Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui dėl žmones pražudžiusio teroristinio išpuolio Stokholme.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva smerkia niekaip nepateisinamą žiaurumą ir reiškia solidarumą su Švedijos tauta.
Šią sunkią akimirką Švedijos Karaliui, aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Švedijos žmonėms Prezidentė palinkėjo didžiausios stiprybės, vienybės ir vilties.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vieno Rusijos internetinio leidinio teksto apie lėktuvo Tu-154 žūtį Juodojoje jūroje pėdsakais. Ar neišmanymas, ar… taip reikia?
Peilis Kremliaus propagandai į nugarą
Gruodžio 30-sios rytą į lėktuvo Tu-154 žūties aplinkybių svarstymą įsitraukė ir rusų istorikas Markas Soloninas. Ko jam, istorikui, čia prireikė? Rusijos akademikai Soloniną vadina Antrojo pasaulinio karo istorijos revizionistu, kiti iš viso nelaiko istoriku, nes jis yra baigęs… aviacijos institutą, dirbo slaptame konstravimo biure.
Markas Soloninas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taigi būsimojo revizionisto jaunystė ir dar nemažai metų prabėgo Samaros mieste, kur esančioje kadaise milžiniškoje aviacijos gamykloje tik prieš trejetą metų nustota gaminti šiuos reaktyvinius lėktuvus ir kur 2014-ųjų pradžioje kapitališkai remontavo kaip tik dabar nukritusį „Tupolevą“.
Buvęs aviacijos inžinierius savojoje interneto svetainėje atsiliepė į išvakarėse įvykusią spaudos konferenciją, kurią surengė valstybinė komisija Tu-154 katastrofos priežastims tirti. Soloninas rašo neišgirdęs nieko konkretaus, išskyrus duomenis apie lėktuvo skrydžio didžiausią aukštį (250 m), greitį (360-370 km/val.) ir rastų liekanų skaičių. Jam liko neaišku, kaip tokiu greičiu skridęs ir iš tokio aukščio į vandens paviršių atsitrenkęs laineris galėjo subyrėti į 12 stambių ir 2000 smulkių nuolaužų; atrasta 19 lavonų ir 230 kūnų dalių. Buvęs aviacijos specialistas sako peržvelgęs tris dešimtis panašių lėktuvų kritimo į vandenį atvejų: nei vienas nesibaigė taip katastrofiškai kaip pastarasis. Nė vienu atveju keleiviai liko gyvi arba atsipirko traumomis. Neradau nei vieno atsakymo, – baigia savo pastabas Soloninas. – Tebelieka vienas klausimas: kodėl Tu-154 kritimo į vandenį pasekmės taip stipriai skiriasi nuo kitų panašių avarijų?
Iš svetainėje užsimezgusios diskusijos paaiškėjo, kad Soloninas turi versiją. Jis be komentarų pateikė dokumento, patvirtinto teisės medicinos katedros vedėjo, profesoriaus, ištrauką, kur kalbama apie tai, kas įvyksta lėktuvo viduje, kai jam atsitrenkus į žemę sprogsta kuras arba kai suveikia diversantų padėtas užtaisas. Vienas reikalą išmanantis diskusijos dalyvis nurodė, kokio svorio ir kokiu greičiu skrendantis „Tupolevas“ gali tapti taptų nevaldomas – pastaruoju atveju jis neturėjo kristi kaip lapas. Vis dėlto diskusijos dalyviai, viską po kauliuką išnarstę, nepriėjo vienos nuomonės (trūkstant duomenų) ir atsisveikino palinkėję vieni kitiems laimingų Naujųjų metų.
Rusijos Federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas netrukus po katastrofos pareiškė, kodėl teroro aktas buvo negalimas: Lėktuvas – Gynybos ministerijos, oro erdvė – Rusijos Federacijos, čia negali būti tokios versijos. Žurnalistai sukluso: kaip galima ką nors neigti nieko konkretaus nežinant? Viena garsi apžvalgininkė per radiją pasakė, ką apie tai mananti, ir ne jai vienai kilo toks įspūdis. Iš Kremliaus paskambino ir pasakė: kad ir kas įvyko, tai nebuvo teroro aktas. Logiška: teroristinis išpuolis susprogdintų ir Rusijos televizijos išpūstą muilo burbulą apie nedidelį pergalingą karą, nes lėktuvas skrido į Siriją. Ir taip toliau ir panašiai.
