Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kiekvienas, kuris nors kiek prisiliečia prie žemės, žino, koks bjaurus padaras yra kurmis. Sunkiai sugaunamas, atbaidomas, rausdamas požeminius tunelius, daro žalą vejoms, darko landšaftą… O jeigu toks atsiranda įmonėje, įstaigoje ar valstybės aparate?

Šiuos „kurmius“ priimta vadinti tiesiai šviesiai – šnipais. Šiomis dienomis, kai, atrodo, Donaldas Trumpas ėmė siųsti ženklus, siekdamas pagerinti santykius su Rusija, pirmuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose atsirado Olego Smolenkovo pavardė. Šį Amerikos šnipą JAV specialiosios tarnybos išvežė iš Rusijos dar 2017 m., kai paaiškėjo, kad D. Trumpas gali netyčia išplepėti V. Putinui apie jo rezidentą Kremliuje. Mat, O. Smolenkovas buvo įsitaisęs šiltoje vietelėje šalia Rusijos prezidento – jo administracijoje ir galėjo perduoti informaciją apie svarbiausius Kremliaus vadovo sprendimus ir užkulisinius veiksmus.

Abi pusės pripažino, kad toks žmogus tikrai čia dirbo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, jog O. Smolenkovas prieš keletą metų buvo atleistas „vidaus potvarkiu“, ir jo pareigose nebuvo numatyta tiesioginių kontaktų su prezidentu, jis nedalyvavo pasitarimuose su V. Putinu. Po atleidimo Kremliuje nebuvo žinomas tolesnis O. Smolenkovo likimas.

Taigi, kur jis dingo, niekas nežino, jo nuotraukos nėra, duomenys apie šį veikėją smarkiai skiriasi, kokią informaciją jis teikė CŽA, neaišku… Vadinasi, tvirtina apžvalgininkai, jis tikrai buvo geras šnipas…

Kol Maskva trauko pečiais, nuduodama, kad šis „kurmis“ apgadino labai nedaug rusiškos vejos, naujas šnipų skandalas JAV plykstelėjo dar smarkiau. CNN paskelbė, jog CŽA šnipas buvo „vienu aukščiausio rango šaltiniu Rusijos vyriausybėje“, išgabentu iš Maskvos prieš dvejus metus, kad nebūtų atskleistas, nes paaiškėjo, jog D. Trumpas „nenulaiko liežuvio už dantų ir gali išplepėti slaptą informaciją“.

Žibalo į ugnį kliūstelėjo faktas, kad, žurnalistams pradėjus domėtis į JAV persikėlusia O. Smolenkovo šeima, ji skubiai dingo iš savo namo Stafordo mieste, Virdžinijos valstijoje. Buvęs CŽA informatorius jį nusipirko 2018 m. birželį. 760 kv. metrų ploto vila kainavo 925 tūkstančius JAV dolerių, turėjo šešis miegamuosius ir šešis vonios kambarius, stovėjo ant 1,2 ha ploto sklypo, namą saugojo slaptosios tarnybos. O. Smolenkovas jame gyveno su žmona Antonina ir trimis vaikais, bet rugsėjo 10 dieną, kai prie namo atvyko vieno Amerikos tabloido žurnalistai, šeima per 15 sekundžių automobiliu skubiai iš jų dingo…

Centrinė žvalgybos valdyba CŽV

Kol Kremlius nuduoda, kad šitas „kurmis“ jam jokios žalos nepridarė, užjūrio žiniasklaidoje vis plinta faktai, jog šis veikėjas nebuvo eilinis Amerikos šnipas. O. Smolenkovas dirbo Rusijos pasiuntinybėje Vašingtone ir Rusijos vyriausybės aparate Maskvoje. 2010 m. tuometinio prezidento D. Medvedevo įsaku vyriausybės departamento referentui buvo suteiktas III klasės valstybės patarėjo rangas, atitinkantis karinį generolo majoro laipsnį.

