Dėl naujojo koronaviruso protrūkio JAV Niujorko valstijoje beveik dviem mėnesiams atidedami Demokratų partijos pirminiai prezidento rinkimai, pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.
 
Gubernatoriaus teigimu, pirminiai rinkimai, turėję vykti balandžio 28 d., bus rengiami birželio 23 d. Niujorko valstija šiuo metu yra labiausiai koronaviruso paveikta JAV valstija. Joje patvirtinta 52 318 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų ir 728 mirtys.
 
„Nemanau, kad būtų protinga suburti į vieną vietą daug žmonių balsavimui“, – teigė A. Cuomo.
 
Kitose COVID-19 smarkiai paveiktose JAV valstijose – Kalifornijoje ir Vašingtone – pirminiai prezidento rinkimai įvyko, kaip planuota, kovo 3 ir kovo 10 dienomis.
 
Dar 10 kitų JAV valstijų, taip pat JAV teritorija Puerto Rikas, jau anksčiau šį mėnesį atidėjo pirminius prezidento rinkimus. Kitos valstijos nusprendė pereiti prie balsavimo paštu.
 
Dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu 2020 m. JAV prezidento rinkimuose varžosi buvęs viceprezidentas Joe Bidenas ir senatorius Bernie’is Sandersas. Kol kas pirmauja J. Bidenas, užsitikrinęs 1 217 delegatų paramą. B. Sandersas turi 914 delegatų paramą.
 
Siekiant tapti Demokratų partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose reikia užsitikrinti 1 991 delegato balsą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 11:24

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kad lietuviai nuo seno pasklidę po visą pasaulį, o kai kurie jų arba lietuviškos kilmės žmonės turėjo įtakos globaliniams procesams, įrodinėti nereikia. Aštrialiežuviai netgi primena, kad ii Jėzų Kristų reiktų vadinti Juozapu Kryžeiviu, nors prieš du tūkstantmečius pakako vien vardo…

Juokai juokais, bet gana tvirtais argumentais įrodinėjama, kad ir Amerikos atradėjas Kolumbas turėjęs lietuviškų šaknų, kad nuo pamario kilęs Helmutas Naujokas (Helmut Naujocks) nacių provokacija Lenkijos Gleivice pradėjęs Antrąjį pasaulinį karą, kaip lietuvių kilmės vokiečių karininkas Kurmis kėsinosi į Irano šachą, kaip vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Mineika (Zygmant Mineyko) vienintelis iš 22 pasmerktųjų išsigelbėjo nuo Muravjovo kartuvių ir įėjo į garsių Graikijos politikų Papandreou šeimą…

Galima vardinti ir vardinti – politikai, muzikantai, artistai, verslo lyderiai, magnatai… Žinoma, ne visi jie išvarė plačią vagą savo srityje ar tapo garsenybėmis, bet mums privalu juos pažinti, o dažnai – ir didžiuotis.

Ar esate girdėję apie Eva Paul arba – Jievutę Paulekiutę „Bobo“? Gimė eilinėje Čikagos imigrantų šeimoje, tėvas – angliakasys, kilęs iš Dievo užmiršto Akmenynų kaimelio Lenkijos pasienyje, prabėgus keliems dešimtmečiams apsuko galvą turtingiausio XX a. žmogaus Johno D. Rockefellerio anūkui ir tapo labiausiai lietuvius Amerikoje išgarsinusia moterimi.

Bet apie viską iš pradžių.

Nedidelis Akmenynų kaimas ir šiandien yra Kalvarijos savivaldybės ribose. Jame vos 230 gyventojų. Pavadinimas kilęs nuo lenkiško Kamien (Akmuo). Kažkada iš tiesų prie šio kaimo pūpsojo didžiulis, vietinių garbinamas akmuo, ant kurio susėsdavo apie 30 vaikų. 1941 m. pavasarį Raudonoji armija jį susprogdino ir išvežiojo karinėms statyboms.

