Lietuvių kalbos išdavystė

lenkiska_abecele
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėjo įpiršti antikonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Toks projektas Seimui buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesį. Jo rengėjai savo antikonstitucinį „produktą“ mėgino pateisinti kazuistiniais išvedžiojimais. Dar prasčiau, kad buvo daromi ir teisiniai triukai. Projektą norėta prakišti greitosiomis, nepaisant net Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, bet Seimas tą zylionę sustabdė. Projektą pasiūlyta taisyti. Ilgai netrukus, Vyriausybė pateikė kitą variantą, kurio svarbiausias „pataisymas“ buvo dvigubai išplėsta ir papildomai pripainiota preambulė. Pridėta nebūtinų ir šališkų dalykų. Keista, kad projekto preambulė pasidarė pusketvirto karto ilgesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijos įžangą.

Continue reading „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” →

kniuksta_knyga
Aktualijos

Apie lietuvių kalbos viešąją raišką  pasakoja kalbininkas Pranas KNIŪKŠTA. Tai – Liudviko GIEDRAIČIO interviu.

Prieš keletą dienų radijo žinios pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė „svarstys galimybę” Lietuvos Respublikos dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Ką tai reiškia?

Pradėkime nuo pradžių. 1990 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, iškilo klausimas, kaip lie­tuviškuose pasuose rašyti pavardes ir vardus. Kalbos komisijai (tada joje dirbau ir aš) buvo pavesta pateikti pasiūlymus. Parengėm juos, ir Aukščiausioji Taryba 1991 metų sausyje priėmė nutarimą, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Taip turi būti rašomi ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės.

Continue reading „Galimų negalimybių voratinklyje 20 metų po Atgimimo” →

wwwwwwwwww
Aktualijos

Niekam ne paslaptis, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose prie kai kurių namų kai kurių gatvių pavadinimai lentelėse užrašyti lenkiškai, nors turėtų būti – lietuviškai, valstybine kalba. Sena, atsibodusi istorija, ne kartą garsinta, rodyta žiniasklaidoje. Kartais matome važiuojantį maršrutinį autobusą su užrašu “Wilno – …”. Ir nieko nestebina.

Tačiau gal ne visi žinome, kad “Vilniaus rajone verčiami į lenkų kalbą visų gatvių pavadinimai. Rengiamasi pritvirtinti visose vietovėse lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais”. Tiksliai taip pasakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas Seimo švietimo, mokslo ir kultūros bei Seimo Europos informacijos biuro renginyje “Apie lietuvių kalbos konstitucinį statusą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo”. Tas pokalbis įvyko įsimintinos dienos išvakarėse: kai LR Seimas atmetė LR Vyriausybės bandymą prakišti lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba.

Continue reading „Vilniaus rajone į lenkų kalbą verčiami visų gatvių pavadinimai” →

liub
Aktualijos

Labai keistai atrodo nuolatinis Lietuvos žmonių šantažas dėl kitataučių pavardžių rašybos ir iš žiniasklaidos, ir iš pareigūnų pusės. Nebelieka jokio padorumo, jokios savigarbos net mirties akivaizdoje. Gal ir sveiko proto greitai neliks. Kai iš LTV ekrano viešų viešiausiai pareiškiama, kad tomis originaliomis kitataučių pavardėmis reikia atsidėkoti NATO, suima toks juokas, koks dar neėmė niekad dėl buko užsispyrimo siekiant įrodyti vienintelę priimtiną savo tiesą. Kaip sovietmečiu partijos elgesys – jokių kitų nuomonių, nes yra viena pati teisingiausia generalinė linija ir nė mur mur… Atrodytų, kad neturime Lietuvos Konstitucijos, kurioje įrašyta, kad kalba yra nacionalinė vertybė, kad galime nepaisyti Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris privalomas pirmiausia aukščiausiems šalies pareigūnams, o jie prieš ją ir jį šokinėja kurstydami aistras. GĖDA!

