Išrinktajam JAV prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui pavyko radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose, pareiškė komentaruose leidiniui „Gordon“ rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

Rusijos politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis.

Išrinktojo JAV prezidento respublikono Donaldo Trumpo abejonės, ar už kibernetinių atakų prieš demokratų partijos serverius slypi Kremlius, gali iš esmės pabloginti kolegų iš Respublikonų partijos požiūrį į jį.

Tokią kategorišką nuomonę komentaruose leidiniui „Gordon“ išsakė rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

„Trumpui pavyko tai, ko mes su jumis net nesitikėjome, – radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose. Jeigu Trumpas tęs savo kvailystes, tos nuotaikos tik stiprės. Trumpas paprasčiausias subingalvis, jeigu mano, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius! Jau atleiskite už tokią leksiką. Po to kiekvienam respublikonui kils mintis: būtų žymiai geriau, jei JAV prezidento kėdėje atsidurtų ne Trumpas, o jo viceprezidentas Maiklas Pensas“, – pažymi Piontkovskis.

Jo nuomone, naftos kompanijos ExxonMobil vadovo Rekso Tilersono kandidatūrai į JAV valstybės sekretoriaus postą Amerikos senatas nepritars.

„Galiu garantuoti: ponas Tilersonas, RF prezidento Vladimiro Putino apdovanotas Draugystės ordinu ir pretenduojantis į JAV valstybės sekretoriaus postą, nebus patvirtintas Senate. Ir jei apie Trumpo apkaltą kol kas galima kalbėti būsimuoju laiku, tai jau dabar galima tvirtinti: savo nuolatiniais proputiniškais pasisakymais Trumpas neįtikėtinai sutelkė Amerikos valdančiuosius sluoksnius kaip tik prieš Putiną“, – pabrėžė politologas. 

Jis mano, kad į kovą prieš Trumpą stojo net tie senatoriai, kurie buvo abejingi situacijai Ukrainoje ir Putinui.

„Tradiciškai rėmė Ukrainą ir pasisakydavo prieš Kremlių būtent respublikonai. Bet dabar net demokratai Senate, kuriems buvo nusispjauti ir ant Ukrainos, ir ant Putino, griežtai užsipuolė Trumpą ir užėmė griežtą antiputinišką poziciją. Ir tai todėl, kad mato: putinofilija – pažeidžiamiausia Trumpo vieta, vadinasi, jį reikia atakuoti ta linkme“, – pareiškė Piontkovskis.

Piontkovskis akcentavo dėmesį į tai, kad apie Trumpo „nacionalinę išdavystę“ rašo ir Amerikos spauda.

„Netikite manim – paskaitykite paskutinius The Washington Post straipsnius. Ten tiesiog kalbama ir apie Trumpo nacionalinę išdavystę, ir apie tai, kad būtina skubiai patikrinti jo finansinę veiklą, kurios ataskaitą jis atsisako pateikti. Patikrinti, kad išsiaiškintume: kiek Trumpo kompanijose investicijų ir finansinių srautų iš Rusijos“, – pažymėjo politologas.

Pasak jo, įtakingi respublikonai sveikino naujas JAV sankcijas Rusijai. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

„Aš net negarsinsiu tokių įtakingų respublikonų senatorių kaip Džonas Makeinas ir Lindsis Gremas, kurie Naujųjų Metų naktį lankėsi Ukrainoje tiesiog fronto linijoje. Beje, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Polas Rajanas, šiek tiek korektiškiau žiūrintis į Trumpą, kaip tik sankcijų Rusijai klausimu griežtai skyrėsi nuo Trumpo. Respublikonas Rajanas ne šiaip pasveikino naujas dabartinio JAV prezidento Barako Obamos sankcijas, bet ir pareiškė: „Per mažai ir per vėlai“, – apibendrino Piontkovskis.

Hakeriai, veikiantys iš RF arba tos šalies palaikomi, įtariami dėl serijos atakų prieš užsienio struktūras. Antai, 2016-ųjų liepos 31 dieną demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Hilari Klinton pareiškė, kad partijos komiteto kompiuterius sulaužė Rusijos specialiosios tarnybos.

Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims Rusijos kompanijoms, užsiimančioms internetinėmis technologijomis, o taip pat šešiems RF piliečiams dėl jų tikėtinų sąsajų su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.

Be to, JAV Valstybės departamentas paskelbė persona non grata 35 Rusijos diplomatus. Valstybės departamento spikerio Marko Tonerio pareiškime sakoma, kad jų veiksmai „neatitinka diplomatinio arba konsulinio statuso“.