Rusija išsiaiškins!
Netrukus po minėtosios spaudos konferencijos leidinyje Pravda.Ru pasirodė pranešimas, atkreipęs akis šiaip jau tokiam žanrui neįprasto stiliaus, emocingu, pavadinimu – „Tiesos apie ataką prieš Tu-154 nenuslėpti, Rusija išaiškins“ (Правду об „атаке” на Ту-154 нескроешь, Россия докопается). Anoniminis teksto autorius kaip ir nenusižengė konferencijoje nuskambėjusiam Rusijos transporto ministro kreipimuisi į žurnalistus iki komisijai baigiant apie mėnesį truksiantį tyrimą neskelbti informacijos iš neoficialių šaltinių ir nedaryti iš to išvadų – autorius iškėlė savo (ar redakcijos, ar kieno pašnibždėtą) versiją. Todėl sau į pašnekovus pakvietė Rusijos kosminių pajėgų specialistą ir iš karto griebė jautį už ragų: ar tai galėjo būti ataka iš kosmoso (атака из космоса)? Karinis ekspertas pakartojo, ką žurnalistams pasakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos skrydžių saugumo tarnybos vadovas: sprogimo ir gaisro lėktuve nebuvo, tačiau teroro aktas neatmetamas, nes tokiu veiksmu gali būti ne tik sprogdinimas – gali būti ir koks nors mechaninis poveikis.
Žurnalistas varo toliau: tuo metu Juodojoje jūroje netoliese buvo Prancūzijos karo laivyno radioelektroninės žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ – ar iš jo galima buvo kaip nors paveikti? Ekspertas: kol kas tai yra gandai. Ir tai, ar buvo išorinis poveikis, bus nustatyta ištyrus nuolaužas. Žurnalistas: ar tai galima nustatyti? Ekspertas: žinoma. Rusijoje lėktuvų katastrofų tyrimo specialistai yra vieni geriausių pasaulyje ir išvados, kurias jie padaro, būna tiksliausios. Pavydžiui, Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing-737“ numušimas Donecko srityje 2014 metų vasarą: Mūsų specialistai aiškiai pasakė, kas ir kaip įvyko. Tiesa, pasaulio visuomenė atsisakė priimti mūsų ekspertų ir specialistų išvadas.
Pravda.Ru tekstas „…Rusija išaiškins“ (artimesne originalui prasme: jeigu reikės, iš po žemių išraus) baigiamas vos ne ode Tu-154 patikimumui. Per visą istoriją buvo pagaminta apie 1 tūkst. šių lėktuvų ir iš jų tik 27 patyrė avarijas su žmonių aukomis, tai yra 2,7 procento. Tuo tarpu jų konkurentų, „ Boeing 737“, pagaminta 8 tūkstančiai ir iš jų avarijas patyrė 110 lėktuvų, žuvo 3 897 žmonės. Todėl vadinti Tu-154 nepatikimu lėktuvu yra šventvagiška.
Nejaugi taip sunku susiprotėti?
Pravda.Ru svetainėje šis tekstas sulaukė nedaug atsiliepimų, bet jie, kaip sakoma, reprezentatyvūs – būdingi.
Autorius klaidina – 110/8000 = 1,3%, o tai 2 kartus mažiau negu 2,7%. Ir būtų suklaidinęs – Neatkreipiau dėmesio ir būčiau manęs, kad boingai iš tikrųjų nepatikimi lėktuvai (iš tikrųjų tekste lyginama nepalyginamus dalykus: „Boeing“ avarijų metu žuvo 3 897 žmonės, tačiau pasaulyje „737-as“ kyla arba tupia kas kelias sekundes, o Rusijos skrydžių kompanijos 2009 metais atsisakė šios „Tupolevo“ modifikacijos lėktuvų).
