šnipas

snipinejim
Žvalgyba

Takeo Josikava (1914 – 1993) – japonų šnipas, veikęs Havajuose prieš Japonijai užpuolant Amerikos karinę jūrų bazę Perl Harbore (Pearl Harbor).

Takeo Josikava, Japonijos Jūrų akademijos Itadzime 1933 metų absolventas, kurį laiką tarnavo jūroje ir užsirašė į jūrų lakūnų kursus, kai 1934 metų pabaigoje sunkiai susirgo. 1936 metais jis iš laivyno buvo komisuotas. Po metų T.Josikava pradėjo tarnybą Jūrų žvalgyboje ir buvo komandiruotas į Japonijos KJP Tokijuje. Kartą jam pavyko trumposiomis bangomis perimti pranešimą, perduotą į eterį atviru tekstu (anglų kalba) iš Australijos.

Continue reading „Japonijos žvalgybos rezidentas Havajuose” →

kampails_sita
Žvalgyba

Viljamas Kampailsas – buvęs CŽV apsaugos bendradarbis, pardavęs Sovietų Sąjungai ypač slaptą techninę dokumentaciją apie palydovą „Big Berd”.

Baigęs universitetą Indianoje, Viljamas Kampailsas (Kampiles William, 1955) 1977 metų  kovo – lapkričio mėnesiais dirbo CŽV būstinėje Lenglyje, Virdžinijos valstijoje. V.Kampailsui neretai būdavo priekaištaujama dėl nepatenkinamai atliekamų tarnybinių pareigų, ir jis labai greitai suprato, kad jo svajonei tapti žvalgybos bendradarbiu nelemta išsipildyti.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: išdaviko Viljamo Kampailso byla” →

vine_portretas
Žvalgyba

Grevilas Vinas – britų biznierius, buvęs tarpininku tarp Amerikos ir Anglijos specialiųjų tarnybų, iš vienos pusės, ir Vakarų slapto agento sovietų karinėje žvalgyboje (GRU) pulkininko Olego Penkovskio, – iš kitos.

Grinas Vinas (Greville Wynne, 1919 – 1990) įgijo išsilavinimą Notingemo universitete ir per antrąjį pasaulinį karą tarnavo karinėje žvalgyboje. 1950 metais jis pradėjo nuosavą verslą – eksportavo sunkiuosius pramonės įrenginius. Pradėjo dažnai važinėti su reikalais į užsienį, ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje.

Continue reading „KGB kalėjime laikymo sąlygos buvo ypatingai sunkios” →

dressenas
Žvalgyba

Estijos saugumo policijos generalinis direktorius Raivo Aegas teigia, kad už valstybės išdavimą nuteisto Aleksejaus Dresseno svarbiausias bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) motyvas buvo pinigai.

„Svarbiausiais A. Dresseno veiklos motyvais buvo pinigai, asmeninės ambicijos ir nusivylimas karjera. Visi šie motyvai veikė kartu, bet svarbiausias iš jų buvo pinigai“, – sakė R. Aegas.

Continue reading „Aleksėjus Dresenas šnipinėjo dėl materialinių paskatų” →

raketa_bulava
Žvalgyba

Sverdlovsko srities teismas paskelbė nuosprendį. Gynybos įmonės bendradarbiui Aleksandrui Gnitejevui, kaltintam atskleidus slaptą informaciją apie raketą „Bulava“. Aleksandras Gnitejevas pripažintas kaltu dėl „valstybės išdavystės šnipinėjimo forma“. Ir nuteistas aštuonerius metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.

Taip praneša ITAR–TASS. RIA Novosti agentūros duomenimis, A.Gnitejevas buvo teisiamas už „duomenų apie naujausius darbus ginkluotės srityje, laikomus valstybės paslaptimi, perdavimą užsienio žvalgybai“. Be kalėjimo, teismas paskyrė ir 100 tūkst. rublių baudą.

Continue reading „Aleksandras Gnitejevas pripažintas šnipu” →

kanada_snipas-delisle
Žvalgyba

Halifakso teismas nagrinėja prašymą paleisti už užstatą jaunesnįjį leitenantą Džefrį Polą Delailį (Jeffrey Paul Delisle), kuris kaltinamas perdavinėjus slaptus duomenis užsienio valstybei (neoficialiais duomenimis – Rusijai) nuo 2007 metų liepos iki 2012 metų sausio.