Komentuodamas naujas sankcijas Rusijai ponas Trumpas pažymėjo, kad JAV „metas judėti toliau“. Jis išsakė prielaidą, kad už kibernetinių atakų prieš JAV gali slypėti ne RF, o „kas nors kitas“.

Informacijos šaltinis – ukrainietiškas www.gordonua.com portalas.

2017.01.05; 08:36

Galų gale sulaukėme džiugios žinios iš Amerikos. Paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis Barakas Obama nusprendė bent šiek parodyti tvirtumo. Barakas Obama ryžosi iš šalies išprašyti 35 rusų diplomatus.

Rusijos diplomatai išvejami kaip „personos non gratos“. Jie kaltinami neteisėtai lindę ten, kur neturėjo kištis – į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.

Kita ne mažiau svarbi žinia – oficialusis Vašingtonas uždaro dvi Rusijos atstovybes tokiuose svarbiuose miestuose kaip Niujorkas ar Merilandas. Mat jos taip pat kaltinamos aktyviai dalyvavusios kišantis ten, kur neturėjo lįsti. B. Obama jau anksčiau priekaištavo Kremliui dėl slaptų bandymų paveikti prezidento rinkimų rezultatus sau naudinga linkme. Omenyje pirmiausia turimos, žinoma, kibernetinės atakos prieš JAV demokratų partiją ir jos kandidatę Hilary Klinton.

Bet tik dabar B. Obama išdrįso imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų pareikšdamas, kad diplomatų išsiuntimas – „tinkamos ir būtinos priemonės atsakant į Rusijos bandymus kenkti JAV interesams šalies viduje“.

Taigi Rusijos diplomatai privalo palikti JAV teritoriją per 72 valandas. Kadangi nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti gruodžio 29-ąją, šį sekmadienį jų Amerikoje jau neturėtų būti.

Taip pat svarbu, kad baigiantis savo kadenciją JAV prezidentas B. Obama ryžosi Rusijai taikyti ne vien diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas. Be kita ko, jis dar pridūrė, kad, esant reikalui, bus naudojamos įvairios papildomos sankcijos į JAV rinkimus kištis panorusioms Rusijos struktūroms. Beje, ne visos „papildomos sankcijos“ bus viešos.

Kaip praneša bbc.com ir BNS agentura, į juodąjį sąrašą įtrauktos dvi pagrindinės Rusijos žvalgybos agentūros: Federalinė saugumo taryba FST ir Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU. Amerika nuo 2016-ųjų gruodžio 29-osios įšaldo jų turtą, esantį JAV teritorijoje, ir atkerta nuo absoliučiai visos JAV finansų sistemos.

Analogiški trukdžiai bus taikomi dar trims Rusijos specialiosioms struktūroms. Tai „Specialusis technologinis centras“ (Sankt Peterburgas), įtariamas padėjęs GRU atlikti žvalgybos operacijas; organizacija „ZOR security“ (Maskva), turinti ir pavadinimą – „Esage Lab“, ji atliko techninius tyrimus; „Profesinė duomenų apdorojimo sistemų dizainerių asociacija“ (Maskva), grupė, apmokanti GRU personalą.

Nemalonumų turėtų patirti ir aukštieji Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai. Pavyzdžiui, dabartinis GRU vadovas Igoris Korobovas; GRU vadovo pavaduotojas Sergejus Gizunovas; pirmieji GRU vadovų pavaduotojai Igoris Kostiukovas ir Vladimiras Aleksejevas.

JAV iždas sankcijas įvedė ir dviems rusams, kaltinamiems dėl įsibrovimo į JAV bankų, korporacijų, universitetų kibernetines sistemas. Tai – Jevgenijus Bogačiovas (kaltinamas tuo, kad įsibrovė į bankų kompiuterius ir nušvilpė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių); Aleksejus Belanas (vadovavo „piktybiškam kibernetiniam asmeninių duomenų panaudojimui privačiam pasipelnymui“ ir sukompromitavo tris JAV veikiančias elektroninės prekybos bendroves).

Belieka priminti, kad J.Bogačiovas ir A.Belanas yra JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) „labiausiai ieškomų asmenų“ sąraše. Vadinasi, jiems, jei tik atsidurtų JAV teritorijoje, gresia baudžiamoji atsakomybė. Amerikiečiai pateikė viliojantį pasiūlymą: 3-jų milijonų JAV dolerių premiją už informaciją apie J.Bogačiovą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją – už konfidencialias žinias apie A.Belaną.

