Mažosios Armėnijos emblema

Sunku įsivaizduoti kada nors kriminalinėje kronikoje galint būti parašyta: Ispanijoje sulaikyta 100 organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, iš kurių vienas yra lietuvis, o likusiųjų tautybės policija nenurodo tos tautos vardu vadinamos valstybės pasiuntinybės prašymu. Tačiau ir tokį tekstą perskaitęs skaitytojas tik šyptelėtų…

Ararato kalnas – armėnų, o mafija – ne?

Armėnų leidinys „ArmInfo“ angliškai pranešė tą patį („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“), ką ir ispanų „Catalan News“ („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“). Rusų leidinys Ispanijoje „Costa Blanco Club“ nepridėjo nieko nauja: „Армянская мафия: по Испании прокатилась волна арестов“. Kaip ir daug apie Armėniją rašantis Rusijos leidinys „Regnum“: „В Испании арестованы 100 членов армянской мафии“. Tai – apie Ispanijos šiaurės rytuose Katalonijos policijos (Los Mossos d’Esquadra) ir Nacionalinės policijos (Policía Nacional) įvykdytą operaciją prieš organizuotą nusikalstamumą. 

Praėjus kelioms dienoms, Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje pareiškė susirūpinusi dėl to, kad Ispanijos vidaus reikalų ministerija savo spaudos pranešime apie šią operaciją pavartojo žodžių junginį „armėnų mafija“, o jį pasigavo ir ispanų žiniasklaida. Toks pabrėžimas daro didelę žalą dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Mat ne visi sulaikytieji yra armėnai, juo labiau kad neįrodyta jų narystė nusikalstamoje organizacijoje ir nėra teismo sprendimo. „Visiškai pasitikėdami Ispanijos viešosios tvarkos ir saugumo organų profesionalumu, -rašoma pareiškime, – mes manome, kad kovoje su nusikalstamomis organizacijomis netikslinga pabrėžti jų narių etninę kilmę, nes tai neprisideda prie daugiatautės Ispanijos visuomenės kūrimo ir pakantumo…“

Katalonijos policija (Los Mossos d’Esquadra) pranešė, kad „vykdo operaciją kartu su Nacionaline policija (Policía Nacional) prieš armėnų kilmės nusikalstamą grupuotę, susijusią su narkotikų gabenimu, prekyba ginklais, tabako kontrabanda, pinigų plovimu, korupcija lažybose ir kitais turtiniais nusikaltimais visoje Europoje“. Organizuotą nusikalstamą grupuotę „mafija“ vadina žiniasklaida ir ją sekantys žmonės. Neretai jo prireikia ir su žurnalistais kalbantiems prokurorams. Antai 2010-ųjų rudenų JAV federalinių tyrimų biuras pranešė atskleidęs „didžiausią istorijoje sukčiavimo schemą Federalinėje medicininės pagalbos pagyvenusiems žmonėms programoje“, kurią surezgė „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“. Federalinis prokuroras Pritas Bharara palygino šią organizaciją su „klasikine „Coza Nostra“, pridūręs, kad „tradicinė mafija“ gali tik pavydėti šiai „armėnų-amerikiečių grupuotei“ neteisėtų pajamų masto, veiklos užmojo ir ambicijų; daugumą šioje grupuotėje sudarė armėnai.  

Amerikoje tada suėmė 78 asmenis, susijusius su „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“, taigi net gerokai mažiau negu dabar Ispanijoje, o palygino su „La Coza Nostra“ – Sicilijos mafija, veikusia ir Jungtinėse Valstijose (beje, 2017-iems baigiantis Parmos ligoninės nuteistųjų skyriuje mirė 87 metų Toto Rina – pastaruosius 24 metus praleidęs už grotų; už šimtus nužudymų teismas buvusiam „Coza Nostra“ vadeivai skyrė… 26 kalėjimo iki gyvos galvos terminus). Kaip ir tada Amerikoje, daugumą šios operacijos eigoje sulaikytųjų yra „armėnų tautybės“. Įkliuvo ir du Gruzijos piliečiai. Ši „armėnų kilmės nusikalstamoje grupuotė“ įtariama, kaip sakyta, ir korupcija sporto lažybose. Antai tenisininkus papirkinėjęs Alikantės pakrantėje gyvenantis armėnų kilmės Rusijos pilietis įtraukė į savo tinklus Andalūzijoje apsistojusių išeivių iš Rusijos sūnų. Šį irgi sulaikė įtariamuoju – tačiau dėl to negi sakysi, kad tai buvo „rusų mafijos“ atstovas?

Prieš gerą ketvirtį amžiaus Los Andželo apygardoje susitelkę nusikaltėliai ne tik kad neslėpė savo etninės kilmės, tačiau ir visiems ją rodė – ir rodo – jau pačių grupės pavadinimu: „Armenian Power“ – „Armėnų jėga“. Europoje veikiančių gaujų nariai tuo nesipuikuoja, o kai išvien veikia įvairių tautybių nusikaltėliai, etninis vardas joms duodamas priklausomai nuo to, kam paklūsta. Ispanų leidinys „El Pais“, išklausęs ekspertų, padarė išvadą: Ispanijoje „rusų mafiją“ keičia kitos etninės grupuotės. Pastarosios operacijos metu pavyko sugniuždyti „didžiausią ir pavojingiausią iš Europoje veikiančių nusikaltėlių grupių“.

Armėnijos mafijos ženklai

Leidinys „Columna Cero“ paskelbė (Mazazo a la mafia armenia: entre los 129 detenidos hay 7 ‘Ladrones de Ley’), kad operacijos eigoje suimta ir septyni buvusios Sovietų Sąjungos respublikose aukščiausiai nusikaltėlių kastai priklausantys asmenys – „tikrieji vagys“ (вор в законе). Anot šio leidinio, pirmasis šios operacijos etapas įvykdytas praėjusių metų rudenį –  prieš „gruzinų mafiją“. Daugybė policijos operacijų išblaškė „gruzinų organizacijas“ Europoje ir jų vietoje, pirmiausia Ispanijoje, įsitaisė armėnų kilmės „tikrieji vagys“. Prieš juos ir buvo nukreipta pastaroji ataka. Vienas iš suimtųjų — Erikas D., gimęs Armėnijos mieste Stepanavane. Kitame ispanų leidinyje kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovaujantis komisaras paaiškino, kad anksčiau armėnai veikė kartu, o gal net ir priklausė gruzinų mafijai. 2012 metais nutarė veikti savarankiškai ir užimti dalį teritorijos, kurią anksčiau kontroliavo gruzinai. Organizacijoje buvo trijų pakopų hierarchija. Korupcija: prie armėnų prisidėjo kai kas iš valdininkų ir netgi teisėjų.

Po pasaulį plinta negera šlovė

Šių metų pavasarį graikų, prancūzų ir gruzinų policijos pajėgos surengė bendrą operaciją „Caucase Normandie“, kurios metu į policininkų rankas pakliuvo ir rudenį išslydę „gruzinų mafijos“ nariai, tarp ir svarbiausias šulas – Laša Šušanašvilis. Žiniasklaidoje jį vadina „europietiškuoju Eskobaru“, o JAV administracija paskelbė  „vienu pavojingiausių nusikaltėlių pasaulyje“. Kadaise jis palaikė „nusikalstamo pasaulio patriarchu“ vadinamą Aslaną Usojaną (nušautas 2013 metais) ir galia prilygo „Senąjį Chasaną“ pakeitusiam Zacharijui Kalašovui („Šakro Molodoj“) kalėjo Ispanijoje, neseniai Rusijoje vėl patupdytas už grotų beveik 10 metų). Sulaikyti ir keturi armėnai. Pasibaigus operacijai „Caucase Normandie“, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovė pasigyrė, kad šalies policija prie bendrų veiksmų prisidėjo „liūto dalimi“.

O šit apie armėnų policijos pridėjimą prie pastarosios operacijos nieko neišgirdome (Nacionalinės policijos pranešime nurodoma, kad prisidėjo Interpolas ir Europolas, taip pat Gruzijos kriminalinė policija). 2010-aisiais, kai šešiuose Europos valstybėse policija vykdė operaciją prieš „rusų-gruzinų mafiją“, Ispanijoje suėmė šešis įtariamuosius, iš jų keturis – pavardėmis su priesaga „-ian“, o tarp šių – ir buvusį Armėnijos policijos komisarą… Dar neseniai, iki pasikeičiant valdžiai, Armėnijos policijai vadovavo visaip pagarsėjęs Vladimiras Gasparianas. Visa Europa žinojo, kad „Vova“ daugelį metų „bendradarbiauja“ su „tikraisiais vagiais“ (jūs padėsite mums mūsų reikaluose, o mes užmerksime akis, kai jūs…) – kas su tokio pareigūno vadovaujama žinyba ryžis bendriems žygiams?

Visokiausių dalykėlių pasitaikė iki pasikeičiant Jerevane valdžiai.

