Linkevičius

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Dar 2017 metų vasarą teiravausi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, kam, Lietuvos valstybės manymu, priklauso Kalnų Karabachas. Oficialaus mūsų užsienio reikalų ministerijos atsakymo būta tokio, kokio ir tikėjausi: Lietuva remia ir gerbia Azerbaidžano, kuriam priskiriamas Kalnų Karabachas, teritorinį vientisumą.

Kam priklauso Karabachas?

Lietuvos URM vadovui Linui Linkevičiui klausimus nusiunčiau 2017-ųjų liepos mėnesį todėl, kad tuomet privačių iniciatyvų dėka Vilniuje buvo surengta, tiesa, labai trumpam, paroda, netiesiogiai ginčijanti Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą. Tikrieji tos parodos organizatoriai tarsi bandė įrodyti, jog Kalnų Karabachas – tai ne azerbaidžanietiškas regionas, o Armėnijai nepriklausanti, bet prie Armėnijos prisiglausti trokštanti kažkokia armėniška respublika. Todėl rūpėjo dar sykį patikrinti savo žinias, ar neklystu, ar nesusipainiojau.

Beje, jei kam įdomus visas Lietuvos URM atsakymas, jį galima rasti tais pačiais 2017-aisiais metais paskelbtoje publikacijoje „Armėnijos provokacija Lietuvoje“ (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-armenijos-ambasadoriaus-lietuvoje-diversija).

Taigi nėra jokios abejonės, kad Lietuva, kaip ir visas civilizuotas pasaulis, įskaitant Europos Sąjungą bei NATO nares, pripažįsta Kalnų Karabachą esant azerbaidžanietiška teritorija. Kad ir kaip nepatinka kai kuriems politiniams bei religiniams fanatikams, manantiems, jog krikščioniui nevalia palaikyti musulmonų, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji pusė yra ne krikščioniškoji Armėnija, o musulmoniškas Azerbaidžanas.

Deja, kai kurie aukšto rango Lietuvos politikai vis dar elgiasi taip, tarsi vadovautųsi būtent tuo civilizuotai visuomenei netinkančiu požiūriu: jei reikia rinktis tarp musulmonų ir krikščionių, renkasi krikščionis net ir tuo atveju, jei šie – akivaizdžiai neteisūs. Omenyje turiu mūsų politikų demonstruojamą akivaizdžiai per didelį draugiškumą Armėnijai. Lyg Armėnija būtų auka.

Ko Jerevane ieškojo Seimo pirmininkas?

Šių metų antrojoje pusėje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nuvyko oficialaus vizito į Armėniją. Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas publikacijoje „Kaip V. Pranckietis Armėnijoje atstovavo Lietuvos valstybę…“ (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-kaip-v-pranckietis-armenijoje-atstovavo-lietuvos-valstybe/) rašė:

„Kalnų Karabachą administruoja armėnų valdžia, nors tarptautinėje arenoje tai vertinama kaip Azerbaidžano teritorijos okupacija. Tokios pozicijos laikosi visos NATO ir Europos Sąjungos šalys, taip pat – ir Lietuva. Tad natūralus klausimas: kodėl antras pagal svarbą valstybės žmogus – Seimo pirmininkas – ryžtasi keliauti pas agresorę, kuri yra tiesioginė Rusijos kopija? Ar taip jis viso parlamento vardu pritarė Jerevano invazijai Kalnų Karabache? O jeigu taip, tai Vilnius sutinka ir su Rusijos agresija Ukrainoje bei Krymo okupacija? Ar mūsų vakarietiškos demokratinės vertybės eina šuniui ant uodegos, kai kažkurie degančia žeme po kojomis susirūpinę politiniai klerkai panūsta prasivėdinti ir savo turistines keliones pakiša po draugiškų valstybinių santykių iškaba? Apgailėtina diplomatija.“

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Taip V.Pranckiečiui priekaištavo žinomas politikos apžvalgininkas.

Aš, šių eilučių autorius, taip pat bandžiau išsiaiškinti, kokios priežastys paskatino Lietuvos parlamento vadovą šių metų spalio 2-ąją skubėti į Jerevaną. Net klausimus parengiau. Bet Seimo pirmininkas nutarė patylėti. Nieko neatsakė. Apsimetė, jog klausimų nėra (apie Seimo pirmininko nepagarbą žurnalistiniam žingeidumui rašiau publikacijoje „Ko Lietuvos Seimo pirmininkui prireikė Armėnijoje?” (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-ko-lietuvos-seimo-pirmininkui-prireike-armenijoje/).

Tiesa, netrukus po kelionės į Jerevaną parlamento vadovas buvo nuskridęs į Azerbaidžaną. Formaliai tariant, išklausė abi puses. Ir vis dėlto, sutikite, paini logika: pirma keliauja pas agresorių, kuris okupavo 20 proc. kaimyninės valstybės teritorijos, ir tik po to – pas nukentėjusiuosius. Man regis, teisingiau, padoriau būtų pirma aplankyti auką, kuri išdėstytų visas savo bėdas, ir tik tada skubėti pas tuos, kurie pamynė tarptautinę teisę. Tokia taktika mūsų politikui leistų ne vien mėgautis, kaip dabar įprasta, nemokamais pietumis ir ekskursijomis, bet ir suteiktų galimybę bent papriekaištauti tarptautinę teisę pažeidusios valstybės lyderiams – kada gi pasitrauksite iš jums nepriklausančių žemių? Bet ar šitas klausimo, viešint Jerevane, buvo pateiktas Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui? Greičiausiai – ne. O jei ne, tai kokio velnio už mokesčių mokėtojų pinigus belstasi į šią Kaukazo respubliką?

Ar Pirmoji Lietuvos ponia žino apie Armėnijoje dislokuotą Rusijos karinę bazę?

Po keistos V.Pranckiečio kelionės į Armėniją neprabėgo nė dveji mėnesiai. Ir vėl – įtartinai draugiškas Lietuvos dėmesys šaliai – agresorei. Šį sykį pagrindiniu smuiku griežia Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė. Ji priima Vilniuje Armėnijos vadovo (premjero) žmoną Ana Hakobian. Kam, kodėl? Ką tokio nepaprasto pateikė viešnia, kad ją būtinai privalo priimti naujai išrinkto Prezidento Gitano Nausėdos žmona?

Nieko rimto. Tiesiog Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žmona nusprendė pradėti neva taiką Kalnų Karabache skatinančią kampaniją „Moterys už taiką“ – raginti Kalnų Karabacho konfliktą užbaigt išskirtinai taikiomis priemonėmis. Kaip dabar akivaizdu, armėniškų kerų sužavėti lietuviai nedelsiant puola ploti rankomis – gražu, humaniška. Na, taika, visuomet geriau už karą. Net pati blogiausia taika geriau už bet kokį ginklų žvanginimą. Niekas šito neginčija, niekas šito neneigia.

Bet ar gali padorų taikos planą pasiūlyti agresyviai besielgiančios šalies atstovė? Ar gali prasmingą taikos planą pateikti agresyviai besielgiančio politiko žmona? Nejaugi Lietuvos prezidentūros užsienio politikos formuotojai nežino, kad Armėnijos permjeras N. Pašinianas visai neseniai pareiškė: „Kalnų Karabachas – Armėnija, ir taškas“. N.Pašinianas net savo sūnų buvo išsiuntęs atlikti privalomąją karinę tarnybą būtent į Kalnų Karabachą. Man regis, šiuo savo žingsniu Armėnijos premjeras pademonstravo ne tik nepagarbą tarptautinei nuomonei, bet ir fanatišką agresyvumą – nenorą konflikto sureguliuoti taikiomis, civilizuotomis priemonėmis.

Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Beje, kad sūnus atliktų privalomąją karinę tarnybą neteisėtai užgrobtoje teritorijoje, regis, niekur niekad neprotestavo ir Vilniuje taikos planus pateikusi Armėnijos premjero sutuoktinė. Kas tai: žodžiai nesutampa su darbais, darbai – su žodžiais?

Į portalo slaptai.lt klausimus, kodėl Pirmoji Lietuvos ponia susitiko būtent su Armėnijos, o ne, sakykim, su Azerbaidžano vadovų žmonomis, kurios taip pat greičiausiai turi planų, kaip būtų įmanoma taikiai sureguliuoti konfliktą dėl Karabacho, sulaukiau trumpučio atsakymo:

„Armėnija yra viena iš šešių Rytų partnerystės valstybių, todėl šis susitikimas vyko būtent šiame kontekste. O susitikime buvo aptarti išskirtinai konflikto socialinės ir humanitarinės pagalbos aspektai“.

Bet juk Azerbaidžanas taip pat priskirtinas Rytų partnerystės programai! Azerbaidžanui taip pat rūpi socialiniai ir humanitariniai aspektai. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl šio konflikto buvo priverstas palikti gimtuosius namus tiek Armėnijoje, tiek Kalnų Karabache. Nejaugi šito nežino Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė? Gal prasmingiau pirma susitikti su Azerbaidžano prezidento žmona – pamatyti jų taikos palaną? Azerbaidžaniečių taikos planas – solidus dokumentas: Azerbaidžanas siekia susigrąžinti visišką Kalnų Karabacho kontrolę, bet mainais į visišką šio regiono kontrolę azerbaidžaniečiai siūlo armėnams pačias plačiausias autonomines teises, garantuoja visišką armėnų tautybės žmonių saugumą, tik kategoriškai nesutinka, kad ši teritorija atitektų Armėnijai arba taptų tarsi niekieno žeme – kažkokia Arcacho respublika.

