Rusijos propaganda

Videonaujienos

Ukrainoje nūnai sprendžiamas ir Lietuvos, ir visos Europos likimas.

Bet ar ne per mažas JAV ir ES dėmesys Ukrainai? Gal ukrainiečiai jau nebenori į Europos Sąjungą? Stiprėja ar silpsta Ukrainos karių dvasia? Koks lietuvių indėlis padedant Ukrainai? Kaip Ukrainoje veikia rusų šnipai? Ar ukrainiečiai vis dar pasitiki sava valdžia? Ar Ukrainai pavojinga rusiškoji dezinformacija?

Į aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako Lietuvoje gyvenantis žinomas švedų žurnalistas Jonas OHMANAS, šiuo metu daug dėmesio ir jėgų skiriantis Ukrainos temai.

Tai – antroji videointerviu dalis. Jos trukmė – 18 min.

Continue reading „Jonas Ohmanas: „Ukrainoje tikrai daug rusų šnipų…” ( 2 )” →

Atsargiai

Rusiškas internetinis portalas „Pravda.ru“ paskelbė žinią apie tai, kad Ukrainos nacionalistai neva žiauriai nužudė Kremliui palankią žurnalistę. Bet sensacingiausia tai, kad tokio nusikaltimo Kijevo teisėsaugos tarnybos neužfiksavo. Nusikaltimas ir auka – išgalvoti.

Į šią temą gilinosi „Der Spiegel“ žurnalistai Benjaminas Bideras ir Pavelas Lokšinas. Ką jiems pavyko išsiaiškinti?

Continue reading „Žmogžudystė, kurios nebuvo” →

Gordijo mazgas

Toks klausimas iškilo ruošiant ES-Rusijos santykių ataskaitą Europos Parlamentui. Ją reikšminga parlamentine dauguma sėkmingai patvirtinus, metas ES institucijoms nuo retorinių klausimų ir diskusijų bei vis dar pasitaikančių naivių iliuzijų pereiti prie aiškaus padėties įvardijimo ir konkrečių veiksmų įgyvendinimo.

Šiandien būtų neįmanoma tvirtinti, kad Rusija vadovaujasi demokratijos ir žmogaus teisių principais savo vidaus ar užsienio politikoje. Vykdydama agresiją prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą Rusija pažeidė daugybę tarptautinių teisės normų ir suardė ES-Rusijos santykių pagrindą, numatytą ES ir Rusijos bendradarbiavimo ir partnerystės sutartyje. Todėl Rusija dėl jos pačios veiksmų nebegali būti laikoma ES strategine partnere.

Continue reading „Ką toliau daryti su Rusija?” →

Aktualijos

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aptarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija segodnia“ pradėtą tarptautinį ir brangiai kainuojantį informacinį projektą „Sputnik“.

Šis Rusijos propagandai skleisti skirtas projektas (interneto portalai, televizija, radijo stotys) turi apimti 30 valstybių. Numatyta projekto centrus steigti visose trijose Baltijos valstybėse ir naujienas skelbti rusų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Continue reading „Atsargiai: Rusija ieško galimybių skleisti propagandą Baltijos valstybėse” →

Gordijo mazgas

„Kad apgintų Pabaltijo valstybes nuo jų didžiosios kaimynės – Rusijos, Vakarai vykdo karines pratybas, pagal pavojaus signalą kelia į orą naikintuvus ir šukuoja jūrą, ieškant povandeninių laivų“, – rašo The Wall Street Juornal.

„Danija meta kitos rūšies „gelbėjimosi ratą“ – transliacijos teises tokiems populiariems detektyviniams serialams, kaip „Vyriausybė“ (Borgen), „Žmogžudystė“ (The Killing) ir „Tiltas“ (The Bridge) rusų kalba“, – praneša straipsnio autorius Antonas Trojanovskis.

Continue reading „Vakarai sieks rusakalbių Europos gyventojų palankumo televizijos ekranų pagalba” →

Aktualijos

Išplėtota rusiška propaganda ir dezinformacija vargu ar įtikino Vakarus, jog Ukrainą valdo nacistai, o Krymas atiteko Rusijai tik todėl, kad šito norėjo pusiasalio gyventojai.