Prieš penkerius metus, kai Jungtinėse Valstijose teisė „Mirzojano-Terdžaniano organizaciją“, kaltinamojoje išvadoje buvo kalbama apie „užsienio valstybės vyriausybės atstovus“, kurie padėjo nusikaltėliams klaidinti JAV imigracijos žinybą. Jie patvarkydavo taip, kad „toji vyriausybė“ atsisakydavo priimti iš JAV išsiunčiamus asmenis. Tie „užsienio valstybės vyriausybės atstovai“ – tai Armėnijos konsulato Los Andžele darbuotojai. Armėnų opozicinis laikraštis „Aikakan Žamanak“ (jo vyriausiuoju redaktoriumi tuo metu buvo Nikolas Pašinianas – dabartinis Armėnijos ministras pirmininkas) tada rašė, jog Jerevanas atsisako išduoti kai kuriuos asmenis, galimai susijusius su JAV demaskuota „organizacija“.

Pasirodė, kad „organizaciją“ valdęs „tikrasis vagis“ Armenas Kazarianas („Pzo“) buvo „Senojo Chasano“ įgaliotojas „prievaizdas“ Amerikoje ir dalį iš JAV mokesčių mokėtojų pavogtų pinigų siuntė į „vagių kasą“. Kitą dalį „plovė“ Jerevane, kur buvo perkamas nekilnojamasis turtas ir investuojama į statybas. Žiniasklaida nerimo: „Pzo“ padeda Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano broliui Aleksandrui tvarkyti visokius tamsius reikalus saulėtoje Kalifornijoje. Žinantys tikina Armėnijos prezidentą viename restoranėlyje iš savo artimiausios aplinkos reikalavus: padarykite gi ką nors! Suraskite to nelaimingo prokuroro turkiškas šaknis ar verslą Baku!

Ispanijos policija suėmė organizuotos nusikaltėlių gaujos narį

Kai netrukus Jungtines Valstijas prasidėjo naujas didelis teismo procesas – prieš „Armenian Power“, vienas Jerevano politologas parašė (1in): „Armėnijai iškilo itin didelė grėsmė pagarsėti valstybe, importuojančia nusikaltėlius.“

Visose tautose yra nusikaltėlių, tačiau armėnai Jungtinėse Valstijose palaipsniui įgyja „nusikalstamo etnoso šlovę“. Dabar tokia šlovė plinta tarp skaitančiųjų kriminalinę kroniką, tačiau tokiems dalykams tęsiantis ji gali pasiekti ir daug aukštesnius bei svarbesnius sluoksnius. Iki šiol armėnai amerikiečių akyse buvo kūrybingų asmenybių bendrija, pasiekusi daug laimėjimų versle, diplomatijoje ir politikoje, mene, moksle, todėl ir įtakingiausios pasaulyje JAV valstybės politika buvo palanki armėnams. Tačiau dabar ji gali pradėti keistis, o tai visiškai neatitinka Armėnijos valstybės interesų. Armėnijoje dėl to turi sunerimti ir valdžia, ir visuomeninės grupės bei politinės jėgos, kurioms yra svarbi valstybės ateitis. Priešingu atveju, perspėja baigdamas savo įžvalgas analitikas, „tai gali labai apsunkinti armėnų potencialo tarptautinėje politikoje panaudojimą“.

Prieš ketverius metus Armėnijos pasiuntinys Belgijoje „atkreipė Belgijos specialiųjų tarnybų dėmesį“. Suprantama, tuo pačiu atkreipė ir daugelio Europoje dėmesį, nors, kaip paaiškėjo, nieko baisaus nepadarė: Senajame Žemyne diplomatams, įsigijusiems didesnės kaip 300 eurų vertės pirkinį, čia pat grąžinama 21% sumokėtų pinigų. Belgai pasiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai ir Nacionalinei saugumo tarnybai paklausimą su prašymu pasiaiškinti, kaip pasiuntinys iš atlyginimo įstengia kasmet nupirkti ir be kliūčių įvežti į Armėniją keletą dešimčių laikrodžių „Rolex“ ir brangakmenių, kainuojančių 30-50 tūkstančių eurų. 2014 metais šis diplomatas, Avetas Adoncas, buvo paskirtas pasiuntiniu Ispanijoje ir vykdo šias pareigas iki šiol.  

Praėjusių metų pabaigoje JAV finansų ministerija paskelbė sankcijas 10 asmenų, priklausančių JAV, Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Ukrainoje veikiančiai organizacijai „Vor v zakone“. Šis kriminalinis sindikatas vykdo neteisėtą veiklą visame pasaulyje ir sankcijomis siekiama sužlugdyti tarptautinių nusikalstamų organizacijų, keliančių grėsmę JAV ir jų sąjungininkams, finansinę infrastruktūrą. Trys asmenys šiame sąraše neturi titulo „vor v zakone“ – juos įtraukė dėl „tikriesiems vagiams“ teikiamos finansinės paramos. Tarp pastarųjų – Rubenas Tatulianas, pravarde „Robsonas“, pristatomas kaip „tikrųjų vagių“ (Usojano, Kalašovo) paskirtas Sočio miesto „prievaizdas“ ir nusikaltėlių pasaulio juridinis konsultantas. Amerikiečiai neparašė, kad šis „mieste gerbiamas verslininkas“ ir „armėnų bendruomenės globėjas“ tuo metu buvo dar ir… Armėnijos užsienio reikalų ministro patarėjas. Tais laikais „Armėnijos garbės konsulo“ titulas, randame parašyta, kainavo 50 tūkstančių dolerių…

Ispanijos policijos emblema

Praėjusį pavasarį, dar iki žlungant Seržo Sargsiano režimui, Armėnijos pasiuntinys Vokietijoje susitiko su Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministru ir susitarė bendradarbiauti kovoje su nusikalstamomis grupuotėmis. „Sputnik-Armenija“ parašė: „Armėnų susišaudymai atsibodo vokiečiams: reikalauja iš Armėnijos pasiuntinio pagalbos“. Armėnijos pasiuntinys apgailestavo: jam pačiam labai nesmagu girdėti apie vis naujus tėvynainių nusikaltimus. O šit Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje raukosi. Girdi, daroma didelė žala dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Kai tuo tarpu visame pasaulyje žinoma, kad „armėnų mafija“ tikriausia to žodžio prasme žaloja ne tik svetimtaučius, bet ir savo tautiečius. Po pasaulį pasklidusios armėnų gaujos daugiausia nusikaltimų padaro kaip tik prieš tautiečius!

Armėnijos pasiuntinybė malonėjo pareikšti pasitikėjimą Ispanijos policija – tačiau ar ne teisingiau būtų buvę visokeriopai pritarti šiam Ispanijos bei kitų valstybių žygiui prieš Europoje veikiančias etnines gaujas ir patikinti, kad šiame žygyje jau galima pasitikėti ir Armėnijos puse? Dėl Amerikos, tai amerikiečiai susidoros ir patys. Tačiau, regisi, dar negreitai.

Sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje „Armenian Power“ daugeliui tebuvo viena iš gaujų, siautėjančių Holivudo rytinėje dalies gatvėse. Tačiau rasime parašyta, kad tai buvo „jaunimo kovinė organizacija“, sukurta „Mažojoje Armėnijoje“ (taip vadinamas ta miesto dalis, kur gyvena daug armėnų –„Little Armenia“) armėnų imigrantams nuo meksikiečių banditų ginti. Kriminalinę kroniką sekantiems amerikiečiams „Armenian Power“ įsiminė tuo, kad į savo konkurentus šaudė iš važiuojančių automobilių. Vėliau ji susitelkė Los Andželo priemiestyje Glendeile (Glendale), kur 40 procentų gyventųjų sudaro armėnai. Federalinis tyrimų biuras ją apibūdina kaip „tarptautinį nusikalstamą sindikatą“.

Ispanijos policija atlieka kratą pas įtariamuosius Armėnijos mafijos atstovus

2011 metų pradžioje apie šimto šio sindikato narių suėmimu baigėsi ne vienerius metus trukęs tyrimas, atskleidęs „Armėnijos jėgos“ vykdytus itin didelio masto finansinius nusikaltimus (10 milijonų dolerių žala) – kaltinamąją išvadą Los Andželo federaliniam teismui pateikę prokurorai procesą pavadino didžiausia tokio pobūdžio byla JAV istorijoje. Be asmens duomenų vogimo ir finansinių  machinacijų, „Armėnijos jėgos“ narius kaltino ir „klasikiniais“ nusikaltimais: turto prievartavimu, žmonių grobimu, prekyba narkotikais… Nusikalstamo sindikato vadeivai Mgerui Darbinianui prokurorai pateikė kaltinimus dėl 57 nusikalstamų veikų, už kurias jam grėsė… 973 metai kalėjimo (teismas jam skyrė 32 metus nelaisvės).

Be kita ko, armėnus apkaltino ir nelegalių azartinių lošimų organizavimu – lošėjai sėdėjo prie pokerio stalų su „Power Poker“ ženklu ir Armėnijos herbu (Armenian crest). Prokurorai nustatė, kad sindikato vadeivos palaikė ryšius su vietinėmis Meksikos organizuotomis grupuotėmis ir „tikraisiais vagiais“ Armėnijoje bei Rusijoje (beje, vieną verslininką nusikaltėliai nustojo terorizavę po to, kai jiems iš Armėnijos paskambino kažin koks asmuo). Paaiškėjo ir tai, jog kai kurie įtariamieji žinojo apie būsimą policijos ir FTB ataką – apie tai jiems pranešė Los Andželo federalinio teismo tarnautoja, armėnė, perskaičiusi ne jai skirtus dokumentus.

