Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
 
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
 
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
 
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
 
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
 
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
 
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 09:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Dažnas, paklaustas, kas yra valstybė, atsakys: „Valstybė – tautos namai“. Ir taip pat dažnas susivoks, jog kalba metaforiškai.

Viena, namas –  tai apčiuopiamas, tūrį ir formą turintis pastatas, o valstybė – abstrakti struktūra.

Antra, abu, pastatas ir struktūra, renčiami iš skirtingų medžiagų. Pastatui reikalingi rąstai, plytos, cementas ir krūva visokių kitokių medžiaginių statybinių detalių. Valstybę gi struktūruojame iš gyvų žmonių.

Trečia, skiriasi įrankiai, instrumentai, kurių pagalba yra statomas namas ar valstybė. Iki šiol vargu ar kam būtų atėję į galvą „statyti“ valstybę  kirvių, kaltų, grąžtų ar ekskavatorių pagalba.

Taip buvo iki šiol. Bet dabartinė valstiečių, žaliųjų ir dar nebežinia kokių (nes keičiasi vos ne kas pusmetį…) prie jų prisišliejusių politinių grupuočių vyriausybė posakį „Valstybė – tautos namai“ supranta valstietiškai tiesmukai, be jokių ten abstrakčių poezijų. Tad ir poška kirviai, džerška pjūklai, pjaustantys gyvąją visuomenės struktūrą, vyriausybei ėmusis veiksmų, kuriuos ji vadina reforma, o nuo aukštosios politikos tolėliau esantys tikrieji statybininkai vadintų remontu, renovacija.

Bet dabartinė vyriausybė tuo ir skiriasi nuo visų buvusiųjų, kad neskiria sparnuotosios poezijos nuo sunkiasvorės realybės, valstybės nuo namo, žmogaus nuo rąsto/plytos. Todėl ją teisingiau būtų vadinti ne vyriausybe, o statybos trestu.

Kažkas, gal premjeras, gal kokio Seimo komiteto pirmininkas davė nurodymą reformuoti arba renovuoti visą tą namelį – ir dūzgia tresto statybininkai, burzgia statybinė technika, griaudama, rausdama ir  niokodama visa, kas painiojasi po kojų, kas trukdo kuo greičiau įvykdyti valstybinį užsakymą.

Sugalvojo vyriausias statybininkas reformuoti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą – ir skuba buldozeriai, šluodami iš statybų aikštelės visa, kas ten stovėjo iki tol.

Kaip liudija mokytoja Rūta Andriuškevičienė, „Mokyklų naikinimas, gryninimas, o ir krepšelio politika sukūrė tokią atmosferą, kad pedagogai nebepajėgūs vieningai pasipriešinti absurdui /…./, nors ant jų galvų griūte griūva ŠMM ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimai. Paskutinis iš tų sprendimų paskelbtas vasarą: nuo rugsėjo pirmosios – etatinio apmokėjimo modelis. Negirdėta praktika: be pilotinio bandymo, be metodinių pasitarimų, be bendruomenės paruošimo. Sveikam, ne tik profesiniam, protui nesuvokiamas elgesys. Eksperimentas, nubraukiantis metų metus ruoštą ir jau veikusią kvalifikacinę apmokėjimo sistemą“. 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nubraukti nubraukė,  bet ar naujasis statinys pajėgs funkcionuoti?

Sugalvojo statybos tresto sveikatos poskyrio vyriausias statybininkas sveikai maitinti mūsų visų (o ne savo paties) vaikus – ir užvirė košę. Tik skirtingai nuo visokių avižinių, bulvių ar grikių košių, šitoji praktiškai nevalgoma.

Dabar kiekvieną darbo dieną tą valandą, kai mokyklose yra ilgosios pertraukos metas, miestų ir miestelių gatvėmis žygiuoja būriai didesnių ir mažesnių moksleivių, kažką įnirtingai kramsnojančių, o neretas dar ir glėbyje nešasi labai nesveikai atrodančių bandelių, dešrelių, kebabų šūsnį. Paklausti, iš kur ir kur žygiuoja, moksleiviai mielai paaiškina: „Pietaujame. Mokyklos valgykloje neskanu“. 

Niekas nesako, kad bloga yra rūpintis mūsų vaikų sveikata. Bloga – rūpintis blogai ar kvailai.

