Pastaruoju metu Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai nėra patys geriausi. Žvelgiant į abipusę kritiką susidaro įspūdis, kad nesutarimų esama daugiau nei bendrų interesų.

Prezidentūra kritikuoja Saulių Skvernelį dėl vis labiau ryškėjančių Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumų įgyvendinti svarbius įstatymus.

Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ne tik atmeta kaltinimus kaip nepagrįstus, tačiau negaili kritikos Prezidentei. Jo nuomone, Prezidentė neprisidėjo įgyvendinant svarbias reformas, o jos požiūris į valstybės valdymą primena „buldozerinius“ metodus. Premjero nuomone, Prezidentė į vykstančius procesus žvelgia iš aukšto ir neprisiima atsakomybės dėl problemų įgyvendinant svarbias reformas.

Ekspertų nuomone, trintis tarp šių dviejų institucijų nėra kažkuo išskirtinė ir neįprasta. Nors, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, „aukso amžiumi“ dabartinių santykių taip pat apibūdinti negalėtume.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, aiškindama vykstančias trintis tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, teigia, kad nėra aišku, kaip šios dvi institucijos įsivaizduoja viena kitą. Ar jos viena kitą laiko konkurentėmis, ar sąjungininkėmis. Taip pat, sprendžiant iš viešų diskusijų, nėra visiškai aišku, kuri iš šių struktūrų iš tikrųjų nėra linkusi derinti interesus ir ieškoti kompromisų.

Vertindama dabartinę situaciją, politologė sakė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog diskusijos vyksta dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl, pasak jos, būtina įvertinti abiejų institucijų funkcijas priimant ir įgyvendinant įstatymus.

„Prezidentūros ištekliai įvertinti kiekvieno įstatymo implikacijas yra žymiai ribotesni, lyginant su Vyriausybės ir Seimo. Tai yra svarbus niuansas. Kitaip tariant, Prezidentūros funkcijos leidžiant įstatymus yra ganėtinai ribotos. Prezidentas gali inicijuoti teisės aktus, gali vetuoti arba nepasirašyti įstatymo“, – sakė R. Urbonaitė.

Tokia situacija, komentavo MRU politologė, tarsi didesnę atsakomybę įgyvendinant ir reformuojant konkrečias politikos sritis vidaus politikoje suteikia Vyriausybei. „Juk būtent dėl reformų vertinimo pastaruoju metu Vyriausybė ir Prezidentūra nesutaria“, – sakė R. Urbonaitė.

Vyriausybė kur kas geriau nei Prezidentūra privalo matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, „Matuko reforma“ yra grandiozinė, nes įtrauks labai daug institucijų. Akivaizdu, kad Prezidentūra įspėjo ir sukritikavo Vyriausybę, suabejojusi, ar Vyriausybė mato tą bendrą paveikslą.

Anot R. Urbonaitės, kritikos ši situacija tikrai buvo verta, nes juk vienu metu nesutapo ir S. Skvernelio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomonės dėl to, ar reforma tinkamai vyksta, ar ne. „Taigi šiandien klausimas ir yra, ar ministerija aiškiai mato visą reformos įgyvendinimo modelį nuo to, kas yra popieriuje iki kiekvieno atskiro veikėjo, nuo kurio ir priklauso reformos sėkmė“, – kalbėjo MRU dėstytoja ir pabrėžė, kad nemažai abejonių kelia ir alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimas, kai kyla pagrįstų klausimų, ar viskas tinkamai atliekama politikos parengimo etape.

Tuo tarpu Prezidentūra, kalbėjo R. Urbonaitė, su savo ribotais resursais vidaus politikoje veikiau turėtų padėti ryškinti vidaus politikos problemas, kurias ji mato. Lieka tik klausimas, kokia problemų „išryškinimo“ forma yra pasirenkama, akcentavo MRU dėstytoja.

Panašu, samprotavo R. Urbonaitė, kad Prezidentūra renkasi aštresnes „išryškinimo“ formas. Tai, kalbėjo politologė, galima paaiškinti kaip savotišką apsidraudimą, kad tikrai bus atsižvelgta į tai, kas yra sakoma.

Pavyzdžiui, Prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai būtų rinkęsis tylesnę formą, nei tą patį pasakė Dalia Grybauskaitė. Kitas klausimas, kuri forma yra efektyvesnė.

Tačiau pati situacija, kai dvi institucijos pradeda viena į kitą rodyti pirštais, nėra naudinga valstybei. Reikia suprasti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė yra tos pačios sistemos dalys. Juk didesnės konfrontacijos atveju pralaimi visuomenė ir valstybė, apibendrino R. Urbonaitė.