Vienas kaimo gyventojų Julius Paulekis XX a. pradžioje, kaip ir daugelis lietuvių, su šeima emigravo į Ameriką ir sunkiai dirbo anglių kasyklose, paskui prie geležinkelio. 1916 m. rugsėjo 6 d. Pensilvanijos valstijos Noblstouno mieste jam gimė duktė Jievutė. Šis miestelis netoli Pitsburgo rytinėje JAV pakrantėje nedaug ką – pagal gyventojų skaičių tik dukart – didesnis už Akmenynus.

Eva Paul arba – Jievutė Paulekiutė „Bobo. Iskauskas.lt nuotr.

Susitaupiusi porą tūkstančių dolerių apie 1920 metus šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno nedideliame namelyje Kalvarijos pakrašty. Jau po karo čia gyvenusius šeimos giminaičius dar lankė Paulekų artimieji, 1936 m. buvo atvykęs ir jų bičiulio, Ievutę užauginusio Petro Nevecko (Peter Neveckas) brolis Antanas, atvežęs tais laikais prabangų automobilį „Ford“…

Po ketverių metų nusivylęs ūkininkavimu J. Paulekis grįžo į Ameriką. Bet, kaip pasakojo marijampolietis inžinierius Vytautas Gaulia, Paulekiai neilgai gyveno kartu. Jievutės tėvas ėmė gerti, todėl motina jį paliko ir išsikėlė į Čikagą. Julius čia dirbo gaisrininku. 1925 m. šeima oficialiai išsiskyrė. Motina 9 metų Jievutę ir jos seserį Izabelę išsivežė pas giminaičius, pati įsidarbino čiužinių fabrike, o paskui ištekėjo už dailidės Petro Nevecko, kuris ir užaugino abi sesutes. Jis mirė nuo širdies smūgio Čikagos oro uoste, kai ruošėsi skristi į Lietuvą.

V.Gaulia „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad P. Neveckas buvo neblogas ūkininkas, turėjo apie 200 ha ūkį, kur augino daug kukurūzų ir kuriame 1959 m. rugsėjį lankėsi tuometinis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas (kitais duomenimis, jis lankėsi pas savo gerą pažįstamą Roswellą Garstą, kurio ūkyje kukurūzų apdorojimo patirties sėmėsi grupė sovietinių kombainininkų; apie šią draugystę Ajovoje buvo pastatyta pjesė). Apie šį vizitą daug rašė Amerikos ūkininkų laikraštis „Farmer of America“.

Ievutė (Jievutė) Paulekiūtė išaugo į žavią liekną blondinę ir jau paauglystėje pasikeitė vardą – tapo Eva Paul. Būdama 17 metų, 1933-iaisiais, mergina dalyvavo Čikagoje surengtoje Pasaulinėje parodoje ir čia, remiama laikraščio „Lithuanian Daily News“, buvo išrinkta „Mis Lithuania“. Netrukus ji įstojo į Šiaurės Vakarų universitetą („Northwestern University“), bet mokėsi trumpai, o po pusantrų metų pradėjo savo, kaip modelio, karjerą. Sulaukusi 23-ejų, 1939-aisiais Bostone per Kalėdų vakarėlį ji sutiko garsios šeimos atstovą Richardą Searsą, kuris dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje Vašingtone, vėliau buvo paskirtas JAV valstybės ambasados sekretoriumi Paryžiuje.

1941 m. ištekėjusi už R. Searso ji tapo Eva Sears, draugų vadinama tarp amerikiečių madinga pravarde „Bobo“, kuri kilo iš prancūziškojo bourgeois-bohemian (elitinė socialinė-ekonominė visuomenės klasė; britų kultūros analitikas Davidas Brooksas ją apibūdino 2000 m. išleistoje knygoje „Bobos in Paradise“). Kai Europoje griaudėjo karas, Bobo pradėjo sukinėtis aukštuomenėje, įvairiausiuose vakarėliuose, tarp Amerikos įžymybių, o Los Andžele 1944 m. pradėjo aktorės karjerą – nusifilmavo septyniose juostose, daugiausiai vesternuose.