Niekas negiria mūsų tautinės virtuvės su cepelinais, spirgais (beje, labai skanu…), kad labai sveika, neteigia, kad tradiciniai, biurokratiniai džiūvėsėliuose pavolioti traškūs kepsniukai – būtent tas patiekalas, kuris padės mūsų vaikams augti sveikais, gražiais, protingais. Bet ar kas apgalvojo, paskaičiavo, kaip atsilieps sveikatai toks prievartinis visų vaikų su skirtingais skoniais, įpročiais bei poreikiais sodinimas ant visiems vienodos beskonės, bet – gal būt!? („gal būt“ todėl, kad po mėginimo vaikus nuo sviesto persodinti ant margarino dietos aš visai nebepasitikiu sveikatos ministro nusimanymu tame, kas yra sveikas maistas)  – sveikos dietos?

Jei kas pamėgino savo vienintelei atžalėlei staiga, per vieną dieną pakeisti įprastinį meniu, žino, kad tai beveik neįmanoma. Geriausiu atveju, ilgai ilgai įkalbinėjant, įtikinėjant, pažadant mainais už kiekvieną suvalgytą kąsnį nupirkti tą ir tą, nusivežti ten ir ten, gal ir užtektų kelių savaičių pastangų.

Bet kad taip staiga pavyktų „nusveikatinti“ visą nuolat kokiam nors maistui pasirengusį paauglių kolektyvą?

Gal mokyklą kažkas supainiojo su konclageriu, kur išbadėję žmonės kimšo viską, ką tik jiems davė?

Baigiasi rugsėjis. Jau beveik mėnesį tęsiasi moksleivių protesto žygiai į artimiausias kebabines ir kitus nesveiko maisto „taškus“, ir galo jiems nesimato… Kiek „nesveikų“ produktų nusėdo moksleivių skrandžiuose, kraujyje, galiausiai – smegenyse?

Čia net nebetinka pagarsėjusi buvusio Rusijos premjero Viktoro Černomyrdino frazė: „Norėjome kaip geriau, gavosi kaip visada“. Mūsuoju atveju „gavosi“ net blogiau, nes tai, ką dabar mokiniai suvalgo greito maisto  užeigose ir užbėgose, dar nesveikiau, nei ankstesnis maistas mokyklų valgyklose.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Tenka konstatuoti, kad sveikatos ministras pasirodė ne tik menkai nusituokiantis sveikame maiste, bet dar menkiau nusituokiantis ir jo specialybei artimesnėje srityje, kaip psichologija. Jis užmiršo, o gal nė nežinojo, kad žmonės, skirtingai nuo rąstų ir plytų, yra apdovanoti sąmone, emocijomis ir net protu… Ignoravo tokį reiškinį, kaip masių ar visuomenės psichologija, ir tai, kad politikams su ja reikia skaitytis nė kiek ne mažiau, kaip valstiečiams su orais, su įvairiais klimato reiškiniais!

Ar kas paskaičiavo, kaip brukama naujovė atsilieps moksleivių psichinei savijautai, nuotaikai, o gal ir fizinei sveikatai, nes juk ne visi pagal vienodą modelį yra nulipdyti? Kaip ją vertins tėvai?

Ar apskritai bent viena šios vyriausybės institucija, imdamasi reformų, svarstė, skaičiavo ir apskaičiavo diegiamų pokyčių poveikį visuomenės savijautai, požiūriui į naujoves ir galų gale – reformų rezultatui?

Tokio pobūdžio tyrimus paprastai atlieka psichologai.

Prisimenu, jog pirmoji demokratinės Rusijos Federacijos reformatorių vyriausybė, vadovaujama Jegoro Gaidaro (tikiuosi, tą pavardę galiu minėti, nebijodama būti apšaukta įtakos agentu?) į savo sudėtį įtraukė vieną žinomiausių to meto psichologų Leonidą Gozmaną, ir jis dirbo joje visą laiką, kol gyvavo šis ministrų kabinetas.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kai Gaidaro vyriausybė buvo atstatydinta, L. Gozmaną pakvietė į JAV skaityti paskaitų apie emocionalių santykių psichologiją, politinę psichologiją (!!!) ir psichologinę Sovietų Sąjungos istoriją (įdomu, ar Lietuvoje turime bent  vieną psichologą, skaitantį paskaitas apie atkurtos Lietuvos Respublikos politinę psichologiją ir psichologinę valstybės istoriją? Būtinai atvykčiau pasiklausyti…)

Beje, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, teikdama pasiūlymus dėl kainų reguliavimo, ragina atkreipti dėmesį į pasirenkamų priemonių įvertinimą bei pasekmių numatymą.