Politologė taip pat pažymėjo, kad vykstančiose komunikacinėse trintyse svarbios ne tik išsiskiriančios vertybėmis, bet apskritai Vyriausybei bei Prezidentūrai vadovaujančios asmenybės. Pasak R. Urbonaitės, tiek D. Grybauskaitė, tiek S. Skvernelis yra principingi ir tylėti nelinkę lyderiai. Tai, anot jos, taip pat svarbi egzistuojančių nesutarimų priežastis.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigė, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.

„Nevadinčiau šito laikotarpio aukso amžiumi arba idealiu, žvelgiant per istorinę Vyriausybės ir Prezidento santykių prizmę. Manau, kad būta ir tokių laikotarpių, kai buvo konstruktyvesni ir rezultatyvesni santykiai“.

Komentuodamas jau įprastu tapusį neigiamų vienas kito atžvilgiu vertinimų pasikeitimą, A. Krupavičius aiškino, kad tai greičiau nesutarimai dėl nuomonių.

Profesoriaus nuomone, Prezidentės kritika apskritai yra labai natūralus dalykas. Anot jo, pasakymas, kad Vyriausybė „šlubuoja“ įgyvendindama sprendimus, gali būti taikomas beveik visoms buvusioms Vyriausybėms Lietuvoje.

Profesoriaus nuomone, pradedant įgyvendinti net gerus sprendimus, eigoje gali iškilti daugybė problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbėjo A. Krupavičius, yra receptinių vaistų kontrolė. Kad tokia turi būti, yra faktas, tačiau būdas, kaip buvo sprendimas įgyvendinamas, nebuvo pats geriausias.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 01:30

Penktadienis, balandžio 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Atvirų erdvių visuomenei projektas tradiciškai kviečia apsilankyti Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje ir dalyvauti įvairiuose naujojo sezono renginiuose. 

Prezidento rūmų kiemą ir istorinį parką galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais iki vėlyvo rudens nuo 11 iki 18 val. Įėjimas pro Universiteto g. esančius vartus.

Penktadienį, balandžio 21 d., 17 val. rūmų ansamblyje įsikūrusio Valstybės pažinimo centre vyks naujos, drauge su projektu „Misija Sibiras“ pristatomos parodos „Pasivaikščiojimas Sibire“ atidarymas. Derinant įvairias interaktyvias priemones, užsukusieji į šią parodų erdvę akimirkai bus nukeliami į tolimąją Igarką. Užsidėjus virtualiosios realybės akinius galima apsilankyti ekspedicijos stovyklavietėje, pateikiamos ekspedicijų dalyvių dienoraščių citatos ir nuotraukos, o kiekvienas lankytojas kviečiamas įsigilinti į savo šeimos istoriją. Paroda veiks iki lapkričio mėnesio.

Šeštadienį, balandžio 22 d., 14 val. šių metų atvirų erdvių sezono atidarymo proga vilniečiams ir miesto svečiams koncertuos Panevėžio rajono savivaldybės Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vario dūdų orkestras. Didžiajame Prezidento rūmų kieme ir parke bus galima apžiūrėti parodą iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Atviros architektūros savaitgalį „Open House Vilnius“, nuo 11 val., duris atvers ir Valstybės pažinimo centras. Atviros ekskursijos čia vyks kas 30 minučių.

Sekmadienį, balandžio 23 d., Valstybės pažinimo centre vyks drauge su teatru „Teatriukas“ organizuojamas Tarptautinio teatro festivalio „LABAS! 2017“ atidarymas. Nuo 10 iki 13 val. centro erdvėse vyks nuotaikingi ir įtraukiantys teatralų pasirodymai, kuriuos šeimoms su mažaisiais lankytojais dovanos kolektyvai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Airijos, Belgijos, Izraelio.

Kiekvieną savaitgalį, nuo 11 iki 18 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 17 val.) atvira nuolat atnaujinama Valstybės pažinimo centro ekspozicija. Visi renginiai nemokami. Daugiau informacijos rasite Prezidentūros interneto tinklalapyje lrp.lt ir Valstybės pažinimo centro svetainėje pazinkvalstybe.lt.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.04.21; 19:27

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai skelbia ieškantys besislapstančio Vladimiro Sokolovo.

1966-aisiais gimęs Vladimiras Sokolovas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, mūsų įstatymuose traktuojama kaip šnipinėjimas veikiant ne vienam asmeniui, bet organizuotoje grupėje. Taigi Vladimiras Sokolovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. 

Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.
Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – asmenis, mačiusius ar galinčius suteikti informaciją apie šio vyro buvimo vietą, paskambinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnams tel. (8 5) 271 6098, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba parašyti el. paštu nerijus.didziunas@policija.lt.

Kaip skelbia delfi.lt, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas mano, jog V. Sokolovo paieška galėjo būti pradėta dar šių metų liepą, kai Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šnipinėjimu kaltinamas aukštas Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas. Kaip jau buvo rašoma mūsų žiniasklaidoje, taip pat ir Slaptai.lt, tas žvalgas su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Žinoma, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka turėjo būti teisiamas dėl šnipinėjimo, dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo juos šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai dominančią informaciją. Susitikimai vykdavo ne tik su kitu Rusijos piliečiu, to paties FST skyriaus viršininku I.G., bet ir su vienu Lietuvos piliečiu, kurio incialai – V.S. sutampa su V. Sokolovo.

Vilniaus aps. VPK nuotraukoje: įtariamasis Vladimiras Sokolovas.

Informacijos šaltinis – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

2016.12.06; 09:31

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 10 d. 14 val. atidarys Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Daugiau kaip 2 metus kurtas centras taps moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Čia, pasitelkiant naujausias technologijas, bus pristatoma demokratinės valstybės ir jos institucijų veikla, demonstruojama, kaip jos kūrime gali dalyvauti šalies piliečiai.

Continue reading „Prezidentūroje atidaromas moderniausias regione Valstybės pažinimo centras”

« 2 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.07.12; 16:11

Gali atrodyti, kad tai kvailas pokštas, tačiau tiesa yra ta, kad po rinkimų dažniausiai girdėjau diskutuojant dviem temomis. Pirmoji – kurie ministrai keisis. Antroji – kokia nesąmonė, kad ir vėl nebus priėmimo prezidentūroje !

Kad tai rimta problema, verta viešos diskusijos, pademonstravo ir kelios dienos po rinkimų pasirodęs straipsnis, kuriame keli intelektualai su žurnalistu pasidalijo mintimis apie priėmimo prezidentūroje svarbą.

Continue reading „Rinkimai baigėsi. O kur, po galais, puota prezidentūroje?”

narusiene-regina

Valdybos veiklos ataskaitą rasite ir galite paskaityti „Pasaulio Lietuvio“ specialiam leidinyje PLB Seimui. To Jums nekartosiu. Mano pranešime noriu Jums pateikti tą, ką Jūsų naujai išrinkta  PLB valdyba turės adresuoti. Žinoma, dar iškils kitų reikalų, kurių mes šendiena dar nepramatome.

Pilietybė. Nors dabartinis Seimas priėmė naują pilietybės įstatymą 2010 m.gruodžio 2d., kuris įsigaliojo 2011 m. balndžio 1 d., šiame įstatyme yra daug trukumų ir svarbiausiai nepatenkina daugumos emigrantų, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atstatymo ir įsigyjo kitos tautos pilietybę. Pilietybės įstatymo patobulinimus, pakeitimus turės adresuoti naujai išrinktas LR Seimas. Jei Seimas turės politinės valios, šis įstatymas gali būti pataisytas.

Continue reading „Regina Narušienė: “Dabartinis Lietuvos pilietybės įstatymas nėra tobulas””

knystautas_prezidentura

Štai dramatiškų įvykių ataskaita iš pirmų lūpų.  Skambina man sunerimusi Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė. Problema – prezidentūros kieme laksto kuoduota antis su aštuoniais ančiukais. Visi iššoko iš uokso, esančio nepavydėtinai aukštai. Per tvorą jie, suprantama, perlipti negali. Ir nutapsėti iki Neries ar Vilnelės taip pat.

Ką gi, pagalbon. Susisiekiu su kolega Dariumi Musteikiu ir prisijungiame prie būrio prezidentūros darbuotojų, pasiruošusių padėti. Antis pasirodo esanti didžiojo dančiasnapio patelė  su aštuoniais tiesiog nuostabiais, guviais, kovingais dančiasnapiukais. Yra tinklas. Gana nesunkiai su Dariumi užmetame tinklą ant suoliuko, po kuriuo pasislėpusi šeimyna. Patelę pagauti pavyksta gana lengvai, nors dažnu atveju ji būtų paprasčiausiai nuskridusi.

Continue reading „Dančiasnapių gaudymas prezidentūroje”