Nė neabejojama, kad Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų ypač griežtų priemonių prieš JAV diplomatus. Nors nereikia pamiršti, kad Rusijoje reziduojantiems Amerikos diplomatams ir taip jau buvo sunku dirbti. Rusijos kontržvalgyba juos sekė žymiai kiečiau ir priekabiau nei Amerika seka JAV dirbančius Rusijos diplomatus.

O kokia Donaldo Trampo (Donald Trump) reakcija? Akivaizdu, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas jaučiasi nepatogiai. Situacija subtili. Jei Rusijos slaptosios tarnybos „išties rimtai dalyvavo“ JAV prezidento rinkimuose, tai galima viešai klausti, ar D.Trampas teisėtai tapo JAV prezidentu. Todėl jis ir svaidosi keistais pareiškimais, esą B.Obamos pateikti kaltinimai Rusijai – juokingi. D.Trampas demagogiškai ragina amerikiečius rūpintis savo reikalais. Bet jei Amerikos prezidento rinkimai – ne amerikiečių reikalas, tai kuo amerikiečiai tada turėtų domėtis?

Be kita ko, egzistuoja pavojus, kad oficialiai tapęs JAV prezidentu D.Trampas gali atšaukti savo pirmtako B.Obamos įvestas sankcijas Rusijai.

Taip pat neramu dėl Lietuvos. Jei jau Rusija sugeba ženkliai sujaukti tokios galingos valstybės kaip JAV rinkimus, vadinasi, ji turi puikias galimybes slapta žaisti ir Lietuvoje, kai baigsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir mums, lietuviams, teks rinkti naująjį šalies vadovą.

Informacijos šaltinis – bbc.com, BNS, lzinios.lt, slaptai.lt portalas.

2016.12.30; 05:42

Pirmiausia keliais žodžiais  priminsiu svarbiausią įvykį: šių metų rugsėjo 26-ąją Estija ir Rusija pasienio punkte „Kuničina gora“ ant tilto pasikeitė žvalgybos darbuotojais. Oficialusis Talinas rusams grąžino Aleksejų Dresseną, oficialioji Maskva estams – Estoną Kohverą.

Continue reading „Žvalgybų intrigos: kodėl Estonas Kohveras iškeistas į Aleksejų Dreseną, o ne į Hermaną Simmą”

Ką kalbėjo apie Rusijos prezidentą Europos politikai iš Rusijos URM „juodojo sąrašo“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 1 dieną apkaltino Europos Sąjungą, kad ši pažeidė „etikos normas“, išspausdinusi 89 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes, kuriems Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją.

Pasak Lavrovo, Rusija suprato Vokietijos prašymą perduoti ES šį sąrašą, bet nesitikėjo, kad jis „nutekės“ ir bus paskelbtas spaudoje.

Continue reading „„Vladimirą Putiną išvykime iš palmės“”

Stiprėjanti įtampa santykiuose su Rusija kelia ypatingą nerimą buvusio socialistinio bloko šalims, prieš 10 metų įstojusioms į ES ir NATO, rašo Le Monde.

„Lapkričio 17 dieną Rusijos valdžia paskelbė išsiunčianti Lenkijos diplomatus už „veiklą, nesuderinamą su jų statusu“. Paprastai šis terminas diplomatiniame žargone siejamas su šnipinėjimu.

Tokia priemonė – tai atsakymas į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Varšuvos“, – rašo laikraštis.

Continue reading „Rusija ir Lenkija: simetriškas atsakymas”

Pirmą kartą nuo šaltojo karo laikų Rusija išsiuntė Maskvoje dirbusį amerikiečių žurnalistą, perduoda The Guardian korespondentas Lukas Hardingas.

Davidas Satteris dirbo Maskvoje nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį jis išvyko į Kijevą atnaujinti vizos. „Kompetentingos institucijos laiko jūsų buvimą Rusijos Federacijos teritorijoje nepageidautinu – pareiškė jam ambasadoje. – Jums atsisakoma leisti įvažiuoti į Rusiją“.

„Kompetentingos institucijos“ – tai FSB, galinga prezidento Vladimiro Putino žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba“, – iššifruoja L.Hardingas.

Continue reading „Rusija išvarė amerikiečių žurnalistą Davidą Satterį”

Vėl lipame ant grėblio, kuris ne sykį mums skaudžiai trinktelėjo, demonstruodamas, jog primityvūs politiniai žaidimai atneša daugiau žalos nei naudos. Tik šitaip derėtų vertinti kilusį triukšmą dėl rusų dainininko Olego Gazmanovo dainos apie Sovietų Sąjungą.

Niekaip nesuprantu, kodėl kilo diskusija, verta ar neverta rusų atlikėją įvardinti nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje. Gal galite pasakyti, ką blogo O.Gazmanovas padarė Lietuvai? Tą nostalgišką dainą apie SSRS, kuriai priklausė ir trys Baltijos valstybės, jis atliko Rusijoje.