Ar išgirs jos raginimą miškus kertantys medkirčiai-valstiečiai? Ar pamatys jie galų gale, kad iš po jų reformų kirvių lekia ne skiedros, o gyvi žmonės?

Lekia į nežinią, į neviltį…

2018.09.25; 13:31

Po trejus metus trukusio stojimo proceso Lietuva tampa elitiniu valstybių klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Trečiadienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Paryžiuje pasirašys stojimo sutartį.

Lietuva taps 36-ąja organizacijos nare, o kartu su ja stojimo sutartį taip pat pasirašys Kolumbija, apie kurios priėmimą į EBPO paskelbta praėjusią savaitę.

EBPO atstovai giria Lietuvą už šios pastangas ir greitą stojimo procesą, tačiau pagal daug rodiklių šalis vis dar atsilieka nuo organizacijos narių ir yra raginama pasitempti. Lietuvoje, organizacijos ekspertų teigimu, vis dar didžiulė socialinė ir pajamų nelygybė, blogos darbo sąlygos, didelis mirštamumas ir sparti emigracija.

Lietuvą pradėti stojimo procedūrą EBPO pakvietė 2015 metų balandį, tad per trejus metus šalis užbaigė stojimą. EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mari Kiviniemi Lietuvos žurnalistams praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvos stojimo procedūra buvo greita.

„Tai buvo trumpas stojimo laikotarpis, ir aš tai pastebėjau dar tuomet, kai pradėjome procedūrą, kad yra didelis noras įstoti. Lietuva buvo pasiruošusi reaguoti į EBPO užklausas ir tai grindė narystės kelią“, – tikino M. Kiviniemi.

Jos nuomone, šalis noriai ir sparčiai vykdė reformas, būtinas tapti EBPO nare, o įstojusi į organizaciją ji gali tikėtis didesnio pasitikėjimo iš investuotojų.

„Narystė rodo, kad šalis laikosi tų pačių taisyklių kaip ir kitos EBPO šalys, iš kurių investicijos ateina. Šia prasme, kai šalis prisijungia prie EBPO, ji parodo, kad yra rinkos ekonomika, demokratiška valstybė, kur saugu investuoti“, – teigė M. Kiviniemi.

Tačiau stojimas į EBPO parodė ir tai, kad įvairiose srityse Lietuva atsilieka nuo EBPO valstybių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbta Lietuvos sveikatos sistemos apžvalga apnuogino, kad šalies gyventojai suvartoja daugiausiai alkoholio (15,2 litro vienam gyventojui) tarp organizacijos narių ir gyvena trumpiausiai (74,5 metų).

EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo naujienų agentūros ELTA paklausta, ar trumpą gyvenimo trukmę lemia būtent alkoholio vartojimas, teigė, kad tai turi didelės įtakos. Tačiau tuo pačiu tikino, kad pati sveikatos sistema taip pat daug lemia.

Jos teigimu, šalis turi puikią pirminės sveikatos priežiūros sritį, tačiau ligoninių tinklas vis dar neefektyvus, specialistai atlieka per mažai sudėtingų procedūrų, tad praranda įgūdžius. Problemų kelia ir žemi atlyginimai, lemiantys medikų emigraciją.

Pastaroji problema – emigracija – EBPO ekspertų nuomone, artimiausiu metu nedings visose srityse. Lietuvoje darbo sąlygos vis dar netinkamos, darbdavių požiūris į darbuotojus neigiamas ir neatitinka išsivysčiusių valstybių lygio, o atlyginimai auga per lėtai.

Be to, EBPO ekspertas Jonathanas Chaloffas atkreipė dėmesį, kad grįžtantys į Lietuvą emigrantai dažniausiai negauna darbo Lietuvoje.

„Paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės. (…) Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai, tą rodo mūsų tyrimai“, – žurnalistams sakė J. Chaloffas.

Jo nuomone, tendencijos šiuo metu nerodo, kad emigrantai būtų linkę sparčiai grįžti. Pasak jo, nors yra sėkmės istorijų, kai savo srities profesionalus Lietuva susigrąžina, iš esmės tai situacijos nekeičia, mat vis dar nėra politikos, kaip į darbo rinką įlieti daugumą emigrantų.

