Alkoholikas nužudė keturias senyvas moteris dėl kelių eurų. Triukšmas valstybėje.
Kas kaltas? Kodėl iki tol jis vaikščiojo laisvėje, kodėl nebuvo izoliuotas? Reikia bausti žmones, kurie matė tą banditą ir neskambino pavojaus varpais. Iš darbo juos! Ministras, gal net ministrai turi atsistatydinti !
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 4 d., 9 val. susitiks su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, Vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, Policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl rizikos šeimose augančių vaikų apsaugos.
Continue reading „Prezidentė inicijuoja pasitarimą dėl rizikos šeimose augančių vaikų apsaugos”
Šiaulių apygardos prokuratūrą tęsia tyrimą dėl rugsėjo 14-osios naktį Joniškio areštinėje įvykusios dvidešimtmečio Ž. L. mirties.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytas dėl nužudymo kitoje byloje, įtariamasis Ž. L. mirė nuo uždusimo kilpoje.
Continue reading „Fizinis smurtas prieš areštinėje pasikorusį įtariamąjį Ž. L. naudotas nebuvo?”
Kruviną įvykių raidą Kijeve Vakarų stebėtojai sieja su tolesniu Viktoro Janukovičiaus suartėjimu su Kremliumi. „Gal naujas čekis išrašytas už tai, kad Janukovičius pažadėjo Maskvai nedaryti didelių nuolaidų ir rinkti premjerą ne iš opozicininkų“. „Jeigu JAV ir ES nesuteiks didesnės pagalbos Ukrainos, provakarietiški demokratai niekada nepasieks savo tikslų ir, galimas dalykas, žus“, – rašo žiniasklaida.
„Smurtas Ukrainoje rodo, kad būtina padėtį sureguliuoti derybomis“, – pareiškia antraštėje The Washington Post. Neaišku, kuri iš konfliktuojančių šalių pirmoji panaudojo jėgą, bet kaltė už politinį protrūkį tenka Janukovičiui, kuris „žengė žingsnį atgal“ nuo derybų su opozicija, kaip išsireiškia laikraštis. Laikraštis taip pat vadina „kvailu“ valdžios ultimatumus ir sprendimą pasiųsti „Berkut“ šturmuoti Nepriklausomybės Maidaną.
Continue reading „Susirėmimai Ukrainoje: „kas gali atsitikti, kai Vakarai nesikiša“”
Už beveik 3 kg kokaino kontrabandą – 10 metų nelaisvės
Kriminalinio trilerio vertas siužetas jo pagrindiniam „herojui“ – kokaino kontrabanda kaltintam kauniečiui – baigėsi ilgais nelaisvės metais: Klaipėdos apygardos teismas, patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokurorės kaltinimus baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos bei didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo, jam skyrė subendrintą 10 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Valstybės kaltintoja, Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė savo baigiamojoje kalboje teisme 31 m. A. B. prašė skirti 13 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d. lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvą atgabeno beveik 3 kg (2985,08 g.) nelegalaus krovinio – kokaino.
Juodosios jūros kurortas Sočis kadaise buvo mėgstama komunistų partijos bosų poilsio vieta. Dabar – atnaujintas, žibantis stiklu, plienu ir betonu – Sočis ruošiasi sutikti 2014 metų žiemos olimpiadą, rašo Šiaurės Kaukazo projekto International Crisis Group vadovė Jekaterina Sokirianskaja laikraštyje The New York Times.
Vladimiro Putino požiūriu Olimpiada Sočyje parodys pasauliui, kad Rusija išsprendė problemas neramiose Šiaurės Kaukazo respublikose ir vėl tapo stipri ir vieninga supervalstybė, rašo autorė. „Realybė, slypinti už šių viešųjų ryšių, visiškai kitokia“, – pažymi ji.
