Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, – paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Tokiu KT sprendimas nuvylė išeivijos atstovus, tačiau išsižadėti savo Tėvynes išeivija nesiruošia.
„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras Jonas Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, kad išeivija, nepaisant jai nepalankaus sprendimo, niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais basanavičiais Lietuvai!“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.
Pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties.
„Mes gerbiame Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manome, kad Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai, prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą. PLB nuomone, norint, kad referendumas pasisektų, turi būti paskirta atsakinga institucija, bei skirti pakankami resursai (žmogiškieji ir finansiniai). Taip pat šis klausimas neturi tapti tik PLB galvos skausmu. Tačiau visu svarbiausia, šie dalykai turi būti padaryti čia ir dabar, nes paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko“ – sakė PLB pirmininkė D. Henkė.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas referendumu keisti Konstituciją yra beveik neįmanoma, kadangi „už” turi balsuoti daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių žmonių (ne atėjusių balsuoti).
Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus išplatino laišką:
Brangieji,
Jūs nesate abejingi valstybės likimui, todėl gal galima Jus pakviesti į labai svarbią talką? Lietuvos demografinė būklė mums visiems gerai žinoma. Jūsų dėmesiui siunčiu 2015 m. pasirašytą Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos. Jis suteikė vilčių, kad viršūnės suprato atsakomybę, ir prasidės permainos. Juolab kad rinkimų metu visos partijos pripažino padėties rimtumą ir žadėjo permainas.
Filosofas Krescencijus Stoškus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet jau praėjo 20 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Pasikeitė Seimo sudėtis. Buvo galima tikėtis, kad naujoji jėga kuo greičiau imsis darbo. Nes abu valdančiųjų partijų lyderiai šį susitarimą yra pasirašę. O praėjusiais metais emigracijos srautai tik augo.
Tačiau sutartis iki šiol tebeguli stalčiuje. Ir galbūt iki tol gulės, kol neliks kam jos iš ten ištraukti. O jos labiausiai reikia šiandien ne tik valstybės ateičiai užtikrinti, bet ir pačioms partijoms išlikti. Ekspertai ir opozicija kasdien bado pirštais, kad naujoji politika neturi krypties.
Ar gali būti svarbesnė užduotis už tautos, jos atminties, kalbos ir visos kultūros išsaugojimą? Bet tik mums taip atrodo. Iš daugybės pokalbių su Seimo nariais tenka girdėti, kad demografijos ir emigracijos tema viršūnės tiesiog vengia kalbėti. Net daugiau – visi bijo jos imtis lyg karštos geležies.
Kaip būtų nuostabu, jeigu kiekvienas iš Jūsų sutiktų atskiru skambučiu, laiškeliu ar pokalbiu priminti Seimo nariams, o ypač viršūnėms tokios sutarties buvimą, paraginti ar padrąsinti tolesniems žingsniams, o gal ir paklausti, ką jie ketina daryti su šia sutartimi. Būtų gerai, jei į pagalbą pakviestumėte ir daugiau talkininkų. Galima garantuoti, kad be šios talkos, naujieji politikai su savo negalia nesusidoros.
Turiu vilties, kad tai nebus šauksmas tyruose. Pagelbėdami jiems, padėsime savo vaikams, anūkams ir proanūkiams. Ar gali būti šiandien kas svarbiau ir kilniau, kaip pastangos stabdyti ėjimą į nebūtį.
Linkiu įkvėpimo. ,Būkite laimingi!
Jūsų bendrakeleivis Krescencijus Stoškus
x x x
Į šį pagalbos šauksmą žaibiškai reagavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, kovo 8 d. Seimo Konstitucijos salėje surengęs diskusiją „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“ (deja, tai tik sutapimas).
Keistokas pavadinimas: galima pagalvoti, kad kažkas kėsinasi į svetur gyvenančių lietuvių Lietuvos pilietybę. Ne kažkas, o Jungtinė Karalystė po šalies sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos sudėties! „Lietuva gali per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Jungtinės Karalystės pilietybę“, – rašoma minėtos diskusijos programoje.