Be kita ko, Azerbaidžanas žymiai vertingesnis Rytų partnerystės dalyvis, nei Armėnija. Jo teritorijoje nerasite nė vienos Rusijos karinės bazės. O štai Armėnijos mieste Giumri ilgiems dešimtmečiams įsikūręs iki dantų ginkluotas Rusijos kariuomenės dalinys. Todėl Armėnijos tempimas į Rytų partnerystės programas man visuomet atrodė dirbtinas, nenatūralus. Į Europą kviesdami Armėniją šiuo metu mes norom nenorom integruojame ir Rusijos karinę bazę su visais jos ginklais, generolais, šnipais ir įtakos agentais.

Nusipelnė ekonominių sankcijų

Keista ir Lietuvos diplomatijos šefo Lino Linkevičiaus laikysena. Jis, suprantama, itin užsiėmęs žmogus. Bet jis, pasirodo, taip pat buvo susitikęs su Vilniuje viešėjusia Armėnijos premjero sutuoktine. Lietuvos URM ministerijai nusiunčiau laišką: „Norėčiau išsiaiškinti, kokias problemas Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius aptarė su Armėnijos premjero žmona Ana Akopian? Kokias išvadas URM vadovas padarė po to susitikimo? Ar Armėnijos spaudoje (https://armenpress.am/rus/news/995686.html) paskelbta informacija apie šį susitikimą – tiksli, neiškraipyta?“

Lietuvos URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius atsiuntė lakonišką atsakymą: „Lapkričio 15 d. vykusiame Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikime su Armėnijos Ministro pirmininko sutuoktine A. Akopian aptarti reformų procesai Armėnijoje, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo iškeliant bei įgyvendinant socialines iniciatyvas ir reformas, ypač moterų įgalinimo srityje. Susitikime viešnia supažindino su Stambulo konvencijos ratifikavimo Armėnijoje eiga, papasakojo apie iniciatyvą pradėti kampaniją “Moterys už taiką“.

Žodžiu, formaliai – atsakyta, o žvelgiant giliau – nė kruopelės aiškumo. Juolab kad Armėnijos spaudoje džiūgaujama: „L.Linkevičius teigiamai įvertino premjero N.Pašiniano žmonos kampaniją „Moterys už taiką“, pavadino ją svarbia siekiant išsaugoti taiką“.

Jei tai – tiesa, Lietuvos URM vadovas bus paskubėjęs dalinti pagyrimus. Juk dar neišklausyta pagrindinė, svarbiausioji pusė – vaizdžiai tariant, nukentėjusiojo Azerbaidžano vadovų žmonų pasiūlymai. Įdomu, ar Lietuvos URM vadovybė jau numačiusi datą, kada kvies Azerbaidžano politikų žmonas atvykti į Vilnių su savais taikos planais, ar ši garbė Lietuvoje suteikiama tik Armėnijos politikų sutuoktinėms?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šių eilučių autoriaus manymu, mes per daug sureikšminame taikos planus. Taip, verčiau „gyvenkime draugiškai“, geriau „prekiaukime, tik nešaudykime”. Bet apart taikos mums dar privalo rūpėti ir kiti ne mažiau svarbūs tikslai – teisingumas ir tiesa. Ką daryti, jei agresorius nesiruošia trauktis iš neteisėtai užimtų žemių? Laukti, kol jis ten dar labiau įsitvirtins, kol užaugs naujoji svetimas žemes aneksavusiųjų žmonių karta, kaip nutiko Kaliningrado srityje?

Mano supratimu, taip pasielgti, kaip pasielgė Seimo Pirmininkas, Pirmoji Lietuvos ponia ir Lietuvos URM vadovas, – didelis netaktas. Jei jau mums išties nuoširdžiai rūpi taikūs šio konflikto sureguliavimo būdai, pirmiausia žodį suteikime oficialiąjam Baku. Pirmenybę suteikti agresyviai regione besielgiančios valstybės lyderio žmonai ir tuo pačiu nepakviesti nukentėjusios pusės, – nesąžininga.

Be to, tas nuolat kartojamas užkeikimas, esą Azerbaidžanas neturi teisės jėga atsiimti savo žemių, – dviprasmiškas. Dviprasmiškas todėl, kad jis naudingas agresoriui. Ką darysime, pavyzdžiui, jei ukrainiečiai, gruzinai ir moldavai vieną gražią dieną, matydami, jog iš taikos derybų – kaip iš ožio pieno, ryšis jėga atsiimti Padniestrę, Pietų Abchaziją, Krymą? Nejaugi juos smerksime, užuot smerkę iki begalybės užsitęsusias, jokios naudos neatnešusias derybas?

Žinoma, kariniai argumentai – netoleruotinas užsiėmimas. Ir vis dėlto mes privalome padėt aukai susigrąžinti tai, kas iš jos neteisėtai atimta. Jei agresyvią poziciją užimanti Armėnija neklauso Jungtinių Tautų, NATO ir ES, jei mes pripažįstame, kad karas – bloga išeitis, tai taikykime Armėnijai bent ekonomines sankcijas. Jei Rusijai skiriami ekonominiai apribojimai dėl svetimų žemių okupavimo, kodėl Armėnija turėtų jų išvengti? Jei mes iki minimumo sumažinome bendravimą su Rusijos agresyvią politiką pateisinančiais rusų politikais, diplomatais, visuomenės veikėjais, atlikėjais, kodėl ši praktika netaikoma Armėnijos atstovams?

Deja, Armėniją mes labai atkakliai kviečiame dalyvauti Rytų partnerystės programoje, viliojame ją pačiomis įvairiausiomi finansinėmis lengvatomis, mūsų parduotuvių lentynos lūžta nuo armėniškų konjakų. Panašu, kad mes tarsi skatiname Armėniją negrąžinti užgrobtų žemių.

Kas man galėtų paaiškinti, kodėl taip elgiamės?

2019.11.24; 16:30

Aktualijos

Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, pasirengimas 2020 metų liepos 6-7 dienomis Vilniuje vyksiančiai Ukrainos reformų konferencijai bei saugumo padėtis Rytų Ukrainoje aptarti penktadienį  užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo Europos ir Euroatlantinei integracijai Dmytro Kulebos susitikime Vilniuje.
 
„Svarbu, kad parama reformoms virstų nuolatiniu procesu. Tai užtikrintų, kad darbas vyktų nuolatos, nebūtų apsiribota tik pasisakymais konferencijų metu“, – teigė ministras, taip pat pabrėžęs paramą Ukrainos siekiams tapti ES ir NATO nare.
 
D. Kuleba pristatė Ukrainos prioritetus ir artimiausius planus, siekiant integracijos į NATO ir ES. Taip pat aptartas pasirengimas Rytų partnerystės iniciatyvai – ES-Ukrainos Asociacijos tarybai.
 
Dmytro Kuleba Lietuvoje lankosi lapkričio 21-23 dienomis. Lapkričio 22 dieną jis dalyvauja 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijoje Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.23; 05:52
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitikime su Suomijos kolega Pekka Haavisto aptarė dvišalio bendradarbiavimo galimybes, Europos Sąjungos (ES) aktualijas, bendradarbiavimą su NATO, situaciją Turkijoje ir Ukrainoje.
 
Pasak pranešimo, ministrai teigė, kad nors Lietuvos ir Suomijos santykiai yra intensyvūs, atsiranda ir naujų potencialių bendradarbiavimo sričių, pavyzdžiui, branduolinė sauga.
 
L. Linkevičius atkreipė P. Haavisto dėmesį į aktualiausius Lietuvai ES naujosios daugiametės finansinės programos elementus – sanglaudą ir žemės ūkio politiką: „Suprantame, kad didelė naujo ES biudžeto lėšų dalis bus skirta naujiems iššūkiams įveikti, tačiau Lietuvai šių sričių finansavimo mažinimas yra labai skausmingas“, – sakė ministras.
 
Susitikimo metu L. Linkevičius taip pat informavo P. Haavisto apie kitais metais Lietuvoje organizuojamą Ukrainos reformų konferenciją ir paragino Suomiją vėl finansiškai remti Europos humanitarinį universitetą Vilniuje.
 
Suomija šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.29; 00:03
Aktualijos

Žvilgsnis į Aziją. Slaptai.lt nuotr.

Spalio 24-25 dienomis Vilniuje surengta tarptautinė konferencija ,,Žvilgsnis į Aziją: iššūkiai ir galimybės“, kurią organizavo Užsienio reikalų ministerija.

Pranešėjai iš daugiau kaip dešimties valstybių ir tarptautinių organizacijų dalijosi įžvalgomis apie procesus Azijos-Ramiojo vandenyno regione, jų įtaką Europai ir Lietuvai.