 2014-ųjų pavasarį pasibaigus procesui, Rusijos valstybinė radijo kompanijos „Vesti FM“ korespondentė Amerikoje pranešė: „Amerikiečiai sužinojo, kas tai yra armėnų mafija“. Anot jos, „nusikalstama grupuotė, kurią sudarė jauni emigrantai iš Armėnijos, laikė baimėje Los Andželo rytinę dalį pastaruosius 30 metų“. Praėjusiais metais vokiečių „Bild“ parašė, kad 2011 metais patirtas smūgis nesugniuždė „Armėnijos jėgos“ ir ji toliau „sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje“.

Dabar galima pridurti ir „mirtį“. Jungtinių Valstijų tragedija laikoma tai, kad amerikiečiai suvartoja 4/5 pasaulyje gaminamų skausmą malšinančių vaistų, nors tesudaro 5 procentus planetos gyventojų; šiame amžiuje JAV nuo opiatų turinčių vaistų perdozavimo mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių; 2017 metais, statistikos duomenimis, nuo to kiekvieną dieną mirdavo vidutiniškai po 142 žmones. Praėjusių metų vasarą federalinės kovos su šia epidemija kampanijos įkarštyje suėmė 12 Kalifornijos gyventojų, įtariamų varius itin didelio užmojo neteisėtą prekybą opiatiniais medikamentais. Aštuoni iš jų – armėnai (vienas buvo teisiamas garsiojoje 2010-ųjų metų sukčiavimo byloje). Palyginti su „epidemijos skatinimu“ tiesiog vaikų šėliojimu atrodo pastaraisiais metais vis didesnį mastą Kalifornijoje įgyjantis riešutų ir panašių krovinių grobimas, kuriuo įtariami irgi „Armėnijos jėgos“ nariai.

Juodi debesys viršum Vokietijos. Ar trenks žaibas?

2011 vasarą prancūzų leidinys „France Soir“ išspausdino rašinį „Buvusios SSRS mafija užkariauja Prancūziją“, kuriame daugiausia kalbama apie išeivių iš Gruzijos nusikaltimus. „Tikrieji vagys“ gruzinai persikėlė į Prancūziją po to, kai Gruzijoje kalėjimu imta bausti vien už priklausymą šiai kastai (2005). Neseniai sužinojome, kad pavasarį suimtą gruziną „tikrąjį vagį“ Šušanašvilį Prancūzijoje jau nuteisė 10 metų kalėti. Jo vadovaujama grupuotė visoje Europos teritorijoje vertėsi plėšimu, turto prievartavimu, narkotikų prekyba, sąvadavimu, užsakomosiomis žmogžudystėmis. Ilgiau ar trumpiau už grotų praleis dar trys dešimtys šios nusikalstamos grupuotės narių – išeivių iš Gruzijos.

Armėnai liko gruzinų šešėlyje. 2012 metų pabaigoje Prancūzijoje, Nicoje, prasidėjusį teismo procesą žiniasklaida pranašavo tapsiant didžiausiu Žydrojoje pakrantėje prieš „mafiją iš buvusio sovietinio bloko“, o gal ir visoje Prancūzijoje. Armėnų leidinys News.am parašė, kad prieš teismą stojo „armėnų mafijos klanas“, tuo tarpu vietinė žiniasklaida juos pavadino „tikraisiais vagiais“ – girdi, „vor v zakone“ Rusijoje vartojamas kaip „mafijos nario“ sinonimas. Ši byla nepateisino žiniasklaidos lūkesčių. Teisiamuosius kaltino pinigų padirbinėjimu ir platinimu, sąvadavimu. Prokurorai prašė klano vadovą, išeivį iš Armėnijos, buvusį pasaulio laisvųjų imtynių čempioną, patupdyti už grotų 7 metams, tačiau teismas skyrė 18 mėnesių. Prokurorai „itin aštriai pasisakė“ dėl  buvusio šventiko, kurio vadovaujamoje armėnų bažnyčioje Nicoje nusikaltėliai buvo susisukę gūžtą. Teismas jį išteisino. Žurnalistai kaltino prokurorus gerai nepagrindus tyrimo ir sužlugdžius bylą. Praėjusių metų vasarą „Le Figaro“ pranešė apie 14 asmenų Paryžiuje ir kituose miestuose sulaikymą – visi armėnai. Jie vertėsi sąvadavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis.

„Thüringer Allgemeine“ šių metų kovo 22 d. pateikė pranešimą, kurio antraštė (Grossrazzia von Polizei in Erfurt wegen armenischer Mafija) skaitytojams sakė buvus didelį policijos antpuolį. Iš tikrųjų nieko ypatinga neatsitiko: policija atliko kratas pastatuose, kurie galimai priklauso „armėnų mafijai“. Radijo stotis „MDR Thüringen“ ta proga priminė, jog praėjusių metų rudenį Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministerija įsteigė kriminalinės policijos tarnyboje keturis naujus padalinius, tarp jų – šiam reidui Erfurte vadovavusią „Rusijos-Eurazijos nusikalstamumo tyrimo darbo grupę“. Tai sužinoję paprasti piliečiai turėjo pamanyti: ne šiaip sau. O labiau į tuo reikalus įnikusieji neabejoja, kad dar bus audra.

Ispanijos policijos patrulis

Prieš dvejus metus Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba atskleidė, kad armėnų mafija jau senokai bendrininkauja su vietiniais, kontroliuojančiais prekybą kvaišalais ir prostituciją. Policija šį reikalą tyrė ištisus šešerius metus, tačiau vis dar netaria paskutinio žodžio. MDR žurnalistų atliktas  tyrimas parodė, kad „Rusijos-Eurazijos nusikalstami klanai“ išplitę po visą Vokietiją, o jiems vadovaujama iš Erfurto. Vadeiva esąs armėnų kilmės „B.Chovanas“. Iš policijos įrašytų pokalbių paaiškėjo jų ketinimai Monake pirkti viešbutį, priklausantį vienam garsių „Formulės-1“ lenktynininkų, ir „investuoti“ milijonus Kelne. Tačiau „Chovanas“ yra ne pats sau šeimininkas, o dalis didesnės organizacijos, veikiančios Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Čekijoje…

Pranešama policiją įrašius dešimtis tūkstančių pokalbių ir pradėjus daugybę bylų. Praėjusiais metais net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ pranešė, kad „Vokietijoje armėnų boksininkus įtaria ryšiais su mafija“: jie irgi dalyvavo visomis prasmėmis daug triukšmo sukėlusiame  dviejų armėnų gaujų susišaudyme Erfurte…

Taigi gal iš tiesų esama pagrindo laukti audros.

2018.07.27; 09:40

Paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie galimai neskaidrius politikų ir verslo struktūrų ryšius, užvirė tikras viešųjų ryšių karas bei įtakingiausių politikų politinių sąskaitų suvedinėjimas.

Nors niekas iš politikų nestojo ginti politine korupcija kaltinamo „MG Baltic“ koncerno, neatsirado ir tokių, kurie mėgintų iš esmės pasižiūrėti į kilusio skandalo priežastis ir teiktų konkrečius siūlymus, kad panašių korupcinių santykių tinklai nebūtų taip sėkmingai mezgami ateityje.

Kilęs triukšmas šiuos klausimus, kaip ir diskusijas dėl svarbių reformų, nustūmė į šešėlį.

Politologai pažymi, kad politinės korupcijos skandalas tapo ne tiek apsivalymo, kaip mėgina parodyti kai kurie politikai, kiek politinės komunikacijos ir sąskaitų suvedinėjimo įrankiu.

Įtakingos Lietuvos politikos personos, pasak politologų, eskaluoja politinės korupcijos situaciją vien tik tam, kad pakeltų savus reitingus. Užuot mobilizavęsi ir susitelkę spręsti korupcijos problemą, politiniai lyderiai, ignoruodami akivaizdžius faktus, visuomenei kalba apie tai, kokios, jų nuomone, partijos yra susitepusios, o kokios ne.

Politologų nuomone, tai labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.

Todėl ir pasirodžiusios iniciatyvos spręsti politinės korupcijos priežastis yra paviršutiniškos. Politikai prakalbo apie konkrečių žiniasklaidos kanalų sankcionavimą ar tai, kad pats verslas turi prisiimti atsakomybę ir, pavyzdžiui, atsisakyti verslo ryšių su susitepusiu koncernu.

Anot politologų, tai rodo, kad politikai ne tik menkai susigaudo, kokios yra kilusios politinės krizės priežastys, bet ir tai, kad politikai apskritai nėra linkę į jas gilintis.

Tuo tarpu „Transparency International“ ekspertės Rugilės Trumpytės nuomone, receptas pasiekti, kad tokių politinės korupcijos skandalų tikimybė ateityje bent jau sumažėtų nėra labai sudėtingas. Reikia tik politinės valios, skaidrinti įstatymų priėmimą ir noro aiškiau reglamentuoti politikų ryšius su interesų grupėmis.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, vertindama, ar kilęs politinės korupcijos skandalas padės apsivalyti politinei sistemai, nebuvo labai optimistiška.