„Skubėti imtis veiksmų turime dėl BREXIT, dėl mūsiškių padėties Jungtinėje Karalystėje. Jau dabar darbdaviai prašo geriausių darbuotojų susitvarkyti rezidentų statuso dokumentus, o tai yra pirmas žingsnis atsisakant lietuviškos pilietybės“, – skaitome LK-TS tinklaraštyje.
Tikri bjaurybės tie anglai. Reikia skubiai reaguoti ir brangiems mūsų tautiečiams suteikti dvigubą pilietybę. Kitos išeities nėra. Jeigu nesuteiksime – lietuviai tiesiog nusispjaus į Lietuvos pilietybę.
Po minėto Konstitucijos salėje įvykusio renginio konservatoriai pateikė jo santrauką, iš kurios galima susidaryti nuomonę, kad diskusijoje dalyvavo tik Ž.Pavilionis, A.Kubilius, A.Anušauskas ir S.Šedbaras.
Kad nepaminėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, Jungtinės karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės – tiek to, nesunku atspėti, ką jos kalbėjo, bet nutylėtas ir profesorius, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. O iš tiesų, man regis, vien jis (o ne A.Kubilius) turėjo būti cituojamas, na dar Justinas Jarusevičius, Harvardo teisės mokyklos alumnas, Motieka ir Audzevičius kontoros vyr. teisininkas.
Kalba prof. Vytautas Sinkevičius
Keliom nuotrupom bandysiu papildyti labai tendencingą konservatorių pranešimą spaudai apie įvykusią diskusiją.
Mane prajuokino diskusijai vadovavęs žurnalistas E.Jakilaitis. A.Kubilius bando įrodyti, kad iš tiesų niekuo nesiskiria lietuviai, užsienyje atsidūrę iki 1990-ųjų nuo tų, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990-ųjų. V.Sinkevičius replikuoja: skiriasi tuo, kad pirmieji bėgo nuo okupanto, nuo mirties, o antrieji…
E.Jakilaitis, labai mėgstantis pademonstruoti savo erudiciją, profesorių papildo: visokių buvo, išvykusių po 1990-ųjų – ir kriminalinių nusikaltėlių, žmogžudžių, reketuotojų, ir korumpuotųjų…
Argi nejuokinga: dabar tokiems būtinai reikia suteikti teisę į dvigubą pilietybę, t.y. be jokių pastangų, be jokių pareigų naudotis Lietuvos piliečio teisėmis. Antra vertus, pasak Vaižganto, net padliecus lietuvius reikia globoti. Reikia bandyti papirkti, kad jie labai neburnotų ant Lietuvos, netaptų Rusijos penktąja kolona. Šis pastebėjimas priklauso Ž.Pavilioniui. Geležinis argumentas pataikauti net nusikaltėliams. Kiek teko girdėti iš užsieniuose pabuvojusiųjų, lietuviai ir dabar, dar nepraradę Lietuvos pilietybės, kiekviena proga niekina savo tėvynę.
Diskusijoje beveik kiekvienas kalbėtojas net išraudęs (kaip A.Kubilius) bandė ieškoti landų, kaip apeiti, apgauti, pagaliau įtikinti tą nelemtą Kostitucinį Teismą, visų bėdų bėdą. Vieną kartą jis turėtų peržiūrėti savo doktriną, nes referendumas – blogai. Referendumas arba neįvyktų, nes labai aukštai iškelta kartelė, arba piliečiai nesutiktų visokiems išvykėliams pataikauti. Dviguba pilietybė ir dviguba W – daugiau problemų A.Kubilius nemato.
Nereikia KT daryti liaudies priešu. Reikia referendumui sudaryti palankias sąlygas. Internetinis balsavimas turi būti įteisintas (J.Bernatonis). Internetinis balsavimas nieko neišspręs, prancūzai atsisako internetinio balsavimo. Lietuviai nepavirs penktąja kolona (A.Anušauskas). Jokiu būdu negalima žeminti referendumo kartelės (S.Šedbaras). Lietuvos lenkai turėtų gauti dvigubą pilietybę (R.Tamašunienė). Dviguba pilietybė Lietuvos lenkams, Lietuvos rusams, Lietuvos žydams. Gražu!
Iš Lietuvos emigravę lietuvai atkakliai siekia išsaugoti Lietuvos pilietybę, bet pilietinės pareigos balsuojant vengia (A.Armonaitė).