Tačiau rusiško melo ir iškraipymų lavina įtikino kai kuriuos Amerikos politikus, jog rusiška propaganda – milžiniškas pavojus JAV ir Europos Sąjungos saugumui po Sovietų Sąjungos griūties.

Continue reading „Šaltojo karo metodų paieškos” →

Aktualijos

Tikriausiai visi prisimename: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas balandžio 2-ąją davė interviu portalui delfi.ee. Duodamas interviu šiam portalui Estijos vadovas kritikavo Europos Sąjungą dėl neveiklumo, mat ši visus metus delsė pradėt rimtas grumtynes su Kremliaus propaganda.

Vis tik džiugu, kad kovo 20-osios Europos Sąjungos viršūnių susitikime pagaliau nutarta įpareigoti Briuselio institucijas iki birželio mėnesio parengti konkretų, išsamų veiksmų planą kovai su Rusijos skelidžiama dezinformacija bei propaganda.

Continue reading „Ar pavyks Europai sukurti antipropagandinį ginklą” →

Gordijo mazgas

Lietuvoje vykstančius procesus stebint iš kiek didesnio atstumo, turėtų susidaryti tragikomiškas vaizdelis. Tuo metu, kai visas Vakarų pasaulis su nerimu stebi įvykius Rusijoje, šios valstybės agresiją Ukrainoje ir keliamą grėsmę Baltijos šalims, Lietuvos savivaldos rinkimus laimi su maisto produktų tiekimu susiję lyderiai, turintys glaudžių sąsajų būtent su Rusijos rinka.

Gali susidaryti įspūdis, kad ne prancūzai, o lietuviai yra tikroji gurmanų tauta, kuriai svarbiausia skaniai užkrimsti, o pavojai jų valstybės laisvei ar net jų pačių gyvybei yra 25 vietoje. 

Continue reading „Kol yra krabų ir agurkų, lietuviams Kremlius nebaisus” →

Aktualijos

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius davė penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“.

Su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėjo apie „RTR Planet“ transliacijos uždraudimą, naujai paskirtą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, Broniaus Bradausko apsisprendimą trauktis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų ir partijos pirmininko rinkimus.

Komentuodamas „RTR Planet“ transliacijos uždraudimą opozicijos lyderis teigė, jog gerai, kad kanalas buvo uždarytas ir ragino imtis tolesnių veiksmų.

Continue reading „Kodėl savo asmeninėmis lėšomis turime finansuoti Rusijos propagandos kanalus?” →

Aktualijos

Pirmuosius šešis 2015 metų mėnesius šalies – Europos sąjungos pirmininkės pareigas eis Latvija. 28-ių Europos Sąjungos narių, paeiliui užimančių pirmininkės postą, kas pusės metų rotaciją galima laikyti ritualu, turinčiu pabrėžti Europos šalių vienybę ir lygybę. Tačiau be simbolinės reikšmės, šioje rotacijoje esama ir politinės prasmės – ir Latvija šį pusmetį ketina tai patvirtinti. Šiaip ar taip, šioje šalyje taip mano daug kas.

Tarp pagrindinių įvykių bei uždavinių, kurie teks Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje laikotarpiui, – „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimas Rygoje, ES šalių veiksmų koordinavimas Rusijos atžvilgiu ir Europos Sąjungos ryšių stiprinimas su Vidurio Azijos valstybėmis.

Continue reading „Šešis mėnesius ES pirmininkaus Latvija. Kaip tai atsispindės Europos Sąjungos politikoje?” →

Aktualijos

Organizacijų – Kremliaus šalininkių veiklos draudimas Estijos teritorijoje pažeistų demokratinius principus, kurie mums yra šventi, tačiau priešintis nedraugiškos šalies viešųjų ryšių operacijoms informacinio karo aplinkybėmis paprasčiausiai būtina, – taip mano karinis istorikas Igoris Kopytinas.