Kaip pasakojo laikraščiui “The Wall Street Journal” su situacija susipažinę žmonės, Dž.P.Delailio poelgis įžiebė „rimtą nesantaiką tarp Amerikos ir Kanados žvalgybų pareigūnų“. Kanadiečių susimovimas buvo sutiktas kaip kažkas pagal mastus prilygstančio Wikileaks‘o nutekinimams. Šiuo metu nesutarimai užglaistyti, bet Amerikos žvalgyba įvedė naują procedūrą, apsaugančią nuo informacijos nutekėjimo, ir karts nuo karto domisi, ar šiaurinė kaimynė laikosi visų būtinų sąlygų.

Continue reading „Karinės informacijos nutekėjimas Rusijai įsiutino Kanados sąjungininkus” →

kanada_snipas-delisle
Žvalgyba

Kovo 28-ąją prasidėjo Kanados karinių jūrų pajėgų karininko ltn. Jeffrey Paul Delisle, kuris įtariant šnipinėjimu buvo sulaikytas šių metų sausio mėnesį, teismas.

Remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose JAV dienraštis “The Wall Street Journal” praneša, kad slaptos informacijos nutekinimas sukėlė JAV specialiųjų tarnybų nepasitenkinimą dėl kanadiečių nesugebėjimo apsaugoti slaptą informaciją, susijusią ne tik su jų pačių, bet ir sąjungininkų saugumu.

Continue reading „Kanadoje prasidėjo Rusijai šnipinėjusio karininko teismas” →

dressenas
Žvalgyba

Populiarus Estijos dienraštis “Postimees” šiomis dienomis pateikė svarbių žinių apie neseniai demaskuoto šnipo Aleksejaus Dreseno (Aleksėjus Dressenas) veiklą.

Leidinio teigimu, Estijos saugumo policija “KaPo” senų seniausiai žinojo, jog Estijos saugumo policijos departamento tyrėjas Aleksėjus Dressenas slapta bendradarbiauja su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su Rusijos FSB. Tačiau “KaPo” elgėsi taip, kaip panašiais atvejais dažniausiai elgiasi visos profesionalios slaptosios tarnybos – neskubėjo išdaviko suimti.

Continue reading „Demaskuotas šnipas didelės žalos greičiausiai nepadarė” →

litvinenkos
Žvalgyba

Aleksandro Litvinenkos tėvas, vadinęs teroristą Achmedą Zakajevą savo „broliu“ ir kaltinęs Rusijos valdžią dėl sūnaus mirties, kardinaliai pakeitė savo nuomonę bei poziciją. Jis dabar viešai teigia ir prisipažįsta, kad juo buvo pasinaudota.

Taigi paprašė jam atleisti ir priimti atgal į Tėvynę. Žodžiu, Valteris Litvinenka norėtų sugrįžti atgal į Rusiją. Jis prašo, kad oficialioji Maskva jam atleistų – leistų sugrįžti namo. Nes jis, Valteris Litvinenka, buvo labai neteisus. Italijoje 73 metų Valteris Litvinenka gyvena skurde, o Borisas Berezovskis ir Vakarų žurnalistai juo nebesidomi.

Continue reading „„Atleisk man, mano Tėvyne!“” →

vienuolynas_33
Žvalgyba

Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje sovietinės Bulgarijos specialiosios tarnybos „Državna sigurnost“ (DS) maksimaliai pasistengė, kad jos agentai vienuoliai infiltruotųsi į Zografou vienuolyną ant Ato kalno.

Manoma, kad  „vienuoliai su antpečiais” plušėjo tikrai ne viename Bulgarijos vienuolyne. O pačiuose svarbiausiuose, turtingiausiuose vienuolynuose DS agentų būta ir po keliolika asmenų.  

O gudruoliška ir tuo pačiu labai slapta operacija Zografou vienuolyne buvo siekiama ne tik perimti į savo rankas vienuolių „dvasios” kontrolę, bet ir uždėti letenas ant Ato lobių – retų knygų, aukso, brangakmenių, ikonų bei kitokių religinių istorinių relikvijų.

Continue reading „Vienuoliai su antpečiais” →

snipinejimas_enciklopedija
Žvalgyba

Roberto Li Džonsono likimas – tragiškas. Šis JAV armijos karininkas mirė ne sava mirtimi. Ir net ne mūšio lauke. Džonsoną nužudė jo paties sūnus. Mirtinas smūgis buvo suduotas viename iš Amerikos kalėjimų, kuriame Džonsonas tuo metu kalėjo. Amerikietiškoji Temidė poną Džonsoną buvo pasmerkusi ilgus metus kalėti už tai, kad šis slapta bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir tokiu būdu pamynė JAV interesus.