Teisių gynėja mini represijas prieš čerkesus užkariaujant Kaukazą XIX amžiuje ir čerkesų aktyvistų grupių, siekiančių, kad valdžios veiksmai būtų pripažinti genocidu, ketinimus savo reikalavimus pareikšti Žaidynių laikotarpiu.
Tokio staigaus ir netikėto socialinio, kultūrinio, ideologinio perversmo, kuris vyksta dabar, mūsų akyse, turbūt nebuvo nuo trylikto, keturiolikto amžiaus. Net turint omeny penkis okupacijos dešimtmečius. Tada buvome naikinami fiziškai, tremiami į sibirus, pūdomi kalėjimuose, bet niekas mūsų nevertė keisti lytį arba būti belyčiu…
Kai stojome į Europos Sąjungą, mums buvo žadama: niekas nelies jūsų tradicijų, papročių, kalbos… Būsite ir liksite savimi. Tik dabar ima ryškėti, kaip ir kuo turėsime atsilyginti už eurus žemdirbiams, keliams, renovacijai, už laisvą judėjimą po Europos šalis. Mokėsime pačia didžiausia kaina: valstybės smurtu prieš šeimą, tarpusavio sekimo ir skundimo sistema, lytinės tapatybės ribų naikinimu, „socialinės lyties” ideologija, vaikų skatinimu nesitapatinti su savo lytimi, įvedant tam skirtas mokymo programas…
Vakarų pasaulis atkakliai, ciniškai naikina pats save, nes naikina šeimą, tūkstantmečiais susiformavusias tradicijas, papročius, dvasines vertybes, tikėjimą…
Panašų išbandymą jau esame patyrę, žinome, kam už tai turime būti dėkingi: Marksui, Leninui, Stalinui, Hitleriui… Atrodė, kad jie jau niekada negrįš. Bent mes, lietuviai, to tikėjomės prieš ketvirtį amžiaus, kai „Baltijos keliu” veržėmės į Europą.
Apsirikome, žmogaus nužmoginimo ideologija niekur nedingo, hidra vėl užsiaugino nukirstą galvą. XX amžiuje tautos ne iš karto suprato, kas dedasi „civilizuotame” pasaulyje, todėl tas supratimas labai brangiai joms kainavo. Dabar, XXI amžiuje, „nemirtingos komunizmo idėjos” vėl valdo mus, skirtumas tik tas, kad vietoj raudonos spalvos – žydra. Ta pati panelė, tik kita suknelė.
Neišdegs ir šį kartą, tačiau aukų bus daug. Pakliuvome į gudriai paspęstus spąstus. Bėgome nuo vilko, užbėgome ant meškos.
Seime artimiausiu metu ketinama priimti įstatymų pataisas, kuriose, manipuliuojant „kova prieš smurtą” ir „vaikų teisėmis”, sudaromos sąlygos pareigūnų savivaliavimui ir grubiam valstybės kišimuisi į Šeimą, atimant iš vaiko brangiausius dalykus – tėtį, mamą ir gimtuosius namus, – citata iš lankstinuko, kurį vakar parsinešiau iš mitingo Arkikatedros aikštėje. „Apginsime Šeimą – išsaugosime Lietuvą! Burkimės į Lietuvos Šeimų sąjūdį!”
Tėtės, mamos, kunigai, mokslo žmonės labai protingai ir suprantamai kalbėjo jaunoms mamoms, jauniems tėčiams su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose. Kaip reta – labai graži kompanija buvo susirinkusi, kaip reta – jauna. Vis pensininkai, kurie neturi ko prarasti, o čia – jaunimas, Lietuvos ateitis.
Tačiau sekmadienį Arkikatedros aikštėje aš pasigedau visų tų, kurie pernai ir šiemet rinkosi Garliavoje, ne kartą mitingavo Mokslų akademijos salėje, prie Seimo, Vinco Kudirkos aikštėje, žygiavo Gedimino prospektu. Jų ir tų renginių organizatorių aš pasigedau. Ar Šeimos gynimas – tik mažamečius vaikus auginančių tėvų reikalas? Tik nėščių moterų reikalas? Visų kitų tai neliečia?