Politologė, žvelgdama į tai, kaip politikai reaguoja į paviešintą VSD ataskaitą, sako nematanti politikų rodomos atsakomybės ir realių sprendimų, neleidžiančių, kad panašios korupcijos situacijos nebepasikartotų ateityje.

„Politikai, užuot kovoję su esama problema, iš tikrųjų ieško galimybių, kad jie patys būtų vaizduojami gražesni ir geresni nei iš tikrųjų yra. Be to, tai dažniausiai vyksta juodinant politinius oponentus“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Pasak jos, iš pastarųjų skandalų galime spręsti, kad kilęs politinės korupcijos faktas buvo tiesiog įtrauktas į tarpusavio kovas.

„Visas šis procesas niekada nebus tikras apsivalymas, kol politikai tai išnaudos tarpusavio kovai. Kol kas tai tik bandymas pasidžiaugti, kad kitų dėmės ryškesnės. Ramūnas Karbauskis šioje situacijoje yra tipinis purvus drabstančio ir dvigubus standartus taikančio politiko pavyzdys. Galima jo paklausti, jei jis iš tikrųjų skaidrus it krištolas, kodėl mes nesulaukėme Seimo tyrimo komisijos dėl žemės reikalų. Kodėl jį pričiupome ne kartą meluojant, vengiant deklaruoti interesus. Ar galime skaidrumu vadinti tai, kai matome R. Karbauskį, turintį savo prioritetinius žurnalistus“, – retoriškai klausė MRU politologė.

R. Urbonaitė, vertindama įsiplieskusį skandalą dėl korupcinių verslo ir politikų santykių, apgailestavo, kad tiek valdantieji, tiek opozicijoje esantys politikai nepakyla virš primityviausių poreikių, kurie apsiriboja tiesiog valdžios išlaikymu ir populiarumo reitingo taškų gainiojimųsi.

„Niekas iš politinių lyderių nekalba, kas bus toliau, kaip galėtume išvalyti esamą pelkę. Kaltinimų vienas kitam yra, tačiau gilesnių diskusijų, idėjų ir vizijų, kaip šią problemą spręsti, mes iki šiol nematome“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Kitas MRU politologas Virginijus Valentinavičius taip pat akcentavo, kad politikai nerodo nei pakankamai pastangų, nei valios siekiant realiai spręsti politinės korupcijos problemą.

Politologas pabrėžė, kad vien Premjero pareiškimai, kad trys partijos Lietuvoje yra švarios, o visos kitos susitepusios, labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.

Kartu V. Valentinavičius aiškino, kad politikai, tam tikra prasme, patys „pripratino“ verslininkus žaisti ne pagal sutartas taisykles.

„Verslininkams, kai politikai taip lengvai parsiduoda, natūraliai kyla mintis tuo pasinaudoti. Kitas dalykas, – kalbėjo V. Valentinavičius, – prie to priprantama. Vieną kartą pabandžius ir pamačius, kad politikus galima supirkinėti urmu ir labai pigiai, verslo struktūrose ir atsiranda labai ciniškas požiūris, kuris dabartiniame skandale labai gerai matomas. Įsivaizduojama, kad politikai skirti tik tam, kad pasakytų savo kainą ir teiktų paslaugas verslui“, – kalbėjo MRU docentas.

Pasak V. Valentinavičiaus, galima kalbėti apie tam tikrą psichologiją, kurią susitepę politikai suformavo konkrečioms verslo struktūroms.

„Kai tu bendrauji vien tik su prostitutėmis, išsivysto savotiška psichologija ir tu pradedi galvoti, kad visas pasaulis yra viešnamis ir atitinkamai elgsis. Tai šioje vietoje reikia ne tik visuomenės, bet ir politinių lyderių pastangų pasakyti, kad tai yra netoleruotina, kad taip negalima, taip nėra ir pradėkime gyventi padoriai“, – kalbėjo politologas. Jo nuomone, „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus atsakymai tarsi ir rodo, kad jis paprasčiausiai nebesupranta, jog vyko dalykai, kurie yra aiškiai nusikalstami.

Politologas pabrėžė, kad siekiant išgyvendinti šias valstybei ir visuomenei žalingas praktikas yra būtinas ne tik politinių jėgų konsensusas, bet ir lyderystė.

MRU docentas išskyrė Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlį kovojant su neskaidriais politikų ryšiais. Pasak V. Valentinavičiaus, D. Grybauskaitės lyderystė kovoje su korupcija yra akivaizdi, nepaisant to, ką sakytų kaltinamųjų korupcija advokatai ar valdančiųjų lyderis R. Karbauskis.

Tuo tarpu „Transparency International“ projektų vadovės R. Trumpytės nuomone, dėl neskaidrių politikų ir verslininkų ryšių kilusios politinės krizės yra susijusios su tuo, kad šalyje nėra nei įstatymo, kuris aiškiai apibrėžtų verslo ir politikų santykius, nei susiformavusių tradicijų viešai diskutuoti ir priimti politinius sprendimus.

„Transparency International“ ekspertė sako, kad susidaro įspūdis, jog tokių santykių neapibrėžtumas politikus kol kas tenkina.

Nors, anot R. Trumpytės, už skaidrius santykius atsako tiek politikai, tiek verslas, kol kas ryžtingų sprendimų, galinčių prisidėti užkardant, kad panašūs korupciniai skandalai nepasikartotų, iš politikų pusės nėra.

Ekspertė pažymėjo, kad neskaidrių verslo ir politikų santykių problema Lietuvoje yra sena problema. Pasak jos, Lietuvoje piliečiai realiai nežino, kas daro įtaką politikams ir kas stovi už jų sprendimų ar kodėl atsiranda konkretūs teisės aktai. R. Trumpytė pabrėžė, kad šalies įstatymai neįpareigoja politikų pranešti apie savo santykius ar susitikimus su verslo atstovais ar kitomis interesų grupėmis.

„Lietuvoje yra tokia problema, kad politikai susitikinėja neoficialiai ir mes nežinome, kas daro realią įtaką“, – akcentavo ekspertė.

„Politinės partijos ir politikai turėtų deklaruoti susitikimus, ypač tuomet, kai jiems yra siūlomi tam tikri teisės aktų pakeitimai. Dabar mes nežinome, su kuo susitinka politikai. Jeigu pasižiūrėtume į oficialias Seimo narių darbotvarkes, pamatytumėte vos kelis deklaruotus susitikimus“, – aiškino R. Trumpytė.

Ji pabrėžė, kad patys savaime politikų santykiai su verslu nėra blogai. Kenkėjiškais politikų ir verslo santykiai tampa tuomet, kai pradedama žaisti ne pagal nustatytas taisykles.

„Su interesų grupėmis susitikinėti yra gerai ir net būtina. Nes sunku tikėtis, kad patys politikai išmanys tiek daug sričių ir tiek daug klausimų. Jiems būtina susitikti su žmonėmis, kurie dirba tam tikrose srityse. Tačiau mes turime apie tai žinoti, galbūt užduoti klausimus, kodėl buvo susitikta su vienais, o ne su kitais verslininkais, kodėl politikai priėmė vienus pasiūlymus, o ne kitus“, – samprotavo „Transparency International“ projektų vadovė.

Anot ekspertės, norint sumažinti tikimybę, kad ateityje pasikartos panašūs atvejai, kaip „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos skandalas, privalu šalyje taisyti ne itin gerai veikiantį Lobizmo įstatymą.

Pasak jos, Lobizmo įstatymą reikėtų siaurinti, įpareigoti politikus viešinti savo susitikimus su lobistais, suteikti galimybę lobistais užsiregistruoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

„Transparency International“ ekspertė taip pat pažymėjo, kad turėtų keistis ir Seime priimamų įstatymų principai. R. Trumpytė akcentavo, kad šiuo metu labai trūksta paaiškinimų, kodėl priimamas vienas ar kitas įstatymas.

„Nuėjus į Seimo interneto svetainę ir susiradus teisės aktus, įstatymus arba jų projektus, kada jie yra svarstomi, turėtume nesunkiai suprasti, kodėl konkretūs pasiūlymai atsirado. Deja, Lietuvoje dažniausiai į tokį klausimą neatsakysime, nes įstatymų aprašymai yra labai šabloniški, nėra įvertinamos neigiamos įtakos, kaštų naudos analizė“, – pasakojo R. Trumpytė ir stebėjosi, kodėl Lietuvoje taip greitai siekiama svarstyti net sudėtingiausius teisės aktus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 06:14

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Kodėl Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip nemėgsta medžių, kad išgenėjęs želdinius gatvių pakelėse dabar kirtimus perkėlė į miesto parkus. Vienareikšmiškai neatsakysi, ar ne? Tarkime, meras užsimojo pakeisti miesto veidą iš esmės, o laisvai į visas puses besišakojantys medžiai yra nepaklusnumo administracinei valiai simbolis, tampantis nemaloniu dirgikliu užsimojusiam viską valdyti Visvaldui. Žmones priversti paklusti daug lengviau nei medžius, taigi pastaruosius reikia iškirsti.