Valdžia mums meluoja – esant avarijai nusileidimas ant vandens baigiasi ne tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, išsaugomas lėktuvas, o jeigu smūgis būna labai stiprus, tai kūnai visada lieka lėktuvo viduje. Susisiekimo ministras yra ne aviacijos specialistas, o ekonomistas, kandidatinę disertaciją nusirašė nuo kitų ir yra kaltinamas plagiatu. Jūs, pilieti Sokolovai (ministro pavardė), kalbate aiškias nesąmones dėl kažkokių politinių priežasčių. Pritariu – greičiausiai mums ne viską sako arba patys nežino.
Mums nesako visos teisybės – Sunku nustatyti, kas įvyko, informacijos blokavimo sąlygomis. Pasakykite man, kur dingo pusšimčio keleivių kūnai? Ir nelaukite teisybės – Netrukus į klausimą, kas atsitiko su T-154, mums atsakys, kaip apie povandeninį laivą “Kurskas“. Jis nuskendo. Bet aš žinau tikrąją priežastį – kaip sugedęs lėktuvas galėjo atskristi iš Maskvos į Adlerį, vėl pakilti ir tada sudužti? Aš manau, kad tai – teroro aktas ir įgula čia nieko nedėta, jie buvo paprasčiausiai pasmerkti. Tai – auka Chanukai, štai kur reikia ieškoti įvykio priežasčių (8 dienas trunkanti žydų šventė Chanuka 2016 metais prasidėjo gruodžio 24 d.).
Iš Pravda.Ru šį tekstą atsikėlė kitas leidinys (rekomendavus 11 skaitytojų) ir sulaukė 7 komentarų. Išėjo toks pokalbis. Pirmas komentatorius: Neabejotinai teroro aktas. Bet tai – Casusbelli, todėl faktas sąmoningai slepiamas iki Donaldo Trampo inauguracijos. Antras: Teroro aktas surengtas Izraelio šalininkų jėgomis kaip atsakas į nepalankų žydams Rusijos balsavimą Jungtinėse Tautose. Trečias pirmam: Casusbelli – tai formali dingstis karui paskelbti. O kas tas, kam reikia skelbti karą? Nejaugi tai… Ketvirtas trečiam: Tas, kuris išvarė 35 rusų diplomatus. Nejaugi taip sunku susiprotėti ar baisu garsiai pasakyti? Keleivinis lėktuvas viršum Sinajaus, medicinos seserys, diplomatas Turkijoje ir Tu-154, visa ši grandinėlė suplanuota P…e (rusų plačiai vartojamas vardažodis turint omenyje JAV). Pirmas trečiam: Deja neturiu moralinės teisės to sakyti garsiai ar viešai rašyti – iki inauguracijos reikia tylėti. Penktas (SSRS karinių oro pajėgų vėliava): Baikit niekus malę. Užėjo jums glumas. (Vienas komentaras pašalintas.)
Esminis sakinys
Iš kur anoniminis leidinio Pravda.Ru autorius ištraukė tokią, pasakykime, ekstravagantišką versiją? Rodos, nei spaudos konferencijoje, nei anksčiau niekas apie tai viešai nebuvo prasižiojęs. Paprasčiau nusirašė… gal net pats nuo savęs. Gruodžio 26-osios vakare Pravda.Ru pateikė tekstą „Versija: Tu-154 ryšį nutraukė radioelektroninė ataka“ (Версия: Ту-154 лишила связи радиоэлектронная атака). Autorė – šio leidinio tarptautinių įvykių apžvalgininkė, Maskvos universiteto absolventė, Lotynų Amerikos valstybių žinovė, moka portugališkai. Tekste neminimas joks specialistas (gal todėl anksčiau kalbėtame tekste kreiptasi į kosminių aukštumų ekspertą).
Autorė pradeda nuo to, kad teroro veiksmas nelaikomas pagrindine lėktuvo žūties versija. Be kas tada? Juk oras buvo palankus, lakūnai – patyrę, lėktuvas – tvarkoje. Toliau Liuba Stepušina aiškina, kodėl vis dėlto tai galėjo būti teroro išpuolis (prie to dar grįšime). Galiausiai nurodo įkaltį, kuris turėtų liudyti buvus radioelektroninę ataką. Ir visa daro tai, atrodo, vien tam, kad galėtų parašyti vieną sakinį – esminį.