Prancūzijos sostinė Paryžius žiemą. EPA – ELTA nuotr.

Ji troško bohemiško gyvenimo ir su vyru persikėlė į Paryžių. Tačiau vedybos truko tik pora metų, ir pora 1947-aisiais išsiskyrė, ir Bobo (dabar ji buvo jau Barbara) grįžo į Niujorką, su seserimi Izabele apsigyveno kukliame bute, nors netrukus, 1954 m., ji iš tų skyrybų gerai uždirbo – gavo apie 6 mln. dol.

Skyrybų priežastis galbūt buvo paprasta: angliakasio duktė anksčiau buvo susipažinusi su Amerikos naftos magnato, įkūrusio ir valdžiusio kompaniją „Standard Oil“, turtingiausio XX a. pradžios pasaulio žmogaus Johno D. Rockefellerio anūku Winthropu, už kurio 1948 m., per šv. Valentino dieną, ir ištekėjo. Jievutės tėvai vestuvėse nedalyvavo, nes, kaip rašė žurnalas „Time“, „tuo metu jie spaudė lietuviškus sūrius Indianos fermoje“… Jau po septynių mėnesių jiems gimė sūnus Winthropas Paulas Rockefelleris, kurį pavadino mažybiniu Viniuko vardu.

1950 m. ponia išvyko gyventi į motinos fermą Lovelyje, Indianos valstijoje. Bet su atskirai gyvenančiu ir labai užsiėmusiu vyru (paskui jis nuo Respublikonų partijos dukart buvo išrinktas Arkanzaso valstijos gubernatoriumi) prasidėjus nesutarimams, po skandalingų teisminių ginčų (Bobo tvirtino, kad sutuoktinį užtikusi lovoje su kitu vyru) pora 1954 m. oficialiai išsiskyrė. Jievutė gavo maždaug 10 mln. dol. skyrybų kompensaciją…

Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.

Ji daugiau nebuvo ištekėjusi. Bobo su sūnumi persikėlė į Niujorką, paskui į tėvų ūkį. Visą tą laiką ji dalino interviu Amerikos ir Europos spaudai, valdė didžiulį butą Paryžiaus centre prie Prezidentūros, tapo net antikinio meno dilere, o 1960 m. jos portretą nutapė pats Salvadoras Dali. Ji skundėsi, kad, kaip sakė laikraščiui „The New York Times“, pavargo nuo Niujorko, nes „dauguma jo draugų mirę, ir ji pasiilgusi Paryžiaus, kur viskas kunkuliuoja ir kas nors smagaus vyksta“.

1998 m. pardavusi savo butą už 12 mln. dolerių Jievutė persikraustė į Paryžių, bet, sužinojusi kad jos Viniukas serga leukemija, grįžo į Arkanzasą, į Litl Roką, ir čia gyveno iki paskutinių savo dienų, dvejais metais pergyvenusi savo sūnų. Mirė sulaukusi 91-rių, 2008 m. gegužės 21 d. apsupta marčios ir net aštuonių anūkų bei vienos proanūkės. Pagrindiniai Amerikos laikraščiai apie Bobo mirtį pranešė pirmuose puslapiuose, primindami „lietuvišką pasaką, kaip Pelenė tapo princese“…

Iš tikrųjų, Jievutė Paulekiūtė, turėjusi daugybę vardų ir puikiai prisitaikiusi prie amerikietiškos elito kultūros, nebuvo ypač svarbi nei Lietuvai, nei lietuviškai diasporai Amerikoje. „Lietuvos rytas“ citavo Čikagos žurnalistą Edvardą Šulaitį, kuris bendravo su lietuvaite. Jis rašė, kad moteris gerai kalbėjo lietuviškai, tačiau lietuvių veikloje beveik nedalyvavo, o lietuviai Amerikoje ja mažai domėjosi. Ji artimai bendravo su kita garsia lietuve, Holivudo aktore Rūta Kilmonyte-Lee, dažnai atvykstančia į Lietuvą, taip pat su žinomo Lietuvos poeto Juozo Tysliavos žmona Vale Tysliaviene, „Vienybės“ laikraščio darbuotoja.