„Šiandien į Aziją krypsta viso pasaulio akys. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas tapo itin ryškus pasaulio geopolitikos, ekonomikos ir inovacijų žemėlapyje. Ne išimtis ir Lietuva, kurios akademinė, mokslo, kultūros ir verslo bendruomenė ieško ir randa daug kelių, vedančių į abipusiai naudingą bendradarbiavimą su partneriais Azijoje“,– sakė ministras Linas Linkevičius, atidarydamas konferenciją.  

L. Linkevičius pabrėžė, kad per 15 metų, kai Lietuva  įsijungė į neformalų Azijos-Europos dialogą (ASEM) ir tapo Azijos-Europos fondo (ASEF) nare, politinis, ekonominis ir kultūros dialogas su Azija įgauna vis didesnį pagreitį.  

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Konferencijoje dalyvaujantys Butano, Indijos, Japonijos, JAV, Kinijos, Singapūro, Europos Sąjungos ir ES Rytų kaimynystės šalių, ES ir NATO  šalių ekspertai, politikos, verslo ir kultūros atstovai diskutuoja aktualiais Vakarų ir Rytų  dialogo klausimais. Taip pat planuojama aptarti politinės, ekonominės ir  kultūros švelniosios galios sąveikas bei naujas galimybes atrasti bendrus interesus.

Azijai skirto forumo proga Valdovų rūmuose spalio 25 dieną atidaryta paroda „Karališkieji tekstilės dirbiniai iš taikaus drakono šalies“. Tai – pirmoji iš Butano Karalystės į Lietuvą  atkeliavusi paroda.

Informacijos šaltinis – URM.lt

2019.10.27; 06:00

Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. Darbotvarkėje numatyti Sirijos, Afganistano, Ukrainos ir Turkijos vykdomų gręžimo veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje klausimai.
 
Vėliau ministrai susitiks su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Vadymu Prystaiko. Susitikime tikimasi išgirsti naujosios Ukrainos vyriausybės planus dėl konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo ir dėl reformų proceso šalyje.
 
Tai, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, bus pirmasis visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimas su naujuoju Ukrainos ministru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 06:00
Aktualijos

Vilniuje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su rugsėjo pradžioje pareigas pradėjusia eiti Švedijos kolege Ann Linde, aptarė dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, saugumo, Rytų kaimynystės aktualijas, Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą tarptautiniuose formatuose.
 
„Džiaugiamės ypač artimais ir dinamiškais Lietuvos ir Švedijos dvišaliais santykiais, mus sieja patikimos partnerystės saitai, glaudus bendradarbiavimas Šiaurės ir Baltijos aštuntuko formate. Esame bendraminčiai daugeliu klausimų, todėl kartu siekiame spręsti mūsų regionui kylančius iššūkius ir tarptautinei bendruomenei svarbius klausimus”, – teigė ministras L. Linkevičius.
 
Ministrai išreiškė viltį, kad Švedijos ir Lietuvos ryšius tarp žmonių dar labiau stiprins savo veiklą pradedantis Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas – dosni Švedijos vyriausybės dovana Lietuvai šimtmečio proga.
 
L. Linkevičius pabrėžė, kad jau daugelį metų Švedija yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Dvišalė prekyba auga, o potencialo plėsti bendradarbiavimą, ypač aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose, inovatyviuose sektoriuose, netrūksta.
 
Ministrai sutarė, jog Lietuva ir Švedija, būdamos bendramintės ir vienos iš aktyviausių Rytų partnerystės politikos rėmėjų, toliau bendradarbiaus siekdamos padėti rytų partnerėms įgyvendinti europines reformas, stiprinti jų pilietinę visuomenę.
 
L. Linkevičius ir A. Linde taip pat susitiko su Lietuvoje viešinčia Ukrainos savivaldos administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovių moterų delegacija, besidominčia lyčių lygybės ir žmogaus teisių, moterų vaidmens konfliktų prevencijoje klausimais.
 
„Moterys, taika ir saugumas – ne poetiški žodžiai, o labai svarbus valstybės saugumo klausimas”, – pažymėjo L. Linkevičius, drauge su Švedijos kolege patvirtinęs abiejų šalių pasirengimą visokeriopai remti Ukrainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 05:02
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Seimo Užsienio reikalų komiteto uždarame neeiliniame posėdyje atsakinės į konservatoriams iškilusius klausimus po jo susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
 
Konservatoriai užsienio reikalų ministro ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.
 
Kartu parlamentarai domėsis dėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos veiksmų siekiant bendros Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos neįsileidimo į savo šalių elektros rinkas iš Baltarusijos, kaip buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame elektros nepirkimo įstatymo įgyvendinimo plane.
 
Taip pat bus laukiama atsakymų dėl Vyriausybės ir ministerijos veiksmų siekiant bendro ES ir jos valstybių narių požiūrio į Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
 
Ministras neeiliniame posėdyje bus klausiamas ir dėl informacijos apie 2019 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu aptartus klausimus ir šio susitikimo rezultatus.
 
Galų gale parlamentarai klaus informacijos apie 2019 m. spalio mėnesį planuojamą ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.
 
„Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukdami neeilinį komiteto posėdį“, – motyvavo Audronius Ažubalis. 
 
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai tvirtina, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti, kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 06:04
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į konservatorių kreipimąsį dėl Astravo atominės elektrinės. Taip pat, pasak jo, L. Linkevičius siekdamas platesnio dialogo su Minsku tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta konservatorių kritika neturi pagrindo.
 
„Šalies vadovas pabrėžia, kad ministras L. Linkevičius siekdamas platesnio dialogo su Minsku tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta kritika neturi pagrindo. Nepriimtini kaimyninės šalies veiksmai vykdant Astravo AE projektą, kuriais pažeidžiami atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principai, gali būti atsverti tik telkiant visus pajėgumus nacionaliniu, regioniniu ir ES lygiu. Tačiau kyla grėsmė, kad šie svertai nebus efektyviai panaudoti, toliau susilaikant nuo bet kokio bendradarbiavimo su Baltarusija“, – teigiama išplatintame pranešime spaudai.
 
G. Nausėda dar kartą priminė, kad netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė neatitinka tarptautinių normų ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
„Kviečiame Baltarusiją nedelsiant įgyvendinti tarptautinių ekspertų nustatytus Astravo AE branduolinės saugos standartus“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
 
Prezidentas G. Nausėda primena, kad Astravo AE saugumo klausimas keliamas visuose dvišaliuose susitikimuose su ES valstybių vadovais, kaip ir ES institucijų formatais. Be to, šalies vadovas remia Vyriausybės veiksmus Astravo AE klausimu ir ragina siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidento, šiuo metu rengiamas susitarimas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų yra proga įtvirtinti konkrečias sąlygas, kurios apimtų pagarbą demokratijos vertybėms ir branduolinės saugos reikalavimams.
 
Būtent branduolinės saugos problemos buvo papildomi argumentai, kuriais rėmėsi Vyriausybė, atlikdama Astravo AE projekto ekspertizę dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojų sveikatai. Branduolinės saugos problemų kėlimas neprieštarauja pamatinei Lietuvos pozicijai, kad nesaugi Astravo AE neturi būti eksploatuojama.
 
Pripažindama būtinybę užtikrinti, kad Astravo AE pagaminta elektros energija nepatektų į Lietuvos teritoriją, Prezidentūra teiks Seimui rudens sesijoje svarstyti kelių įstatymų pataisas, kurios sugriežtins licencijų išdavimą elektros energijos rinkos dalyviams. Nustačius, kad rinkos dalyvis prekiauja nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia elektros energija, jo veiklos licencija būtų panaikinama.
 
Vertindamas platesnį tarptautinių santykių kontekstą ir nacionalinio saugumo poreikius, šalies vadovas primena, kad Baltarusijos valstybingumo išsaugojimas yra ilgalaikis Lietuvos nacionalinis interesas.
 
Energetinio, ekonominio, karinio ir politinio Baltarusijos ir Rusijos suartėjimo fone neatsakinga būtų palaikyti tolesnę Minsko izoliaciją, neieškant galimybių pokyčiams demokratijos ir branduolinės saugos srityse.
 
Prezidentas kviečia visas valstybės institucijas ir politines jėgas telkti pastangas bendram tikslui, taip pat vengti aliarmistinės retorikos bei nereikalingo Astravo AE klausimo politizavimo artėjančių rinkimų fone.
 
Šeštadienį Vilniuje vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje liejosi kritika valdantiesiems dėl užimamos pozicijos Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės atžvilgiu bei dėl to, kokie turėtų būti Lietuvos santykiai su šia kaimyne.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Pristatę kreipimąsi į šalies vadovus dėl Astravo atominės elektrinės, konservatoriai kaltino „valstiečius“ pasyvumu, o užsienio reikalų ministrą – prorusiškumu bei ragino jį trauktis iš pareigų. Replikų neišvengė ir prezidentas G. Nausėda. Konservatoriai jam linkėjo principingumo Baltarusijos atžvilgiu Europos Vadovų Taryboje.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai ketvirtadienį tvirtino, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 03:00
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos delegacijoje rugsėjo 23-27 dienomis dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 74-osios sesijos bendruosiuose debatuose ir kituose aukšto lygio renginiuose Niujorke.
 