Sūnus dėl tėvo išdavystės labai pergyveno, visaip norėjo išpirkti tėvo kaltę. Pavyzdžiui, įstojo į JAV armiją ir savanoriu išvyko į karo liepsnų apimtą tuometinį Vietnamą. Vis tik negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad tėvas – išdavikas, sūnus galų gale griebėsi pačios drastiškiausios priemonės. Nupsrendė aplankyti kalėjime uždarytą tėvą. Bet aplankyti sumanė ne tam, kad paguostų. Sūnus nutarė tėvą nužudyti. Kalėjimo pasimatymų kambaryje peiliu smogė vienui vienintelį smūgį. Mirtiną smūgį.  

Continue reading „Tragiškas išdaviko Roberto Li Džonsono likimas” →

kazanova_kazanova
Žvalgyba

Į rankas pateko italų rašytojo Lukos Goldonio knyga “Kazanova”, kurioje sensacingai traktuojama garsiojo moterų suvedžiotojo Kazanovos biografija.

Minėtą L.Goldonio veikalą apie Kazanovą 1999-aisiais išleido “Tyto alba” leidykla. Italų rašytojas bando įrodyti, esą Kazanova suvedžiodavo šimtus moterų ne vien tik kūniškų malonumų patenkinimui. Suprask, garsusis Kazanova, be kita ko, buvo ir sumanus žvalgybininkas. Šnipinėjo jis to meto Venecijos respublikai. Gausūs meilės romanai tebuvo puiki priemonė šnipinėjimo veiklai paslėpti.

Continue reading „Garsusis moterų suvedžiotojas Džakomas Kazanova – žvalgybininkas profesionalas?” →

poup_1
Žvalgyba

1999 m. gruodžio mėnesį JAV valstybės departamente FTB agentai sulaikė Rusijos pasiuntinybės antrąjį sekretorių Stanislovą Gusevą: tuo metu iš pasiklausymo įrenginių, paslėptų salėje, jis išiminėjo informaciją. O po kelių dienų buvo išsiųstas iš Amerikos. Ir žiniasklaidai tapo neprieinamas. Toks daugumos Rusijos šnipų likimas. Visuomenei jie tarsi išnyksta.

Amerikos (ir ne tik) šnipai turi galimybę būti matomi, jie rašo ir leidžia knygas, skaito paskaitas. Štai 2000 m. Rusijos FST suėmė amerikietį Edmondą Poupą. Rusijos FST duomenimis, E. Poupas tarnavo JAV karinio jūrų laivyno žvalgyboje, turėjo kapitono laipsnį, o vėliau dirbo Pensilvanijos universiteto taikomųjų tyrimų laboratorijoje. Rusijoje šis JAV pilietis “įdėmiai stebėjo greituminę povandeninę raketą, pagamintą Rusijos gynybos įmonėse; ja apginkluotos karinės jūrų pajėgos”. Vėliau paaiškėjo, kad tai torpeda “Škvalas”. E.Poupas buvo nuteistas 20 metų kalėti, tačiau vėliau jam Kremlius suteikė malonę ir išleido į tėvynę.

Continue reading „Šnipo Edmondo Poupo nuotykiai Rusijoje” →

redli_
Žvalgyba

Redlį savo kambaryje „Klomzero“ viešbutyje tardė karininkų komisija. Per tardymą jis prisipažino Rongei, kad „1910 ir 1911 metais teikė dideles paslaugas užsienio valstybėms“ ir veikė be bendrininkų.

Pasirodo, tai buvo tiesa. Po to komisija pasišalino, kad „suteiktų nusikaltėliui galimybę greitai nusižudyti“.

Redlis nusišovė iš jam perduoto pistoleto. „Buvusio pulkininko“ mirtį kitą rytą konstatavo vienas „detektyvas“, atėjęs į po senovei tebestebimą viešbutį.

Evidencbiuro šefas pulkininkas Augustas Urbanskis ir karinis auditorius, užsiimantis tyrimu, abu civiliais drabužiais, gegužės 25-osios rytą išvažiavo į Prahą, pranešė apie viską vietiniam kariniam komendantui, pas kurį Redlis dirbo štabo viršininku, ir pradėjo kratą Redlio bute ir biure.

Continue reading „Pulkininkas Redlis ( 2 )” →

Sylvanus Morley
Aktualijos

Konkistadorams ir jų palikuonims majų žemės buvo mažiausiai prieinamos fiziškai (apaugusios džiuglėmis), todėl apie majus iki XIX amžiaus buvo žinoma išties labai mažai (kur kas daugiau apie actekus, inkus). Net XX a. pradžioje dar nedaug kas buvo įžengęs į Jukatano pusiasalį, kitas majų žemes, kuriose slėpėsi ir tebesislepia daug nuo Vakarų civilizacijos akių nutolusių turtų – piramidžių, senovinių stelų, skulptūrų, senųjų kultūrų liekanų.

Continue reading „Šnipas, kuris atrado 2012-uosius” →