Marijampolietis V. Gaulia pasakojęs, kad iš tikrųjų garsioji lietuvė nebuvo pamiršusi lietuvių kalbos. Jo motinai Jievutė rašydavo laiškus ir pasakodavo apie savo gyvenimą. „Jievutė viename laiškų aiškino, kad lietuviškai supranta ir kalba, tačiau rašyti jai sunku – tad jos diktuojamus laiškus mašinėle spausdindavo kažkokia pažįstama. Viename laiške motinos ji klausė, ar ši dažnai jodinėja, nes Bobo nusipirkusi puikų arabų veislės žirgą ir jodinėja. Kitame laiške Jievutė pasakojo, kad pas savo tėvus dažnai skrenda nuosavu lėktuvu, ir klausė, ar mano motina Stasė skraido“, – pasakojo V. Gaulia.

Lietuvių kilmės amerikietė gerai išnaudojo amerikietiško elito pranašumus – įvairiomis prasmėmis. Jos nesulyginsi su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis, tačiau akivaizdu, kad, įsiveržusi į garsiąją Rockefellerių šeimą ir suviliojusi jos prabanga švytinčią atžalą, prasta Dzūkijos kaimo mergaitė lyg ryški kometa paliko danguje spalvingą pėdsaką.

2019.12.26; 13:00

Niujorke, Bruklino rajone nušauti mažiausiai keturi žmonės, dar trys buvo sužeisti, praneša Niujorko policija.
 
Kol kas niekas nebuvo sulaikytas dėl šaudynių, nusikaltimo motyvai ir tikslios aplinkybės nėra žinomos, naujienų agentūrai AFP sakė Niujorko policijos atstovai.
 
Šaudynės įvyko Bruklino rajono Jutikos alėjoje esančiame klube, „NBC News“ sakė Niujorko policijos atstovas.
 
Tuo tarpu „ABC News“ darbuotojas šaudynių vietą apibūdino kaip naktinį klubą.
 
Dienraščio „New York Post“ duomenimis, incidentas įvyko apie 7 val. ryto vietos laiku (14 val. Lietuvos laiku).
 
Šaudynėse žuvo keturi vyrai, dar dviejų sužeistų vyrų ir moters gyvybei pavojus negresia, jie gydomi ligoninėje.
 
Anksčiau skelbta apie penkis sužeistuosius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.13; 03:00

JAV pareigūnai pareiškė, jog Irano užsienio reikalų ministrui Javadui Zarifui bus leista aplankyti ligoninėje gydomą šios šalies įgaliotąjį atstovą Jungtinėse Tautose Majidą Takht-Ravanchi, jeigu Teheranas paleis vieną iš kelių Irane kalinamų Amerikos piliečių.
 
Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi JAV valstybės departamento atstovu.
 
„Iranas pateikė JAV valdžiai atitinkamą prašymą, kuris buvo atmestas“, – sakė žurnalistams Valstybės departamento atstovas.
 
„Iranas jau kelerius metus neteisėtai kalina kelis JAV piliečius. Mes informavome Irano atstovybę, kad prašymas dėl vizito į ligoninę bus patenkintas, jeigu Iranas paleis vieną iš Amerikos piliečių“, – pareiškė jis.
Kaip papasakojo žurnalistams Irano atstovybės darbuotojai, vėžiu sergantis M. Takht-Ravanchi gydomas vienoje iš Niujorko klinikų.
 