Įsidėmėkime, ką skaitytojams porina ši Lotynų Amerikos šalių specialistė. Praėjus 2 min. nuo pakilimo pradžios lėktuvas pradingo iš radarų ekranų. Tačiau to nematyti per „Flightradar“ (lėktuvų skrydžių sekimo programa, neturint ką namuose veikti galima stebėti, kaip per Žemės rutulį vėžlina keleiviniai lėktuvai). Vadinasi, lėktuve neveikė transporderis? Kodėl? Gal kas iškirto? Ir Liuba paaiškina, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo atjungti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas (pridedama nuotrauka mečečių su minaretais fone). Pasiuntė radioelektroninį impulsą…
Prancūzų žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome”, kuriam kaltę dėl Tu-154 katastrofos primesti šiandien bando Kremliaus propagandistai.
O štai ir svarbiausias sakinys: Tačiau tai yra jau ne terorizmas, o karas su NATO.
Dar priekaištas Rusijos prezidentui prisnūdus ant pergalės laurų (cамоуспокоенность, что всех победили): Kam reikėjo siųsti ansamblį į kariaujančią šalį, kur gretimai dešimtys tūkstančių iki dantų ginkluotų šunsnukių (отморозков) su savo mokytojais iš NATO iki galo dar nepasidavė? Ir pasiūlymas skaityti anglišką šio straipsnio versiją.
Nemandagu atsisakyti.
Angliškai – slaptoji operacija…
Pravda.Ru – pirmas Rusijoje periodinis elektroninis leidinys, pradėjęs rodytis 1999 metų pabaigoje. Jis įeina į holdingą, palaikantį Kremliaus politiką ir už tai atlyginamą; kritikai nuo pat pradžių įtarė šį leidinį, vieną iš SSRS komunistų partijos pagrindinio organo „Pravda“ paveldėtojų (kitas – Kremliui nedraugiškas Rusijos komunistų laikraštis „Pravda“) esant susijusį su specialiosiomis tarnybomis. Jame skelbiami tekstai platinami po pasaulį anglų, prancūzų, portugalų kalbomis.
Angliškai mūsų aptariamas straipsnis vadinasi „Tu-154 crashed as a result of NATO’s covert operation?” Aljansas jau iškeltas į antraštę, nors ir su klaustuku. Išskyrus slaptąją NATO operaciją, toliau – tas pats, taigi autorės samprotavimai dėl teroro akto tikimybės. Lėktuvas priklausė Rusijos gynybos ministerijai ir juo skrido žinomi šalies žmonės. Nors tikinama ir Čkalovsko oro uostą, iš kur pakilo lėktuvas, ir Adlerio, kur orlaivis buvo nusileidęs ir stovėjo dvi valandas, esant saugomas itin budriai, iš tikrųjų yra priešingai. Vieno lakūno instruktoriaus žodžiais, Rusijos kariniuose aerodromuose saugumas yra prastesnis negu keleiviniuose. Todėl ir vienur, ir kitur sprogmenį galėjo padėti koks nors tarnautojas, kaip tai atsitiko Šarm el Šeihe (Sinajaus pusiasalis, kur buvo susprogdintas vienos Rusijos oro linijų lėktuvas).
Autorės išvada: jeigu tai buvo teroro aktas, tai jis stoja į vieną virtinę su rusų pasiuntinio nužudymu Ankaroje, su JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio žodžiais apie netrukus imsiančius rusų lėktuvus. Galiausiai NATO priklausančios valstybės žvalgybinis laivas. Todėl then this is a war against NATO, rather than an act of terrorism.
… prancūziškai – karas
Portugališkai nieko šia tema aptikti nepavyko, o štai prancūziškai… Skyrelis pavadintas „Pasaulis mūsų autorių akimis“. Antraštė: “Radioelektroninis karas ir Tu-154 katastrofa” (La guerre radio-électronique et le crash du Tu-154). Tiesa, autorius – kitas. Aleksandras Artamonovas rašo 15 metų praleidęs civilinėje ir karo aviacijoje ir žinąs daugelio rusų karinių specialistų nuomonę: lėktuvas negalėjo subyrėti dėl kokių nors gedimų, nes svarbiam skrydžiui buvo parengtas itin atsakingai. Tačiau ir priešlėktuvinė raketa „Stinger“ jo nenumušė – būtų nelikę nepastebėta.