Ar ne Dalia Henke prasitarė, kad yra manančių, jog dvigubos pilietybės suteikimas ne sustabdys, o tik paskatins dar didesnę emigraciją. Vienas iš taip manančiųjų esu aš. Kol galioja dabartinis pilietybės įstatymas, dalį ketinančų emigruoti jis sulaiko, o išvykusiuosius verčia pagalvoti apie sugrįžimą į gimtinę. Ne visi emigrantai yra kosmopolitai, daugelis jų nuoširdžiai ilgisi Tėvynės. Dviguba pilietybė stimulą sugrįžti panaikins. Todėl aš remiu ne A.Kubiliaus, ne Ž.Pavilionio poziciją žūt būt kuo greičiau nekonstituciniais būdais, ne referendumo keliu palengvinti emigrantų gyvenimą, o profesoriaus V.Sinkevičiaus išmintingus, ne kartą girdėtus, pasisakymus šiuo klausimu. Jis irgi mano, kad reikia kažką daryti, bet prisilaikant Konstitucijos. Tautos valią reikia gerbti, kokia ji bebūtų.
Liūdna, kad politikai mato tik vieną kelią sustabdyti arba bent pristabdyti tautos išsivaikščiojimą. Šią diskusiją vertinu kaip kai kurių Seimo narių siekį atkreipti į save dėmesį: mes dirbame, mums rūpi tautos likimas, mes matome išeitį. Nė velnio! Anokia čia išeitis išsaugoti Lietuvos piliečius de jure. Jų mums reikia de facto. Dar kartą perskaitykite Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos ir imkitės kompleksinių veiksmų. Dviguba pilietybė – ne panacėja. Praėjo 20 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, o emigracijos srautai tik augo.
Kovo 8 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo nario Žygimanto Pavilionio pastangomis rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.
Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Renginio rengėjų teigimu, Lietuvos piliečiai užsienyje vis dažniau atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Pasak renginio rengėjų, tai yra ypatingai svarbu po 2016 m. Jungtinės Karalystės, kurioje šiandien gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Esą yra paskaičiuota, kad vien dėl „Brexit“ Lietuva gali per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, kurie atsisakys Lietuvos Respublikos pilietybės vardan teisės būti Jungtinės Karalystės piliečiais.
Šios diskusijos rengėjai klausia: Ar pilietybės atsisakymas yra vienintelė išeitis? Kaip galime užtikrinti pilietybės išsaugojimą? Ar atsiras tam politinė valia?
Šiuos klausimus ir ketina aptarti diskusijos dalyviai – Seimo nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai ir teisininkai. Diskusijai vadovaus žurnalistas, LRT laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Programa
10.00 val. Pirmoji dalis.
Pranešimai:
Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė;
Dalia Asanavičiūtė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė;
Justinas Jarusevičius, Harvardo teisės mokyklos alumnas, Motieka ir Audzevičius kontoros vyr. teisininkas.
11.00 val. Antra dalis. Diskusija.
Dalyviai:
Rima Baškienė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja;
Juozas Bernatonis, Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas;
Gediminas Kirkilas, Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas;
Seimo narė Aušrinė Armonaitė;
Seimo narė Dovilė Šakalienė;
Seimo narys Andrius Kubilius;
Seimo narys Žygimantas Pavilionis;
Seimo narys Stasys Šedbaras;
Kiti pageidaujantys pasisakyti renginio dalyviai.
12.00 val. Pabaiga.
Registruotis į šį renginį reikia iki kovo 7 d. 12 val. el. paštu albert.komar@lrs.lt
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija „Nemunas“ paminėjo 107-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Šoka Argentinos lietuviai.
Ši draugija yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste. „Nemuno“ draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę „Imigrantų“ mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus.
Nuo pakylos žodį tarė Jorge Nedela – Berisso miesto savivaldybės meras, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus. Taip pat kalbėjo Susivienijimo Lietuvių Argentinoje (SLA) valdybos atstovas Raul Stalioraitis, Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas“ valdybos pirmininkas Raúl Petronis, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenės karalienė, Evelin Melnesiuk Gabriunaite (Gabriūnaitė) ir vaikų karalienė Agustina Volpe Grilauskas (Grilauskaitė).