Jeigu taip – mūsų reikalai prasti. Pasipriešinimas XXI amžiaus beprotybėms – aiškiai nepakankamas. Kaip sakė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, „Gėda!” – ne tas žodis, kurį dabar reikia skanduoti. Jis sakė, kad reikia nebijoti net savo kraują pralieti…
Burkimės į Lietuvos Šeimų sąjūdį!
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2013.06.17
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2013.05.14
Partijos „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė, kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą sprendė Seimo laikinoji tyrimo komisija, sulaukė gausaus rėmėjų būrio, kurie suplūdo į minėtos komisijos posėdį. Tame posėdyje parlamentarė galėjo atvirame posėdyje išdėstyti savo argumentus.
Komisijos posėdis prasidėjo diskusija, ar šis turi būti uždaras, mat parlamentarai anksčiau buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir norėjo užduoti su ja susijusių klausimų. Pagaliau komisijos nariai nusprendė, kad pirmoji posėdžio dalis bus atvira.
Kabardos Balkarija, plytinti Rusijos ir Gruzijos pasienyje, nuolat susiduria su paslėptu smurtu – tiek iš islamistų, tiek ir iš teisėsaugininkų, rašo Pjeras Avrilis reportaže laikraštyje “Le Figaro”.
„Kompanijos „Šiaurės Kaukazo kurortai“ vadovybė tikisi, kad iki 2020-ųjų metų Elbruso priekalnėse bus pastatyti 28 keltuvai, nutiesta 165 km slidžių trasų, įrengta 15 tūkst. miegamųjų vietų, – pasakoja žurnalistas ir pažymi: – Įmonės vadovas linkęs ignoruoti „Maskvos polemiką“ apie Šiaurės Kaukazą ir nepakankamo saugumo Kabardos Balkarijoje problemas“.
Continue reading „Nalčiko gatvėse – karas be fronto linijos”
Ir štai pereinu prie sunkaus klausimo – smurto leistinumo. Aš nuolat kalbėsiu apie tuos dalykus, nes jie sudaro sistemą ir yra svarbūs.
Jie kažkuria prasme net svarbesni negu tai, kuo baigsis Bastrykino ir Navalno dvikova, nes suprantama, kad valstybė įspraudė save į kampą ir net jeigu per trumpą laiką ji baigsis Bastrykino pranašumu, strateginėje laiko atkarpoje ji baigsis Navalno pergale.
O toliau kyla klausimas, o kokią valstybę mes kursime, jeigu tai gausis (kurti naują valstybę be Putino)? Ir kai man sako kaip Belkovskis, kad mes kursime europietišką valstybę su europietiškomis vertybėmis, man kyla klausimas: „Kokios bus tos europietiškos vertybės?“ Nes yra tam tikros vertybės, kurios sukūrė Europą. Jeigu galima, jas išvardysiu laisva tvarka.
Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos Vilniuje įvyko solidarumo ir protesto akcija palaikyti persekiojamai Medikų profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei.
Nors kiekvieno mėnesio 25 d. prie pastato nutįsta eilės norinčiųjų užsiregistruoti pas gydytojus-specialistus (tą patvirtino pro šalį ėję žmonės), šį kartą pacientai lauke nesibūriavo. Nors piketuojančiųjų su plakatais nebuvo daug, tačiau poliklinikos pacientai domėjosi akcija, piktinosi netvarka šioje gydymo įstaigoje, pasakojo konkrečius atvejus ir teigė palaikysią bet kokią iniciatyvą kovoje su žeminančia sistema.
Continue reading „Protesto akcija prie Karoliniškių poliklinikos domino pacientus”
Įvykiai gegužės vidury Garliavoje tapo paskutiniu kantrybės lašu sąmoningiems bei sąžiningiems Lietuvos piliečiams.