Aleksandras skaitantiems prancūziškai aiškina, jog Rusija labai patobulino savo elektronines gynybos sistemas. Antai vienas rusų lėktuvas, praskrisdamas viršum amerikiečių kreiserio, išvedė iš rikiuotės visas elektronines laivo sistemas. Jeigu rusai tai daro, tai logiška manyti ir NATO turint savo arsenale tokius ginklus. Šis autorius lėktuvui Tu-154 lemtingą valandą pastebi Juodojoje jūroje esant amerikiečių lėktuvnešį ir du prancūzų karo laivus. Labai sunku, tikina Aleksandras, aptikti nutaikytą elektronų pluoštą. O jeigu rusams ir pavyktų aptikti tokio poveikio pėdsakus, ar užteks jiems ryžto apkaltinti NATO?
Autorius primena, jog karo laivo ataka yra jau ne teroro aktas, o karo veiksmai. Apie tai, jo galva, byloja ir tam pasirinktas laikas. Dalis stačiatikių Kalėdas švenčia pagal Grigaliaus kalendorių. Antra, tai metas, kai Barakas Obama iš paskutiniųjų stengiasi neleisti Donaldui Trampui imtis santykių su Rusija gerinimo. O juk dar ir simboliška numušti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantį lėktuvą, skrendantį su Aleksandrovo ansambliu, kuris yra Raudonosios armijos simbolis, švęsti Naujųjų metų į didžiąja dalimi išlaisvintą Siriją. Ir jeigu Prancūzija prie to kaip nors prisidėjo, tai neturėtume stebėtis, kodėl Eliziejaus rūmai pareiškė Kremliui užuojautą tik per savo pasiuntinį Maskvoje. Ar tai buvo tiesiog ciniškumas, ar reiškia ką nors daugiau?
Geriausia gynyba – kibernetinis puolimas
Svarstymai dėl galimų Tu-154 sudužimo priežasčių tęsiasi, – parašė gruodžio 30 d. leidinys „Moskovskij komsomolec“ (MK.ru) tekste su dėmesį patraukiančia antrašte – „Teroro aktas be sprogdinimo: ekspertas iškėlė versiją Tu-154 lėktuve buvus kibernetinį ginklą“ (Теракт без взрыва: эксперт выдвинул версию о кибероружии на Ту-154). Iki metų pabaigos jį atsivertė daugiau kaip 140 tūkstančių skaitytojų. Kibernetinis ginklas – tai bent!
MK.ru nutarė išsiaiškinti, kas slypi valstybinės komisijos nario, už skrydžių saugumą atsakingo generolo užuominoje, jog teroro veiksmu gali būti mechaninis poveikis, ir paklausė to dviejų ekspertų. Vieno skrydžių saugumo specialisto aiškinimu, orlaivio galinės dalies sienelėse esama visokių pavarų, traukių, vamzdynų. Šias sistemas išmanančiam žmogui labai paprasta ką nors sugadinti. Tam tereikia, paprastai sakant, turėti po ranka plaktuką, atsuktuvą, kaltą. Ir lėktuvas patirs avariją. Orlaivio salono viduje to nepadarysi – tik bagažo skyriuje. Be to, sunku tikėtis tai liksiant nepastebėta. Nebent ankstyvųjų modifikacijų orlaiviuose (toks buvo ir avariją patyręs Тu-154B2, pagamintas 1983 metais).
Su tuo kategoriškai nesutinka kitas skrydžių saugumo ekspertas, T-154 pilotavęs lakūnas. Jis iš viso nesupranta, kas tas yra – mechaninis poveikis. Koks piktavalis kūju bagažo skyriuje sudaužo orlaivio aprūpinimo sistemas ir niekas to nepastebi? Jis nenori tikėti, kad taip galėjo būti pastaruoju atveju. Viskas tikrinama parengtinio pakilimo metu. Jeigu kokias lėktuvo sistemas būtų mechaniškai pažeidę prieš skrydį, tai jis nepakiltų.