Sprendimas išgabenti šnipą iš Rusijos į Juodkalniją buvo skubiai priimtas po to, kai 2017 m. gegužę Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete susitiko D. Trumpas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas bei Rusijos pasiuntinys JAV Sergėjus Kisliakas. Būtent šis gegužės 10 d. vykęs pasitarimas Vašingtone sukėlė įtarimų, kad D. Trumpas galėjo Maskvai perduoti slaptą informaciją apie Rusijoje uždraustos teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ (ISIS) veiklą ir taip atskleisti CŽA šaltinį…

Nors ši žvalgybos tarnyba ragina Kongresą pradėti tyrimą dėl CNN skleidžiamų žinių, o V. Putinas ir D. Trumpas tvirtina nieko nežiną apie naują šnipą, JAV ir Rusijos santykiams suduotas naujas skaudus smūgis.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„The New York Times“ tvirtina, kad D. Trumpui baisiausia, jog šis informatorius gali patvirtinti, jog Rusija iš tikrųjų darė įtaką prezidento rinkimams 2016 m.

Dabar gi virš šio „kurmio“ ir jo šeimos pakibo kita didžiulė grėsmė: jie gali sulaukti Skripalių likimo…

2019.09.11; 11:25

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba

Matt Apuzzo, Adam Goldman / The New York Times

The New York Times pasakoja priešistorę, kaip buvo suimtas buvęs CŽV bendradarbis Džeris Čun Šin Li, sulaikytas įtarus slaptos informacijos perdavimu Kinijai.

FTB agentai susitiko su Li maždaug 2013 metais ir tada ryžosi „apskaičiuotai rizikai“, praneša žurnalistai Metas Apuco ir Adamas Goldmanas: jam „nepareiškė pretenzijų dėl jo bagaže rastos slaptos informacijos“.

FTB galėjo suimti Li vietoje, bet tyrėjai buvo prieš: „Jei Li būtų perbėgėlis, jo suėmimas dėl pašalinio kaltinimo atkreiptų kinų dėmesį ir leistų jiems užglaistyti pėdsakus. Jeigu jis ne „kurmis“, – o daugelis atkakliai tvirtino, kad toks nebuvo, – jo areštas galėjo leisti pasislėpti tikram išdavikui“. FTB leido Li grįžti į Honkongą, spėdami, kad kantriai laukdami agentai „įstengs sudėlioti vientisą vaizdą, kaip Kinija sunaikino JAV šnipinėjimo tinklą, ir išsiaiškinti, ar tam padėjo Li“.

Po beveik penkerių metų, kai tas netikėtai grįžo į JAV, FTB „žengė savo žingsnį“. „Pirmadienį jis atskrido Cathay Pacific reisu į Tarptautinį Kenedžio oro uostą ir buvo muitininkų praleistas. Pasak teismo dokumentų, jo laukęs FTB agentas Kelis O‘Brajenas šūktelėjo jį vardu. Li atsiliepė ir buvo suimtas“, – pasakoja The New York Times.

Straipsnio autoriai čia pabrėžia, kad Li suėmimas neišsprendžia klausimo, ar jis prisidėjęs prie bylos. „Vienas vyriausybinis valdininkas pranešė, kad kol kas neplanuojama pateikti Li kaltinimų šnipinėjimu, Amerikos paslapčių išdavimu kinams ar dar kažkuo, išskyrus vienintelį kaltinimą, susijusį su neteisėtu disponavimu slapta informacija. Tai paliks neišspręstą mįslę, kaip Kinija sugebėjo atskleisti CŽV informatorių tinklą“, – pažymi Apuco ir Goldmanas.

Kai 2010 metų pabaigoje CŽV pastebėjo šnipų dingimus, Li buvo įtartas ne iš karto, praneša žurnalistai. „Augant nuogąstavimams, kad egzistuoja kurmis, vyriausybė sudarė slaptą tikslinę grupę iš CŽV karininkų ir FTB agentų“, – sakoma straipsnyje.