Argentinos lietuvaitė.
Lietuvių draugija „Nemunas“ gavo specialius sveikinimus iš Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų Departamento generalinio direktoriaus Vytauto Pinkaus, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Dalios Henkės, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių ansamblių „Grandinėlės” ir „Miestelėnų“ meno vadovės Lietuvos kultūros žymūnės Zitos Rimkuvienės, tautiškos kapelijos „Sutaro“, Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijų pirmininko prelato Edmundo J. Putrimo.
Pasirodymą pradėjo vaikų šokių grupė „Skaidra“, kuriai vadovauja Romina Fourment Kalvelis (Kalvelyte) ir Marianela Siperka (Siperkaitė) ir Mailen Machado. Šita grupė buvo įkurta 1971 metais, o joje šoka daugiau nei 20 vaikų nuo 2 iki 12 metų. Su džiaugsmu ir entuziazmu vaikai sėkmingai pasirodė.
Šventės akimirkos
Vėliau koncertavo jaunųjų šokių grupė „Nemunas“, šoko naujus šokius, „Nemunas“ yra šokęs visoje Argentinoje, taip pat Kanadoje 2000-aisiais metais per Pasaulio Šokių Šventę. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Žiūrovai sveikino šokėjus už gražius tautinius šokius.
Per vakarienę koncertavo Senjorų kolektyvas “Griaustinis”. Po koncerto ir pasisakymų, Esteban Dulke, „Nemuno“ draugijos valdybos vardu, susirinkusiems tarė atsveikinimo žodį. „Nemuno“ gimtadienis baigėsi visiems stovint ir dainuojant Ilgiausių Metų.
Nauja Lietuvių Bendruomenės karalienė
Ta pačia proga, per „Nemuno“ lietuvių draugijos jubiliejų, Argentinos lietuvių kolonija išsirinko savo karalienę. Ja tapo Marianela Siperka (Siperkaitė).
Marianela Siperka (Siperkaitė) atstovaus lietuvių bendruomenę „Imigrantų šventėj“. Berisso yra Buenos Aires provincijos Imigrantų sostinė, įmigrantų šventėje galima išvysti 20 tautų. Čia kasmet, rugsėjį, švenčiama Imigrantų šventė (Fiesta Provincial del Inmigrante), kurioje Berisso mieste gyvenančios tautos pristato savo kultūrą.
2016-ųjų liepos 30-ąją (šeštadienį) Vilniuje startuoja žygio, skirto Lietuvos šimtmečiui, pirmasis etapas „Baltoscandia 2016“, kurį tiesiogiai transliuos LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“.
O dvyliktą valandą ekspedicijos dalyviai jau svečiuosis Kaune ir dalyvaus konferencijoje, kuri vyks Vytauto Didžiojo universitete.
Žygį per pasaulį „Misija Lietuva 100“ organizuoja „Klajūnų klubas“, Lietuvos geografų draugija, viešoji įstaiga „Baltoskandijos akademija”, Lietuvos žurnalistų sąjungos kelionių ir pramogų klubas.
„Pirmosios mūsų ekspedicijos tikslas yra priminti kaimynams apie artėjantį garbingą Lietuvos šimtmetį, mūsų, kaip Baltoskandijos valstybės, įvaizdį Baltijos bei Skandinavijos šalyse, vienyti pasaulio lietuvius, – sako žygio dalyvis, LŽS kelionių ir pramogų klubo pirmininkas, V.Kudirkos premijos laureatas Gerimantas Statinis. – Kviečiu kolegas kauniečius žurnalistus savo skaitytojams, klausytojams, žiūrovams pranešti apie prasidedantį mūsų žygį, priminti prof. Kazį Pakštą (1893 – 1960), kuris buvo garsus Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos pradininkas”.
Ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ konferencijos Kaune programa:
Vytauto Didžiojo universitetas, S. Daukanto g. 25, III a. Pasaulio lietuvių bendruomenės menė.
2016 m. liepos 30 d.
