otis_paik

Paiko komitetas – tai Amerikos Kongreso Atstovų rūmų Tyrimo komisija, nagrinėjusi 1975 metais tarnybinius piktnaudžiavimus Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) ir Nacionalinėje saugumo agentūroje (NSA).

Neoficialiai komitetas buvo pavadintas savo pirmininko, demokrato nuo Niujorko Otiso Paiko (Otis Pike) garbei. Komiteto posėdžiuose per klausymus pirmą kartą buvo paviešinti itin slaptos Nacionalinio saugumo agentūros kai kurie veiklos aspektai.

Prieš prasidedant parlamentiniams klausymams, 1976 metų rugpjūtį komitetas paprašė NSA „įstatų“, kuriuose buvo apibrėžtos šios pagrindinės Amerikos elektroninio stebėjimo ir klausymosi tarnybos bendros funkcijos. Įstatai iš tiesų buvo slapta Nacionalinio saugumo tarybos 1952 metų direktyva apie NSA sukūrimą. Tačiau kongresmenų prašymas atsakymo nesulaukė.

Continue reading „Garsusis Otiso Paiko komitetas”

nehorosev_m

Du JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiai, pabėgę į SSSR, pakeitė „Šaltojo karo“ eigą. Iki gyvenimo pabaigos jie stengėsi grįžti namo…

Vunderkindai ir propaganda

Amerikos specialiųjų tarnybų istorijos tyrėjai rašo, kad Martinas ir Mičelas buvo save mylintys idealistai ir romantikai, kurie įsivaizdavo SSSR remdamiesi informacija iš Sovietų propagandinio žurnalo „Soviet Life“, o po pabėgimo nusivylė socialistine realybe.

Sovietinė propaganda tučtuojau savo stiliumi išnaudojo perbėgėlių atvirumą. Straipsnis apie spaudos konferenciją laikraštyje „Pravda“ išėjo su sprindžio dydžio antrašte „Dar viena Amerikos žvalgybos nesėkmė“. Laikraštis „Trud“ papasakojo apie įvykius antrašte „Nusikalstami Amerikos žvalgybos veiksmai“, o „Selskaja žizn“ – antrašte „Juodi Amerikos žvalgybos darbai“.

Continue reading „Slaptas Martino ir Mičelo kodas ( 2 )”

nehorosev_m

Du JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiai, pabėgę į SSSR, pakeitė „Šaltojo karo“ eigą. Iki gyvenimo pabaigos jie stengėsi grįžti namo…

Tokios svarbios pasaulio politikai spaudos konferencijos Žurnalistų Centrinių rūmų (rus. – CDŽ) Marmurinėje salėje niekada nebuvo – nei iki to, nei po to.

Daugiau kaip du šimtai žurnalistų iš viso pasaulio suėjo ten 1960 metų rugsėjo 6 dieną 11 valandą ryto. „Jau pusvalandį iki renginio pradžios išilgai Suvorovo bulvaro, nuo Arbato aikštės iki Nikitinskije vartų išsirikiavo virtinė vos ne visų pasaulio markių automobilių“, – tos dienos vakare pranešė laikraštis „Izvestija“. Visame rajone pusantro kilometro spinduliu aplink CDŽ patruliavo šimtai KGB bendradarbių civiliais drabužiais.

Continue reading „Slaptas Martino ir Mičelo kodas ( 1 )”

cercas_frenkas

Čerčio komitetas (Church Committee)JAV Senato Tyrimo komisija, nagrinėjusi Amerikos žvalgybos tarnybų piktnaudžiavimą. Čerčio komiteto posėdžiai vyko 1975–1976 metais.

Pavadinimas – pagal pirmininko, deputato demokrato nuo Aidaho valstijos Frenko Čerčio (Franck Church) pavardę.

Oficialiai komitetas vadinosi „Senato komitetas valstybės žvalgybos operacijoms nagrinėti“.

Ypatingą dėmesį Frenko Čerčio komitetas sutelkė į vidaus žvalgybos reikalus. Antai, prezidento Niksono administracijos sudarytam vadinamajam „Hiustono planui“ ir NSA vykdytai operacijai „Šamrok“ („Chamrock“). NSA bendradarbių liudijimai sužadino senatoriams audrą emocijų (ypač kai išaiškėjo, kad valstybė periminėjo privačius tarptautinius pranešimus pradedant nuo 1940 metų).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Frenko Čerčio komitetas”

nasa_emblema

Viktoras N. HamiltonasNacionalinio saugumo agentūros (NSA) bendradarbis, pabėgęs į Sovietų Sąjungą 1963 metais.

1957 metais V.N.Hamiltonas dirbo viešbučio koridoriaus darbuotoju Džordžijoje, kai JAV kariuomenės karininkas pasiūlė jam darbą NSA, įvertinęs tai, kad jis mokėjo arabų kalbą ir žinojo padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Tikroji V.N.Hamiltono pavardė buvo Hindali ir iki šeštojo dešimtmečio vidurio jis gyveno Libijoje. Ten jis susipažino su amerikiete, jie susituokė ir persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Hindali teisėtais pagrindais pasikeitė pavardę ir natūralizavosi kaip Amerikos pilietis.

Continue reading „Iki šiol neaišku, kaip V.N.Hamiltonas atsidūrė Maskvoje”

bamfordas_knyga

Džeimsas Bemfordas – rašytojas ir reporteris, kuris specializavosi žurnalistiniuose tyrimuose bei parašė knygą „Mįslių rūmai“ („The Puzzle Palace“, 1982).

Knyga buvo su paantrašte – „Apybraiža apie slapčiausią Amerikos specialiąją tarnybą“. Tai buvo pirmoji smulki ir autoritetinga ataskaita apie JAV Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA).

Džeimsas Bemfordas (James Bamford) – vienas iš nedaugelio visiškai nepriklausomų NSA ekspertų.

Dirbo prodiuseriu IBC News, buvo atsakingas už žurnalistinius tyrimus. Šaltojo karo metais užsiiminėjo šnipinėjimo problemomis, paskui kariniais nusikaltimais Bosnijoje.

Continue reading „Apybraiža apie slapčiausią Amerikos specialiąją tarnybą”

katia_zatuliveter01

Katios Zatuliveter, Britanijos parlamento deputato Mike’o Hancocko padėjėjos iš Rusijos, istorija vargu ar baigsis visaverčiu šnipinėjimo skandalu.

Pirmiausia ji nebuvo sučiupta su įkalčiais. Šaltiniai iš Britanijos kontržvalgybos MI 5 tik tvirtina, kad ji gali būti „miegantis agentas“, kitaip sakant, apkaltinti jos paslapčių perdavimu nepavyko. Paprastai tokia istorija atsitinka, kai iš kur nors pavyksta sužinoti šnipo pavardę, ir naudinga informacija tik pavarde ir apsiriboja.

Jeigu Zatuliveter būtų įklimpusi dėl klaidos, kurią pastebėjo Britanijos kontržvalgyba, tai būtų rimti jos šnipinėjimo veiklos įrodymai. Be to, tokiu atveju būtų žinomas ir jos kuratorius iš žvalgybos.

Continue reading „Šnipė Britanijos parlamente – perbėgelio pėdsakas?”