Tad jie kyla taikiam pasipriešinimui prieš valdžių melą ir smurtą, už teisingumą.
Lietuva ir pasaulis, sužinoję apie prieglobsčio užsieniuose ieškančius nenusikaltusius pabėgėlius nuo Lietuvos teisėsaugos, apie teisiamus nenusikaltusius piliečius, pamatę per televiziją rodytą akivaizdų smurtą prieš taikiai budinčius Lietuvos piliečius teisingumo vardan bei Deimantės Kedytės pagrobimą iš globėjos Neringos Venckienės namų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tautiečiai nerimsta, įtampa neslūgsta, imasi įvairių pilietinių protesto veiksmų prieš simuliuojančią teisėsaugą ir teisėtvarką.
Continue reading „Metas liautis simuliavus teisę ir teisingumą”
Gegužės 17-ąją, ketvirtadienį, pačiame priešaušryje, kada turbūt saldžiausi sapnai, pustrečio šimto iki dantų apsiginklavusių ir kaukėtų pareigūnų šturmavo privačius senukų Kedžių namus, kuriuose miegojo pati svarbiausia pedofilijos bylos liudininkė ir kaltintoja 8-erių metukų našlaitė…
Nors kameros buvo nusuktos, visi girdėjome šiurpius klyksmus iš namo vidaus, kaip buvo vykdomas teisėjui Vitalijui Kondratjevui vadovaujant priimtas teismo sprendimas, kaip iš savo namų, kuriuose visuomet gyveno, ankstų rytą iš lovos pakeltas, išgąsdintas vaikas buvo išplėštas, išvilktas, kojom į priekį išneštas niekad jo neauginusios motinos. Paniekintos visos šeimos vertybės, išprievartauta padori lietuviška, krikščioniška, darbšti šeima, išauklėjusi tokius pačius atsakingus vaikus.
Continue reading „Paaiškinimas idiotams: smurtas yra tvarkingas įstatymo vykdymas”
„Įsivaizduokite, Neringa Venckienė – Seimo pirmininkė. Arba teisingumo – ministrė“, – apie artėjančių rinkimų perspektyvas su neslepiamu nerimu viešai kalbėjo vienas socialdemokratų partijos vadovų. Šalia sėdintis liberalas ir konservatorius tik liūdnai linksėjo galva.
Nežinau, kiek pagrįsta šiandienos politinio elito baimė dar šį rudenį šalia savęs pamatyti prieš savaitę Garliavoje, o šiandien Daukanto aikštėje besiburiančius žmones. Kol kas turime tik televizijos laidų balsavimų rezultatus, kuriais vargu ar verta pasikliauti. Čia ne „Eurovizija“. Nors verta prisiminti, jog prieš ketverius metus pavasarį sociologai jau signalizavo Tautos prisikėlimo partijos rudens sėkmę, tačiau tuomet kelis mėnesius dienraščių redaktoriai iš tikėtinų rinkimų laimėtojų sąrašo paprasčiausiai išbraukdavo naująją politinę jėgą. Kaip bus dabar?
Kur eiti: ten, kur “Skamba skamba kankliai” ar į piliečių sueigą? Kankliai skambės dar ir rytoj, reikia eiti su tais, kurie ragina: Nebijok! Chuntai – ne! Policijos smurtui – ne! Mes už Venckienę! Mes nesitrauksim! Mes – ne minia! Socdemus – lauk! Kryževičių – lauk! Korumpuota žiniasklaida – samdoma tiesos žudikė! Grąžinkite tautai pagrobtą teisingumą! Mums reikia tik tiesos! Mes – už Lietuvą!