Be kita ko, kas girdėjo O.Gazmanovo dainą apie SSRS, vargu ar drįs tvirtinti, jog dainos žodžiuose apart nostalgijos dar esama ir agresyvumo, naujų imperinių užmačių. Nėra jokių užuominų, jog SSRS reikia atgaivinti. Dainoje tiesiog liūdnai konstatuojama, jog buvo tokia SSRS, kad jai priklausė ir Lietuva, ir kad daugelis iš mūsų gimėme būtent SSRS laikais…

Continue reading „Naujos lietuviškos kvailionės”

„Aš pakliuvau tarp uždraustųjų ir tuo didžiuojuosi“, – tvirtina Džonas Ju, figūruojantis Rusijos „juodajame sąraše“. „Valdininkai, pritariantys kankinimams Gvantaname, ne geresni už Magnickio kalėjimo prižiūrėtojus“, – polemizuoja teisininkas Kristoferis Braučlis.

Veidrodinis Kremliaus atsakymas dar kartą išryškino, kad JAV ir Rusijos vertybės skirtingos, nurodo "Le Monde": jeigu Vašingtonui didvyris – tai kovotojas su korupcija Magnickis, tai Maskvai didvyris – ginklų prekeivis Butas ir narkotikų kontrabandininkas Jarošenka.

Continue reading „„Sąrašų karas“ parodė, kodėl „perkrova“ neprigijo”

daiva_tamosaitytem

Su rašytoja Daiva TAMOŠAITYTE apie šių dienų politines bei kultūrines aktualijas kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Kiekvieną sausio mėnesį Lietuva prisimena tragiškąją 1991-ųjų sausio 13-osios naktį. Taip ir privalo būti. Kai kurių dalykų negalima pamiršti.

Tačiau skausmingus, lemtingus anų dienų įvykius mums vis tik trukdoma deramai prisiminti. Trukdo tie nedraugai, kurie tiek praėjusiais, tiek šiais metais pradėjo eskaluoti temą, girdi, “savi šaudė į savus”.

Kad mūsų oponentai anksčiau ar vėliau bandys skleisti žeminančias versijas, – reikėjo tikėtis. Įžvalgi valstybė turėjo suvokti, jog gali susiklostyti nepalanki situacija. Įžvalgūs šalies vadovai taip pat privalėjo iš anksto numatyti taktiką, kurios mums derėtų laikytis, jei viešojoje erdvėje vis tik pasirodys priešiški pareiškimai. Man regis, vienintelis teisingas kelias buvo toks: ignoruoti, nepastebėti, neišgirsti. Juolab – jokių bandymų su oponentais ginčytis teismo salėje. Mat paduodami oponentus į teismą mes juos norom nenorom išgarsinsime, sureikšminsime ir išpopuliarinsime. O tuo pačiu – ir jų versiją.

Continue reading „Rašytoja Daiva TAMOŠAITYTĖ: “Avinėlių tylėjimas” – blogiausia taktika iš visų”

parex_bank_1

Latvija artimiausiu metu ketina priimti savąjį „Magnickio įstatymą“. Su žmogaus teisių gynimu šis dokumentas nesusijęs.

Pabaltijo įstatymų leidėjų sumanymu bus įvestos sankcijos rusų valdininkams ir verslininkams, kurie trukdo paimti aktyvus iš žinomo Parex banko skolininkų. Pagrindinį ruošiamo sąrašo taikinį Latvijos šaltiniai įvardija jau dabar: tai Čiuvašijos Respublikos atstovas RF Federacijos Taryboje, biznierius ir prodiuseris Leonidas Lebedevas.

Continue reading „Latvija įtrauks į „persona non grata” sąrašą Čiuvašijos senatorių ir visus „Parex banka” skolininkus?”

kausinis_2

Viena iš Piliečių gynybos paramos fondo veiklos krypčių yra žmogaus teisių padėties Baltarusijos Respublikoje stebėjimas, analizavimas ir visuomenės informavimas apie ją.

Fondas nuo 2000 metų bendradarbiauja su Baltarusijos žmogaus teises ginančiomis organizacijomis, kartu su Europos Tarybos Nevyriausybinių organizacijų konferencija organizuoja seminarus, konferencijas, apvalius stalus žmogaus teisių klausimais, konsultuoja Baltarusijos piliečius žmogaus teisių pažeidimų klausimais.

