anusauskas_slaptai.lt
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į generalinį prokurorą, teisingumo ir užsienio reikalų ministrus, klausdamas, kokiomis sąlygomis Rusijos Federacijai išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.
 
Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas. Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
 
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad Rusija slepia nuo Lietuvos teisėsaugos Medininkų žudynių dalyvius, tai toks sprendimas atrodo vienpusiškas ir neduodantis Lietuvai jokios naudos. Ar Rusija pažadėjo mums perduoti Sausio 13-osios ir Medininkų bylų figūrantus? Kas daroma ir kaip to siekiama, ar tokie biurokratiniai teisiniai sprendimai rodo, kad mes nustojome vertinti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Čečėnijoje įvykdytus karo nusikaltimus? Ar Užsienio reikalų ministerija įvertina, kad pastaraisiais metais Europos valstybėse buvo nužudytas ne vienas čečėnas, kuris priklausė Vladimirui Putinui ir Ramzanui Kadyrovui oponavusiai pusei?“, – klausia A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 17:10
Konstantinas Michailovas Nikulinas

 

„Teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' 

Ir atsakys jiems Viešpats: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'.“

[Evangelija pagal Matą, Mt 25, 31–46]

 

 

 

 

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas

Banko sąskaita: LT75 7044 0600 0403 6082, AB SEB bankas,

Siunčiant piniginę perlaidą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti:

Konstantins Michailovs, gim. 1967 08 25, Asmeninėms reikmėms.

g.visockas-portretas

Kovo 28-ąją Vilniaus apygardos teisme buvo toliau narpliojama Medininkų žudynių byla. Tiesa, kovo 28-osios teismo posėdis buvo itin trumpas.

Teismo posėdžio metu tepranešta, jog gautas oficialus Latvijos generalinės prokuratūros atsakymas, ar Ryga leidžia lietuviams teisti buvusį omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną už karo nusikaltimus.

Po šio pranešimo paskelbta pertrauka iki balandžio 25-osios. Pertrauka reikalinga tam, kad tiek kaltintojai, tiek gynėjai, tiek pats buvęs Rygos OMON milicininkas K.Michailovas – Nikulinas galėtų deramai susipažinti su oficialia Latvijos pozicija.

Beje, Latvijos teisėsaugos pozicija – nepalanki Lietuvos prokurorams. Latvijos prokurorų atsakymas – labai konkretus. Oficialioji Ryga leidžia lietuviams teisti K.Michailovą – Nikuliną už karo nusikaltimus. Bet persekioti leidžia tik už tuos karo nusikaltimus, kurie padaryti Lietuvos teritorijoje. Pridėti karo nusikaltimų, kurie neva padaryti Latvijos Respublikos teritorijoje, – draudžia.

Continue reading „Latviai neleido buvusio Rygos omonininko teisti už karo nusikaltimus“

konstantinas_2

Kreiptis į Jus mane paskatino 2011 m. balandžio 26-osios dienos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio interviu dėl Medininkų bylos aplinkybių, dėl man pareikšto kaltinimo ir netrukus turimo paskelbti nuosprendžio. 

O taip pat – dėl toliau atliekamo ikiteisminio tyrimo šioje byloje. Ponas generalinis prokuroras savo interviu Lietuvos žurnalistams ir tuo pačiu visuomenei leido sau viešai pareikšti apie tai, kad:

1) priklausomai nuo man paskelbto nuosprendžio Lietuvos prokuratūra reikalaus teismo proceso už akių kitiems, kartu su manimi kaltinime minimiems asmenims, t.y. A. Laktionovui, A. Ryžovui, Č. Mlynikui;

Continue reading „Buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas: “Generaliniam prokurorui iš anksto žinomas būsimojo nuosprendžio turinys”“

nikulin_3

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė šių metų lapkričio 26-ąją atmetė buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino bei jo advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės skundus dėl griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas) panaikinimo.

Taigi Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvęs OMON milicininkas K.Michailovas praleis dar mažiausiai trejetą mėnesių. Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti teisėjos V.Ražinskaitės poziciją, čia labai tiktų šis sakinys iš oficialaus Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio: “Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas”.