Tačiau štai  filosofas Naglis Kardelis, neminėdamas V.Matijošaičio pavardės, kalbėdamas apie visai kitus dalykus, sako, kad medžių kirtimas, paprastai sukeliantis didelį triukšmą ir pritraukiantis visuomenės dėmesį, yra patogiausias veiklos imitavimo būdas, bandant įpiršti nuomonę, kad kažkas svarbaus vis dėlto vyksta. Galimas daiktas, garbusis filosofas, taip bylodamas, dūmojo apie labai tolimus ir globalius dalykus, neturėdamas nė iš tolo jokių ketinimų laidyti dviprasmiškas užuominas V.Matijošaičio atžvilgiu, galimas daiktas!

Kita vertus, leiskite čia pasiūlyti dar paprastesnę hipotezę, atsakant į keltą klausimą, kodėl Kauno meras V.Matijošaitis nedraugauja su medžiais, – tarkime, taip yra vien dėl to, jog ant medžių neauga žuvies piršteliai ir krabų lazdelės, taigi  žuvies pramonės verslininkas jaučia alergiją sausumos žalumynams kaip užimančiam daug nereikalingos vietos balastui. Plėtojant šią atsakymo versiją reikėtų pardėti baimintis, kad viską valdantis Visvaldas neužsimanytų paleisti Kauno HE šliužų, paverčiant miestą prie Nemuno naujos jūros dugnu su gyvybingais ichtiologiniais ištekliais. Kad ir kaip žiūrėsi, medžiai yra kliuvinys laivų navigacijai, rudenį kaštonai draskytų žvejų tinklus. 

Medžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žinia, taip juokaujant galima ne juokais prisijuokauti. Galop palikime ramybėje tą V.Matijošaitį, juolab kad merui, kaip atrodo, simpatizuoja didžioji dauguma miestiečių, taigi ir mes skandalą dėl medžių kirtimo laikykime bemaž vieninteliu nesusipratimu, siejamu su šia garsia pavarde. Be to, čia buvo bandoma pateikti fantasmagorinį atsakymą į klausimą – kodėl Kauno meras V.Matijošaitis nemėgstą medžių? Tačiau joks žanras, kaip atrodo, neteikia galimybių atsakyti į daug painesnį klausimą – kodėl Apsaugos ministerija Lietuvoje taip patologiškai neapkenčia Lietuvos miškų?

Anksčiau už aplinkosaugos reikalus šalyje atsakinga ministerija vadinosi Aplinkos apsaugos ministerija, dabar tokio rango įstaiga dabinasi nauju pavadinimu – Aplinkos ministerija. Manding pavadinimas buvo pakeistas iš tiesų neatsitiktinai, nes pasikeitė prioritetai – dabartinės ministerijos veikla teikia pagrindo manyti, kad nuo aplinkos apsaugos pereinama prie forsuoto aplinkos resursų eksploatavimo, nuo saugos prie naikinimo, nuo tausojimo prie piktavališko eikvojimo.

Šių eilučių autorius yra parašęs visą krūvą straipsnių, taip pat publikuotų ir šiame dienraštyje, kuriuose buvo, švelniai tariant, abejojama Aplinkos ministerijos užkurtos vadinamosios urėdijų reformos būtinumu. Dar kartą turiu progą paliudyti, kad nepažįstu nė vieno urėdo, jokiu būdu nesu medžiotojas, savo užsiangažavimą miškų labui galėčiau pavadinti nebent grybautojo pasija (dabar rašydamas šį prisipažinimą, be visa ko kito,  labiau juokais nei rimtai pagalvojau, kad grybautojo įsipareigojimas Lietuvoje negali būti politiškai neutralus pasirinkimas).

Tačiau dar ir dabar nesu tikras – ar tokios reformos, keliančios didžiausią pavojų miškų tvarumui, klystkeliais buvo pasukta dėl reto ministerijos buožgalvių kvailumo, darant reformą dėl reformos, siekiant trūks plyš pelnyti kvazireformatoriaus statusą, tokiu būdu užsirekomenduojant Primo ar net paties Karbauskio akyse, ar vadinamoji urėdijų reforma yra gudriai sukonstruotos korupcinės pinklės, tenkinant medžio apdirbimo verslininkų interesus, garsiųjų baldininkų poreikius pigiai ir stambiomis apimtimis pirkti medieną Lietuvos nususinimo sąskaita? Tačiau tikriausiai yra taip, kad vienas kitam neprieštarauja – buožgalvių kvailumas dera su jų suktumu, slidumu.

                                                                   čia nėra pauzių

                                                                    o tik

                                                                    tamsi

                                                                    nepertraukiama

                                                                    ir

                                                                    kieta medžiaga

                                                                    soste

                                                                    tupi

                                                                    žibantis

                                                                    buožgalvis

                                                                   pavadinimu

                                                                   „yra

                                                                   kaip

                                                                   yra“                                       

Kad ir kaip būtų, net ir  didžiausias skeptikas, regis, nesitikėjo, kol kas nelaukė, kad tik pajudėjus iš vietos vadinamajai reformai virš Lietuvos miškų iškart pradės tvenktis juodžiausi debesys, miškų išnaikinimo pavojaus kreivė šoktelės į viršų taip staigiai, tarsi būtų nulūžus spyruoklė.

Apie tai neseniai prabilo, bet labai aiškiai kalbėjo Kazys Starkevičius https://slaptai.lt/siuloma-istatymais-stabdyti-nezabota-misku-ispardavima/.

K.Starkevičiaus garbei reikia pastebėti, kad minėtas Seimo narys skambina pavojaus varpais, tarsi ir pažeisdamas savo frakcijos, kurios dauguma narių pasirinko pritarimą juodajai urėdijų naikinimo reformai, valią. Konservatoriai pritarė minėtai reformai, jeigu neklystu, gavę kažkokius valdančiųjų pažadus atsimokėti už palaikymą, grąžinti skolą, antra vertus, kas be ko, konservatoriams rūpėjo įgelti socialdemokratams, kurie bent dekoratyviai priešinosi šiai miškų naikinimo vajų užtraukiančiai pertvarkai.

Miško tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paklausiu retoriškai – o kam čia rūpi Lietuvos miškai, žmonės, pati Lietuva? Kaip atrodo, dabartinių politinių partijų veikėjai  pastoviai kelia savo kvalifikaciją, tobulėja ne dienomis, o valandomis truputėlį kitoje, o būtent politinės prostitucijos sferoje. Jeigu būtų tokia olimpinė sporto šaka kaip politinė prostitucija, mes čia visados laimėtume, Lietuvos politinių partijų aplinkoje yra puoselėjami neeiliniai politinės prostitucijos talentai, išauginami tikri šitokios sferos saboniai.

Ar reikėjo didelio proto, kad galėtum suprasti, kad labai rizikinga yra laužyti tvarką, kuri labiausiai autoritetingų tarptautinių organizacijų buvo pripažinta kaip leidžianti užtikrinti geriausią pasaulyje miškų priežiūrą ir pasekti Latvijos, kuri pastaruoju metu vis dažniau yra minima tarptautiniu mastu kaip neužtikrinanti net minimalaus miško tvarumo, pavyzdžiu. Tačiau, galimas daiktas, toks keistas Lietuvos pasirinkimas turėtų būti siejamas ne tiek su proto trūkumu, kiek su nesuvaldytu, lipančiu pro kraštus srutų pavidalu gobšumo pertekliumi.

Miško teikiami džiaugsmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasitinkame Vasario 16-osios Šimtmetį užkilusių pavojų ir jų įvairovės kontekste, kai šiandien jau kalbama ne tik apie konvencinio karo, bet ir hibridinių karų pavojus, priartėjusią jų tikimybę. Tačiau jeigu leisite man kalbėti savo balsu, pernelyg nesivaržydamas pasakysiu, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės Kultūros ir Aplinkos ministerijos jau pradėjo ir tęsia pilietinį karą su savo tauta. Tokio karo daugiau ar mažiau įsisąmonintas orientyras – Lietuva kaip dykynė, kaip metafizinė ir fizinė dykuma!

XXX

Istorija jau buvo pasibaigusi, tačiau gamta lygi ir tapati tik sau dar tęsėsi su amžinybe pavaizduojančiu vienodu monotonišku ritmu Taip pat kaip visados žaliavo medžiai rudenį į šaltą rūką krito lapai po to ant išverstų kamienų užsimiršęs dribo šviežias sniegas Tada kai šaldavo ir po sniegu rūdijo pamirštas kadaise medkirčio plieninis kirvis čia būdavo nežmoniškai gražu Dabar jau buvo išaiškėja kad grožis yra tiktai ramybę iliuzoriškai išspinduliuojantis paviršius   Kažin ar tai svarbu kam nors  Taip vėl pūga užlipdžiusi  dreves praskrieja abejingai virš išsikišusios iš sniego kankorėžio galvutės Ir vis dėlto čia  viskas palenkta kaip jau sakyta nuobodžiam pasikartojimui Tad kartais netikėtai vėl atšyla suledijusios negyvos šakos sualma pamiškės upeliai ir pievose chaotiškai pasklinda kažkiek net kvepiančios purienos Išties dabar ne tiek svarbu ar tie gelsvi žiedai teisėtai gali būti kaip kadais vadinami net mikrosaulėm Daug juokingiau kad jau prabudusio pavasario saulėtekį  prie miško pakraščio iš naujo pasitinka apžėlę samanom kelmai nelyg kokie pavargę ir pajuodę žmonės

2018.02.06; 04:40

Vidaus reikalų ministerijos kancleris Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorės Lietuvoje pavaduotoju Martyn Cushing ir Sunkių nusikaltimų tarnybos ryšių karininku Varšuvoje David Magnus aptarė tolesnio abiejų šalių bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis plėtojimo galimybes.