Pastaruoju metu viešųjų ryšių erdvė tiesiog sprogsta nuo naujienų apie nuskriaustų „Impressum“ klubo svečių kreipimąsi į teismą ir buvusio KaPo bendradarbio Uno Puuseppo, kuris buvo parodytas per Rusijos NTV kanalą, šnipinėjimo skandalo detalių.

Continue reading „Kirtis Estijai” →

Politinės intrigos

Šokiruoti savo skaitytojus provokuojančiomis nuotraukomis ar piešiniais solidiems leidiniams nėra įprasta, nes jų skaitytojai analitinius žurnalus renkasi visų pirma dėl turinio, o ne dėl vaizdo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į dideles problemas, kurių ši nepastebi, tai daryti būtina. Nes tik atkreipus visuomenės dėmesį ir paaiškinus, kaip politikai savo sprendimais pamina tiek jos, tiek visos valstybės interesus, galima sustabdyti ritimąsi į bedugnę ir valstybės pamatų griovimą.

Deja, turime pripažinti, jog dažnai visuomenei pačiai passtebėti, kad politikai savo veiksmais sąmoningai išsityčiojo iš didelės dalies Lietuvos piliečių ir net pačios valstybės, nėra paprasta, nes priimdami sprendimus jie visada prisidengia argumentais, kurie yra nesvarbūs arba klaidinantys.

Continue reading „Politinis ženklas Lietuvos ekonomikai, patriotams ir jaunimui” →

Aktualijos

Tai žino visi rašantieji – būsimų rašinių temos atsiranda dažnai netikėtai. Ir mano šitos temos akstinas atsirado tokiu pat būdu.

Rugpjūčio 30 dieną Plungėje dalyvau tradicinėje kraštiečių draugijos sueigoje. Mielame ir turiningame  „susibėgime“ įsigijau plungiškio istoriko Stasio Stropaus knygą „Plungės kraštas“, išleistą „Mokslo aidai“ leidyklos 2004 metais. Joje moksliškai tyrinėjamas  ir publicistiškai vaizduojamas Plungės kraštas nuo pat 1253 – ųjų iki 2003 – ųjų metų.

Nėra ką sakyti, – ilgoka istorinio laiko drobė. Toje drobėje įausta ir mano biografija. Santykinai, suprantama, kadangi S.Stropus rašo ir apie mano Mardosų kaimą, kuriame 1940 metų rudenį vidutinių ūkininkų šeimoje į pasaulį „vargti“ atėjo penktas vaikas, kažkodėl pakrikštytas ne žemaitišku ir ne lietuvišku Alfredo vardu.

Continue reading „Akstinas temai” →

Politinės intrigos

Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.

Continue reading „Lietuvos saugumas informuoja bei perspėja…” →

Žurnalisto užrašai

Lietuvoje tebemadinga privataus kaltinimo tvarka kelti baudžiamąsias bylas visiems, parašiusiems bent kiek aštresnį straipsnį ar komentarą.

O kol galioja civilizuotoms valstybėms nepriimtina nuostata viešą žodį analizuoti į pagalbą pasitelkiant būtent baudžiamojo kodekso straipsnius, noriu prisiminti nutikimą, kuris, mano supratimu, byloja, jog vieša kritika ir viešai išguldytos nepalankios versijos, – ne pats skaudžiausias ir ne pats pavojingiausias reiškinys.

Tai nutiko maždaug prieš 15-a metų, kai redagavau karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Kadangi karinį priedą finansiškai rėmė tuometinė Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, kartais tekdavo važiuoti ne tik į poligonus, bet ir į oficialius priėmimus.

Continue reading „Vieša kritika – ne pats blogiausias dalykas” →

Žurnalisto užrašai

Redakcijai Slaptai.lt į rankas pateko 7-asis šių metų „Soversenno sekretno“ numeris. Atsitiktinai pateko.