Šalies vadovei pasirašius stojimo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos, ją dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:30

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos sprendimai skirstant lėšas kelia abejonių dėl skaidrumo ir pagrįstumo, todėl nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

„Gauta daug organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo. Pavyzdžiui, projektai, gavę mažiau konkursinių balų, buvo finansuojami, o surinkę daugiau balų – liko nuošalyje. Taip pat matyti, kad pinigai skirti ir toms organizacijoms, kurių vadovai patys yra fondo tarybos nariai“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

VRM surinkti duomenys rodo, kad buvo nemažai atvejų, kai fondo taryba, nenurodydama konkrečių priežasčių, pakeitė ekspertų sprendimus ir skyrė lėšų tiems projektams, kurių ekspertai siūlė nefinansuoti. Be to, vienoda balų suma įvertintus projektus taryba finansavo skirtingai (vienus iki 100 proc., kitus –  daug mažiau).

„Pavyzdžiui studijai „Lietuva – dviračių šalis. Pirma pasaulyje – 2030“ parengti skirta 16,6 tūkstančių eurų. Nei kam jos reikia, nei kokių rezultatų ja siekiama, projekto paraiškoje nenurodoma. Tuo tarpu kiti projektai, surinkę daug daugiau konkursinių balų, liko be finansavimo“, – aiškina E. Misiūnas. 

KKSRF taryba kasmet sporto projektams paskirsto apie 6.7 mln. eurų. Į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir  tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

VRM Vyriausybei svarstyti jau pateikė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisas. Remiantis jomis, fondo lėšomis būtų finansuojami projektai, susiję su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir inventoriaus įsigijimu. Vietoje fondo tarybos būtų įsteigta komisija, kuri teiktų siūlymus asignavimų valdytojui dėl lėšų skyrimo. Ją sudarytų 9 nariai: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos bei visuomenių sporto organizacijų atstovai.

Pagal naująjį reglamentavimą komisijos nariai būtų skiriami vienai 3 metų kadencijai. Komisijos nariai tai pat turėtų atitikti valstybės tarnautojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Be to, siūlomomis pataisomis Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų įpareigotas derinti finansuojamų projektų atrankos kriterijus su VRM.

„Apie miglotą sportui skirtų lėšų skirstymą puse lūpų kalbama jau seniai. Priimtas įstatymas prisidėtų prie sistemos skaidrinimo iš esmės”, – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Anksčiau dėl fondo tarybos veiklos ir lėšų sportui skirstymo pastabas ne kartą išsakė STT, Valstybės kontrolė ir Seimo Antikorupcijos komisija.

Informacijos šaltinis – Lietuvo vidaus reikalų ministerija.

2017.04.29; 05:03

Kati Heifner / The New York Times

„Vienatvė – tai „jausmas, kurio nereikia tyrinėti“?

Tai – tylus niokojimas. Bet Didžiojoje Britanijoje ji vis dažniau suvokiama kaip kažkas daugiau: rimta sveikatos apsaugos problema, kurios sprendimas nusipelno valstybinio finansavimo ir visos šalies dėmesio.

Apie šią problemą rašo Keti Hefner laikraštyje The New York Times. „Vietinės valdžios ir Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos remiamos miestuose ir miesteliuose veikia dešimtys programų, skirtų vienatvei lengvinti. Net ir gaisrininkų brigados apmokomos patikrinti namuose ne tik priešgaisrinę apsaugą, bet ir tirti socialinės izoliacijos požymius“.

„Šią problemą staiga tarsi lavina užgriuvo visuomenės dėmesys, pradedant vietine valdžia bei sveikatos apsaugos ministerija ir baigiant žiniasklaida, – sakė organizacijos Age UK Oksfordšyre generalinis direktorius ir „Kovos su vienatve“ įkūrėjas Polas Kanas. – Vienatvė turi rūpėti kiekvienam“.

„Tyrėjai randa vis daugiau įrodymų, kad vienatvė susijusi su fizinėmis ligomis, o taip pat su darbingumo ir kognityvinių funkcijų sumenkėjimu. Kaip priešlaikinės mirties pranašas vienatvė užtemdo nutukimą“, – sakoma straipsnyje.

„Stipri vienatvės įtaka sveikatai ir nepriklausomybė – kritiškai svarbi visuomenės sveikatai problema, – taip mano Kalifornijos universiteto (San Franciskas) geriatrijos specialistė daktarė Karla M. Perisinoto. – Medicinos ir etikos požiūriu nebepriimtina ignoruoti pagyvenusių žmonių, kurie jaučiasi vieniši ir palikti“.

Vienišas yra maždaug kas trečias britas ir amerikietis, vyresnis nei 65 metų. Pusė vyresnių kaip 85 metų amerikiečių gyvena vieniši.

