Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Rusijos ambasada Lietuvoje teigia reiškianti gilų susirūpinimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio „politizuotoje“ Sausio 13-osios byloje. Rusijos ambasados teigimu, teismas priėmė „sąmoningai neteisėtą“ sprendimą, į kurį bus atsakyta.
„Reiškiame gilų susirūpinimą dėl kovo 31 d. paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio Rusijos Federacijos piliečiams politizuotoje Sausio 13-osios byloje dėl 1991 m. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Tarp jų – teismo posėdyje dalyvavusiems J. Meliui ir G. Ivanovui, kuriems bausmės sugriežtintos“, – rašoma Rusijos ambasados pranešime.
„Ypač ciniškas yra sprendimas pratęsti suėmimą trejais metais Rusijos kariuomenės atsargos karininkui J. Meliui, Lietuvoje kalėjusiam jau septynerius metus. Šį vietinės „temidės“ žingsnį vertiname kaip atvirą pasityčiojimą iš niekuo dėto žmogaus“, – taip pat akcentuojama pranešime.
Rusijos ambasada pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė, jos vertinimu, neteisėtą sprendimą. Taip pat teigiama, kad Sausio 13-osios bylos kaltinamieji buvo teisiami ne pagal tuo metu galiojusius įstatymus.
„Priimdamas tokį sąmoningai neteisėtą sprendimą, Lietuvos teismas akivaizdžiai veikė rusofobijos apimtų valdžios struktūrų naudai, ignoruodamas teisminio proceso metu padarytus akivaizdžius tiek tarptautinės, tiek ir Lietuvos teisės pažeidimus. Visų pirma, šios „bylos“ kaltinamieji buvo teisiami ne pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o tai prieštarauja pagrindiniam baudžiamosios teisės įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principui“, – rašo Rusijos ambasada. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Pranešime taip pat akcentuojama, kad Rusija atsakys į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Sausio 13-osios byloje.
„Neteisėti veiksmai prieš Rusijos piliečius tikrai neliks neatsakyti iš mūsų pusės. Mes ir toliau ginsime jų teises ir teisėtus jų interesus“, – pranešime pabrėžia Rusijos ambasada.
Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo mėnesį nuteisti 67 asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl sausio mėnesio įvykių Vilniuje. Teismas nusprendė taip pat sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes 14 nuteistųjų, tarp jų Rusijos piliečiui Jurijui Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui, 2 nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės buvo sušvelnintos.
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų.
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Lietuvos apeliacinis teismas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda teigė, kad nuteistajam nepalankus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Mano galva, mes skųsime (sprendimą – ELTA) Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau iki Strasbūro. Pažiūrėsime, kaip kitos teismo instancijos nagrinės“, – žurnalistams sakė R. Burda.
J. Meliui ir KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui atstovaujantis advokatas taip pat pažymėjo apie esą Lietuvos teismų daromą „loginę klaidą“.
„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet toji logika remiasi klaidingu požiūriu, kad apskritai galėjo būti veika, kvalifikuota pagal nusikaltimus žmogiškumui 2011 m.“, – teigė advokatas.
„Mūsų teismai daro loginę klaidą, aiškindami, kad 1946 m. Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 m. įvykiams ar kad tie patys principai automatiškai gali būti perkelti, nors sudėtys ar atskiri elementai yra visiškai nauji“, – pridūrė jis.
Advokato teigimu, tiek M. Golovatovas, tiek J. Melis teismo sprendimą vertina neigiamai.
„Jis (M. Golovatovas – ELTA) neigiamai vertina šią situaciją, lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Dėl to jis, matydamas ir prognozuodamas, kad situacija bus priimta ne jo naudai, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė advokatas.
R. Burda taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip Lietuva spręs neturtinės žalos atlyginimą, kurį priteisė teismas.
„Dėl valstybei padarytos žalos, tai yra tarpvalstybinis susitarimas ir čia – Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas“, – sakė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų.
Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Linas Žukauskas ir Aloyzas Kruopys, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, traukiasi iš pareigų.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vilmos Budėnienės, teisėjai prašo atleisti juos iš pareigų savo noru. Tokio apsisprendimo motyvų jie plačiau nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime tai sieja ir su sveikatos būkle.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas.