12.00 – 12.15 – Kauniečių sveikinimo žodis
12.15-12.40 – Prof. Kazio Pakšto asmenybė ir Baltoskandijos idėja
Arūnas Bliūdžius – Všį| „Baltoskandijos akademija“ direktorius, Genovaitė Kynė – Lietuvos geografų draugijos prezidentė
12.40 -13.00 – Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ I-oji ekspedicija „Baltoscandia 2016“
Gintautas Babravičius – ekspedicijos vadovas, Všį „Klajūnų klubas” prezidentas
13.00 – 13.20 – Prof. Kazio Pakšto idėjos po VDU skliautais Arūnas Antanaitis – VDU Lietuvių išeivijos instituto istorikas
Jonas Ignas (Juan Ignacio Fourment) Kalvelis, buvęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos atstovas Pietų Amerikoje, dalyvaus Argentinos politikos gyvenime. Beriso miesto savivaldybės mero dr. Jorge Nedela siūlymu jis išrinktas Beriso miesto savivaldybės užsienio bendruomenių departamento koordinatoriumi.
Pareigų perdavimo ceremonija surengta gegužės 26 dieną Beriso Kultūros rūmuose, joje dalyvavo atstovai iš visų užsienio bendruomenių.
Sveikinimo raštus atsiuntė Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius, PLB pirmininkė Dalia Henke, PLB Sielovados ir Pietu Amerikos lietuvių reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas ir kiti.
Šių pareigų tikslas – skatinti, koordinuoti, padėti ir paremti visas užsienio bendruomenes, gyvenančias Berise, dirbti su jaunimu, organizuoti ansamblių koncertus ir kitas veiklas.
Štai ką Jonas Ignas Kalvelis pasakoja apie Beriso miestą, jame veikiančią lietuvių bendruomenę ir kasmetinę „Imigrantų šventę“:
„Berisas – miestas Argentinoje (Pietų Amerika), Buenos Airių provincijoje, La Platos miesto aglomeracijoje (Gran La Plata), jis išsidėstęs 67 km į pietryčius nuo Argentinos sostinės Buenos Airių. Berisas įkurtas 1871 metais ir pavadintas Juano Berisso garbei. Tai administracinis centras, turintis 95, 5 tūkst. gyventojų.
Kiekvienais metais rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Beriso mieste vyksta „Imigrantų šventė“. Į šventę susirenka daugiau nei 90 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Paskutinės šventės metu Lietuvių Draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas ir patiekalus.
Berise veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių. Beriso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „imigrantų sostine“. Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narė ir nuo 1977-ųjų kiekvienais metais organizuoja „Imigrantų šventę“.
Kaip jau minėta, dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt imigrantų bendruomenių.
Nuotraukos centre: Jonas Ignas Kalvelis, buvęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos atstovas Pietų Amerikoje.
2015 m. sausio 13-18 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XVIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir tuo pačiu metu, sausio 16-18 dienomis, vyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjunga (U.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdybos nariais.
Kodėl tiek daug lietuvių emigruoja iš Lietuvos? Ką padaryti, kad jie nenutrauktų ryšio su tėvyne, telktųsi lietuvių bendruomenėse, o geriausiai – kuo skubiau sugrįžtų? Tokie ir daug panašių klausimų ir diskusijų per pastarąjį dešimtmetį vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos posėdžiuose, kuriuose ir man teko dalyvauti.
Pradžioje šie klausimai buvo keliami visų pirma PLB suvažiavimų metu. Keliolika metų stebint procesus lietuvių bendruomenėse ryškėjo vykstantys pokyčiai. PLB suvažiavimuose vis rečiau buvo matyti „senosios“ emigracijos atstovų veidus, o vis dažniau „jaunosios“ kartos atstovus. Žinoma, tai natūralus procesas, kartų kaita. Tačiau besikeičiant bendruomenių lyderiams, keitėsi ir diskusijų tematika.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos narių posėdis su Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėmis
Šių metų balandžio mėn. įvyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Valdybos narių posėdis su Argentinos, Urugvajaus ir Brazilijos Lietuvių Bendruomenėmis. Posėdyje buvo aptartas svarbiausias tikslas – stiprinti ryšius tarp Pietų Amerikos Lietuvių Bendruomenių ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės.