„Jungtinė Karalystė yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių kovojant su šiuolaikine vergove, nes būtent į Jungtinę Karalystę patenka daugiausiai prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos. Prekyba žmonėmis yra kompleksinė problema, kuri reikalauja kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų, organizacijų ir tarptautinių partnerių sutelktų pastangų“, – pažymėjo A. Stončaitis.

Pasak ministerijos kanclerio, Lietuva kovai su prekyba žmonėmis skiria ypatingą dėmesį. Šios problemos sprendimas pakeltas į kokybiškai naują lygmenį – sustiprintas kovos su prekyba žmonėmis koordinavimas, siekiant kuo geriau išnaudoti ir suderinti visų atsakingų institucijų ir socialinių partnerių turimas galimybes bei vykdomas priemones, patvirtintas Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planas, skirtas Lietuvos institucijų, įstaigų ir organizacijų kovos su prekyba žmonėmis veiklai koordinuoti.

Pasak JK atstovų, jų šalies Vyriausybė prekybos žmonėmis problemai taip pat skiria didelį dėmesį. 2014 m. patvirtinta JK Moderniosios vergovės strategija, 2015 m. priimtas Moderniosios vergovės įstatymas, paskirtas Nepriklausomas kovos su vergove komisaras bei patvirtintas komisaro strateginis planas 2015–2017 m. Taip pat numatyta imtis aktyvių bendrų veiksmų su pagrindinėmis prekybos žmonėmis kilmės valstybėmis, tarp kurių minimos ES šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Vengrija.

Vidaus reikalų ministerijoje vykusio susitikimo metu buvo aptartos glaudesnio Lietuvos ir JK bendradarbiavimo galimybės, įskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi tarp atsakingų institucijų ir įstaigų, įrodymų surinkimą ikiteisminiuose tyrimuose, bendrų kovos su prekyba žmonėmis priemonių vykdymą.

2017 m. planuojama keletas abiejų valstybių atsakingų atstovų susitikimų kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Artimiausias susitikimas planuojamas š. m. kovo mėn. Varšuvoje. Jo metu Lietuvos, Lenkijos ir JK atstovai aptars tolesnio bendradarbiavimo plėtojimo galimybes.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.

2017.01.23; 6:08

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis susitiko su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Ryan Campbell.

Šio susitikimo metu buvo aptarti šių metų birželio 30 d. paskelbti  JAV Valstybės departamento rengiamos Prekybos žmonėmis ataskaitos rezultatai. Tokią ataskaitą  šis departamentas rengia  jau šešioliktus metus iš eilės.

Gerai
Iš anglų kalbos išvertus – gerai, puiku arba šaunu.

Atvykęs į Generalinę prokuratūrą Ryan Campbell informavo, kad Lietuva šių metų ataskaitoje pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę.

Šių metų Prekybos žmonėmis ataskaitoje pažymima, jog per metus Lietuva padarė ženklią pažangą net keliose labai svarbiose srityse: patraukiant prekeivius žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn, apsaugant aukas, taip pat vykdant prevencinę veiklą.

R. Campbell teigimu, neabejotina, kad Lietuvos prokuratūros indėlis pasiekiant šį rezultatą yra labai reikšmingas ir sveikintinas.  

Tiek aptariant praėjusių metų rezultatus, tiek rekomendacijas Lietuvai dėl tolesnio prekybos žmonėmis stabdymo, buvo akcentuota, kad itin naudingas yra šioje srityje dirbančių specialistų, tyrėjų, teisėjų, prokurorų bendradarbiavimas, kurio metu įvairių šalių profesionalai dalijasi sukaupta patirtimi, gerąja praktika, sužino apie veiksmingus teisinio reglamentavimo aspektus kitose valstybėse.

Susitikime dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška vieną po kito minėjo konkrečius pavyzdžius, kai tokio pobūdžio tarptautiniuose mokymuose įgytos žinios buvo sėkmingai pritaikytos renkant įrodymus Lietuvoje vykstančiuose ikiteisminiuose tyrimuose ar perkeltos į atitinkamas rekomendacijas mūsų šalies tyrėjams ir prokurorams.  

Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad 21 amžiuje vykstanti prekyba žmonėmis perima moderniausias šio amžiaus technologijas, įgyja vis naujas išraiškas bei formas, tačiau į šią šiuolaikinę vergiją patenkančių žmonių, tarp kurių labai didelė vaikų dalis, tiek fizinės, tiek psichologinės kančios išlieka tokios pat nesuvokiamai baisios, kaip ir prieš kelis šimtmečius, todėl visų valstybių pastangos stabdyti šį nusikalstamą reiškinį turi tik didėti, siekiant veikti greitai, koordinuotai ir vieningai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.

2016.07.16; 18:39

Anastasija Kirilenko

„Atviroji Rusija“ spausdina konfidencialią Šveicarijos Analizės ir profilaktikos tarnybos (DAP, šiuo metu ji įtraukta į Šveicarijos jungtinę kontržvalgybą) 2007 metų birželio mėnesio ataskaitą.

Joje pasakojama apie Rusijos ir kitų NVS šalių specialiųjų tarnybų ryšius su kriminaliniais nusikaltėliais.

Autoriai bando atsakyti į klausimą, ar specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su ONG (Organizuoto nusikalstamumo grupuotės) tapo „simbioze“, ar kalbama apie „sąveikavimą kartas nuo karto“. Beje, pačiu bendradarbiavimo faktu neabejojama.

Istorinėje pažymoje autoriai primena, kad KGB sąveikai su kriminaliniais autoritetais pradžią davė GULG‘as: politinių kalinių atsirado tiek, kad kilo maištų pavojus. Padėčiai kontroliuoti lageriuose buvo pasitelkiami paprasti kriminaliniai nusikaltėliai, kurie bendradarbiavo su administracija.

Problema smarkiai paaštrėjo sugriuvus Sovietų Sąjungai, kai iš KGB ir jo pagrindu organizuotų specialiųjų tarnybų buvo atleista 100 000 žmonių. „Atleistieji bendradarbiai su savo specifinėmis žiniomis ir kontaktais buvo nepaprastai patrauklūs kriminaliniam pasauliui“, – aiškinama ataskaitoje.

Tuo tarpu pasikeitė kriminalinio pasaulio kultūra – jeigu sovietmečiu egzistavo „įteisinto vagies“ kodeksas, ir svarbiausias nusikaltėlių principas buvo nedalyvauti legalioje veikloje (buvo pripažįstamas tik uždraustas verslas – juvelyrinių dirbinių kontrabanda, azartiniai lošimai ir t. t.), tai nuo to laiko kriminalitetas metėsi į legalų biznį.

Savo ruožtu FSB (Federalinė saugumo tarnyba) ir SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba – vert. past.) „stengiasi kontroliuoti visą Rusijos įmonių veiklą užsienyje“. Paplito veiklos rūšis, kai išeivių iš specialiųjų tarnybų ir banditų aljansas aiškiai susekamas, autorių duomenimis, – tai gamtos išteklių eksportas į užsienį (…).

Vladimiras Putinas minimas šveicarų ataskaitoje du kartus – ryšium su Nord Stream, „Šiaurės srautu“.

Autorių požiūriu, be senos draugystės su Štazi majoru Matiasu Varnigu, Nord Stream AG valdančiuoju direktoriumi, Putinas susijęs su šveicarų prityrusiu įgaliotiniu Ursu Hausheeriu. (…)

Įdomu, kad, žurnalo Focus duomenimis, prieš ateidamas į „Šiaurės srautą“, Ursas Hauseeris buvo įsteigęs daugybę vienadienių firmų Cuge.

Konkrečių pavyzdžių ataskaitoje nėra daug. Antai „Voratinklio“ byla Italijoje, prasidėjusi 2000-jų metų pradžioje, bet nepasiekusi teismo, kaip ir „rusų mafijos“ byla Ispanijoje – dar vienas pavyzdys, kaip, manydami, kad užsiima organizuotu nusikalstamumu, Europos tyrėjai aptiko įrodymus, kad narkotikų prekybos ir iš kitų sunkių nusikaltimų gautų pinigų plovimas glaudžiai susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir valdžia.Rusijos mafija.

Viskas prasidėjo 2002 metais, kai Italijos tyrėjo prašymu Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse buvo suimta per 50 žmonių, atlikta 146 kratos, užblokuota 200 banko sąskaitų. Visa tai buvo laikoma nusikalstamos tarptautinės pinigų plovimo organizacijos grandimis.

Išskyrus Semioną Mogilevičių, Borisą Biršteiną ir Grigorijų Lučianskį, ataskaitoje neminimi žmonės, kurių veikla, autorių nuomone, susijusi ir su kriminalitetu, ir su specialiosiomis tarnybomis.

Pateikiami inicialai: pavyzdžiui, „rusas I. R., numanoma, SVR karininkas, turintis daug finansinių lėšų, 2001–2003 metais dirbo firmai F. Šveicarijoje. Firma užmezgė dalykinius kontaktus su Nordex ir palaiko nuolatinius ryšius su organizuotu nusikalstamumu“.