Atleidus šiuos teisėjus, Lietuvos apeliaciniame teisme liktų 28 teisėjai, todėl teisėjų pasitraukimas iš esmės nepailgins teismą pasiekiančių bylų nagrinėjimo trukmės. Be to, artimiausiu metu turėtų įvykti atranka į anksčiau teisme atsilaisvinusias teisėjų vietas.
Prezidentas patarimo dėl teisėjų atleidimo yra kreipęsis į Teisėjų tarybą, kuri šį klausimą svarstys neeiliniame posėdyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimui reikalingas ir Seimo pritarimas.
Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, priėmė nutarimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimo, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
Seimas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui, atleido Sigitą Rudėnaitę. Už šį sprendimą, kuris įsigalios gegužės 18 d., slaptai balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 1 parlamentaras.
Jonas Prapiestis atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų terminui. Tai numatantį nutarimą slaptu balsavimu parėmė 62 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 2 parlamentarai. Priimtas Seimo nutarimas įsigalios šių metų rugpjūčio 2 d.
Seimas po slapto balsavimo taip pat pritarė Aloyzo Kruopio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl atsisakymo išduoti Kazachstano Respublikos pilietį S. Š. baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbtas galutinis teismo sprendimas atsisakyti išduoti asmenį užsienio valstybei, bus vertinama, ar nėra teisinio pagrindo minėto asmens atžvilgiu pradėti tyrimą Lietuvoje dėl veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus.
Primename, kad S. Š. Lietuvoje buvo sulaikytas pernai vasarą. Dėl šio asmens Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti dviejų užsienio valstybių – Kazachstano Respublikos ir Ukrainos – teisinės pagalbos prašymai dėl jo išdavimo baudžiamajam persekiojimui.
Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi juos ir remdamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei nacionaliniais teisės aktais, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl šio asmens išdavimo (ekstradicijos) Kazachstano Respublikai ir Ukrainai.
Š. m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria minėtą pilietį atsisakė išduoti baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai, tačiau Generalinė prokuratūra nesutiko su tokiu teismo sprendimu.
Ji pateikė apeliacinį skundą, kuriuo aukštesniojo teismo prašė panaikinti priimtą nutartį. Prokuratūros manymu, teismas minėtoje nutartyje netinkamai aiškino tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių išdavimo (ekstradicijos) klausimus, nuostatas, netinkamai taikė ratifikuotas tarptautines sutartis bei nacionalinės teisės aktų normas, todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Štai dar vienos metinės ataskaitos sulaukėme. Omenyje turiu birželio 27-ąją Seimo rūmuose nuskambėjusią Generalinio prokuroro ataskaitą. Generalinio prokuroro Dariaus Valio informacija apie sėkmingai nuveiktus praėjusiųjų metų darbus turi mažų mažiausiai vieną trūkumą. Jis nepapasakojo apie keistą savo pavaldinių laikyseną tiriant Medininkų žudynių bylą.
Slaptai.lt skaitytojams priminsime: ši istorinės svarbos byla nūnai narpliojama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Kokios paskutiniosios žinios? Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydami organizuoti kelių svarbių kaltinimo liudytojų apklausą užsienio valstybėse. Nepaisant valstybės kaltinimo argumentų ir įstatymų reikalavimų, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nematė reikalo jų apklausti.
Portalo Slaptai.lt skaitytojams primename, kad šiuo metu skandalingoji Medininkų žudynių byla nagrinėjama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Šia rezonansine byla besidomintiems savo skaitytojams artimiausiu metu pateiksime naujų žurnalisto Gintaro Visocko publikacijų.
O šiandien skelbiame išsamų buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo interesus ginančio advokato Arūno MARCINKEVIČIAUS ir Ramūno MARKEVIČIAUS tekstą.
Ši smulki, detali analizė atskleidžia 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir pareigūnų nužudymo tyrimo chronologiją bei ypatumus.
Turėjau garbės 2012 m. gruodžio 18 d. viešai kreiptis į Jus visus su pareiškimu dėl politinio – teisinio savivaliavimo baudžiamosios bylos dėl 1991 07 31 Lietuvos pareigūnų nužudymo Medininkų pasienio ir muitinės poste nagrinėjimo procese, kurio pasekmėje aš – Konstantinas Michailovas (Nikulinas), be kaltės, nepagrįstai ir neteisėtai štai jau 6-tus (šeštus) metus esu laikomas suimtu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, o juo labiau visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytiems faktams, Lietuvos įstatymų bei Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos konvencijos reikalavimams.