Pagrindinė šių metų bendrųjų debatų tema – sutelkti daugiašales pastangas ir panaikinti skurdą, skatinti kokybišką išsilavinimą, kovoti su klimato kaita ir didinti įtrauktį. Jungtinių Tautų valstybių ar vyriausybių vadovai ir užsienio reikalų ministrai ieškos sprendimų globalioms problemoms spręsti. Kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bus diskutuojama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, daugiašališkumo stiprinimo, saugumo užtikrinimo ir konfliktų prevencijos, kibernetinio saugumo ir žiniasklaidos laisvės klausimais.
 
Kartu su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Latvija ir Čekija organizuojamame renginyje, skirtame klimato kaitos ir gerovės tikslų įgyvendinimui, ministras L. Linkevičius kalbės apie Lietuvos patirtį sprendžiant klimato kaitos problemas.
 
Vizito metu L. Linkevičius pristatys Lietuvos poziciją ES užsienio reikalų ministrų susitikime, dalyvaus aukšto lygio renginiuose dėl daugiašališkumo stiprinimo, žiniasklaidos laisvės užtikrinimo ir kasmetiniame tarpininkavimo draugų grupės susitikime.
 
Ministro L. Linkevičiaus dvišalių susitikimų su įvairių regionų valstybių užsienio reikalų ministrais metu numatoma aptarti aktualius dvišalės, regioninės ir tarptautinės darbotvarkės klausimus, galimybes stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, esamą ir būsimą diplomatinį atstovavimą.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat susitiks su JAV žydų organizacijų ir Niujorko lietuvių bendruomenės atstovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:20
Aktualijos

Liepos 1–3 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvaus Toronte, Kanadoje, vyksiančioje tarptautinėje Ukrainos reformų konferencijoje.
 
Konferencijos tikslas – mobilizuoti tarptautinės bendruomenės politinę paramą Ukrainai įgyvendinant reformas, sustiprinti Ukrainos perspektyvą gilinant integraciją su Europos Sąjunga. Planuojama, kad renginyje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky’is, Ukrainos Vyriausybės nariai.
 
Pagal pranešimą, konferencijos metu ministras susitiks su joje dalyvaujančiais tarptautinių organizacijų atstovais bei kitų valstybių delegacijų vadovais. Konferencijos paraštėse planuojama pasirašyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Ukrainos ekspertų paramos reformoms ir ekonomikos augimui fondo bendradarbiavimo susitarimą, skirtą reformoms Ukrainoje remti.
 
Apsilankymo Toronte metu ministras L. Linkevičius susitiks su Kanados lietuvių bendruomenės vadovais ir aptars Lietuvos ir Kanados lietuvių bendruomenės ryšių raidą bei tolimesnį bendradarbiavimą.
 
Pirmoji Ukrainos reformų konferencija vyko 2017 metais Londone. Antroji Ukrainos reformų konferencija įvyko Kopenhagoje 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 06:47
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pastarosiomis dienomis aistras valdančiųjų stovykloje sukėlęs siekis šiuo metu „valstiečiams“ priklausantį Seimo pirmininko postą atiduoti kur kas mažesnei „socialdarbiečių“ frakcijai yra natūralus politinis procesas.
 
Komentuodamas dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio atsisakymą trauktis už einamų pareigų, „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis L. Linkevičius pabrėžia – politikoje esama situacijų, kai mažesni partneriai įgyja neproporcingai didelį svorį.
 
„Čia yra derybinis procesas, natūralu… Liepos 12 dieną Vyriausybė grąžins įgaliojimus, kaip ir priklauso pagal Konstituciją, ir automatinis tęsimas (valdančiosios daugumos sutarties. – ELTA) nėra būtinas, gali būti dar kartą peržiūrimi santykiai – tas dabar ir vyksta”, – Eltai sakė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras, komentuodamas iniciatyvą, valdantiesiems persiderant dėl koalicijos sutarties, Seimo pirmininko postą, šiuo metu priklausantį „valstiečių“ partijai, perliesti „socialdarbiečių“ frakcijai, pabrėžė, kad politikoje pasitaiko atvejų, kai mažesni koalicijos partneriai įgauna neproporcingai didelį svorį.
 
„Kai kalba vyksta apie postus, visada yra patenkintų ir nepatenkintų – tai tie dalykai yra suprantami, o partijos kalbasi, bando pasiskirstyti atsakomybę ir atsakomybės sritis, kurios priklauso. Neturėtų labai stebinti ir frakcijų dydis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, Latvijoje mano kolega Edgaras Rinkevičius su septyniais parlamentarais frakcijoje šimto vieno parlamente turi premjero, užsienio reikalų ministro ir finansų ministro postus. Tiesiog taip atsitinka, kai maža frakcija tampa reikšminga, kai formuojama koalicija”, – sakė L. Linkevičius.
 
Kartu, pabrėžė ministras, pasigirdus kalboms, kad daugelis ministrų Vyriausybėje, prisiekus išrinktajam prezidentui, keisis, nesibaimina dėl savo ateities. Pasak jo, ar jis toliau tęs darbus, daug priklausys nuo prezidento rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos pozicijos.
 
„Aš neturiu laiko apie tai galvoti, tie, kurie derasi, tie ir susiderės. Kaip bus, taip ir priimsime”, – pabrėžė L. Linkevičius.
 
„Man tai šešta Vyriausybė, aš visko esu matęs. Bet dabar tai tik pradžia paties kalbėjimo, anksti daryti išvadas”, – apibendrino „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis užsienio reikalų ministras.
 
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį Eltai teigė, kad Seimo pirmininkas turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, kad neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
 
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia neketinantis paklusti LVŽS pirmininko reikalavimui.
 
„Aš nežinau, ką jis kalba dabar, tegul jis kalba, ką nori. Yra atšaukimo procedūra, jie turi tą procedūrą įgyvendinti. (…) Aš neturiu noro atsistatydinti, o atšaukimo procedūra yra numatyta“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.
 
Reaguodamas į tokį pareiškimą, R. Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas. LVŽS pirmininkas taip pat sakė, kad jį stebina Seimo vadovo noras nesitraukti. Pasak R. Karbauskio, V. Pranckietis kursto mažą politinę krizę, kuri jam gali kainuoti ir pašalinimą iš partijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 13:40
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad sekmadienį Šri Lankoje įvykdyti teroro aktai bažnyčiose bei viešbučiuose dar kartą parodė, jog visą gautą informaciją apie artėjančius išpuolius reikia dalintis tiek visuomenėje, tiek su valdžios institucijomis. 

,,Paaiškėjo faktai, kad buvo (gauta. – ELTA) informacija apie tuos išpuolius, buvo (gauti. – ELTA) įspėjimai apie tuos sprogdinimus bažnyčiose viešbučiuose, ir valdžia, kaip teigiama dabar, nelabai buvo informuota arba informacija kažkur užstrigo. Tai dar kartą primena, kad visa informacija teroro akto akivaizdoje turi būti keičiamasi labai aktyviai, ir reikia labai rimtai reaguoti. Joks atsiprašymas ir joks apgailestavimas nelabai dabar padės“, – antradienį ,,Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius. 

Pasak jo, teigti, kad teroro aktą įvykdė islamistų grupuotės, dar anksti, nes nėra pakankamai faktų.

,,Čia yra viena iš versijų, nes niekas neprisipažįsta, tai dabar keliamos įvairios versijos, bet turime palaukti, kol bus daugiau kažkokių tai faktų“, – teigė jis. 

Sekmadienio rytą Šri Lankoje įvykdyti keli teroro aktai. Teigiama, kad per sprogimus, kurie Šv. Velykų sekmadienį nugriaudėjo keliose Šri Lankos bažnyčiose ir keliuose viešbučiuose, aukų skaičius išaugo iki 310, naktį keliems žmonėms mirus nuo patirtų sužalojimų.

Policijos atstovas spaudai Ruwanas Gunasekera sakė, kad dar apytikriai 500 žmonių buvo sužaloti per sekmadienį įvykdytus sprogimus Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose.

Atstovas pridūrė, kad šiuo metu suimta 40 žmonių, susijusių su sprogdinimais, dėl kurių Šri Lankos vyriausybė kaltina vietos islamistų grupuotę „National Thowheeth Jama’ath“. Grupuotė iki šiol buvo mažai žinoma.

Šri Lankos institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri įsigaliojo naktį į antradienį. Pirmadienį 20.00 val. vietos laiku taip pat įsigaliojo komendanto valanda. Be kita ko, po išpuolių vyriausybė blokavo prieigą prie feisbuko, instagramo ir susirašinėjimų programėlės „WhatsApp“.