„Kol Didžiosios Britanijos visuomeninės, privačios ir savanoriškos organizacijos mobilizuojasi kovai su vienatve, tyrėjai stengiasi giliau suprasti jos biologinę potekstę, – praneša autorė. – Straipsnyje, šių metų pradžioje išspausdintame žurnale Cell, Masačiusetso technologijos instituto neurobiologai įvardijo smegenų zoną, kuri, jų nuomone, yra atsakinga už vienatvės pojūčius. Toji zona, vadinama siūlės dorsaliniu branduoliu, ypač žinoma tuo, kad susijusi su depresija. Kei M. Tai ir jos kolegos aptiko, kad kai pelės apgyvendinamos drauge, jų dopamininiai neuronai siūlės dorsaniniame branduolyje palyginti neaktyvūs. Bet jeigu pelės neilgam izoliuojamos, tų neuronų aktyvumas smarkiai sustiprėja, kai jos vėl grįžta pas kitas peles“.

„Nors daug vienatvės tyrimų atliekama Jungtinėse Valstijose, Didžioji Britanija žymiai daugiau dirba sprendžiant šią problemą“, – sakoma straipsnyje.

„JAV mažai sveikatos apsaugos iniciatyvų, pagrįstų pripažinimu, kad vienatvė susijusi su sveikata, ir paprastas (vidutinis) žmogus irgi taip nemano“, – sako Džuliana Holt-Lunsted iš Brigamo Jango universiteto (JAV).

Didžiojoje Britanijoje veikia keletas kovos su vienatve iniciatyvų, antai, Age UK, Open Age и Men’s Shed. Pastaroji stengiasi „sutelkti pagyvenusius vyrus geriau pažįstamoje ir malonesnėje aplinkoje – padirbėti petys į petį stalių dirbtuvėje“. „Ši koncepcija atsirado Australijoje ir paskui nukeliavo į Didžiąją Britaniją. Dabar Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje daugiau kaip 300 tokių dirbtuvių“, – pasakoja Hefner.

Informacijos šaltinis: The New York Times.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukos.

2016.10.06; 05:36

Finansų ministras, laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, Rimantas Šadžius susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir aptarė Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų galimybes tapti Europos referencijos centrų tinklo narėmis bei referencinių centrų teisinio reglamentavimo problemas.

Continue reading „Europos Komisijoje aptarti Lietuvai aktualūs sveikatos projektai“

„Amerikos žvalgyba ragina Barako Obamos administraciją patikrinti naują Amerikos sveikatos apsaugos tarnybos kompiuterinį tinklą, ar nėra kenksmingų programų, nes pasirodė pranešimų, kad prie svetainės rengimo prisidėję programuotojai, susiję su Baltarusijos vyriausybe“, – sakoma straipsnyje, išspausdintame laikraštyje Washington Times.

Žvalgybos tarnyba apie savo nuogąstavimus praėjusią savaitę pranešė JAV Sveikatos apsaugos ir socialinių tarnybų ministerijai, kuri atsakinga už HealthCare.gov tinklo parengimą. Konkrečiai sakoma, jog programuotojai iš Baltarusijos, buvusios sovietinės respublikos, palaikančios glaudžius ryšius su Rusija, įtariami įvedę kenksmingus kodus, kurie gali būti panaudojami kibernetinėse atakose.

Continue reading „Baltarusijos hakeriai įtariami sugadinę Amerikos svetainę“

Tyrimai rodo, jog dabar suaugusieji tokie nesveiki, kad jie 15 metų „vyresni“, nei buvo jų tėvai ir seneliai tokio pat amžiaus, rašo "Daily Mail".

European Journal of Preventive Cardiology"  žurnale paskelbti tyrimų duomenys byloja, jog dėl silpnos sveikatos mus dažniau negu ankstesnes kartas kamuoja aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas“, – rašo straipsnio autorė Anna Hodžkiss.

Continue reading „Kodėl mes tokie nesveiki?“

video_cip_max

Liepos 25-ąją videostudija “SLAPTAI” dalyvavo prie Karoliniškių poliklinikos surengtame pikete. Piketo dalyviai demonstravo paramą šioje Vilniaus gydymo įstaigoje dirbančiai profesinių sąjungų aktyvistei Albinai Kavaliauskaitei.