Į Niujorką dalyvauti JT Generalinėje Asamblejoje atvykusios Irano delegacijos nariams Amerikos vyriausybė taiko judėjimo JAV teritorijoje apribojimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 06:03

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke (JAV) dalyvauja kasmetiniame globalios socialinės politikos lyderių forume „Concordia Annual Summit“, kuriame dėmesys sutelktas į moterų įgalinimą ir jų lyderystės skatinimą pasaulyje, visavertį dalyvavimą politikoje ir versle.  

Į aukšto lygio „Concordia“ forumą, didžiausią prasidėjusios Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos savaitės renginį, Prezidentė pakviesta kaip garbės viešnia, viena iš nedaugelio moterų šalies vadovių, 10 metų ėjusi prezidento pareigas ir penkerius metus vadovavusi Pasaulio moterų lyderių tarybai (CWWL).

Generalinės Asamblėjos savaitę startuoja JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio (UN Women) iniciatyva „Lygių teisių kartos ambasadoriai“ („Champions for Generation Equality“), kuri tęsia gegužę paskelbtą kampaniją, skirtą kartų lygybei ir moterų teisių į lygią ateitį įgyvendinimui („Generation Equality: Realizing women‘s rights for an equal future“).

Tai iniciatyva, kuria siekiama, kad teisė į darbą ir vienodą atlygį, teisė į mokslą ir sveikatos priežiūrą, dalyvavimą priimant visuomenei svarbius sprendimus iš deklaracijų pagaliau taptų tikrove, kad pokyčius pajustų kuo daugiau moterų.

Skatinti moteris veikti, bendradarbauti, priešintis pasenusiems stereotipams ir taip įgyvendinti iniciatyvą JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys kvies žymiausias savo srities moteris lyderes iš viso pasaulio.

Prezidentė yra pakviesta tapti viena pirmųjų iniciatyvos „Lygių teisių karta“ ambasadorių.    

Pasak Prezidentės, lygybė jau įtvirtinta daugelio šalių teisės aktuose, bet ne realiame gyvenime. Aktyviai bendradarbiaujant viso pasaulio lygiateisiškumo ambasadoriams pažanga vienoje srityje lemtų pažangą kitose, o visa tai, specialistų skaičiavimais, paspartintų globalų ekonomikos augimą dešimtimis trilijonų dolerių.

Moterų gebėjimai, poreikis augti kaip asmenybėms pernelyg dažnai atsimuša į pasenusių, tačiau gajų stereotipų lubas, nors išsilavinimu moterys lenkia vyrus. JT duomenimis, jų darbo užmokestis visame pasaulyje 23 proc. mažesnis nei vyrų ir, jeigu nebus imtasi ryžtingų priemonių, susilygins tik po 68 metų. Lietuvoje šis skirtumas siekia 13 procentų.

Prezidentė taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnis moterų aktyvumas ir lyderystė žymiai prisidėtų sprendžiant visam pasauliui aktualią problemą – smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai. Pastaruoju metu JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) akcentuoja kovą su smurtu darbo rinkoje – negailestingu moterų, kaip pigios darbo jėgos, išnaudojimu.  

Lietuvos dalyvavimas, sprendžiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo klausimus, bus ypač pastebimas artimiausiais metais, nes šių metų gegužę šalis pirmą kartą išrinkta į JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinį 2020–2022  m. laikotarpiui.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės biuro informacija
 
2019.09.24; 10:01

Niujorke netoli „Trump Tower“ ant 54 aukštų pastato stogo nukrito sraigtasparnis. EPA-ELTA nuotr.
Niujorko pareigūnai nustatė lakūno, kuris pilotavo sraigtasparnį, sudužusį pirmadienį Manhatano rajone, tapatybę. Kaip pranešė CNN, tai – Timothy`is McCormackas, kuriam piloto licencija buvo išduota 2004 metais.
 
