis žodis.

Šiandien – pirmoji dalis.

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (1)”

Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau  neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.

Praėjo jau dvidešimt  ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.

Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.

Continue reading „Kur mano batalionas, ministre?”

Šiandien norėčiau prisiminti Europos informacijos biure neseniai surengtą viešą paskaitą apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą ir jos karinių mokymų ypatumus, įskaitant karines pratybas "Zapad – 1999", "Zapad – 2009" bei "Zapad – 2013".

Diskusiją organizavo Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. Savo žiniomis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses dalinosi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Daivis Petraitis.

Continue reading „Naujoji Rusijos karinė galia ir lietuviškas lengvabūdiškumas”