„Dingimai nesiliovė, ir analitikai priėjo išvadą, kad Li, nors jis jau daug metų nebedirbo CŽV, žinojo pavardes tų, kurie buvo nužudyti arba įkalinti, – pasakoja The New York Times. – Kaip pasakoja vienas iš buvusių valdininkų, jį demaskavo visi rodikliai vyriausybinėje lentelėje, kuri naudojama potencialioms šnipinėjimo grėsmėms išaiškinti“.

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau signalai galėjo būti netikri, o Li atveju „buvo ir kitokių įmanomų paaiškinimų“. The New York Times aiškina: „Kai kurie tyrėjai spėjo, kad Kinija įsilaužė į CŽV sistemą, skirtą bendravimui su informatoriais. Žvalgybos tarnyba susidūrė su analogiškomis problemomis kitose šalyse, o kai kurie tyrėjai manė, kad technologija pernelyg grubi, kad atsispirtų pažengusiems Kinijos kompiuterių specialistams.

„Kita grupė kaltino CŽV bendradarbius Pekine, kad tie buvo nerūpestingi ir leido save identifikuoti susitikinėjant su informatoriais. Tai buvo įnirtingas ginčas, ir kai kurie bendradarbiai pripažino, kad žala gali būti paaiškinama faktorių junginiu“, – tęsia leidinys. Kai kurie buvę oficialūs asmenys sakė, kad argumentai prieš Li svarūs, bet  pagrįsti netiesioginiais įrodymais, pabrėžia The New York Times.

Informacijos šaltinis: The New York Times

2018.01.21; 06:00

Kevin Poulsen/ The Daily Beast

„Vladimiro Putino laiškas gali būti daugybės formų. Jis gali būti toks šiurkštus, kaip pora rusų bombonešių, praskrendančių Aliaskos pakrantėse, arba toks pat mirtinas, kai perbėgėlio nužudymas Kijevo gatvėse“, – rašo Kevinas Pulsenas Amerikos leidinyje The Daily Beast.

O dabar Putinas, galimas dalykas, siunčia savo žinią Amerikos vyriausybei įmantresniu kanalu: eskaluodamas Amerikos žvalgybinių duomenų nutekinimą, kai praėjusią savaitę buvo paviešinta Nacionalinio saugumo agentūros operacija Artimuosiuose Rytuose ir joje dalyvavusio agentūros bendradarbio pavardė.

Kaip praneša autorius, „grupės, apsimetančios hakeriais ir pasivadinusios Shadow Brokers, nutekinimai prasidėjo paskutiniaisiais Obamos administracijos mėnesiais ir padažnėjo bei tapo svaresni po to, kai šį mėnesį JAV smogė Sirijos aviacijos bazei, tuo supykdydamos Rusiją“.

Grupės ryšys su Kremliumi ne toks akivaizdus kaip su įsilaužimais per prezidento rinkimus, rašo leidinys, bet „saugumo specialistai sako, kad Shadow Brokers puolimai sutampa su pasikartojančiu Rusijos GRU veiksmų modeliu per įsilaužimus rinkimų laikotarpiu“.

Kaip išsiaiškino Amerikos žvalgyba, per tą operaciją „Rusija sukūrė prasimanytų internetinių personažų, kad išplautų dalį vogtų elektroninių laiškų, pavyzdžiui, netikrą informatorių tinklapį, pavadintą DCLeaks, ir prasimanytą rumunų hakerį vardu Guccifer 2.0″.

Kaip primena autorius, Shadow Brokers pirmąsyk pasirodė scenoje 2016 metų rugpjūty, išspausdinęs NSA slaptus dokumentus įsilaužimui į užsienio kompiuterius siekiant rinkti žvalgybinius duomenis. FTB pradėjo tyrimą, ir rugpjūty agentai suėmė NBA rangovą Haroldą Martiną, aptikę, kad jis sandėliavo agentūros paslaptis savo namuose ištisus 20 metų, sakoma straipsnyje. „Bet kol Martinas laukė savo likimo federaliniame kalėjime, Shadow Brokers toliau publikavo pranešimus ir failus“.