Gautomis žiniomis, 2000 metais pagamintas sraigtasparnis „Agusta A109E“ priklausė italų verslininkui Danielei Bodiniui, nekilnojamojo turto bendrovės „American Continental Properties“ įkūrėjui. Kompanijos atstovai pareiškė užuojautą žuvusio lakūno šeimai. Pasak jų, T. McCormackas bendradarbiavo su kompanija pastaruosius penkerius metus.
 
Pirmadienį po vidurdienio vietos laiku T. McCormacko pilotuojamas sraigtasparnis nukrito ant 54 aukštų pastato stogo centrinėje Manhatano dalyje, netoli dangoraižio „Trump Tower“, kur, lankydamasis Niujorke, apsistoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
Kaip anksčiau pranešė JAV Federalinė aviacijos valdyba, šiame rajone aviacijos skrydžiai draudžiami. Skrydžiams uždarytos zonos skersmuo – 6,4 kilometro, ji apima visą centrinę Manhatano dalį. Pasak televizijos kanalo „News 1“, pirmadienį dėl lietaus ir rūko matomumas centrinėje Manhatano dalyje sudarė apie 1600 metrų, o apatinis debesų sluoksnis buvo maždaug 300 metrų aukštyje. Tokiomis oro sąlygomis sraigtasparniams, skraidantiems virš miesto, buvo uždrausta kilti į orą.
 
Per katastrofą sraigtasparnis užsidegė, vienas žmogus žuvo. CNN teigia, kad orlaivyje buvo tik T. McCormackas. Niujorko meras Billas de Blasio pabrėžė, kad tarp žmonių, buvusių pastate ir gatvėje šalia jo, aukų nėra. „Šįsyk nėra jokių įrodymų, jog tai buvo teroro aktas, Niujorkui niekas negresia“, – pareiškė miesto vadovas.
 
Ugniagesiai atskubėjo į incidento vietą per penkias minutes. Po pusvalandžio gaisras ant 54 aukštų dangoraižio stogo buvo užgesintas.
JAV prezidentas D. Trumpas tviteryje teigiamai įvertino tarnybų darbą.
Incidento aplinkybės tiriamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 07:37

JAV prokuratūra reikalauja mirties bausmės teroristui S. Saipovui, nužudžiusiam aštuonis žmones Niujorke. EPA-ELTA nuotr.

JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.

Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.

Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:35

Niujorkas mini 17-ąsias rugsėjo 11-osios išpuolių metines. EPA-ELTA nuotr.

Niujorke antradienį buvo pagerbtas bemaž 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolius, atminimas. Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.

17-ąsias išpuolio metines paminėjo aukų artimieji, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, prisimenantys išpuolį, iki šiol išlikusį daugiausiai aukų pareikalavusia paviene ataka, kada nors įvykdyta JAV teritorijoje.

Ceremonija vyko Nacionaliniame Rugsėjo 11-osios memoriale. Jos dalyviai du kartus – 8.46 val. ir 9.03 val. – nutilo tylos minutei. Tai konkretūs laikai, kai lėktuvai rėžėsi į šiaurinį ir pietinį bokštus.

Tarp ceremonijos dalyvių buvo ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew’ius Cuomo, JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley, dabartinis Niujorko meras Billas de Blasio bei jo pirmtakai Michaelas Bloombergas ir Rudy’is Giulianis.

„Ši diena nėra skirta sakyti kalboms ar kalbėti apie politiką. Ji susijusi su širdimi, – sakė Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus direktorė Alice’a Greenwald. – Turime būti vieningi – tai vienintelis būdas įveikti tokį didžiulį skausmą.“

Kaip jau yra tapę tradicija, aukų artimieji perskaitė ilgą sąrašą su žuvusiųjų vardais ir pasidalijo mintimis apie juos.

9.20 val. tylos minute aukas pagerbė ir Niujorko vertybinių popierių birža, o miesto gaisrinės tuo metu priėmė žuvusių darbuotojų artimuosius. Niujorko Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas patyrė didelių aukų – reaguodami į išpuolį žuvo 343 jo darbuotojai.