Pirmasis posėdis įvyko balandžio 20 d. Aušros Vartų lietuvių parapijoje Avellanedoje, kuriame dalyvavo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas Prelatas Edmundas Putrimas ir PLB Valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB-ALOST) atstovais.
Iš ALB-ALOST organizacijųį posėdį atvyko: „Nemuno“ Lietuvių Draugijos, Susivienijimo Lietuvių Argentinoje (SLA), Argentinos Lietuvių Centro (ALC), „Laisvos Lietuvos“, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos (ALJS), lietuviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania – Lietuvos Aidai” ir Aušros Vartų parapijos pirmininkai ir atstovai.
Antrasis posėdis įvyko balandžio 21 d. Urugvajuje – Lietuvių Kultūros Centre Montevidėjaus mieste, Cerro rajone. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis ,,Nuestra Señora de Fátima” lietuvių parapijoje. Mišias aukojo Prelatas Edmundas Putrimas kartu su vietiniais kunigais Jorge Crobara ir Antonio Ocaña. Po Šv. Mišių lietuviai pademonstravo Velykų margučius, tokiu būdu pristatydami visiems parapijiečiams lietuviškas Velykų tradicijas.
Po to įvyko pietūs Lietuvių kultūros draugijoje, į kuriuos susirinko bendruomenės nariai. Per ceremoniją sveikinimo žodį tarė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas. Visus susirinkusius taip pat pasveikino PLB Valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Pietų metu buvo paminėtas prieš 60 metų įkurto lietuvių katalikiškojo choro „Aidas“ jubiliejus .
Urugvajuje Prelatas EdmundasPutrimas ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis susitiko su Garbės Konsule Urugvajuje – Cecilia Hernández Svobaite ir aptarė bendruomenės veiklos ateities planus.
Balandžio 27 ir 28 d. įvyko PLB posėdis San Pablo (Brazilijoje), lietuviškame regione „Vila Zelina“. Jis vyko „Švento Juozapo“ lietuvių parapijos salėje, kur dalyvavo atstovai iš Brazilijos Lietuvių Sąjungos, Brazilijos Lietuvių Bendruomenės, Brazilijos Lietuvių Romos Katalikų Šv. Juozapo Bendruomenės, Brazilijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos, „Nemuno“ ir „Rambyno“ šokių ansamblių.
Sekmadienį įvyko Šv. Mišios „Švento Juozapo“ lietuvių parapijoje Vila Zelinoje. Šv. Mišias aukojo Prelatas Edmundas Putrimas. Prelatas Edmundas Putrimas kartu su Juan Ignacio Fourment Kalveliu susitiko su generaline konsule San Paule Laura Guobužaite ir jos patarėju Andriumi Pauga bei aptarė iškilusias aktualias temas Pietų Amerikos lietuviams.
Juan Ignacio Fourment Kalvelis turėjo progą susitikti su Garbės Konsulu San Paule – Francisco Ricardo Blagevitch ir papasakoti apie bendruomenės veiklos ateitį.
Pagrindinės diskutuotos temos
Diskusijų metu Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje buvo pagerbti mirusieji bendruomenės nariai; kalbėta apie tolimesnę studentų galimybę studijuoti Lietuvoje ir Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje.
Šiai temai skirtas ypatingas visų dalyvių dėmesys, nes labai svarbu yra, kad šiuolaikinis jaunimas siektų ir turėtų galimybes mokytis lietuvių kalbos. Daugelis Pietų Amerikos lietuvių organizacijų atstovų mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, tapo lyderiais ir turi patirties lietuviškos veiklos darbuose.
Kita tema – auganti krizė – lietuvių narkotikų gabenimo ,,mulai”. Taip pat buvo svarstomi ateities planai apie XVI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą (PALJS), kuris įvyks 2013 m. liepos 17-21 dienomis San Paule, Brazilijoje.
Būtina pabrėžti, kad Suvažiavimas rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyks jaunimas ir iš Lietuvos (apie 100 dalyvių). Pasaulio jaunimo dienos vyks 2013 m. liepos 22 – 28 dienomis Rio de Žaneiro mieste, kartu su Popiežiumi ir jaunimu iš viso pasaulio.
Taip pat buvo skatinamas Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės dalyvavimas Pasaulio Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavimuose, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimuose ir jaunimo XIV-ame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, vyksiančiame Jungtinėje Karalystėje.