Nusirašiau tik vieną kitą šūkį, kuriuos Gedimino prospektu nuo Seimo iki prezidentūros nešė teisingumo ištroškę žmonės. Eidami jie ragino nebijoti, netylėti, neleisti trypti piliečių žmogiškojo orumo ir garbės…
Prie Prezidentūros buvo emocingų kalbų. Pasigailėjau, kad neatsinešiau magnetofono. Vien tik Nijolės Oželytės žodis ko vertas! Žinau, kad Nepriklausomybės akto signatarė moka pakalbėti, bet šį kartą, man regis, ji pralenkė pati save. Nenorėčiau pakliūti jai ant liežuvio. Susijaudinęs įtikinamai kalbėjo Algimantas Matulevičius. Išmintingas buvo filosofas Krescencijus Stoškus. Patiko man ir mažiau pažįstami oratoriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Uždegančias kalbas atpasakoti – reikalas beviltiškas. Tikiuosi, kad jos pateks į internetinę žiniasklaidą, todėl čia pateikiu tik Piliečių Sueigos Žodį, kurį parsinešiau iš Daukanto aikštės prieigų (į aikštę nebuvome įleisti).
Mes, pilietės ir piliečiai, susirinkę į Sueigą Vilniuje, pareiškiame:
– norime gyventi laisvoje ir orioje Lietuvos valstybėje,
– neleisime daugiau trypti piliečių žmogiškojo orumo ir garbės,
– neleisime Lietuvos paversti mažąja Rusija,
– ginsime demokratinę savo Respubliką, jos vertybes ir konstitucinę santvarką,
– kovosime už savo vaikų, savo tėvų ir savo pačių teises bei laisves,
– priešinsimės diktatūrai, valdžios smurtui ir valstybės užvaldymui,
– netoleruosime viešo melo ir ginsime laisvą žodį,
– nekolaboruosime su valdžia, kol ji meluoja ir smurtauja,
– sieksime valstybę sugrąžinti piliečiams, Tėvynę – visiems pasaulio lietuviams,
– darysime viską, kad rudenį po Seimo rinkimų Lietuvos tautai atstovautų drąsūs, sąžiningi, Lietuvos Respublikai ištikimi ir piliečius gerbiantys žmonės.
Teigiame: šių metų gegužės 17 dienos rytą valdžia peržengė ribą ir pasikėsino į konstitucinę valstybės santvarką, pamatines demokratines vertybes ir piliečių bendrabūvį. Valdžios smurtą šiandien lydi melas, žmonių bauginimas ir manipuliavimas jais.
Todėl reikalaujame:
– nedelsiant nutraukti viešą melą ir smurtą,
– išviešinti, kas įsakė imtis gegužės 17-osios smurto, ir kas tokiam įsakymui
pritarė: įsakymus davę, smurtavę ir smurtui pritarę pareigūnai privalo būti atstatydinti ir sulaukti teisinės atsakomybės.
To nepadarius, sudarysime nepriklausomą visuomeninę komisiją valdžios nusikaltimams ištirti. Mes rūpinsimės valdžios ir grupuočių smurto aukomis.
Valstybės prezidentė turi pagaliau apsispręsti ir aiškiai atsakyti visuomenei: su kuo ji šiandien yra – su Lietuvos Respublika, jos piliečiais ar su smurtaujančiomis jėgos grupuotėmis. Mes nesitrauksime.
Politologai šiuos žmones kartais vadina minia. Be abejo – minia, nes jų daug. “Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne” parašyta, kad minia – tai didelis būrys žmonių. “Korumpuota žiniasklaida” (taip perskaičiau plakate) tą minią vis mažina, menkina.
Jeigu į vieną vietą sueitų visi, kurie, švelniai tariant, nepatenkinti teisėsauga, valdžia, kuriems “reikia tik tiesos”, susirinktų įspūdinga minia, kuri jokioje Vilniaus aikštėje netilptų. Todėl jie ir bijo minios, vadina ją neprognozuojama, nekonstruktyvia. Mums – miniai – sakoma: gatvėse neišspręsime susikaupusių problemų. O kur kitur jas galima spręsti?! Kur mes, minia, galime su jais kalbėtis?! Tik gatvėse, tik aikštėse, nes mes – minia, mūsų labai daug, o jie – ištaiginguose kabinetuose, rūmuose.