Continue reading „Ką nutylėjo Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja Violeta Ražinskaitė?“

Copy of omon_11

Paskutiniuosiuose Medininkų bylos teismo posėdžiuose buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas vis dažniau skundžiasi sveikata. Ir vis dažniau pageidauja atidėti teismo posėdį. Arba prašo bylą nagrinėti be jo paties, kai tai padaryti įmanoma teisiškai.

Išgirdus tokius pareiškimus pirmiausiai į galvą šauna mintis, jog buvęs ypatingosios paskirties milicijos būrio eilinis tik apsimeta sergąs. Suprask, skųsdamasis galvos svaigimu ar širdies ritmo sutrikimais jis neva specialiai vilkina teismo procesą, ir šitaip specialiai trukdo teisėjams apklausti likusius liudininkus.

Tačiau neskubėkime kaltinti K.Michailovo simuliuojant ligas. Nepamirškime, jog buvęs omonininkas Lukiškių tardymo izoliatoriuje sėdi itin ilgai – trejetą metų iš eilės, tarsi jau būtų nuteistas. Vargu ar trisdešimt šešeri mėnesiai, praleisti už grotų laukiant teismo baigties, gali pridėti sveikatos.

Continue reading „Medininkų byloje laukiama buvusio Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino mirties?“

nikulins_4

Medininkų žudynių byloje – dar vienas grubus teisinis nesusipratimas. Šių metų lapkričio 17-ąją į Vilniaus apygardos teismą duoti parodymų buvo iškviestas įslaptintas anoniminis liudytojas Nr. 12.

Dvyliktuoju numeriu pakrikštytas vyriškis teisėjams turėjo neva pateikti duomenų, patvirtinančių mūsų prokurorų brukte brukamą versiją, esą buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas neabejotinai susijęs su 1991-ųjų liepos 31-osios – rugpjūčio 1-osios įvykiais Medininkų poste.

Tačiau anoniminis liudininkas prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko  nenudžiugino. Tiesa, vyriškis, kurio tapatybė akylai slepiama, patvirtino turįs daug draugų tarp buvusių Rygos OMON milicininkų. Taip pat patvirtino, kad buvę omonininkai jam yra pasakoję iš kažko kažkada netyčia nugirdę apie pokalbį neva tarp omonininko Ryžovo ir omonininko Nikulino.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – skandalinga anoniminio liudininko apklausa“

KGB-misteris-niekas

Kuo Lietuvai ypatinga 1990-ųjų kovo 11-oji, – puikiai žinome. Tąsyk atkurta nepriklausomybė. O kuo ypatinga 1990-ųjų kovo 10-oji, – ne kiekvienas galėtume atsakyti.

Nenuostabu. Tądien tuometinis sovietinės Lietuvos KGB pirmininkas generolas – majoras Romualdas Marcinkus pasirašė įsakymą Nr. 002, kurio esmė – visomis išgalėmis kenkti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Be abejo, minėtasis dokumentas buvo ypač slaptas. Todėl apie jį mažai ką žinome. Saugomas jis Lietuvos Ypatingojo archyvo saugyklose. Kuo mums jis galėtų būti įdomus šiandien, prabėgus beveik dviems dešimtmečiams?

1990 metų kovo 10 dieną LTSR KGB pirmininko, tuo metu dar pulkininko, vėliau – generolo majoro R.Marcinkaus specialiu parėdymu „Dėl LTSR KGB Greitojo reagavimo grupių (GRG) sukūrimo“ buvo organizuota speciali struktūra, kurios tikslas – “lokalizuoti ir užkardinti priešininko specialiųjų tarnybų bei priešiškų elementų teroristines ir kitokias ekstremistines akcijas”.

Continue reading „Slaptasis KGB įsakymas, kurį 1990-ųjų kovo 10-ąją pasirašė “Misteris Niekas”“

kalasnikov

Visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priede “Slaptieji takai” esu aptikęs įdomių straipsnių ir videointerviu apie į Vakarus pabėgusio aukšto rango Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūno Olego Alkajevo knygą “Rastrelnaja komanda”.