Inicialai nesutampa su realiais, bet kai kuriais atvejais galima tiksliai nustatyti, kas turimas omenyje. „V. E. yra nusikalstamo pasaulio atstovas ir palaiko kontaktus su Solncevo grupuote. Nuo 2004 metų jis yra Čečėnijos atstovas Rusijos Federacijos Taryboje“, – matyt, čia kalbama apie Umarą Džabrailovą.

Kita istorija apie Šveicarijoje registruotą trąšų prekybos firmą, matyt, su verslininku Viačeslavu Kantoru, kuris daug kartų perregistravo Ženevoje firmą Fimochim SA. Autoriai įtaria, kad ją kontroliavo SVR, o pats Kantorius kontaktavo su Permės nusikalstamomis bendrijomis.

Ir dar vienas atvejis, kai galima nustatyti veikiančiuosius asmenis ir firmas, turinčius sąsajų su numanomu ONG pinigų plovimu per naftos prekybą. 1995 metais Šveicarijoje toje operacijoje dalyvavo Viačeslavo Kirilovo fondas „Rusų kultūrinė iniciatyva“, susijusi su RPC (Rusijos stačiatikių cerkvė – past.), ir UAB „Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas“. Konfederacijoje buvo tiriama ta baudžiamoji byla – apie pinigų plovimą tiekiant naftą SSSR skolų grąžinimo dingstimi. Pranešimo autorių nuomone, su tuo susijusios specialiosios tarnybos.

Galima sakyti, kad pagrindinis ataskaitos herojus pasirodė esąs Grigorijus Lučianskis. Nordex grupės įkūrėjas – ne tik kriminalinis autoritetas, bet ir devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje tarpininkavęs KPSS (TSKP – past.) lėšų perpumpavimui į Vakarus per fiktyvias KGB–FSB įsteigtas firmas, mano ataskaitos autoriai. (…)

Įdomu, kad su atsistatydinusia dėl skandalo Bank of New York viceprezidente Natalja Gurfinkel buvo pažįstamas ir Dmitrijus Skiginas (jį Monako policija priskiria Tambovo ONG, iš Monako jis buvo išsiųstas), ir, kaip tvirtina Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas, toji pažintis buvo naudojama pinigų plovimui, konkrečiai, per kriminaliteto užgrobtą naftos prekybos kompaniją Soveks (dabar priklausančią Gazprom‘ui ir Lukoil‘ui). Laida „BBC Panorama“ pasiuntė apie tai užklausimą Dmitrijui Peskovui, bet atsakymo negavo.

Apskritai, Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas taip prisimena „nesuardomą kagebistų ir banditų sąjungą“: „Aš visiškai suprantu organišką vieno veiklos stiliaus žmonių ryšį – jie puikiai padėjo vieni kitiems. Iš tų pačių kagėbistų banditai visada pirkdavo informaciją. Ir pirkdavo, ir turėdavo bendrų projektų, kiek man žinoma“.

Kiti liudijimai – ne mažiau išraiškingi.

Peterburgo biznierius, kompanijos „Gefest“ vadovas Michailas Mokrousovas, užsiėmęs bizniu Peterburge nuo 1992 metų ir išvažiavęs į užsienį 2000 metais, prisimena: „Tambovo grupuotė bandė išspausti iš manęs medicinos centro pastatą. Ir tą problemą man sprendė du aukšto rango čekistai (žinoma, už pinigus). Paskui, kai po Manevičiaus Miesto turto valdybos viršininku tapo Grefas, nuomos mokestis verslininkams buvo padidintas 40 kartų, ir tai privedė prie nuosavybės perskirstymo išeivių iš FSB naudai“.Rusijos mafija

Japonų jakudzos atstovas Kiničis Kamijasu, dirbęs Peterburge dešimtajame dešimtmetyje, tvirtina, kad jo mašiną mieste vairuodavo specialiųjų tarnybų karininkas, ir jis jam buvo pasiūlęs ginklą. Kai pagrindinius Kamijasu partnerius neilgam suėmė, tai su likusiu laisvėje Vladimiru Kumarinu jį taip pat supažindino specialiųjų tarnybų karininkas. (…)

Skyriuje „Priemonės“ Šveicarijos kontržvalgyba siūlo FSB, SVR ir kriminaliteto ryšių monitoringą rengti reguliariai.

Tokį tvirtinimą ginčija susipažinęs su ataskaita Agentura.ru vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas: „Dešimtajame dešimtmetyje specialiųjų tarnybų bendradarbiai tikriausiai veikė pagal savo interesus, paprasčiausiai išnaudodami savo tarnybinės padėties galimybes, o paskui jau turėjo veikti pagal įsakymą – bet štai to patvirtinimų dokumente faktiškai nėra“.

Štai kaip į klausimą apie specialiųjų tarnybų ir kriminaliteto sąjungą atsakė Ispanijos tyrimo prokuroras Chosė Grinda (2015 metų rugsėjo 26 dienos interviu autoriui):

– Bylai davė parodymus vienas informuotas šaltinis – Michailas Monastyrskis. Jis pareiškė, kad „rusų mafija“, Peterburgo mafija susijusi su specialiosiomis tarnybomis („Kumarino vadovaujama Tambovo grupuotė buvo sukurta FSB“). Ar tie parodymai jums atrodo įtikinami ir ar manote, kad taip galėjo būti?

– Michailas Monastyrskis davė parodymus dalyvaujant dviem ispanų policininkams, kurie tai patvirtina. Bet Rusijos Federacijos prokuratūra to niekada nepatvirtino. Egzistuoja daug pavyzdžių. Antai, kuris išplaukė neseniai – Aslanas Usojanas, senis Chasanas. Jis buvo didelės kriminalinės organizacijos šefas, ir kaip tik kilo rimtų įtarimų dėl jo ryšių su specialiosiomis tarnybomis.

Bet dalykas dar ir toks, kad policininkai privalo turėti ryšių su organizuotu nusikalstamumu infiltravimo ir tyrimo tikslais. Ir kriminalinių grupuočių lyderiai dažnai nužudomi dėl tos sąveikos. Problema prasideda tada, kai kontaktai su organizuotu nusikalstamumu nukrypsta ne į problemos sprendimą, o kai įvyksta susiliejimas, integracija. Ir visose stambiose pasaulio grupuotėse egzistuoja tas ryšys su policija ar specialiosiomis tarnybomis, kuris orientuotas ne į kovą su korupcija, o į integraciją ir tos korupcijos plėtrą“.

Informacijos šaltiniai: „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – openrussia.org), compromat.ru internetiniai leidiniai.

(Bus daugiau)

2016.06.21; 04:36

Nors kovojant su prekyba žmonėmis – vienu iš pavojingiausių nusikaltimų – įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukomis tapusių asmenų skaičius nuolat didėja. Didėjimas – pavojingas. Didėjimas byloja apie šių nusikaltimų pavojingumą.

„Prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupių veikų. Tai kartu – ir vienas iš pavojingiausių nusikaltimų, pažeidžiantis žmogaus prigimtines teises ir laisves.

Continue reading „Visuomenė kviečiama bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis“

Šiandien Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyko įsakymo dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo, pasirašymo ceremonija.

Įsakymą savo parašais patvirtino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Continue reading „Prekybą žmonėmis stabdys suvienytos valstybės ir visuomeninių organizacijų jėgos“

Štai nuostabi moteris. Protinga, švelni, turinti Dievo dovaną mylėti. Seksuali iki beprotybės – kiekvienas apie tokią masturbuodamasis svajoja. Ištikima ir dora. Su ja niekada nenuobodu. Puiki mama vaikams,draugė ir mylimoji protingam vyrui.

Tačiau jai ant užpakalio devyniais centimetrais per daug, ant priekio – šešiais per mažai. Nosis net 1,05 cm ne tokia. Lūpų linija kažkaip kažkokia. Su talija ir kojomis irgi ne kas.

Continue reading „Kas labiau apsimoka“

Panevėžyje nuosprendį išgirdo 5 vyrai, kuriems Panevėžio apygardos prokuratūra buvo pateikusi kaltinimus dėl prekybos žmonėmis veikiant nusikalstamame susivienijime. Prižadėjus pelningą darbą, keli vyrai buvo išvežti į Vokietiją ir verčiami pardavinėti narkotikus, o keturios merginos, tarp kurių – dvi nepilnametės, vežtos į užsienį dirbti prostitutėmis.

Į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme sėdo 39 metų D. V. ir dvejais metais jaunesnis jo brolis R. V. iš Panevėžio, 34 metų mažeikiškis E. N. , 30 metų tauragiškis D. V. ir 37 metų anykštėnas A. J.  Dar du įtariamieji nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė, jų bylos išskirtos į atskiras.

Continue reading „Prekiautojai žmonėmis į užsienį moteris vežė prostitucijai, vyrus – prekiauti narkotikais“

Europos šalių mitologijoje drakonas – blogį, o ne gėrį nešantis mitinis gyvūnas. Tačiau Rytuose kai kurios tautos drakoną laiko gėrį, laimę, turtus nešančiu gyvūnu. Drakono įvaizdžio nesibaimina ir japonai. O kaip Japonijos istorija vertina Juodąjį Drakoną?