Nepaprastosios padėties paskelbimas suteikia policijai ir kariuomenei plačius įgaliojimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:30
Gordijo mazgas

P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu ar keisis ir jos geopolitikos kryptis. L. Linkevičius pažymi, kad iš sekmadienį išrinkto naujo prezidento retorikos galima matyti, jog jis orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė jis, baimintis, kad Volodomyras Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,Neatrodo, kad Kremlius labai džiaugtųsi. Pirmiausia priežastis labai paprasta, nemanau, kad tie pokyčiai yra tiek gilūs, kad pasikeistų Ukrainos kursas“, – antradienį ,,Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius.

,,Iš V. Zelenskio buvo daug pareiškimų, kad jis nešnekės su V. Putinu, kol jis negrąžins Krymo (…) Žinoma, dar anksti daryti kažkokias išvadas, bet jo nusiteikimas išspręsti konfliktą, nusiteikimas grąžinti areštuotus jūreivius po Kerčės karinės avantiūros ir panašūs pareiškimai dabar turės būti realizuojami“, – teigė ministras.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Vertindamas rinkimus L. Linkevičius teigė, kad žmonės buvo nusivylę Petro Porošenkos valdymu bei jo nesugebėjimu susitvarkyti su korupcija. 

,,Buvo manoma, kad vis dėlto buvo neįdėtos papildomos pastangos. Pareiškimų bei įsipareigojimų buvo daug, bet išmokti gyventi be korupcijos nėra lengva, nes korupcijos šaknys gilios. Reikia ne tik laiko, bet ir lyderystės bei politinės valios. Žmonės tokių permainų nematė“, – teigė jis.

Suskaičiavus kiek daugiau nei 95 proc. visų per antrąjį rinkimų turą atiduotų balsų, su 73,17 proc. (12,8 mln. rinkėjų balsų) pirmauja V. Zelenskis. Dabartinis prezidentas P. Porošenka yra surinkęs 24,50 proc., arba 4,3 mln. gyventojų balsų.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turi paskelbti per 10 dienų po rinkimų, t. y. iki gegužės 1 d. Naujasis prezidentas bus prisaikdintas iki gegužės 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:14
Aktualijos

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) oficialiai paskelbta Frankofonijos mėnesio Lietuvoje pradžia. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė jau 20-ąjį kartą Lietuvoje švęsti kultūrų įvairovę ir puoselėti prancūzų kalbą. 

„Tarptautinė frankofonijos organizacija vis daugiau dėmesio skiria tokiems tarptautinei bendruomenei aktualiems klausimams, kaip konfliktų prevencija, klimato kaita, žmogaus teisių apsauga ir darnus vystymasis“, – teigė ministras.

Atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodį taip pat tarė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Konstantinas Obolenskis.

Šiais metais Frankofonijos mėnesio tema – istorija ir šiuolaikiškumas. Jai skirti ir du Užsienio reikalų ministerijos projektai: bendradarbiaujant su Šveicarijos ambasada atidaryta paroda, skirta pristatyti inovatyvius energetikos ir aplinkosaugos sričių sprendimus, ir belgų komiksų personažo Tintino 90 metų gimtadienio minėjimas. Šia proga moksleiviai kviečiami dalyvauti konkurse „Piešiu žaliąją planetą“ ir kurti komiksus prancūzų kalba. 

Tarptautinė frankofonijos organizacija vienija 84 valstybes nares. Jos tikslas – stiprinti taiką, demokratiją ir solidarumą frankofonijos erdvėje. Nuo 1999 metų Lietuva tapo šios organizacijos stebėtoja. Visoje Lietuvoje Frankofonijos mėnesio proga organizuojami įvairūs renginiai: konferencijos, paskaitos, koncertai, filmų savaitgaliai, parodos, įvairios edukacinės veiklos, prancūzų kalbos savaitės ir vakarai mokyklose, moksleivių prancūzų kalbos olimpiados, vertimų konkursai ir diktantai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 07:00
Aktualijos

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos šalių Ženevoje priimtas sprendimas, kad parinkdama statybų aikštelę atominės elektrinės (AE) statyboms Baltarusija pažeidė konvenciją, susilaukė išskirtinio tarptautinės bendruomenės dėmesio, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Vieningos ir ilgalaikės Lietuvos institucijų pastangos, tarptautinis bendradarbiavimas, aktyvus diplomatinis darbas padėjo pasiekti vieningą ES šalių poziciją Astravo AE klausimu ir apginti Espoo konvencijos vertybes. Astravo AE statybų aikštelė parinkta nepagrįstai. Šiandien tarptautinė bendruomenė tai dar kartą patvirtino“, – pranešime teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministro teigimu, tenka apgailestauti, kad Baltarusija ignoruoja tarptautinių ekspertų išvadas siekdama įvykdyti statybų grafiką: „Tikimės ir kviečiame kaimyninę Baltarusiją atsižvelgti į Espoo konvencijos šalių priimtą sprendimą bei įgyvendinti Espoo konvencijos nuostatas“.

Espoo konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste vienija 44 šalis. 

Kaip ELTA jau skelbė, Espoo konvencijos šalių susitikime ketvirtadienį patvirtintos išvados dėl Astravo AE.

Šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

Kaip Eltai iš karto po susitikimo sakė jame dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas, patvirtinta išvada ir tekstas, kuris buvo sutartas ES formatu.

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

„Pirmiausia, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakoma, kad yra pažeista konvencija dėl trijų straipsnių. Kas skiriasi nuo 2014 metų – atsirado ir sprendimas dėl to, kad parenkant aikštelę nebuvo tinkamai dokumentiškai įvertintos ir kitos alternatyvos. 

Labai svarbu, kad tai yra galutinis sprendimas. 2014 metais byla iš esmės nebuvo uždaryta, ir sprendimas atidėtas iki kitos sesijos. O Minske buvo visiška nesėkmė, nes sprendimas buvo visai nepriimtas. Dabar priimti sprendimai yra galutiniai, taip pat pateikiant tam tikras rekomendacijas Baltarusijai į ateitį, – ko vengti, kaip tinkamai taikyti konvenciją ir ką dar galėtų padaryti dėl Astravo“, – Eltai sakė M. Norbutas.

Viceministras pripažino, kad Baltarusijos padarytų pažeidimų panaikinti nebeįmanoma, nes procedūros jau yra praleistos.

„Tačiau ten (išvadose. – ELTA) yra raginimas dialogo su Lietuva ir (raginimas. – ELTA) teikti informaciją. Ir, žinoma, rekomendacijos ateičiai, kad (pažeidimai. – ELTA) nepasikartotų. (…) Pats sprendimas aiškiai atskleidžia, kad Lietuva buvo teisi, ir kitos šalys, dalyvaujančios konvencijos formate, taip pat ekspertai yra įtikinti, kad pažeidimai buvo“, – sakė M. Norbutas.

Jo teigimu, išvados rodo, kad Astrave AE projektas vykdomas, nesilaikant tarptautinių susitarimų, tad diskredituojamas ne tik projektas, bet ir jame dalyvaujančių šalių reputacija.

Kaip Aplinkos ministerijos pranešime teigia aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šis po daugelio metų nagrinėjimo priimtas galutinis sprendimas yra svarbus Lietuvai.

„Tai objektyvi tarptautinė išvada, patvirtinanti, kad mūsų šalies skundas buvo pagrįstas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, šis sprendimas svarbus ir todėl, kad parodo, jog valstybės ir įmonės, kurios dalyvauja įgyvendinant Astravo AE projektą, prisideda prie konvencijos pažeidimo, o tai kelia abejonių dėl jų reputacijos.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 metais.

Skundą, kad konvencija pažeista atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą, Lietuva pateikė dar 2011 m., negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus, susijusius su Astravo AE sauga ir jos galimu poveikiu mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. 2013 m. Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 m. patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 05:00

Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį susitinka su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, atvykstančiu į tradicinį saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos ir Ukrainos ministrai aptars dvišalio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės darbotvarkės ir tarptautinės politikos aktualijas, ypatingą dėmesį skirs sankcijų dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą, situacijos Azovo jūroje, Rusijos neteisėtai sulaikytų Ukrainos jūreivių išlaisvinimo klausimams.

Ministrų susitikimo metu Lietuvoje viešinti Ukrainos vaikų grupė pristatys tarptautinį socialinį projektą „Gerumo knyga“, prie kurio prisijungė daugiau nei 300 tūkst. Ukrainos vaikų ir suaugusiųjų. „Gerumo knyga“ jau yra įteikta Popiežiui Pranciškui, Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui, užsienio valstybių vadovams.

„Sniego susitikimas“ yra neformalus saugumo politikos ekspertų susitikimas, kuriame aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos. Šiemet dvyliktąjį kartą organizuojamas renginys vyks sausio 10-11 dienomis Trakuose. Ukrainos užsienio reikalų ministras P. Klimkinas „Sniego susitikime“ dalyvaus pirmą kartą. Pastarąjį kartą P. Klimkinas Lietuvoje lankėsi su darbo vizitu 2017 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 07:00

Trumposios naujienos

Turkijos Alanijos mieste oficialiai atidarytas šeštasis Lietuvos Respublikos garbės konsulatas šioje šalyje.