Savaitraštį padovanojo traukiniu važiavęs plepus rusakalbis bendrakeleivis. Įteikdamas primygtinai ragino „atidžiai viską perskaityti“. Suprask, mes, lietuviai, esame amerikietiškai propagandai neatspari tauta, nė neįsivaizduojame, kas dedasi Ukrainoje…

Rusiškas melas ir dezinformacija

„Dovanos“ neišmečiau į šiukšlių kibirą. Smalsumo vedinas perskaičiau. Atvirai kalbant, net nežinau, kaip apibūdinti savąjį įspūdį. Žodis „nustebęs“ būtų per daug korektiškas. Nejaugi galima taip begėdiškai meluoti?

Continue reading „Kodėl netikiu nė viena oficialia Kremliaus versija?” →

Politinės intrigos

Iš tiesų – laikas ne eilinis. Lietuva dar niekada nebuvo tokiame dvigubame-trigubame pavojuje, kaip dabar. Valstybingumo pagrindas kaip ir pakirstas. Aiškus to įrodymas – Konstitucinio Teismo elgesys, kai piliečiams praktiškai atimama teisė į jų valios išreiškimą referendumais, nors tai prieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui – pačiai Konstitucijai.

Su Konstitucija nebesiskaitoma, ja manipuliuojama pagal Seimo valdančiosios daugumos užmačias. Ankstesnės valdžios nesusitupėjusių biurokratų pasirašyta stojimo į Europos Sąjungą sutartis šiandiena žeidžia didelės Lietuvos piliečių dalies tautinį orumą, sukelia rūpestį, ar netapsime nuskurdinti kampininkai savo žemėje.

Continue reading „„Puolimas prieš Prezidentę yra Lietuvos naikinimo tąsa…“” →

Aktualijos

Dabartinis pasaulis paženklintas reiškiniu, kuris taip akivaizdžiai nekamavo ankstesniųjų kartų. Mes, šiandien gyvenantys, skirtingai nei mūsų seneliai ir proseneliai, kenčiame nuo informacijos gausos.

Beje, specialistų ir ekspertų prognozės mažai paguodžiančios – informacijos tik daugės. O informacijos sklaidos ir perdavimo priemonės – tobulės. Tuo pačiu nenumaldomai daugėja "viešosios informacijos žaidėjų", kurie trokšte trokšta skleisti, jų manymu, itin vertingas, o iš tiesų – menkavertes žinias ir nuomones.

Nūnai teturime vienintelę išeitį – sugebėti iš informacijos vandenyno sužvejoti vien tai, kas svarbiausia. Čia galimas ir aštresnis apibūdinimas – privalome išmokti pasirinkti tik tai, kas gyvybiškai aktualu. Priešingu atveju pradėsime kvailėti. Kitaip prarasime gebėjimą suvokti, kas vertinga būtent mūsų tautai, miestui, bendruomenei, šeimai. Bandyt aprėpti kasdien per televiziją, laikraščius ar internetinius portalus plūstančius žinių srautus – titaniškas ir tuo pačiu visai nereikalingas darbas.

Continue reading „Kaip aprėpti neaprėpiamą?” →

francuaza_1
Aktualijos

Istoriką Rusijos ir Europos santykiuose labiausiai pritrenkia tai, kad vakariečių iliuzijos dėl Rusijos nesikeičia ir ši sugeba primesti idėjas, pagal kurias užsieniečiai ją – dar ir klaidingai – interpretuoja. Taip paaiškina ir kitą Rusijos ir Europos bendradarbiavimo dėmenį: stulbinamą Vakarų partnerių kurtumą. Greitai pamirštama bene viskas: nuolatinės rusų verslininkų nesėkmės, Europos pareigūnų įžeidinėjimai, žmogžudystės, diplomatų įžeidimai, nacionalizacijos, neįvykdyti įsipareigojimai ir tarptautinės teisės pažeidimai.

Vos Rusija pradėjo karą užimdama penktadalį kaimyninės valstybės teritorijos, Jungtinės Valstijos prabilo apie santykių “perkrovimą iš naujo”, pamirštant senas klaidas (taip pat ir vertingą patirtį, iš kurios būtų galima pasimokyti). O Prancūzija, parduodama “Mistral” tipo desantinių laivų, duoda priemonių kitam karui prieš kaimynę.

Continue reading „Rusija ir Europa: “Perkrovimo iš naujo” pavojai” →