Be aukų, kurios žuvo per patį išpuolį, tūkstančiai gelbėtojų, statybininkų ir gyventojų dėl nuodingų dūmų poveikio vėliau susirgo įvairiomis ligomis, nemažai jų – nepagydomomis.

„Al-Qaeda“ kovotojai buvo užgrobę iš viso keturis lėktuvus. Trečiasis rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijos valstijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 08:00

Niujorkas mini 17-ąsias rugsėjo 11-osios išpuolių metines. EPA-ELTA nuotr.

Niujorke antradienį buvo pagerbtas bemaž 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolius, atminimas.

Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 08:00 

Trečiadienį Uzbekijos prezidentas pasiūlė pagalbą JAV institucijoms tiriant Niujorke įvykdytą išpuolį, kurio metu, kaip pranešama, Uzbekijos pilietis pikapu rėžėsi į pėsčiuosius, dviratininkus ir mokyklinį autobusą. Šio išpuolio metu žuvo 8 žmonės.

„Uzbekija yra pasiruošusi panaudoti visas pajėgas ir išteklius, kad padėtų tiriant šį teroristinį išpuolį“, – teigė prezidentas Šavkatas Mirzijajevas ir pareiškė užuojautą Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump).

Antradienį Niujorke, Manhatano rajone, 29 metų amžiaus Sajfulas Saipovas išnuomotu pikapu rėžėsi į pėsčiuosius ir dviratininkus, o paskui trenkėsi į mokyklinį autobusą. Teigiama, kad jis yra Uzbekijos pilietis, 2010 metais imigravęs į JAV. Floridos valstijoje, Tampos mieste gyvenantis užpuolikas pastaruoju metu buvo apsistojęs Naujajame Džersyje, kur ir išsinuomojo baltą pikapą. Jis per išpuolį pašautas ir sulaikytas.

Uzbekijos prezidento pranešime nebuvo oficialiai patvirtinta išpuolio vykdytojo tapatybė ir tautybė. Tačiau Š. Mirzijajevas pridūrė: „Smerkiame bet kokias ekstremizmo ir terorizmo formas ir demonstravimą. Šis negailestingas ir labai žiaurus nusikaltimas jokiu būdu negali būti pateisintas“.

JAV lyderis pavadino S. Saipovą „sunkiai sergančiu ir išprotėjusiu asmeniu“ ir pasmerkė išpuolį, nurodydamas griežtinti į JAV atvykstančių užsieniečių patikrą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.02; 00:02

Gruodžio 5 dieną Niujorko Pietų apygardos prokuroras Pritas Bharara apkaltino 49 buvusius ir esančius Rusijos diplomatus bei jų šeimos narius sukčiavimu, susijusiu su nemokamo medicininio aptarnavimo programa. Manoma, kad jie neteisėtai gavo nemokamą medicininę pagalbą už 1,5 mln. dolerių. Taip rašo The Wall Street Journal.

Kaip tvirtina prokuratūra, diplomatai sistemingai slėpdavo savo tikrąsias pajamas, kad jiems galiotų programa Medicaid. Tyrimo duomenimis, 2004–2009 metais Rusijos diplomatų šeimose Niujorke gimė iš viso 63 vaikai. 58 atvejais su gimdymu susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš nepasiturinčiųjų medicininio aptarnavimo programos sąskaitos.

Continue reading „Rusijos diplomatai Niujorke kaltinami sukčiavę“

„Ji – žavi šviesiaplaukė iš buvusios Sovietų Sąjungos, nuėjusi kelią – kaip pasakoje – nuo auklės iki turtingos Niujorko magnatės, turinčios vietą Guggenheimo muziejaus globėjų taryboje“, – rašo The Times apie buvusią Pamaskvio eksministro Aleksejaus Kuznecovo žmoną.