Continue reading „Ar kitataučių pavardžių rašyba yra strateginis Lietuvos klausimas?” →

govorit_po_litovski_maza
Aktualijos

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą,  Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo“ projektą    (reg. nr. XIP-1644). Sąmoningai nepaisoma Konstitucinio Teismo 2009 m.  lapkričio 6 d. sprendimo, kuriame dar kartą pabrėžta, kad pagrindinis įrašas Lietuvos Respublikos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Konstitucinis Teismas padarė vienintelę išlygą, kad pase, kitų įrašų skyriuje, kaip papildomas gali būti pateiktas asmenvardis kita kalba ir nelietuvišku pavidalu. Vis dėlto pagrindiniu Lietuvos piliečio dokumente laikomas lietuviškas asmenvardžio įrašas, o galimu papildomuoju – nelietuviškas, kuris nėra tolygus pagrindiniam įrašui.

Continue reading „Ar asmenvardžiai yra žodžiai?” →

songaila_m
Aktualijos

Poetas Justinas Marcinkevičius yra apgailestavęs, kad lietuvių kalba šiandien tapusi politikų įkaite, kad lietuvių kalba nūnai begėdiškiausiai prievartaujama, niekinama, o štai svetimvardžiai – išlaisvinami. Lietuvių kalbą ujantiems nesąžiningiems politikams patarnauja ir žymūs kalbininkai, ir turtingi verslininkai, sakykim, viešojoje erdvėje žūtbūt kabinantys ne lietuvišką, o anglišką užrašą. Net Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus, kurie lietuvių kalbą stumia į podukros vietą. Net Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai pagal įstatymo raidę privalu ginti lietuvių kalbos interesus, – net ir ji labiau gina svetimas kalbas nei savąją.

Seimo narys Gintaras Songaila – vienas iš nedaugelio mūsų politikų, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos gynimo reikalais. Su parlamentaru Gintaru Songaila apie padėtį, nūnai susiklosčiusią dėl lietuvių kalbos statuso mūsų valstybėje, kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ten, kur pešasi Lenkija ir Lietuva, visuomet laimi Kremlius” →

liub
Aktualijos

Vasarį sukanka lygiai 10 metų, kai į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją viešu laišku kreipėsi 158 įvairių profesijų asmenys prašydami pataisyti 1997 m. birželio 19 d. šios komisijos nutarimo 5 punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“. Šiuo nutarimu Kalbos komisija smarkiai apribojo lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, užsimodama ją  pirmiausia išstumti iš mokslinės literatūros, reklaminių ir informacinių leidinių. Buvo įteisintas ir skatinamas vadinamųjų autentiškų svetimvardžių formų brukimas į lietuviškus tekstus. Pasidarė nebeįmanoma taip rašomų svetimvardžių perskaityti. Kartu buvo griaunami lietuviškos rašybos pagrindai. 

Continue reading „Kalbos komisija lieka kurčia visuomenės balsui” →

govorit_po_litovski_maza
Aktualijos

Prieš pustrečių metų Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas. Paaiškėjus, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, Seimas projekto nesvarstė. Nutarta dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis pakartojo principinę nuostatą, kad pase vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o kitomis kalbomis juos galima įrašyti kitų įrašų puslapiuose.

Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė vietoj ankstesnio projekto parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Naujasis projektas pašalino keletą ankstesniojo trūkumų: vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose aiškiai atriboja nuo jų rašymo kitose srityse; vardų ir pavardžių rašymo tvarką pradeda nuo pagrindinio principo juos rašyti lietuviškais rašmenimis, neturi daugelio ankstesniame projekte buvusių šalutinių dalykų.

Continue reading „Vėl antikonstitucinis projektas” →

suvenyrai 016
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Valentino Šapalo atsiliepimą į sausio 12-ąją pateiktą Albinos Šiupienienės straipsnį “Apie spėriai naikinamą lietuvių kalbą viešojoje erdvėje”. A.Šiupienienė yra Vilniaus miesto savivivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vyriausioji kalbos tvarkytoja. O V.Šapalas – Vilniaus savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos Viešosios kalbos pakomisės pirmininkas.

Continue reading „Dėl savo kvailumo, žioplumo ar už nelegaliai gautą Judo grašį?” →

zinka_111
Aktualijos

Humanitarinių mokslų akademijos akademikui, profesoriui, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvių katalikų mokslų akademijų nariui, Latvijos ir Vytauto Didžiojo universitetų garbės daktarui Zigmui Zinkevičiui – 85-eri. Sausio 7 d. Mokslų akademijos bibliotekos vestibiulyje buvo atidaryta žymaus kalbininko, 26 knygų, tarp jų šešių tomų (septynios knygos) “Lietuvos istorijos”, per 500 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis autoriaus darbų paroda.