Jūsų leidiniuose paskelbtų recenzijų paskatintas internete susiradau šiandien Vokietijoje gyvenančio O.Alkajevo sensacingąją išpažintį ir ją atidžiai perskaičiau. Knygoje “Rastrelnaja komanda” beveik atvirai kalbama, jog dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atsakingas už politinių oponentų “dingimus be žinios”. O tiksliau tariant – neabejotinai susijęs su politinių priešininkų Baltarusijoje žudymais.

Taigi manau, kad portalui Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” priedui “Slaptieji takai” bus įdomu sužinoti ir apie kitą panašaus pobūdžio veikalą.

Continue reading „Medininkų žudikams ginklus įteikė Baltarusija?“

Copy of advokatas_a.marcinkevicius

Žurnalistui dalyvauti teismo posėdžiuose – menkas malonumas. Visuomet. Net nesvarbu, stambi ar menkutė byla nagrinėjama. Neigiamos emocijos kaupiasi vien dėl to, kad tenka išgirsti mažų mažiausiai vieną negražią istoriją.

Be to, esi priverstas į tą negražiąją istoriją dar ir įsigilinti. Juk teks rašyti straipsnį. Žodžiu, skaitytojams reikės pateikti ir savo požiūrį į teismo posėdyje narpliotą dilemą. Tiksliau tariant, reikės pareikšti, kuri pusė tau atrodo patikimesnė, gražesnė, teisesnė.

Stebėti teismo posėdžius, kuriuose gvildenamos rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos, – dar sunkiau. Omenyje turiu Medininkų bylos nagrinėjimą. Šios bylos posėdžius su nedidelėmis išimtimis stebiu gerą pusmetį (iš viso byla nagrinėjama daugiau kaip vienerius metus). Posėdžiai, atėmus vasaros atostogas, rengiami kiekvieną trečiadienį, taigi jau esu matęs apie dvidešimt posėdžių. Ne mažiau. Ir įspūdis – keistas, galima sakyti, net slogus.

Continue reading „Medininkų skerdynių bylos proceso ypatumai – sveiku protu sunkiai besuvokiami“

fsb_leninas

Šiandien “Slaptieji takai” savo skaitytojus supažindins su trimis dokumentais, pasakojančiais apie lemtingais 1990–1991- aisiais metais Lietuvoje veikusius tuometinės Sovietų Sąjungos karinius bei specialiosios paskirties dalinius, dabar jau atvirai vadinamus „Atpildo ginklu“.

Mums svarbiausia, kaip ši informacija gali padėt atskleisti Medininkų žudynių paslaptis ir galų gale nustatyti istorinę tiesą.

Būtent dėl šios priežąsties pačiu vertingiausiu reikėtų laikyti dokumentą, kuriame kalbama apie Sovietų sąjungos KGB specialiosios paskirties grupės „Vympel“, vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (rusiškai – FSB) majoro Vladimiro Aleksejevičiaus Uljanovo likimą bei jo veiklą Lietuvoje 1991 metais. Beje, majoras V.Uljanovas buvo pasirinkęs “Lenino” slapyvardį.

Continue reading „Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą“

nikulins_4

Medininkų byloje – naujas posūkis. Netikėtas posūkis. Nagrinėjant šią itin sudėtingą ir svarbią Lietuvai bylą mūsų prokurorai žengė sunkiai suvokiamą žingsnį. Atsakingi už Medininkų bylą Generalinės prokuratūros atstovai šių metų rugsėjo 8-ąją pateikė teismui prašymą – į posėdžius nebekviesti net 58-ių numatytų apklausti liudininkų. Sutikite, toks sprendimas – keistas.

Juk iki pat šio rudens Generalinė prokuratūra nuolat pabrėždavo, esą Medininkų byla tiriama kruopščiai, atsakingai, atidžiai. Kad GP dirba pasiraitojusi rankoves, buvo galima spręsti jau vien iš numatomų apklausti liudininkų gausos. Medininkų bylą atiduodant teismui prokurorai prašė, kad teisėjai apklaustų nei daug, nei mažai, o būtent 224-ius liudininkus. Teismo proceso metu dar du žmonės pateikė prašymus, kad būtų apklausti šioje rezonansinėje byloje kaip liudytojai. Taigi iš viso buvo numatyta apklausti net 226 asmenis, galbūt turinčius vertingų duomenų apie Medininkų posto pareigūnus išžudžiusius asmenis.