Dabar Žanos Bulok aktyvai įšaldyti, o ji pati kaltinama pagrobusi milijonus iš Rusijos valstybės, pažymi Ben Hoilas.

Kaip praneša Rusijos informacijos agentūra RIA Novosti, Gazprombank‘as įtikino Kipro teismą įšaldyti Ž.Bulok aktyvus visame pasaulyje, ir tokių pat priemonių ėmėsi Prancūzija ir Didžioji Britanija Virginijos salose.

Continue reading „Jane Bullock pagrobė „milijonus rusų pinigų“?“

Igoris Melechas (Igor Jakovlevič Melech) – kadrinis sovietų žvalgybos bendradarbis, pagautas su įkalčiais Niujorke, kur jis dirbo priedangoje kaip JTO sekretoriato bendradarbis.

Karinių vertėjų instituto auklėtinis Igoris Melechas vėliau dirbo instruktoriumi Karinėje diplomatų akademijoje, kurioje rengiami GRU – sovietų karinės žvalgybos – karininkai. 1958 metais buvo pasiųstas į Jungtines Amerikos Valstijas. Įsidarbino Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate.

Continue reading „Pagautas su įkalčiais Niujorke“

Vienas iš Žemutiniojo Manheteno kvartalų pavadintas Samiuelio Diksteino vardu. Tai buvęs JAV Atstovų rūmų narys ir valstijos Aukščiausiojo teismo teisėjas, praneša The New York Times tinklaraštyje žurnalistas Semas Robertsas (Sam Roberts).

„Išaiškėjo, kad S.Diksteinas buvo ir SSSR slaptas agentas“, – rašo autorius. Tiesa, kai Niujorko miesto taryba jo garbei taip pavadino kvartalą – o tai buvo prieš 50 metų – apie S.Diksteino dvilypį gyvenimą neįtarė net FTB.

Ketvirtajame dešimtmetyje S.Diksteinas garsėjo kaip radikalų persekiotojas. Jis buvo Antiamerikietiškos veiklos pakomitečio vicepirmininkas ir Imigracijos reikalų komiteto pirmininkas.

Bet dešimtmečio pabaigoje pagrindiniu S.Diksteino taikiniu tapo nacistai ir antiamerikiečiai, kurie pastariesiems simpatizavo. „Matyt, tokia pozicija turėjo patikti rusams“, – komentuoja autorius.

Continue reading „Niujorke tebėra sovietų šnipą menančių ženklų“

niujorkas_1

Kada nors ateityje, nuo globalizmo tamsiųjų metų sveikomis smegenimis išlikę istorikai gal parašys, jog 2009 metų rugsėjį pagaliau pratrūko pamažu augusi ir besiplėtusi šlykšti tironiško globalizmo votis. Tai turėjo pagaliau pastebėti net intelektualiniai tiesos pasaulio bailiai, bijoję pažiūrėti į akis realybei.

2009 -aisiais metais JTO asamblėjoje neišvengiamai kilęs sveiko proto ribose sunkiai įtalpinamas šurmulys dalinai išblaškė tautų laisvės išdavystę pridengusias „internacionalizmo“ JTO miglas. (Žiūr. SĄMOKSLAS PRIEŠ ŽMONIJĄ, 1975 m. V.Bražėno knygą.). Jau tada buvo nurodyta, jog Rytų ir Vakarų globalistai (pasaulinės valdžios kūrėjai) siekė ne savų valstybių interesų, o „Naujos Pasaulio Santvarkos“ įgyvendinimo branduolio sukūrimo. Ši JTO asamblėja nebesugebėjo nuslėpti planuojamos NPS tironijos tariamo neišvengiamumo. Jos tironiški nariai, vyravę asamblėjos nuotaikų iškėlime, aiškiai nušvietė juodos JTO – NPS tironijos ateitį.

Continue reading „Jungtinis beprotnamis Niujorke“