Buvęs NSA rangovas Edvardas Snoudenas, atskleidęs agentūros paslaptis ir pasislėpęs Rusijoje, o taip pat kiti ekspertai padarė prielaidą, kad rusai gavo NSA slaptąjį kodą nedalyvaujant insaideriui, pažymi žurnalistas. „Žvalgybos tarnybos, įskaitant NSA, praktikuoja turėti kaip slaptą nuosavybę, nuomą arba įsilaužimą į vadinamuosius tarpinius viešai prieinamo interneto serverius, kad vykdytų savo atakas anonimiškai, – sakoma straipsnyje. – Į tuos kompiuterius būtinai pakraunami bent jau kai kurie agentūros instrumentai“.

Snoudenas spėja, kad rusai įsiskverbė į vieną iš tokių serverių, kad pavogtų NSA kodą.

Paskutiniai duomenys, Shadow Brokers paskelbti praėjusią savaitę, rodė NSA hakerio instrumentų sudėtingo rinkinio kodą, orientuotą į Windows sandarą, „tuo pačiu atverdami priėjimą prie kai kurių maždaug 2013 metų agentūros įrankių kiekvienam pradedančiam hakeriui, sugebančiam naudotis klaviatūra“.

Tačiau, kaip pažymi autorius, „tąsyk Shadow Brokers nepasiribojo kodu. Pirmą kartą per savo trumpą istoriją jie taip pat paskelbė vidinio naudojimo lenteles, dokumentus bei prezentacijas, kai kurios iš jų buvo su ženklais ar pastabomis „visiškai slaptai“, kurios pažįstamos visiems, kas matė Snoudeno nutekinimus“.

Kaip praneša leidinys, tas nutekinimas „detaliai demaskavo NSA 2013 metų hakerių operaciją, pavadintą Jeep Flea Market, kuri leido giliai įsibrauti į EastNets в Дубае kompaniją, atliekančią bankinius pervedimus daugeliui Artimųjų Rytų bankų – tai klausimas, aiškiai dominantis JAV žvalgybą“.

Tačiau hakeriai demaskavo ne tik operaciją. „Failuose paliktuose metaduomenyse buvo pavardė 35-rių metų NSA bendradarbio San Antonio, kuris, matyt, dalyvavo įsilaužime“. Kaip pažymi autorius, „NSA hakeriai nesusiduria su tokia pat rizika, kaip CŽV bendradarbiai, dirbantys po priedanga užsienyje, bet tikimybė, kad Rusija pradėjo atskleidinėti jų pavardes sąryšy su konkrečia operacija, kelia žvalgybininkų tarifą“.   

Žurnalisto nuomone, Shadow Brokers nutekinimas penktadienį išsyk paneigė vieną teoriją. „NSA niekada netalpintų PowerPoint įslaptintų lentelių bei skaidrių tarpiniame serveryje. Tokie duomenys galėjo ateiti tik iš NSA vidaus, – sakoma straipsnyje. – O tai rengia dirvą šaltojo karo laikų garsiojo žvalgybos ritualo – rusų „kurmio“ medžioklės – atgimimui su iš to išplaukiančiu agentūros moralinės dvasios nuosmukiu. „Aš manau, kad greičiausiai mes ieškome kažko, kas pažeidė taisykles iš vidaus, arba kontraktininko, kuris turėjo priėjimą prie informacijos, – pabrėžė kalbėdamas su autoriumi Carbon Blac kompanijos nacionalinio saugumo strategas Erikas O‘Nilas. – Šiaip ar taip, kažkas žvalgyboje yra aukšto rango šnipas“.

Bet jeigu Rusija ir turėjo „kurmį“ NSA-oje 2013 metais (mums artimiausia paskelbtų dokumentų data), IBM Resilient kompanijos techninis direktorius Briusas Šnajeris mano, kad vargu ar jis tebėra, kitaip nebebūtų Shadow Brokers, sakoma straipsnyje.