Pastaruoju  metu viešojoje erdvėje toliau svarstomi Lietuvos valstybinių institucijų priimti sprendimai Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Į diskusiją Seime „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“ neįleisti turintys galiojančias vizas visuomeninio judėjimo „Astravo elektrinė – nusikaltimas“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius, Baltarusijos AE visuomeninės ekspertizės koordinatorė Tatjana Novikova.

Continue reading „Dėl parlamentinio tyrimo”

giunteris_grasas

Izraelis uždraudė žinomam vokiečių rašytojui, Nobelio premijos laureatui Giunteriui Grasui (Guenter Grass) įvažiuoti į šalies teritoriją.

Pretekstas – vienas eilėraštis, kuriame žaismingai Izraelis lyginamas su Iranu. Izraelio VRM pranešime spaudai pažymima, kad „G. Grasso eilėraštis – tai bandymas įplieksti neapykantos liepsną prieš Izraelį ir izraeliečius“. Šiuo eilėraščiu labai pasipiktino ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Continue reading „Vokiečių rašytojas Giunteris Grasas Izraelyje paskelbtas “persona non grata””

delilis

Rusijos Federacijos ambasada Toronte buvo priversta pripažinti, kad iš Kanados į Maskvą grąžintas dar vienas šioje šalyje rezidavęs rusų diplomatas – Dmitrijus Gerasimovas.

Šią žinią paskelbė Stivenas Čeizas leidinyje “The Globe and Mail”. Šiek tiek anksčiau, šių metų sausio mėnesį, į Rusiją iš Kanados buvo priverstas sugrįžti ir karinis Rusijos atašė pulkininkas Sergėjus Žukovas. Minėtas kanadiečių leidinys primena, kad 2011-ųjų sausį kaltinimus dėl šnipinėjimo oficialusis Torontas pateikė ne tik keliems Kanadoje reziduojantiems rusų diplomatams, bet ir vienam saviškiui – Kanados jūrų karininkui.

Continue reading „Kanada išvijo dar vieną Rusijos diplomatą”

gru_amblema

Praėjusią savaitę principingai ir drąsiai pasielgė Kanada. Ši valstybė “personomis non gratomis paskelbė net keturis Rusijos ambasados darbuotojus”. Oficialūs kaltinimai rusų diplomatams – šnipinėjimas. O Kanados žiniasklaida įvardino net išsiunčiamų ambasados darbuotojų pavardes. Tai – gynybos atašė pavaduotojas papulkinikis Dmitrijus Fedorčatenka ir atašė Konstantinas Kolpakovas.

Dar du išsiunčiami Rusijos piliečiai – Michailas Nikiforovas ir Tatjana Steklova. Jie Rusijos ambasadoje tebuvo techniniai darbuotojai. Kanados valdžia smulkiau nepanoro komentuoti savo sprendimo motyvuodama, jog tai “susiję su šalies nacionalinio saugumo reikalais”.

Continue reading „Kanada išsiuntė keturis šnipinėjimu įtariamus Rusijos piliečius”

magnickis_sergejus

Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Kremlių išmėgino naują diplomatinį ginklą. Amerika sudarė sąrašą iš maždaug 60-ies rusų valdininkų, kurie, oficialiojo Vašingtono manymu, neabejotinai kalti dėl juristo Sergėjaus Magnickio mirties Maskvos kalėjime.

Amerikiečiai ne tik sudarė ilgąjį sąrašą. Jie paskelbė paaiškinimus, kodėl šie Rusijos pareigūnai nepageidaujami JAV teritorijoje. Kalbant dar tiksliau, 60-imt rusų valdininkų tapo “personomis non gratomis” ir jiems draudžiama įvažiuoti į JAV teritoriją.

Continue reading „Juodasis amerikiečių sąrašas – prieš juodąjį rusų sąrašą”

neciporenko

Olego Nečiporenkos pavardė besidomintiems žvalgybų intrigomis turėtų būti puikiai žinoma. Olegas Nečiporenko – buvęs KGB pulkininkas. Sovietmečiu jis ilgokai dirbo Meksikoje, kol 1971-aisiais metais šios šalies vadovybė jį ir dar keletą Sovietų Sąjungos diplomatų demaskavo kaip sovietų žvalgus ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis.

Vartojant tarptautinius terminus, O.Nečiporenko Meksikoje tapo “persona non grata”. Žodžiu, buvo išvytas iš Meksikos. Tada O.Nečiporenko beveik dešimt metų dirbo KGB struktūrose kaip “šnipas specialiesiems pavedimams”. Paskui būta ilgalaikių komandiruočių į karštuosius taškus – Vietnamą, Nikaragvą, Libaną.

Continue reading „“Princesė” pasirodė esanti stipresnė už “Princą””