Paskirtasis garbės konsulas Mehmetas Sahinas – Alanijos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas. Lietuvos garbės konsulato atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras džiaugėsi, kad naujo garbės konsulato atidarymas Alanijoje rodo Lietuvos interesą plėtoti glaudesnius ryšius su šiuo svarbiu Turkijos regionu. Pasak L. Linkevičiaus, garbės konsulatas ypač didelį dėmesį turėtų skirti dvišalių ekonominių ryšių ir investicijų skatinimui bei naujų rinkų lietuviškoms prekėms paieškai. 

Pagal pranešimą, dvišaliame susitikime su Turkijos užsienio reikalų ministru aptartos užsienio politikos aktualijos, regioninio saugumo ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, situacija Juodojoje ir Azovo jūrose. 

„Šiuo sudėtingu metu NATO turi didinti paramą su naujais Rusijos išpuoliais susiduriančiai Ukrainai. Aljanso partneriai turi vieningai paremti Ukrainą, kad ji būtų labiau pasirengusi apsiginti nuo išorės agresijos. Tik tvirtas ir vieningas tarptautinės bendruomenės atsakas gali sustabdyti tolesnius Rusijos agresyvius veiksmus“, – sakė ministras. Lankydamasis Alanijoje, L. Linkevičius taip pat susitiko su lietuvių bendruomenės Turkijoje atstovais. Šio miesto lietuvių bendruomenė Alanijos miesto savivaldybėje įregistruota 2014 metais. Tai – pirmoji oficialiai užregistruota lietuvių bendruomenė Turkijoje. Lietuvos ambasados duomenimis, Turkijoje šiuo metu gyvena apie 600 lietuvių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 02:00

Aktualijos

Bendrovė „Agrokoncerno grupė“, reaguodama į viešumoje pasirodžiusią informaciją, jog užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ į Lietuvą importuotų trąšų, kurių gamintojas – „Minudobreniya“, pareiškė, kad tokį ministro žingsnį ir komunikaciją vertina kaip „sąmoningą ir kenkėjišką veiksmą“.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Bendrovė teigia, kad, jos vertinimu, ministro veiksmas, be kita ko, diskredituoja valstybės institucijas. Bendrovė pažymi, kad teisinėje valstybėje privalo būti laikomasi lygiateisiškumo principo, o teisės aktai aiškinami ir taikomi visiems vienodai. 

„Tuo metu užsienio reikalų ministras visuomenei nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o savo komentaruose minėdamas tik „Agrokoncerną“, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas“, – teigiama bendrovės pranešime.

„Agrokoncerno grupė“ praneša, kad dėl to kreipiasi į Prezidentūrą ir ministrą pirmininką, prašydama įvertinti užsienio reikalų ministro elgesį. Be to, „Agrokoncernas“ ragina bendrovei ir visuomenei atskleisti teisinius kreipimosi į prokuratūrą pagrindus bei nurodyti, ar į prokuratūrą buvo kreiptasi ir dėl kitų Lietuvos bendrovių, importavusių „Minudobreniya“ gaminamas trąšas.

„Vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į mūsų įmonę vertiname kaip sąmoningą politikų kenkimą nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai. „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, mūsų duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“. 

Todėl mūsų išskyrimą iš visų rinkos dalyvių, kuris aptarinėjamas, be kita ko, sąmoningai nutylint aktualias Lietuvos ir ES teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias verslo ryšius sankcijų taikymo atveju, vertiname kaip veiksmus, kuriais siekiama pakenkti bendrovei ir įvelti ją į politinius žaidimus“, – pranešime teigia „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas. 

Bendrovė neigia „visas politikų insinuacijas ir bet kokius asmeninius ryšius su asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos“. 

„Agrokoncerną“ su kitomis pasaulio įmonėmis sieja tik verslo ryšiai, grindžiami teise ir verslo etikos normomis“, – pabrėžiama pranešime. 

Arkadijus Rotenbergas

„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į Užsienio reikalų ministeriją ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.

Bendrovės vadovybę stebina politikų selektyvus, vien į „Agrokoncerną“ nukreiptas dėmesys dėl ūkio subjektams ir asmenims taikomų tarptautinių sankcijų, rašoma pranešime. Bendrovės nuomone, tarptautinių sankcijų taikymas turėtų būti vienodas visoms šalyje veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja Rusijoje ar kitose šalyse pagamintomis trąšomis ar kita produkcija.

ELTA primena, kad penktadienį užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė Eltai patvirtino, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ ryšių bei verslo partnerystės su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.

„URM visada rekomendavo ir rekomenduoja Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo bet kokių verslo sandorių su bendrovėmis, kurių savininkams yra taikomos sankcijos. Todėl po konsultacijų su ES pareigūnais nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri, kaip kompetentinga institucija, vykdo tokio pobūdžio tyrimus. Tai – ne pirmas kartas, kai URM kreipiasi į Prokuratūrą dėl galimo tiesioginio sankcijų pažeidimo. Anksčiau buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, verslą vystančių Kryme“, – teigiama URM komentare.

Pasak URM, viešumoje minimos bendrovės gali priklausyti ar būti kontroliuojamos ES sankcionuojamo asmens A. Rotenbergo, kuris gali būti šių bendrovių tiesioginis arba netiesioginis naudos (lėšų ar ekonominių išteklių) gavėjas. 

,,Viešojoje erdvėje minimos bendrovės nėra ES sankcionuojamų įmonių sąraše (…) Arkadijaus Rotenbergo atžvilgiu ES taiko ribojamąsias priemones, kurios, pagal ES reglamentą, turi apimti su šiuo asmeniu susijusių ar jam priklausančių bendrovių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą Europos Sąjungoje“, – teigiama komentare.

URM nepakanka objektyvių duomenų išvadai dėl tiesioginio tarptautinių sankcijų pažeidimo konstatuoti, kadangi įstatymai URM nenumato kompetencijos pradėti ar vykdyti tokius tyrimus. Ar konkreti įmonė pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos teisės aktais. 

LRT tyrimų skyrius praėjusį mėnesį paskelbė žurnalistinį tyrimą apie ministrą pirmininką delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko bei frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.Šiam oligarchui ES taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas ir jam priklausančiam verslui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 05:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Pastarosiomis dienomis pro streikuojančių mokytojų protestų triukšmą ir nebetramdomus kūkčiojimus dėl nuolat pažeidinėjamų vaikų ar/ir tėvų teisių vis dažniau prasiskverbia nerimo varpai dėl Jungtinių Tautų migracijos sutarties, kurią vieni laiko globalistų puoselėjama ir pro visus plyšius stumiama pasaulio be tautų idėja, o kiti – neišvengiama būtinybe, kuriai nepritarus, didžios ES galybės gali vietoje finansinės paramos parodyti Lietuvai ir kitoms nepaklusnioms valstybėlėms didelę didelę trijų pirštų kombinaciją.

Tiesa, atskiro aptarimo nusipelno pats to „kiti“ turinys. Skaitant apžvalgas ir komentarus, susidaro įspūdis, kad paslaptingieji „kiti“, kurie skuba pasirašyti šitą sutartį, tėra viso labo tik dvi asmenybės, du valdžios atstovai, kuriems tauta ir vyriausybė patikėjo Lietuvos valstybės užsienio politikos vairą. Tai – prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras.

Idealistiškai tikint, kad tuodu asmenys dieną naktį rūpinasi, kaip geriau tarptautinėje bendrijoje atstovauti bei ginti mūsų valstybės interesus, kaip „tarka“ per gyvą kūną brūkšteli per tą tikėjimą įvairios užuominos, kad tuodu asmenys mažiausiai galvoja apie valstybės ir tautos ateitį, užtat daugiausia – apie savo ateitį ir karjerą, pasibaigus jų sėdėjimo aukštuose postuose Lietuvoje laikui. Bet…

Viena vertus, labai žmogiška: kas jiems ta Lietuva, jei nebelieka posto, tos maitinančios krūties, kuri užtikrina ne šiaip sau sočią, bet ir prašmatnią buitį vadinamojo Europos elito apsuptyje?

Kita vertus, kuo, jei ne kažkokiais slaptais privačiais (o privatūs interesai dažniausiai ir būna slapti, kol jų neišviešina landūs bei kandūs žurnalistai) galima paaiškinti tą slaptumą, su kuriuo stumiamas susitarimo pasirašymas?

Jei susitarimas – nauja saulė Lietuvai, kurią jai savo gūžiuose parneša šių dienų gerklingieji gaidžiai – buvę komjaunuoliai, tai kodėl apie ją neišgiedojus nuo kiekvienos tvoros, nuo kiekvieno mėšlyno? Tegu džiūgauja tauta, užuot liejusi ašaras…

Deja. Viskas „ontrep”…

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Kaip interviu BNS sakė ministras L. Linkevičius, „mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“.

Labai mįslinga žinia, iššaukianti ne vieną klausimą.

Pirma, kas tie „mes“? Prezidentė, ministras ir pora patarėjų, taip gerai apmokyti konspiracijos, kad per tuos du metus nė žodelis nenutekėjo į viešumą?