„Informacija spausdinama tik tada, kada ji naudingesnė, kad įpykintų, o ne žvalgybos sumetimais, – pabrėžė žymus amerikiečių kompiuterinio saugumo specialistas. – Jeigu jūs turite agentą NSA-oje, jūs nespausdinsite informacijos. Toks agentas pernelyg svarbus“.

„Snoudenas, kuris išsinešė iš NSA atmintinę su paslaptimis, parodė, kad dabar vogti ir slapta išsinešti slaptą informaciją palyginti lengva, – rašo autorius. – Tačiau O‘Nilas pabrėžia, kad FTB kontržvalgybos misija irgi lengvesnė dėl išsikerojančių sisteminių žurnalų ir serverių žurnalų įslaptintuose tinkluose“. „Norėtųsi galvoti, kad toji „kurmio“ medžioklė bus lengvesnė, nei anksčiau“, – pažymėjo ekspertas.

O kol kas laukite naujų Shadow Brokers pasireiškimų, apibendrina autorius. Nutekinimu penktadienį jie užsiminė apie naujus nutekinimus šią savaitę. „Kas žino, kas nutiks toliau?“

Informacijos šaltinis: The Daily Beast.

2017.04.23; 16:47

ANA ZAFESOVA / LA STAMPA

Italijos policija areštavo „kurmį“ iš Portugalijos slaptųjų struktūrų. Pasirodo, Portugalijos žvalgybininkas talkino Rusijos užsienio žvalgybai.

La Stampa leidinyje pasirodžiusi publikacija apie su Rusijos žvalgyba bendradarbiavusio asmens demaskavimą – tai tarsi dar vienas patvirtinimas, dar vienas neginčijamas įrodymas, kad Rusijos šnipų esama visur. Rusija nė kiek nesikeičia: jos agentai ir vėl aktyvūs.

Anos Zafesovos aprašytoji istorija – tarsi iš šnipų vadovėlio, kur pasakojama, kaip veikia „kurmiai“, kaip jie atpažįstami ir kaip neutralizuojami. Šį kartą Rusijos žvalgybai parsidavęs „kurmis“ slaptąją informaciją bandė perduoti savo kuratoriui viename iš Romos barų. Tą šeštadienį abu ir buvo sulaikyti Italijos policijos pareigūnų.

„Kurmis“ – Frederiko Karvalju iš Portugalijos slaptųjų tarnybų. Konkrečiau tariant – Portugalijos Informacijos ir saugumo tarnybos analitikas. Manoma, kad šis portugalas talkino Rusijos užsienio žvalgybai mažiausiai dvejis metus. Į Italijos sostinę jis atsivežė konfidencialių dokumentų, susijusių su NATO ir Europos Sąjungos paslaptimis.

Maskvos kuratorius iš Rusijos užsienio žvalgybos (SVR – Služba vnešnej razvedki) paskyrė susitikimą portugalui Romoje, vienoje iš šio miesto kavinių. Italijos policija sulaikymo operacijai buvo puikiai pasiruošusi. Įtariamasis „kurmis“ sulaikytas perduodant laikmenas su slaptąja informacija. Taigi įkalčiai – nepaneigiami.

Šaltiniai iš Lisabonos teigia, kad pasiruošimas sulaikymo operacijai užtruko dvejis mėnesius. Preliminariai žinoma, kodėl portugalas Karvalju sutiko bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba. Jis jautėsi įskaudintas saviškių. Karvalju kadaise vadovavo vienam iš Portugalijos nacionalinės žvalgybos departamentų. Vadinasi, užėmė aukštą postą ir buvo traktuojamas kaip perspektyvus darbuotojas, galėjęs ir toliau sėkmingai kilti karjeros laiptais. Tačiau atlikus tarnybinį patikrinimą paaiškėjo, jog vyras turėjo įtartinų seksualinių ryšių su merginomis iš Rytų Europos, įskaitant ir Rusijos prostitutes.