Continue reading „Prokurorams nebereikalingi net 58-eri Medininkų bylos liudininkai“

krapovyje_2

Atsakyti į klausimą, kas buvo pirmasis 1990-ųjų kovo 11-ąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos belaisvis, – nėra lengva. Daugelis iš mūsų tikriausiai gūžčiotų pečiais, išgirdę šį klausimą. Ne tik nusistebėtų, bet ir suabejotų: “nejaugi ką tik laisvę atgavusi Lietuvos valstybė turėjo į nelaisvę paimtų sovietų kariškių?”

Turėjo. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos belaisvis buvo Andrėjus Batrakas. Beje, remiantis 1991-ųjų metų rugpjūčio mėnesį savaitraštyje “Gimtasis kraštas” pasirodžiusia Jurgio Pekarskio publikacija “Pirmasis Lietuvos belaisvis”, A.Batrakas buvo ukrainietis. Tarnauti į sovietinę kariuomenę jis buvo pašauktas iš Kijevo.

Continue reading „Pirmojo Lietuvos belaisvio paslaptis iki šiol neįminta“

Copy of omon_11

Kur slypi visa Medininkų bylos esmė? Pirmiausia dar 1991 metų liepos 31 dieną iš principo buvo nuspręsta, jog Medininkų žudynes įvykdė ne kas nors kitas, bet būtent OMONas.

Beje, Tomo Šerno parodymai, duoti Generalinės prokuratūros tardytojui Algimantui Astaškai 1-ojoje Tarybinėje ligoninėje, buvo vertingi kaip patvirtinantys būtent šią versiją. Tačiau tuo pačiu ir pavojingi, nes jis įvardino ne ką nors kitą, bet būtent Vilniaus OMONo vadą Boleslovą Makutynovičių.

Tai netiko dėl susitarimų tarp Lietuvos politikų ir Vilniaus OMONo vadovybės. Kilo grėsmė, kad visa tai gali iškilti į viešumą, o viso to pasekmės galėjo būti nepataisomos. Derėjo užkirsti tam kelią. Todėl nei Seime, nors T.Šernas buvo apklausinėjamas jau 1991-ųjų liepos 31-ąją, nei vėliau laikraščiui “The European”, nei Lietuvos žiniasklaidai nebuvo prasitarta, ką būtent jis atpažino. Dar daugiau. Tuometinis vicepremjeras Zigmas Vaišvila rūsčiai užpyko, kad neva žurnalistai per daug intensyviai domėjosi tyrimo eiga ir pagrasino jiems baudžiamosiomis bylomis.

Continue reading „Medinininkų byla: dezinformacijos anatomija arba šeši žingsniai prarajos link“

rusu_prokuratura

Manipuliacijų visuomenės nuomone šiandieninėje Lietuvoje – nors vežimu vežk. Ir tos manipuliacijos – labai pavojingos. Nes visuomenės nuomonė formuojama valstybiškai svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, kažkas Lietuvoje, o gal – ne tik mūsų šalyje, trokšta, jog mes susidarytume kuo nepalankesnį požiūrį į Lukiškių tardymo izoliatoriuje uždarytą buvusį omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną. Keista, bet į šiuos žaidimus įsipainioję ne tiek žurnalistai, kiek mūsų slaptosios tarnybos, mūsų prokurorai ir mūsų teismai.

Ši mintis kilo skaitant kai kuriuos oficialius Rusijos generalinės prokuratūros laiškus, adresuotus Lietuvos Generalinei prokuratūrai. Ką byloja, sakykim, Rusijos Federacijos Vyriausiosios tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos Teisinės pagalbos viršininko A.S.Kuprijanovo laiškas, atkeliavęs į Vilnių 2008-ųjų balandžio 11-ąją? Ne mažiau įdomus ir Rusijos Generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio skyriaus viršininko R.A.Adelchaniano laiškas, išsiųstas į Vilnių 2003 metų rugsėjo 24-ąją. Dėmesio vertas ir Rusijos Generalinio prokuroro pavaduotojo A.G.Zviagincevo, atsiuntusio savo paaiškinimą į Vilnių 2006-ųjų spalio 5 dieną, tekstas.