Šiuo pavadinimu kadaise buvo pakrikštyta rimta, įtakinga žvalgybinė organizacija, slapta veikusi nuo 1901-ųjų metų iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

“Juodojo Drakono” organizazija buvo įkurta tam, kad padėtų Japonijos vyriausybei Mandžiūrijoje sumažinti Rusijos politinę, ekonominę ir karinę įtaką. Šiaurės Mandžiūrija su Rusija ribojasi ties Amūro upe. Kiniečiai šią upę vadino “Juoduoju drakonu”. Japonai upę vadino Kokiuriu. Japono Rechei Utidos įkurta slaptoji žvalgybinė organizacija pasirinko “Juodojo Drakono” pavadinimą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: liūdna “Juodojo Drakono” pabaiga“

Svetlanos Ogorodnikovos pavardė žvalgybų istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti žinoma.

Oficialiose amerikietiškose enciklopedijose, pasakojančiose apie pasaulio žvalgybų veiklą, ponia Svetlana Ogorodnikova įvardinama kaip KGB agentė.

Ji 1984-aisiais metais Los Andželo mieste nesėkmingai bandė užverbuoti JAV Federalinių tyrimų biuro (FTB) darbuotoją Ričardą Milerį.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Svetlanos Ogorodnikovos meilužiai“

Esminiais pokyčiais po šios kraupios, žodžiais nenusakomos tragedijos derėtų laikyti ne "Delfi" antraštes, kaip antai "Lietuva apmovė Briuselį informuodama apie BPC sistemą". Ne politines batalijas, kurių analizė leidžia teigti, kad vyksta "karštos bulvės mėtymas", – juk nuo gresiančio Damoklo kardo pirmiausia norisi išgelbėti nuosavą kailį.

Netgi ne atsakomybės klausimas yra pagrindinė problema. Svarbiausia, ko turėtume savęs klausti, – ar esame pasirengę esminiams pokyčiams valstybėje?

Tragedija Dembavoje verčia ieškoti atsakymų į kelis skaudžius klausimus: tai lietuvių požiūris į seksualinio apsisprendimo laisvę, į mirties bausmę ir valdžios institucijų pozicija rezonansinių nelaimių akivaizdoje.

Continue reading „Tragedija Dembavoje: krepšinio tauta nepasirengusi pokyčiams“

Natūralu, jog bet kuriam piliečiui, nekrimtusiam specifinių disciplinų universitete, sąvoka pedofilų tinklas neturėtų sukelti jokių šiurpių asociacijų. Deja, istorija yra mūsų mokytoja, – o kas jos nekartoja, tą labai lengva apkvailinti.

Pavyzdžiui, teisėsaugai ėmus rimčiau spausti Henriką Daktarą, spauda pradėjo klykti: esą Kaune prasidės "gaujų karas", įtakos sferų dalijimasis, kartosis kruvinieji "susišaudymų kasdienybės" laikų įvykiai. Nieko panašaus neįvyko. Žmones eilinį kartą suklaidino baltarankiai apžvalgininkai. Profesorius Viktoras Justickis šitą žiniasklaidos manipuliavimo visuomenės sąmone mechanizmą puikiai atskleidė savo pirmojo leidimo "Kriminologijos" vadovėlyje (2001 m.).

Continue reading „Pedofilų tinklai – kliedesiai ar šiurpi tikrovė?“

Bavarijos Žemės Kriminalinės policijos valdybos (LKA) vadovo Marijaus Huberio (Mario Huber) nuomone, Rusijos mafijos aktyvumas Bavarijoje žymiai pavojingesnis už Italijos mafijos veiksmus.

Italijos tyrėjai nuolat kalba, kad mafija Bavarijoje labai aktyvi ir, be kitų purvinų reikalų, plauna daugybę pinigų. Bavarijos landtage net buvo surenti klausymai šia tema. Marijus Huberis, Bavarijos žemės Kriminalinės policijos valdybos vyriausiasis mafijos bylų tyrėjas, tokius įtarimus atmeta.

Jo nuomone, Bavarija greičiau yra prieglobstis tiems mafijozams, kuriems savo šalyje darosi itin pavojinga. 44-rių metų Bavarijos tyrėjas pasakoja apie tyrimų metodus, apie pasienio bendradarbiavimą, o taip pat apie rusų mafiją, kuri, jo nuomone, žymiai pavojingesnė už italų.

Continue reading „Tikras karas“

Japonijos Osakos miesto meras Toru Hasimoto pareiškė, kad „viešnamiai per antrąjį pasaulinį karą Japonijos okupuotose teritorijose buvo būtini“, rašo Vokietijos leidinys "Die Welt".

Miesto galva užtikrino, jog „moterų paguodos“ paslaugos (prostitution) buvo reikalingos, kad kareiviai galėtų pailsėti esant sunkioms karo aplinkybėms.

„Kai kulkos skraido tarsi lietus ir vėjas, kareivis nuolat rizikuoja netekti gyvybės, – pareiškė politikas ir pridūrė: – Kiekvienas tai gali suprasti“.

Toru Hasimoto yra vienas iš Japonijos atgimimo partijos įkūrėjų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Japonijos meras pateisina prievartinę prostitucija“

Per patį rinkiminės kampanijos įkarštį Bulgarijoje vietinė spauda skelbia demaskuojančias medžiagas apie buvusį ministrą pirmininką Boiko Borisovą ir jo klaną. Kalbama apie seksą, narkotikus, piktnaudžiavimą valdžia, rašo Aleksandras Levis laikraštyje "Le Temps".

„Balandžio 15-ąją buvusio Bulgarijos ministro pirmininko Boiko Borisovo rezidencijoje Sofijoje, Bankijos kvartale, įvyko susitikimas, apie kurį sužinota dėka demaskuojančių publikacijų. Polemika Bulgarijoje nerimsta“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Tamsioji Boiko Borisovo režimo pusė“

Visai atsitiktinai į rankas pateko Chaviero Rauferio knyga "Didysis mafijų pabudimas". 2006-aisiais metais lietuvių kalba ją išleido leidykla "Alma littera" (į lietuvių kalbą išvertė Galina Baužytė – Čepinskienė).

Iš pradžių buvau nusiteikęs skeptiškai. Ketinau tik pavartyti, atidžiai perskaityti knygos – nė nemaniau. Juk apie mafijos veiklą išleista tiek daug įvairiausio pobūdžio literatūros, kad itin sunku susigaudyti, kuri studija parengta remiantis rimtomis analizėmis, o kuriose – daugiau fantazijos nei rimtų faktų bei įžvalgų.

Taigi norint pradėt skaityti knygą organizuoto nusikalstamumo temomis pirmiausia pravartu susipažinti, kas tai – per autorius. Ir tik įsitikinus, jog autorius yra rimtas analitikas, verta pradėt studijuoti jo veikalą. O laiko tokioms paieškoms, be abejo, beveik nėra…

Ir vis tik bevartant šią dviejų šimtų puslapių knygą atkreipiau dėmesį į autoriaus pastabas, kad didžiosios pasaulio valstybės nūnai visą dėmesį sukoncentravusios į bandymus pažaboti bet kokio terorizmo apraiškas ir tuo pačiu metu pražiopso itin daug ne mažiau pavojingų reiškinių. Pavyzdžiui, jėgų, lėšų ir protų kovai su mafijos struktūromis po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tragedijos skiriama žymiai mažiau. Skiriama tiek mažai, kad mafija, remiantis Chaviero Rauferio veikalu "Didysis mafijos pabudimas", pasijuto tarsi visai nebaudžiama.

Continue reading „Po 2001 metų rugsėjo 11-osios mafija naudojasi visiška laisve?“

usojan_usojan

Vakarų spauda plačiai aprašo kriminalinio autoriteto, žinomo kaip Senis Hasanas, nužudymą Maskvoje.

Leidiniai anglų kalba cituoja Marką Galeottį iš Niujorko universiteto, studijuojantį Rusijos kriminalinį pasaulį: „Aslano Usojano nužudymas gali pakeisti situaciją, ypač kai naudingi kontraktai Olimpiados – 2014 statyboms ir heroino kontrabandos koridoriai iš Afganistano tampa naujais organizuotų nusikalstamų grupuočių varžybų objektais“.

Continue reading „Kas buvo Aslanas Usojanas ir ko laukti po jo nužudymo“

broder_h

Nobelio taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai vokiškus portalus užtvindė publikacijų srautu – beveik trys milijonai straipsnių. Beveik tris milijonus staripsnių yra užfiksavęs „išmanusis“ intenetas. Daugiausia – kritiškai vertinančių tokį Nobelio komiteto sprendimą, vertinančių jį su pašaipa, pykčiu ir net pagieža.

Ypač daug komentarų susilaukė žinomo žurnalisto, rašytojo Henryko M. Broderio publikacijos. Jo straipsnis „ES nesprendžia problemų, ji pati yra problema“, paskelbtas  laikraštyje „Die Welt“ 2012 m. gruodžio 20 d.

Manytume, kad Slaptai.lt skaitytojams bus įdomu susipažinti su vieno talentingiausių Europos publicistų tikrai ne optimistinėmis mintimis apie Europos dabartį ir ateitį.

Continue reading „Kada subyrės Europos Sąjunga?“