Į parodos, kuri veiks visą mėnesį, atidarymą susirinko daug suinteresuotų žmonių: jo mokinių, bendradarbių, leidėjų ir redaktorių, kunigų ir politikų, visuomenės veikėjų, tiesiog lietuvių kalbos mylėtojų. Ir aš ten buvau.

Continue reading „Linkėjimas sugrįžti” →

lietuviu_kalbos_isdavyste
Aktualijos

Vieni gina reikalavimą visus lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų (per šimtą, imtinai nuo islandų iki vietnamiečių) tikrinius daiktavardžius rašyti originalia forma, t. y. jų nelietuvinti. Karščiausios tokios nuostatos šalininkas – kalbininkas, buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas, prof. Vytautas Ambrazas. Jam advokatavo prof. Vytautas Vitkauskas. Jie oponentų vadinami „vakariečiais“. Antrosios stovyklos atstovai (žymūs kalbininkai, profesoriai Vincas Urbutis, Arnoldas Piročkinas ir kt.) argumentuotai pasisako už nusistovėjusios raštuose tradicijos svetimvardžius rašyti pagal mūsų rašybos taisykles išsaugojimą. Juos vadinsiu tradicijų saugotojais.

Continue reading „Svetimvardžių rašyba – elitui?” →

cenzura_2
Aktualijos

Noriu paviešinti keistą žinią, kad Kalbos komisijos administracija pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir spaudos laisvę bei teisę laisvai išsakyti savo nuomonę. Suvaržyta mano, Pranciškos Reginos Liubertaitės, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos grupės pirmininkės, teisė diskutuoti kalbos klausimais, užblokavus darbo ir namų kompiuterių IP adresus iš Kalbos komisijos tinklalapio (gal klystu?). Matyt, tokiu būdu Kalbos komisija pradėjo naująjį spaudos draudimą. Visa tai atsitiko tada, kai šios komisijos tinklalapio Diskusijų skiltyje sukūriau naują temą “Magistro darbas apie svetimvardžius”. Ši tema po kelių pasisakymų buvo užrakinta, niekam nebuvo leista diskutuoti. Kalbos komisija savo tinklalapyje man ir ne tik man kategoriškai uždraudė reikšti savo nuomonę svetimvardžių rašybos tema. Pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde šitame tinklalapyje neįmanoma, nes tuojau esi pradedamas drabstyti purvais, tuojau pat tave doroja taip, kad tampi kaltas, jog diskutuoji Kalbos komisijos neleistinomis temomis.

Continue reading „Dar kartą apie kitataučių pavardžių rašymą bei grubius spaudos laisvės suvaržymus” →

cenzura_1
Aktualijos

Noriu paviešinti keistą žinią, kad Kalbos komisijos administracija pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir spaudos laisvę bei teisę laisvai išsakyti savo nuomonę. Taip, suvaržyta mano, Pranciškos Reginos Liubertaitės, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos grupės pirmininkės, teisė diskutuoti kalbos klausimais, užblokavus darbo ir namų kompiuterių IP adresus iš Kalbos komisijos tinklalapio (gal klystu?). Matyt, tokiu būdu Kalbos komisija pradėjo naująjį spaudos draudimą. Visa tai atsitiko tada, kai šios komisijos tinklalapio Diskusijų skiltyje sukūriau naują temą „Magistro darbas apie svetimvardžius”. Ši tema po 5 pasisakymų buvo užrakinta, niekam nebuvo leista ta tema diskutuoti. Kalbos komisija savo tinklalapyje man ir ne tik man kategoriškai uždraudė reikšti savo nuomonę uždrausta svetimvardžių rašybos tema. Pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde šitame tinklalapyje neįmanoma, nes tuojau esi pradedamas drabstyti purvais, tuojau pat tave doroja taip, kad tampi kaltas vien dėl to, jog diskutuoji svetimvardžių rašymo tema.

Continue reading „Kitataučių pavardžių rašymas ir spaudos laisvės suvaržymai” →