Continue reading „Rusijos prokuratūra siūlėsi tirti Medininkų bylą?“

Copy of prokororas_stankevicius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys šių metų rugpjūčio 12-ąją atsisakė panaikinti suėmimą buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę “suėmimas” švelnesne kardomąja priemone.

Pavyzdžiui, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Teisėjo V.Kažio tvirtinimu, buvęs omonininkas K.Michailovas yra suimtas pagrįstai, nes dabar, žinodamas, kuo yra kaltinamas, gali pabėgti iš Lietuvos.

Praėjusį ketvirtadienį paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama. Tad suėmimas K.Michailovui bus taikomas iki šių metų spalio 28-osios dienos.

Continue reading „Teisingumo grimasos Medininkų byloje: duomenų nėra, bet paleisti negalima“

VSAT_amblema

„XXI amžiaus“ specializuoto priedo “Slaptieji takai” skaitytojai tikriausiai nustebs, išgirdę nuomonę apie prastai saugomą Lietuvos – Rusijos sieną, kuri, beje, dar yra ir rytinė Europos Sąjungos bei NATO siena, besiribojanti su Rusijos Federacijos teritorija.

Ir vis dėlto šiandien galima įtarti, jog Lietuvos specialiosios tarnybos šį itin svarbų pasienio ruožą saugo aplaidžiai ir neatidžiai. Jei Lietuvos – Rusijos valstybinė siena ir nėra skylėta kaip rėtis, tai vis tiek galima įtarti, kad ją be trukdžių pajėgus kirsti net policijų, saugumo bei Interpolo ieškomas asmuo.

Kuo remiantis darau tokias prielaidas? Šitaip derėtų suprasti remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Viktoro Kažio sprendimu. Šių metų rugpjūčio 12-ąją jis nesušvelnino griežčiausios kardomosios priemonės buvusiam omonininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui.

Continue reading „Į Rusija gali pabėgti bet kas“

landsbergis_01

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs  Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.

Continue reading „Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams”“

DudonisM

Šį savaitgalį užsukęs į Vilniaus centre esantį knygyną vitrinoje pastebėjau besipuikuojančią liūdnai pagarsėjusio sovietinio veikėjo Juozo Kuolelio knygą. Kam skirti šie prisiminimai, bylojo memuarų pavadinimas – “Pro kalėjimo grotas”.

Anotacijoje rašoma: „Gairių“ leidykla išleido Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“. Tai dokumentinio autobiografinio pobūdžio knyga apie lemtingus Lietuvai įvykius 1990-1991 m. bei vėliau sekusį teismo procesą, kuriame buvo teisiami vadinamieji „perversmininkai“.

Knyga nebuvo itin pigi, bet ir ne per daug brangi. Todėl nusipirkau. Šiandien ją jau beveik visą perverčiau. “Pro kalėjimo grotas” įsigijau, žinoma, ne todėl, kad būčiau J.Kuolelio bendramintis.

Continue reading „Džiaugiamės, nors iš tiesų reikėtų verkti“

nikulins

Šių metų liepos 14-ąją buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas Vilniaus Apygardos teisme perskaitė prašymą, kodėl jam negali būti pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Buvusio OMON pareigūno K.Michailovo kalbą pateikiame skaitytojams išverstą į lietuvių kalbą be jokių  sutrumpinimų. Manome, jog civilizuotos, padorios, demokratinės valstybės visuomenė privalo įsiklausyti ne tik į prokurorų ir teisėjų, bet ir į tų, kurie ginasi, nuomonę. Juolab kad K.Michailovo ir jo advokatų Arnūno Marcinkevičiaus bei Ingridos Botyrienės argumentai dažnai nutylimi, ignoruojami, nepastebimi.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nesako, kas čia teisus, o kas – kaltas. Mes tik esame įsitikinę, jog buvusio omonininko K.Michailovo prašymas, kuriame – per dvidešimt argumentų,  vertas visuomenės dėmesio. Beje, griežčiausia kardomoji priemonė K.Michailovui ir vėl – pratęsta.

Continue reading „Konstantinas Michailovas – Nikulinas: “prašau mane paleisti iš suėmimo”“