Aptarta dar viena labai svarbi tema – Lietuvos Respublikos ambasados Argentinoje uždarymas. Argentinos lietuviai teigia apgailestaujantys dėl tokio Lietuvos valdžios sprendimo ir pabrėžia, kad ši netektis stipriai paveiks lietuviškų draugijų veiklą ir nuotaikas.
Suteikta informacija apie Lietuvių dainų šventę „Čia – mano namai“, kuri įvyks2014 m. Lietuvoje.
Buvo diskutuojama Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimų, kurie vyktų kiekvienais metais Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje, galimybė ir siekiamybė. Suvažiavimų tikslas – bendrauti ir bendradarbiauti su visomis lietuvių bendruomenėmis, išlaikyti lietuvybę, skleisti ir skelbti Lietuvos vardą Pietų Amerikoje.
Nėra pasaulyje tautos ar valstybės, kuri neturėtų išeivių. Savo kraštą žmonės palieka dėl įvairiausių priežasčių, bet pagrindinės yra politinės, religinės, ekonominės.
Lietuvos išeiviją galima suskirstyti į tris periodus. XIX amžiaus pabaigoje bei prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo išvykusius vadiname pirmaisiais arba pirmosios bangos išvykėliais, kurie kraštą paliko dėl Rusijos carų priespaudos ir išnaudojimo, privalomos tarnystės caro kariuomenėje, kartais 15 ir daugiau metų.
Tauta išsivaikščioja, miesteliais, miestais kasmet patraukia Baltijos keliu laimės ieškoti, į visuotinės gerovės šalis vergauti arba (gydytojai, mokslininkai, menininkai) pasipinigauti, o valdžia abejingai tyli ir skuba prisikimšti pilvą ir kišenes. Nėra reikalo čia pasakoti skaičiais, kas, kodėl, kiek, į kur masiškai bėga iš Lietuvos.
Žiniasklaida daug kartų apie tai pasakojo, kalbėjo su išvykstančiais, išvykusiais, net sugrįžusiais… Vaizdelis nekoks, bet valdžiai jis dar, matyt, nepakankamai šiurpus, kad ji bent pirštą pajudintų. Jai patinka, kad esame Europos, gal net pasaulio rekordininkai. Nė viena tauta taip nebėga iš savo namų, kaip lietuviai, nė vienos valstybės valdžia nėra tokia abejinga tautai, kaip Lietuvos valdžia.
Bet valdžia – dar ne tauta, tik tautos išrinktieji (deja!). Jeigu jie nusisuko nuo tautos, reikia tautai, dar namie pasilikusiai jos daliai, neabejingai savo likimui, kažką daryti.
„Aušra“:Prieš kelis mėnesius Lietuvos Respublikos Užsienio lietuvių departamente pradėjote eiti ambasadorės ypatingiems pavedimams – ryšiams su Pasaulio Lietuvių Bendruomene – pareigas.
Kokie Jūsų veiklos prioritetai?
Ambasadorė Gintė Damušytė: Mano prioritetas – priartinti dalykinius ryšius su Pasaulio Lietuvių Bendruomene: ne tik su atstovybe Lietuvoje, bet ypač su PLB Valdyba. Su PLB Valdybos pirmininke Danguole Navickiene jau kalbėjomės apie galimus bendrus projektus ir aptarėme, kaip sieksime juos įgyvendinti.
Lapkričio pabaigoje su darbo vizitu vykstu į Vašingtoną susitikti su mano kolega Jungtinių Valstijų Valstybės departamente. Ten egzistuoja panaši pareigybė kaip mano – žinoma, platesne apimtimi. Tai Valstybės sekretorės specialusis atstovas globalinėms partnerystėms. Prie šio susitikimo su JAV pareigūnu esu pakvietusi prisijungti PLB pirmininkę, taip pat su mumis susitikime dalyvaus Amerikos ir Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkės.
Paprasto recepto, kaip pagerinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veiklą, nėra.
Tačiau esu įsitikinęs, kad PLB dabartis ir ateitis priklausys nuo Lietuvos valstybės politikos ir jos priimamų sprendimų. Jeigu Lietuvos institucijos manys, kad sprendžiant su užsienio lietuviais susijusius klausimus PLB reikalinga, tai PLB išliks, jeigu ne – tai išnyks.