Antra, ne paslaptis, jog migracija iš šalies į šalį vyksta jau ne vienas dešimtmetis ir netgi šimtmetis, ir tradiciškai migrantų atakuojamos šalys – JAV, Jungtinė karalystė, Airija, Kanada, Skandinavijos šalys, Naujoji Zelandija – jau turi neblogai sutvarkytas teisėtos migracijos taisykles. O kai migracija teisėta, tai ji paprastai būna ir tvarkinga. Teisinis chaosas ir nesaugumas kaip jo pasekmė atsirado tik pastaraisiais metais dėl Vokietijos pramoninkų ir kanclerės Angelos Merkel išprovokuotos masinės ir jokiomis taisyklėmis nebereguliuojamos emigracijos iš šalių, kurioms ES vertybės ir tradicijos visada buvo svetimos ar netgi nepriimtinos. Todėl visų Lietuvos piliečių interesas būtų paprastas: kad ministras L. Linkevičius pagaliau atskleistų, kieno – pavardėmis – interesas yra jo minima „teisėta migracija“?

Atsakymų į tuos klausimus, o taip pat į klausimą, kokia nauda Lietuvai būtų iš šito susitarimo, neturi nei piliečiai, nei Seimo nariai. O juk Seime veikia ir Užsienio, ir Europos reikalų komitetas, kuriems pagal Seimo statutą privalu žinoti viską, kas įeina į Lietuvos užsienio politikos bei interesų sferą. Tačiau neaiškūs gandai Seimo narius pasiekė tik lapkričio mėnesį.

„Sutarčiai, anot Užsienio reikalų ministerijos, ruošiamasi pritarti gruodį Maroke vyksiančiame susitikime (…) Derybos dėl šito dokumento vyko dvejus metus, per šį laikotarpį Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta. Seimo Užsienio reikalų komitetas turi teisę teigti ir svarstyti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo (…) Visi kiti Seimo komitetai taip pat buvo apeiti“, – teigė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Parlamento narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

Dėl to apmaudavo ir kitas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Todėl norėdami išsiaiškinti, kurgi, pasak A. Ažubalio mūsų užsienio politikos vairininkas suka Lietuvos vairą, 22 Seimo nariai įregistravo Seime rezoliuciją „Dėl nepritarimo JT pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Ją pasirašė įvairių frakcijų žmonės.

Štai tada ir paaiškėjo, kaip skirtingai į tarptautines sutartis ir iš jų išplaukiančius įsipareigojimus žiūri aukštai sėdintys biurokratai ir kaip – piliečių rinkti valdžios atstovai ar atsakingai mąstantys intelektualai.

Rezoliucija pasirašiusių Seimo narių nuomone, sutartis „lemia daug įsipareigojimų Lietuvai” (Mindaugas Puidokas), tačiau joje nėra nurodyta, kokių įsipareigojimų turėtų laikytis migrantai. Tai duoda pagrindo profesoriui Vytautui Radžvilui teigti, jog JTO tautoms ir valstybėms brukama nevaržomos masinės migracijos sutartis.

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pasak Seimo nario Lauryno Kasčiūno, sutartyje apibrėžiamos tik teigiamos migracijos pusės, bet visiškai nešnekama apie migracijos iššūkius. 

O juk mūsų kasdienė karti patirtis liudija, kad  nieko gero nebūna (ir negali būti) iš santykių, kai vienai pusei suteikiamos visos teisės be jokių įsipareigojimų, o kitai – pusei – tik pareigos be jokių teisių turėti savo norus, savo vertybes bei teisę pareikalauti, kad tų vertybių paisytų kiekvienas, savo ar ne savo noru įsisukantis į aptariamų santykių orbitą. Tai galioja tiek mokytojų santykiams su mokiniais, tiek tėvų su vaikais, tiek valdžios – su piliečiais, tiek ir Briuselio biurokratų santykiams su  ES  narėmis.

JTO teikiamoje sutartyje, pasak su ja susipažinusių Seimo narių, esama tokių punktų, kurie įpareigoja šalis ne tik priimti visus migrantus, bet ir užtikrinti jiems visas socialines bei kitas garantijas. T. y., praktiškai užtikrinti jiems tai, ko šiandien dar negauna kiekvienas Lietuvos pilietis!

„Pritarus tokiai sutarčiai sienų apsauga taptų nereikalinga, bevertė. Visi turėtų teisę judėti kur nori, ir ši teisė būtų neliečiama. (…) Yra tokių prievolių, kad negalima pabėgėlių išsiųsti atgal, negalima pabėgėlių laikyti jokiame sulaikymo punkte, privaloma garantuoti jų įtraukimą į darbo rinką, suteikti sveikatos apsaugą“, – teigia A. Ažubalis.

Tuo tarpu ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukeltų ir valstybės išlaikytų savo migracijos politiką. Dėl dokumento kilusias aistras jis aiškina klaidingomis interpretacijomis.

Kadangi Izraelis, Lenkija, Vengrija, JAV, Australija, Vengrija, Austrija, Čekija, Slovakija, Estija, o gal jau ir daugiau valstybių atsisakė pasirašyti šią sutartį, net keista, kad pasaulyje atsirado tiek daug šalių, kurių vadovai, užsienio politikos formuotojai „nemoka“ skaityti tarptautinių susitarimų tekstų ir suteikia jiems tokią reikšmę, kurios jame neįžiūri mūsų ministras.

Bet jas juk įžiūri ir  kai kurie mūsų politikai.

JTO sutartį kritikuojantys parlamentarai ir politologai, nors ir matė dokumento tekste esant parašyta, kad sutartis dėl migracijos „nėra teisiškai įpareigota“, kitoje dokumento dalyje, kuri vadinama „įgyvendinimo“ dalimi, aptiko sutarčiai pritarusių valstybių įsipareigojimus įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pavyzdžiui, užtikrinti palankias sąlygas susijungti šeimoms, garantuoti darbą, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. O ministras L. Linkevičius, matyt, dėl didelio užimtumo skaito tik dokumentų įvadines dalis, o patį tekstą palieka patarėjams ir padėjėjams. O šie, ko gero, arba visai neskaito, arba „perskaito“ tai, kas reikalinga šefui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Suprantu, kad tai skamba gal kiek užgauliai, bet kaip kitaip galima paaiškinti tokį ministro ir jo komandos aplaidumą, susipažįstant su valstybių likimus lemiančiais dokumentais? Pagaliau, ir ilgametė tarptautinė praktika turėjo pakuždėti ministrui, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams. 

Dar kartą prisiminkime, ką interviu BNS sakė mūsų ministras. Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai (?! – J.L.) ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.

JT konferencija dėl globalaus susitarimo priėmimo saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos atžvilgiu vyks Maroke gruodžio 10-11 dienomis. Beveik du metus mūsų prezidentė ir UR ministras slėpė nuo Seimo, nuo visuomenės tokį nacionalinių valstybių tapatybę naikinantį susitarimą! Beliko vos kelios savaitės iki jų užmačių įgyvendinimo – ir še tau: „netikėtai“ kilo aistros. Yla išlindo iš maišo. Visuomenė gali džiūgauti. Bet ar to pakaks, kad Lietuva nepasirašytų šito susitarimo?

O gal reikia, kad  išlindusi yla atliktų savo paskirtį ir įdurtų? Tiems, kurie ylą norėjo nuslėpti maiše?..

2018.11.26; 06:03

Politinės intrigosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Šiemet Mokytojo diena man buvo itin įspūdinga, nes ją praleidau kartu su pačiais laimingiausiais Lietuvoje pedagogais: Kretingos Pranciškonų gimnazijos pedagogų bendruomene.

Kodėl pačia laimingiausia?

Taip jau atsitiko, kad su tos gimnazijos bendruomene šiemet pasitikau ir Rugsėjo 1-ją. Negalėjau nejausti nerimo, įtampos, gal ir nepasitenkinimo, kuris tada vyravo ir toje, ir kitose rajono mokyklų bendruomenėse. Nerimą pedagogams kėlė neaiški, nesubalansuota, deramai nesureguliuota pedagogų darbo apmokėjimo reforma, kuri netapo aiškesnė ir prasidėjus mokslo metams.

Mokytojų dienos išvakarėse, rugsėjo 4-ją, Kretingos rajono pedagogus rajono valdžia sukvietė į bendrą šventę, kurioje netrūko sveikinimų, geriausių, labiausiai nusipelniusių mokytojų apdovanojimų, paįvairinamų koncertiniais numeriais. Šventėje pristigo … pačių pedagogų. Gal jie taip reiškė savo protestą prieš „valdišką šventę“?

Tačiau Rugsėjo 5-ją Pranciškonų gimnazijoje pedagogų nestigo. Noriu tikėti, kad bendruomenė nuoširdžiai šventė savo šventę. O laimingiausia gimnazija Lietuvoje ją pavadinau mažiausiai dėl poros priežasčių.

Pirmiausia, todėl, kad šiemet Lietuvą aplankė popiežius, pasirinkęs to paties, kaip ir gimnazija, šventojo Pranciškaus vardą.

Ir dar todėl, kad popiežius atvežė atsakymus į eilę klausimų, kurie jau ne vienerius metus kankina visą mūsų visuomenę, o pedagogus – ypatingai. O juk jei atsakymų nežino pedagogai, kuo jie gali dalintis su savo ugdytiniais?