Jeigu tą minią dar papildytų tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių vengia, bijo atsidurti minioje, bet jos reikalavimams pritaria, kitoje barikadų pusėje jų liktų tik saujelė. Saujelė ir 240 iki dantų apsiginklavusių policininkų.
Ponai politologai, mes ne blogiau už jus žinome, ką gali minia. 1988-aisiais – 1990-aisiais sužinojome. Tada imperiją nuvertėme. Gaila, kad po 22-jų metų vėl reikia minios, nes tik minia juos gali atvesti į protą. Mes neturime guminių kulkų, lazdų, bet mes už juos ir stipresni, ir išmintingesni.
Kasdien minias mes matome įvairiausiose pasaulio vietose. Įniršusias minias. Mes dar neįniršę, mes juos dar tik gėdiname. Bet nepersistenkite! Atsikvošėkite! Nes mes nesitrauksime!
Galite mus vadinti ir patvoriniais. Pasak N.Oželytės, taip mus tik išaukštinate, nes patvoriuose buvo suguldomi kūnai didvyrių, kuriais dabar didžiuojamės. Mes didžiuojamės – ne jie. Jie juos išduoda.
Vytauto Visocko nuotr.
2012.05.27
Ankstų gegužės 17 d. rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje. O 7.20 val. mergaitė buvo paimta iš globėjos teisę mergaitei turinčios teisėjos Neringos Venckienės ir išvežta motinai Laimutei Stankūnaitei.
Įvykis vertintinas pagrobimu (N. Venckienės globa dar nebuvo panaikinta), o policijos elgesys pagrobiant mergaitę iš Kedžių namų, lygintas su sovietinio OMON-o (Sovietų Vidaus kariuomenės ypatingos paskirties milicija) elgesiu. Kaip jie elgėsi, aprašinėti neverta, nes visuomenė matė vaizdo įrašus, išgirs dar ir daugelio liudininkų parodymus. Po ilgų pasiruošimų įvykdyti nesavalaikį ir abejotino teisingumo teismo sprendimą, tarsi lietuviškas OMON-as, prisidengęs šarvais ir skydais, apsiginklavęs „bananais“, šautuvu bei grasindamas elektriniais ginklais ir šunimis, užpuolė Kedžių namą, įsilaužė su specialiomis priemonėmis, tarsi tikri recidyvistai, savo kelyje brutaliu būdu pašalinę „kliūtis“ – tiesos ir teisingumo vardan su Trispalvėmis budinčius Lietuvos piliečius.
BJTB (Blokas Julijos Timošenko-Batkivščina) nuomone, Nina Karpačiova persekiojama už išspausdintą Julijos Timošenko su kraujosruvomis nuotrauką.
Buvusiai ombudsmenei Ninai Karpačiovai iškelta baudžiamoji byla. Tuo įsitikinęs liaudies deputatas, BJTB frakcijos lyderis Andrejus Kožemiakinas, tai jis pareiškė per spaudos konferenciją, perduoda RBK-Ukraina korespondentas.
„(BJTB) frakcija pažymi, kad prieš buvusią ombudsmenę Niną Karpačiovą, kurios dėka visas pasaulis sužinojo apie fizinį Julijos Timošenko kankinimą Kačianovo kolonijoje, valdžia pradėjo baudžiamąją bylą, ir dėl to ji buvo priversta… palikti Ukrainą“, – pasakė A.Kožemiakinas.
Continue reading „Ninai Karpačiovai iškelta baudžiamoji byla”
Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.
Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų.
Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.
Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų. Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Stribai ir okupantai. Valdžia, kuri naudoja smurtą prieš vaiką, pačiu tokiu savo veikimu tampa nelegitimi.
Continue reading „Kunigas Robertas Grigas: “sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus””
(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)
XXX
XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?
O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…
Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia”