Po sulaikymo operacijos portugalo namuose atlikta krata. Kratos metu aptikta slaptų dokumentų ir grynųjų pinigų. Manoma, kad už kiekvieną slaptą dokumentą, perduotą SVR agentui, portugalas uždirbdavo po 10 tūkst. eurų.

Ši istorija – tipiška Šaltojo karo laikams. Šnipai tuomet dažnai žlugdavo per moteris. Keista tik tai, kad dokumentus iš portugalo paėmęs SVR darbuotojas neturėjo diplomatinės priedangos. Beje, SVR darbuotojas sučiuptas kartu su savo bendrininku ir šiuo metu laukia ekstradicijos į Portugaliją.

Oficialioji Maskva kol kas nekomentuoja viešų pranešimų apie žvalgybinio pobūdžio incidentą.

Informacijos šaltinis: La Stampa.

2016.05.26; 07:09

KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.

Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.

Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.

Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas”“

Niekas neabejoja, jog Ukrainoje gausu įvairiausio rango ir kalibro rusiškų šnipų – šnipelių, siekiančių destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį.

Niekas nenustebtų, jei kenkėjų atsirastų net Ukrainos Vyriausybėje, Ukrainos jėgos struktūrose ar Ukrainos parlamente.

Juk Krymo okupacijai ponas Vladimiras Putinas ruošėsi iš anksto. Primityvu manyti, esą Rusiją valdantis kagėbistas iš anksto nepasirūpino turėti gausios armijos informatorių, sabotuotojų, provokatorių tiek Rytų, tiek ir Vakarų Ukrainoje. Greičiausiai šnipų Ukrainoje ponas Vladimiras Putinas turi daugiau negu reikia.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kiek Ukrainoje – Rusijos įtakos agentų?“

haidrun

Šnipai perdavinėjo į Maskvą slaptus duomenis: naujų rūšių ginklų projektus, politinius dosjė, dokumentaciją apie NATO pajėgas. Taip rašo Gvido Olimpio laikraščio “Corriere della Sera” portale.

„Kai 2011 metų spalį Vokietijos policija įsiveržė į Haidrun Anšlag namus, niekas negalvojo, kad ją užklups netikėtai. Bet būtent taip ir atsitiko. Tuo momentu 46-rių rusų šnipė perdavinėjo duomenis per trumpųjų bangų radijo stotį, sujungtą su kompiuteriu. Po kelių valandų buvo suimtas jos vyras, 52-jų metų Andreas.

Continue reading „Rusų šnipai, prasiskverbę į Vakarus, užkoduotiems pranešimams perduoti naudojo “Youtube”“

miller

Ričardas Mileris – pirmasis FTB bendradarbis, apkaltintas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai.

Kamavęsis dėl per didelio svorio (112,5 kg), nerangus ir aplaidus, Ričardas Mileris (Richard W. Miller, g. 1937) pradėjo dirbti FTB struktūrose 1964 metais. Bet FTB Biuro bendradarbiu visa to žodžio prasme jo niekaip neįmanoma buvo pavadinti.

1982 metais jį perkėlė iš FTB Riversaido filialo Kalifornijos valstijoje į Los-Andželes skyrių ir paskyrė į kontržvalgybos poskyrį, kur jis buvo labiau matomas viršininkams ir kolegoms, negu ankstesnėje vietoje padalinyje, užsiiminėjusiame kriminaliniais nusikaltimais. Jo tarnybos lapas, reikia pasakyti, buvo prastokas: prekiavo „Amway“ firmos produkcija tiesiog iš savo tarnybinės mašinos, naudodamasis Biuro bendradarbio pažymėjimu prašinėdavo parduotuvėse saldumynų, ir, galų gale, pardavinėjo tarnybinę informaciją privačiam detektyvui.

Continue reading „Storulio FTB agento išdavystė“

mi_5_karaliene

2012 metų sausio 19 dieną Džonatanas Pauelas, buvęs Didžiosios Britanijos ekspremjero Tonio Bleiro kanceliarijos vadovas, interviu BBC pripažino „šnipinėjimo akmens“ egzistavimą.