Kuo toliau – tuo baisiau. Būtent tokios mintys kyla prisiminus 2012-ųjų gruodžio 14-osios Lietuvos Apeliacinio teismo posėdį, kuriame buvo pratęstas Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. Būtent tą dieną paaiškėjo, jog mūsų Generalinė prokuratūra nebeturi svarbaus Medininkų skerdynių bylos įkalčio.
Tiksliau kalbant – nebeturi buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vyto Petruškevičiaus nufilmuotos Medininkų žudynių vietos apžiūros vaizdajuostės.
V.Petruškevičiaus filmuota medžiaga – aukso vertės. Šis vyras buvo pirmasis, kuris tragedijos vietą užfiksavo vaizdajuostėje dar iki atvykstant tardytojams. Filmuota itin kruopčiai, filmavimas truko maždaug 40-imt minučių. Buvęs Lavoriškių muitinės posto vadovas nufilmavo ne tik vagonėlio prieangį ir vidų, kuriame gulėjo žiauriai nužudyti mūsų pareigūnai. Jis įamžino ir aplinką – kelius, vedančius į Medininkų postą, paliktas lengvųjų automobilių ir vikšrinių transporto priemonių vėžes, išgulėtą pasalos vietą, greta vagonėlio rastus daiktus.
Toje vaizdajuostėje užfiksuotus vaizdus šiandien būtų buvę galima palyginti su oficialiu žudynių vietos apžiūros protokolu. Deja, V.Petruškevičiaus nufilmuotos vaizdajuostės mūsų prokurorai šiandien neturi.
Vilniaus centre sutikau pažįstamą rašytoją. Tiksliau tariant – buvusį rašytoją. Atgimimo išvakarėse ir paties Atgimimo įkarštyje jis buvo aktyvus – kūrė apsakymus, rašė esė, kultūriniuose žurnaluose bei laikraščiuose skelbė originalius, aštrius, įsimenančius publicistinius straipsnius. Tuometiniai Lietuvos Rašytojų sąjungos vadovai jį laikė perspektyviu. Deja, apart pirmųjų apsakymų rinkinių priekin nepasistūmėta. Rašytojas jau senokai neberašo nei novelių, nei filosofinių svarstymų, nei publicistinių straipsnių.
Tiesa, jo publikacijų šiandien apstu viename žinybiniame Lietuvos leidinyje. Rašytojas ten dirba etatiniu žurnalistu, tad priverstas kas savaitę sukurpti bent po vieną straipsnį, pasakojantį, kokia šauni anoji ministerija ir kokie šaunūs anos ministerijos direktoriai. Taigi darbas – nuobodus, mechaniškas. Be kūrybos, be laisvės turėti savąją nuomonę. Juolab – turėti kritišką nuomonę. Užtat – honorarai ir atlyginimai atseikėjami laiku, be vėlavimų, be to, jis turįs ir šiokių tokių socialinių garantijų.
Lapkričio 21-ąją Lietuvos apeliaciniame teisme surengtas dar vienas Medininkų žudynių bylos posėdis. Beje, ne mažiau sensacingas už spalio 3-iosios posėdį. Lapkričio 21-ąją parodymus davė buvęs Lietuvos policijos operatyvininkas Vidas Pukenis. Kam palankūs jo žodžiai? Kaip besvarstytume, bet tik ne mūsų prokuratūrai. Taip, V.Pukenį apklausti kaip liudytoją prašė būtent prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius. Tačiau vargu ar V.Pukenio teiginius galima traktuoti kaip neabejotinai vertingus, nes jie – nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais.
Tiesa, viešojoje erdvėje jau pasirodė dėmesį kaustančių pranešimų, girdi, buvusiam Lietuvos policijos operatyviniam įgaliotiniui V.Pukeniui tikruosius Medininkų muitinės posto žudikus pavyko nustatyti dar 1992-aisiais metais lankantis Rygoje. Suprask, po kai kurių jo ir jo kolegos Gedimino Adiklio operatyvinių veiksmų 1992-aisiais paaiškėjo, jog Medininkų skerdynėse dalyvavo smogikai iš Rygos OMON. Tik jų, operatyvininkų, surinkta informacija, remiantis V.Pukenio žodžiais, tuometinė Lietuvos Generalinės prokuratūros vadovybė kakodėl nesusidomėjo.