Videostudija “SLAPTAI” skelbia videoreportažą, pasakojantį, kokius reikalavimus Karoliniškių poliklinikos vadovybei įteikė į protesto piketą susirinkusieji profsąjungų atstovai, dėl ko piktinosi poliklinikos pacientai, ką apie savo darbo sąlygas mananti pati Albina KAVALIAUSKAITĖ. Mūsų žurnalistas turėjo galimybę nusileisti net į Karoliniškių poliklinikos požemius, kuriuose įrengtas A.Kavaliauskaitės persirengimo kambarys…

Beje, Karoliniškių poliklinikos vadovybė nepanoro susitikti su piketuotojais.

Continue reading „Karoliniškių polikliniką lygino net su kalėjimu“

maudyne_3333

Prieš pus­an­trų me­tų ma­ne ir ma­no šei­mą su­krė­tė ne­ti­kė­tas įvy­kis – vie­nam mū­sų ar­ti­mam gi­mi­nai­čiui, ma­no dvi­de­šimt­me­čiui krikš­ta­sū­niui, bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys.

Tai la­bai pa­lie­tė ma­ne ir, bū­da­mas ar­ti jo vi­so gy­dy­mo me­tu, vis už­duo­da­vau sau klau­si­mą – ko­dėl? Ne kaip iš­gy­dy­ti šią li­gą, bet KODĖL šia li­ga žmo­ni­ja ser­ga?

At­sa­ky­mo į šį klau­si­mą pa­ieš­kos kei­tė dau­ge­lį ma­no jau  nu­si­sto­vė­ju­sių po­žiū­rių. Su­pra­tau ke­le­tą la­bai svar­bių da­ly­kų.

Continue reading „Sveikata pasirūpinti galiu tik pats“

vilius_morkunas

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis – veterinariją, odontologiją ir mediciną – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs.

“Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Vis dėlto metodai susidariusiai situacijai spręsti turi būti itin apgalvoti ir lankstūs.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas. LSAS teigia, jog koreguojant rezidentūros studijų organizavimą, būtina atsižvelgti į tai, jog studentai atsakingai planuoja savo ateitį, baigę studijas dauguma yra sukūrę šeimas.

Continue reading „LSAS: rezidentūros studijų organizavimui trūksta lankstumo“

gajauskaite_ruta

Mūsų valdžia nusprendė kovoti su šešėliais. O šešėlių daugiausia ten, kur daug žmonių. Labiausiai lankoma vieta yra turgus. Kiekvienas prekeivis turi šešėlį, pirkėjas taip pat.

Todėl ten ir nuspręsta mesti visas pajėgas ir techniką, kad visi tamsumai būtų pašalinti, kaip Lietuvos himne liepiama…

Tiesą pasakius, galima buvo ir be tokių išlaidų apsieiti, nes žmonių, sakykime, sveikatos apsaugos sistemoje daug daugiau nei turguje. Ir be specialių aparatų žurnalistai ten atkapstė 700 milijonų litų. Ligonių kasos į banką “taupiai” pasidėjo… O tuo metu ligoniai buvo priversti pirkti tvarsliavą, vaistus ir daktarams siūlyti “padėkos” vokelius. Jei taip tiksliau, tai Sveikatos apsaugos ministerija yra tapusi “vsio zakonno” Klondaiku.

Continue reading „Šešėliai ir šešėliukai“

doleriai

Apie tiriamosios žurnalistikos stygių lietuvių išeivijos spaudoje teko ne kartą pasisakyti. Tokiais atvejais žinias dažnai tenka gauti iš gyvenamojo krašto žiniasklaidos ir jas perduoti saviems skaitytojams. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Kalbu apie Medicare fondų vagystes, apie kurias prabilta televizijos programos “60 Minutes” 2009-ųjų spalio 25 d. laidoje. Ten sužinojome, kad kasmet apie 60 mlrd. dol. yra išmokama apsukriems sukčiams. Tie pinigai yra surinkti iš mokesčių mokėtojų, taigi, iš mūsų.

Medicare vagyvtės yra pelningos ir vis labiau plinta. Žiniasklaidoje minimi trys Benitez broliai iš Miami miesto, kurie atidarė netikras sveikatos klinikas ir vien pernai metais už nebūtus patarnavimus iš Medicare gavo 84 mln. dol. Už gautą “uždarbį” jie nusipirko malūnsparnį, žirgų, viešbučių ir kt. Teisėsauga pagaliau juos pasivijo ir bando atgauti sukčiams išmokėtus pinigus.

Continue reading „Skandalingos vagystės iš Medicare fondų“