Todėl šiandien, šiek tiek provokuodamas, retoriškai paklausiu: ar PLB dar reikalinga? Vienas iš svarbiausių tikslų, dėl kurių ji buvo įkurta – padėti atgauti Lietuvai nepriklausomybę – jau pasiektas. Belieka kita užduotis – padėti užsienio lietuviams išsaugoti tautinę tapatybę. Tačiau lyginant su pirmąja užduotimi, tai jau ne toks svarbus uždavinys, o jį vykdyti (kas natūralu) vis labiau imasi Lietuvos valstybė.
Argentinos lietuvių draugija „Nemunas“ paminėjo savo 103-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija “Nemunas” yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste.
“Nemuno” draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę “Imigrantų” mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę, buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus. Nuo pakylos žodį tarė Guillermo Di Giácomo – Berisso miesto savivaldybės sekretorius, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus.
Dvi dienas dalyvavau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XIV Seimo posėdžiuose. Norėjau iš arčiau pamatyti ir išgirsti žmones, kurie ne Lietuvoje gyvena Lietuva, stengiasi išlikti lietuviais, lietuviais išauginti savo vaikus ir vaikaičius, visokeriopai padeda toli esančiai savo Tėvynei.
Dažnai pagalvoju: kokia šiandien būtų Lietuva, jeigu karo pabaigoje inteligentija nebūtų pabėgusi į Vakarus, o būtų atsidūrusi Sibire, kaip jos dalis ten atsidūrė 1940-aisiais ir 1941-aisiais? Ne iš PLB Seimo nario Rimanto Dirvonio žinau, ką Amerikos lietuviai darė, kad neišnyktume iš pasaulio žemėlapio, taptume laisvi.
Valdybos veiklos ataskaitą rasite ir galite paskaityti „Pasaulio Lietuvio“ specialiam leidinyje PLB Seimui. To Jums nekartosiu. Mano pranešime noriu Jums pateikti tą, ką Jūsų naujai išrinkta PLB valdyba turės adresuoti. Žinoma, dar iškils kitų reikalų, kurių mes šendiena dar nepramatome.
Pilietybė. Nors dabartinis Seimas priėmė naują pilietybės įstatymą 2010 m.gruodžio 2d., kuris įsigaliojo 2011 m. balndžio 1 d., šiame įstatyme yra daug trukumų ir svarbiausiai nepatenkina daugumos emigrantų, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atstatymo ir įsigyjo kitos tautos pilietybę. Pilietybės įstatymo patobulinimus, pakeitimus turės adresuoti naujai išrinktas LR Seimas. Jei Seimas turės politinės valios, šis įstatymas gali būti pataisytas.
Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sajungos valdyba (PLJS) informuoja, kad 2012 m. sausio 11 – 15 dienomis Montevideo mieste, Urugvajuje, vyks „XV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas 2012 m.“ (P.A.L.J.S. 2012 m.).
PALJ Suvažiavimas yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (P.L.B.) projektas. Renginį organizuoja Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjunga (ULJS) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba, ilgamečiu Sielovados reikalų komisijos pirmininku ir Lietuvos vyskupų konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams, Prelatu Edmundu Putrimu (PALJ Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas).
Jaučiuos pasimetęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) sukeltų ginčų dėl LR pilietybės logikos dulkėse. Manyčiau, Lietuvai atkovojus nepriklausomybę ir lietuviams – Tėvynę, turėjo pasikeisti ir buvusios išeivijos bendravimo su Lietuvos valstybe forma ir būdai.
Atsistačius valstybei užsieniuose, Vyriausiasis Lietuvai Išlaisvinti Komitetas (VLIK-as) sustabdė veiklą užsienyje, veikę diplomatai perėjo LR UR ministerijos žinion.
Dalis mūsų tautiečių atsidūrė užsieniuose kaip bėgliai nuo priespaudos jau Rusijos caro okupacijos laikais. Dviejų pasaulinių karų ir kelių priešų okupacijų pasėkoje užsieniuose atsidūrė net kelios pabėgėlių nuo priespaudos kartos.