Šių metų spalio 3-ioji buvo ne itin maloni valstybinį kaltinimą garsiojoje Medininkų žudynių byloje palaikantiems prokurorams Rolandui Stankevičiui ir Mindaugui Dūdai.
Metų metus narpliojama ir niekaip neišnarpliojama Medininkų skerdynių byla besidomintiems skaitytojams priminsime: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tądien pradėjo garsiąją bylą nagrinėti iš esmės – išklausė pirmųjų liudininkų.
Pirmasis parodymus davė Jevgenijus Rūkas, 1991-aisiais metais tarnavęs Lietuvos specialiosiose tarnybose. Parodymus teisėjų kolegijai tąsyk teikė ir buvęs Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Tiesa, spalio 3-osios posėdyje iki galo apklausti A.Butkevičiaus nespėta. Jo apklausa bus tęsiama gruodžio mėnesį.
Šių metų rudenį sukaks lygiai penkeri metai, kai Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinamas buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.
Tai užtektinai ilgas laikotarpis, kurio, regis, turėjo užtekti lietuviškosios Temidės atstovams pateikiant aiškius atsakymus į svarbiausius rezonansinės Medininkų žudynių bylos klausimus.
Nors kalinimo laikotarpis jau prilygsta rimtai kriminalinei bausmei, deja, net ir dabar klausimų daugiau nei atsakymų. O kai kurių klausimų Lietuva išvis nenori girdėti. Į šią keistą bylą jau bandoma įvelti ir mums draugiškos Latvijos teisėsaugą bei latvių žurnalistus.
Tačiau pirmiausiai priminsiu paskutiniuosius įvykius. Šiandien šią bylą narplioja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Mat Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, esą K.Michailovo kaltė neabejotinai įrodyta, ir jis privaląs kalėti iki gyvos galvos, apskundė tiek Lietuvos generalinė prokuratūra (prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius), tiek buvusio omonininko interesus ginantys advokatai (Arūnas Marcinkevičius, Ingrida Botyrienė ir Oskaras Ruodė), tiek ir pats nuteistasis.
Kovo 28-ąją Lietuvos Apeliacinis teismas nagrinės skandalingąją Medinininkų žudynių bylą. Ši diena – tokia svarbi, kad greičiausiai pateks į Lietuvos istoriją. Bent jau į Lietuvos teismų praktikos suvestines.
Mat tądien bus aiški kaimyninės Latvijos pozicija. Tąsyk mes žinosime, ar oficialioji Ryga leidžia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už karo nusikaltimus.
Portalas Slaptai.lt primena, jog buvęs Rygos omonininkas K.Michailovas – Nikulinas Vilniaus apygardos teismo kolegijos jau nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Pati griežčiausia iš šiuo metu galiojančių bausmių buvusiam omonininkui skirta “dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis”. Būtent tokio verdikto, atiduodami bylą į teismą, ir siekė oficialieji kaltintojai – Lietuvos prokurorai.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis stiprėja nebaudžiamumo ir visiško teisės viršenybės nepaisymo nuotaikos. Aukščiausios šalies institucijos tyčiojasi tiek iš Lietuvos žmonių, tiek iš teisinės valstybės sistemos. Kaip kitaip galima vertinti visišką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nutarimų ignoravimą, pasiteisinimų paiešką ir nuolatinius atsikalbinėjimus.
Dar visai neseniai VPT niekine pripažinus 1,8 mln. litų vertės sutartį su kelionių agentūra „Vestekspress“, Ministro Pirmininko tarnyba (MPT) pareiškė sutarties nenutrauksianti ir, rodydama puikų valstybinių institucijų bendradarbiavimo pavyzdį, pasiūlė pačiai Žydrūno Plytniko tarnybai kreiptis į teismą.
Lietuvoje galioja įstatymai, kurie gina žmogaus privatų gyvenimą. Tai suprantama.
Tačiau kartais žurnalistams ir jų kolegoms, kurie dirba atstovais spaudai teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, laikytis tokių įstatymo normų tenka labai keistomis aplinkybėmis.
Štai Lietuvos apeliacinis teismas šių metų liepos 2 dieną išplatina tokį pranešimą:
“2010 07 02 H. D. lieka suimtas Lietuvos apeliacinis teismas atmetė H. D. (gim. 1957 m.) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties, kuria jam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