„Tai buvo nemalonu. Mus sučiupo už rankos. Įsitikinęs, jie (FST – Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) apie tai sužinojo gerokai iki skandalo, bet politiniais sumetimais kurį laiką informacijos neskelbė“, – pareiškė Dž.Pauelas.

Continue reading „Skandalas, kilęs dėl vadinamojo “šnipinėjimo akmens”“

jurcenko_180

KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.

Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.

Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.

Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas”“

fsb_maziukas_n

Užsienio spaudoje gausu pasakojimų apie Rusijos teisme nagrinėjamą Aleksandro Potejevo bylą. Aleksandras Potejevas – praėjusiais metais į Vakarus pabėgęs aukšto rango žvalgybininkas. Kai kurie Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, jog A.Potejevas amerikiečiams 2010-ųjų vasarą išdavė tikrai daugiau ne dešimt rusų žvalgų – nelegalų.

Toji demaskuota dešimties asmenų grupė, kuriai priklausė ir seksualioji Ana Čapman, tėra aisbergo viršūnė. Manoma, kad A.Potejevas Amerikai perdavė maždaug aštuoniasdešimties žvalgų – nelegalų pavardžių. O dar tiksliau kalbant, į Vakarus pabėgęs A.Potejevas bus informavęs Amerikos CŽV apie visą nelegalų – žvalgybininkų tinklą, sukurtą per pastaruosius dešimt metų. Pasak kai kurių rusų žurnalistų, šio tinklo veiklai Kremlius jau dabar yra išleidęs per 600 milijonų JAV dolerių. O tai reiškia, kad ši suima paleista vėjais, nes būtina kurti naują nelegalų – žvalgybininkų tinklą.

Continue reading „Prieš nusišaudamas žvalgybininkas parašė: “nusibodo gyventi niekšų valdomoje šalyje”“

redli_

Redlį savo kambaryje „Klomzero“ viešbutyje tardė karininkų komisija. Per tardymą jis prisipažino Rongei, kad „1910 ir 1911 metais teikė dideles paslaugas užsienio valstybėms“ ir veikė be bendrininkų.

Pasirodo, tai buvo tiesa. Po to komisija pasišalino, kad „suteiktų nusikaltėliui galimybę greitai nusižudyti“.

Redlis nusišovė iš jam perduoto pistoleto. „Buvusio pulkininko“ mirtį kitą rytą konstatavo vienas „detektyvas“, atėjęs į po senovei tebestebimą viešbutį.

Evidencbiuro šefas pulkininkas Augustas Urbanskis ir karinis auditorius, užsiimantis tyrimu, abu civiliais drabužiais, gegužės 25-osios rytą išvažiavo į Prahą, pranešė apie viską vietiniam kariniam komendantui, pas kurį Redlis dirbo štabo viršininku, ir pradėjo kratą Redlio bute ir biure.

Continue reading „Pulkininkas Redlis ( 2 )“

fsb-pastatas

Prieš keletą dienų buvome paskelbę publikaciją, kurioje pabandėme įžvelgti tendencijas, kaip rusiškuose leidiniuose traktuojamos Baltijos šalių žvalgybos. Įspūdis – slogus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybos rusakalbiuose laikraščiuose, žurnaluose bei internetiniuose portaluose dažniausiai traktuojamos kaip agresyvios ir absoliučiai nuo JAV ar Didžiosios Britanijos priklausomos struktūros.

O kaip rusakalbiai leidiniai traktuoja mūsų kontržvalgybos padalinius? Palankumo ir vėl nerasime. Bet nereikia būti naiviais – rusakalbė spauda ir negali būti palanki nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusių šalių žvalgybai ir kontržvalgybai. Pavojingiausia tai, kad rusakalbėje spaudoje apie mūsų kontržvalgybas pateikiama daug klaidinančių versijų bei išsigalvojimų, kurie, žinoma, dažniausiai atrodo patraukliai ir galbūt –  įtikinamai.

Continue reading „Baltijos šalių kontržvalgyba – rusiškų leidinių akimis“