Kokie tai klausimai? Ogi – pamatiniai: kas mes? Kas sudaro mūsų tapatybės esmę? Vardan ko gyvename? Ko ir kokiu būdu siekiame savo tikslų?

Kažkada panašius klausimus kėlė poetas Vytautas Mačernis, kurį citavo moksleiviai, sveikindami savo mokytojus: „Mes nežinome, KAM, bet gyventi/Kurt ir juoktis pasauly – puiku/…/ Mes nežinom, KODĖL, bet darbuotis/per šešias įtempimo dienas/tenka mums./…/Mes nežinome KAIP, KUO BŪDU…“.

Ar norime išlikt lietuviais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nežinojo poetas, nežinome ir mes šiandien. Bet popiežius Pranciškus žino, ir atvežė šias žinias mums.

Brangiausias turtas, pasak popiežiaus, yra „kiekviena tapatybė, suvokiama kaip priklausymas tautai“.

Tautai! Ne tautų bendrijai, ne valstybių sąjungai, net jei ta sąjunga labai moderni, labai demokratiška, garantuojanti saugumą (bent jau dauguma mūsų taip suvokia ES…).

Lankydamasis Baltijos šalyse, popiežius Pranciškus ne kartą pasidžiaugė, kad mes, Baltijos tautos, turime „tvirtą tapatybę. Tapatybę, kuri susiformavo kančioje, kovoje už jos išsaugojimą, kultūroje“.

Kažkodėl man atrodo, kad popiežius, kalbėdamas apie kultūrą, kuri padeda formuoti tapatybę, tikrai neturėjo galvoje „Eurovizijos“ ir į ją panašių globalių šou…

Popiežius Pranciškus mato, supranta ir, aišku, savaip vertina tuos globalizacijos, tautų niveliavimo procesus, kurie vykdomi ES vardu. Ne veltui jis labai tiksliai formuluoja klausimą: „Ką daryti, kad apsaugotume tapatybę“?

Ir taip pat tiksliai, aiškiai atsako: „Sugrįžti prie šaknų“.

Šis sugrįžimo „prie šaknų“ siužetas buvo pakartotas dar ne kartą popiežiaus kelionės po Baltijos šalis metu. Ir reikia būti arba labai labai jaunu liberalu-konservatoriumi, arba Lietuvos  švietimo ar užsienio reikalų ministru, kad raginimą „grįžti prie šaknų“ interpretuotum kaip būtinybę plėtoti europietišką tapatybę.

Grįžimas prie šaknų nėra lengvas procesas, juolab, kad visa ES viršūnėlė kartu su jai nuolankiais kai kurių (ir Lietuvos) valstybių lyderiais daro viską, kad tos šaknys būtų kuo greičiau pakirstos.  Tai suprasdamas, popiežius Pranciškus ne kartą prisiminė ir priminė tas kančias, tas kovas, kurias teko išgyventi Baltijos tautoms, saugant savąją tautinę tapatybę. Jo nuomone, būtent „kova, siekiant išsaugoti savo tapatybę, padaro žmones stiprius.“

Ar mes išties stiprūs? Tik gyvenimas  gali atsakyti į šį klausimą… Gyvenimas ir … mūsų Mokytojai.

Būtent Mokytojams, jiems pirmiausia skirtas šis popiežiaus Pranciškaus priesakas: „Tapatybė yra priklausymo tautai dalis, o priklausymą tautai reikia perteikti, šaknis reikia perduoti naujoms kartoms UGDYMU ir DIALOGU…“ (paryškinta mano – J.L.).

Štai kodėl laiminga galėtų (ir turėtų) būti Kretingos Pranciškonų gimnazijos bendruomenė: jai nereikia blaškytis, ieškant, renkantis autoritetą, kuriuo vertėtų sekti. Ji apsisprendė senokai, pasirinkdama Pranciškaus vardą, o Kristaus vietininkas žemėje, aplankęs Lietuvą istoriniais jai metais, šio pasirinkimo prasmę bei vertę dar paryškino ir sutvirtino.

Didžiuojamės, kad esame lietuviai, lietuviais norime ir likt. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neabejoju, kad Pranciškonų gimnazijos bendruomenė popiežiaus Pranciškaus patarimus suprato ir jais vadovausis kasdienėje praktikoje.

O kaip kitų gimnazijų, mokyklų bendruomenės? O kaip mūsų valdžia valdžiukė?

Atrodo, ji, valdžia, arba nesiklausė, arba nieko nesuprato…

Dar nespėjo ištirpti Popiežių skraidinusio lėktuvo takas danguje, kaip spalio 2 d. užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją. Kaip rašoma pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“

Deklaracijoje skelbiama, jog ši tarpinstitucinio bendradarbiavimo platforma įkuriama siekiant „stiprinti“ „europinę tapatybę“ (?!! – J.L.) bei „gerinti švietimo ir ugdymo apie ES padėtį Lietuvoje, gerinti mokinių ir jaunimo žinias apie ES veikimą ir gebėjimus naudotis ES teikiamomis galimybėmis“.

Įsitikinote patys: popiežius šiedviem ponam ir poniai – ne autoritetas. Jie tebesvaitėja, kaip svaitėjo ir iki popiežiaus Pranciškaus vizito, apie „europinę tapatybę“. Jiems nė motais, kad mūsų mokyklas baigę mokiniai nebemoka be klaidų lietuviškai nei rašyti, nei kalbėti, kad apie Lietuvos istoriją turi itin miglotą supratimą, bet, eikvojant taip sunkiai iš biudžeto išsunktus milijonus, jiems bus kemšamos „žinios“ apie ES, kaip savo laiku sovietinėse mokyklose būdavo brukamos kassavaitinės „politvalandėlės“, „gerinančios mokinių ir jaunimo žinias apie ES“, – oi, atsiprašau, – apie SSSR „veikimą“.

Beje, anuomet tam pačiam tautinės tapatybės išplovimo tikslui dar buvo sukurtas ir mokslinio komunizmo kursas, bet neabejoju, jog neilgai trukus panašus kursas, liaupsinantis ES, pasieks mūsų mokyklas. Ar tai blogai?

Jei kalbėtume vien apie labai reikalingas, doru, veikliu žmogum tapti padedančias žinias, – pirmyn! Tačiau šiuo atveju susiduriame su brukama „gryna ideologija“. Ir tai negali nekelti priešiškos reakcijos, jau vien dėl to, kad tie patys „euroentuziastai“ aršiai priešinasi bet kokiems siūlymams mokyklose stiprinti tautinį auklėjimą, patriotizmo ugdymą, didinti naujausios Lietuvos istorijai skiriamų valandų skaičių, kad plačiau, detaliau būtų galima išdėstyti moksleiviams žinias apie partizaninį judėjimą, jo didvyrius. Atseit, tų ponų nuomone, patriotizmo mokyti ir išmokyti negalima.

O „europatriotizmo“, išeitų, galima?

Popiežius Pranciškus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

O gal ir šiuo atveju priežastis tūno ne kokioje nors „meilėje“, o šeimininko ir  protingos paskirties nerandančių pinigų įsisavinime?

Na, o mes, eiliniai lietuviai, švaria galva, neužteršta valdžia ir karjeros troškimais, dar kartą prisiminkime, ką apie mūsų šalis žurnalistams sakė popiežius Pranciškus jau lėktuve, grįždamas į Romą: „Svarbu pasigilinti į dar vieną toms šalims būdingą reiškinį – jūs savo darbe į tai pasigilindami nuveiktumėte gerą darbą – tai kultūros, tapatybės ir tikėjimo perdavimo reiškinys. Paprastai tai perduodavę seneliai, nes tėvai dirbo, tėtis ir mama turėjo dirbti, o be to, buvo pajungti partijai, sovietų atveju, arba turėjo paklusti nacizmui. Ugdymas buvo ateistinis. Tačiau sugebėjo perduoti tikėjimą ir kultūrą. Tais laikais, kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuvių kalba, kai ji buvo pašalinta iš mokyklų, buvo prižiūrima, kokias maldaknyges žmonės atsineša į katalikų ar liuteronų pamaldas – lietuvių, rusų ar vokiečių kalba. Daug žmonių, visa karta tuo laikotarpiu, išmoko gimtąją kalbą iš senelių – jie išmokė juos skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Būtų gražu, kad jūs parengtumėte laidų apie tikėjimo ir kultūros perdavimą sunkiais diktatūrų ir persekiojimų laikais. Nebuvo lengva perduoti tas vertybes, nes valdžia kontroliavo viešąją erdvę.“

Bet juk ir dabar, kaip matome, nelengva perduoti tas vertybes!… Juk ir dabar valdžia kontroliuoja viską,  kas tik patenka į jos priklausomybės lauką.

Kas gi atsitiko?

Atrodo, kad valdžią ne šiemet ir net ne prieš dešimtį metų būsim atidavę tiems patiems, kurie  nieko kito ir nemoka, tik nurodinėti bei kontroliuoti…

2018.10.07; 14:30