Šio eksperto nuomone, galėjo būti panaudotas koks nors dar nežinomas kibernetinis ginklas. Dabar technika pasiekė tokį lygį! Galima spėti, kad lėktuve buvo įtaisytas koks nors daviklis, galintis pagal komandas, siunčiamas iš išorės, veikti lėktuvo vairus prieš lakūnų valią. Ekspertas prisipažįsta tokias išvadas darantis iš visiems prieinamų informacijos šaltinių…
Tiek tesužinojęs, skaitytojas turėtų būti nusivylęs. Ypač bent kiek žinąs apie kibernetinį ginklą. Paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie veikimą virtualiojoje erdvėje, pavyzdžiui, virusines programas. Kibernetinis veikimas – tai informacinis poveikis. Pirmiausia siekiama ne pulti ir užgrobti, o patiems apsiginti. Veiksmingos ir kibernetinės atakos, galinčios pridaryti daugiau žalos negu fizinis užpuolimas su kinetiniais ginklais. Kibernetinis agresorius gali daug prikiaulinti ir likti neatpažintas. Beje, Rusijoje prieš dvejus metus sukurta informacinių operacijų kariuomenė.
Vis dėlto – diversija?
Dar viename Rusijos internetiniame leidinyje, Life.ru, tekstą apie Tu-154 katastrofą nuo gruodžio 27-osios vakaro iki Naujųjų metų skaitytojai atsivertė 556 tūkst. kartų. LIfe.ru ar ne pirmasis paskelbė paskutinį krintančio lėktuvo piloto šūksnį. Tačiau tai atvejis, kai skaitytojų komentarai nepalyginti įdomesni už patį tekstą. Autorei, parašiusiai, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo iškirsti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas, pravartu būtų sužinoti tai, ko profesionalai kažin kodėl nepasakė (gal kaip savaime suprantamo dalyko).
Kaip antai: Tu-154 neturi lėktuvą valdančio kompiuterio – kaip jį dabar įsivaizduojame ir koks įtaisytas tuose pačiuose boinguose. Ten automatinė valdymo sistema (autopilotas) yra ne elektroninė, o analoginė elektromechaninė ir nepriima jokių išorinių signalų (be to, pakilimo metu ir įjungiama ne iš karo).
Sudužusio lėktuvo juodąsias dėžes, praneša, rado palyginti greitai, nors paieškos Juodosios jūros dumbluose galėjo ir užtrukti – savirašiai prietaisai nespinduliavo radijo signalų. Negalėjo prancūzų ar kokio kito priešiško laivo operatoriai iškirsti ir Pravda.Ru autorei tokio svarbaus transporderio. Naivuolė. Kokie pamišėliai gali rodyti visam pasauliui, kur skrenda jų karinis lėktuvas, tegul ir transporto? Šitaip padangėje neliktų nė vieno rusų ar kieno kitų bombonešio!
Pravda.Ru autorė teisi, kai rašo, kad Rusijos kariniuose aerodromuose tvarka ne tokia griežta kaip keleiviniuose oro uostuose. Gal ne tokia, kaip parodyta filme „Nacionalinės medžioklės ypatumai“, bet vis viena ten visi – savi. Todėl kontrabanda ir visa kita. Tik kam tuo prieš visą pasaulį girtis? Gal tam, kad skaitytojas imtų manyti: chm, ten ir aš galėčiau prasmukti, o jau teroristai ar diversantai – užsimerkę!
Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Baltųjų rūmų perspėjimo apie netrukus imsiančius kristi rusų lėktuvus. JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio spaudos konferencijoje paklausė, kas bus, jeigu Maskva nederins savo veiksmų su Vašingtonu. Atsakymas: ekstremistai gali imtis atakų prieš Rusiją gal net jos pačios teritorijoje; Rusija ir toliau siųs į tėvynę žuvusių karių kūnus, eikvos išteklius, galbūt net ims netekti lėktuvų.
…Lėktuvas krito į jūrą užvertęs nosį, kliudė uodega vandens paviršių, skilo pusiau ir greitai nuskendo… Taip apie „Tupolevo“ žūtį papasakojo Rusijos federalinės saugumo tarnybos pasienietis. Katastrofa įvyko Juodojoje jūroje ilgiausią metų naktį, kai tamsu nors į akį durk, todėl rimti žmonės šiuo liudijimu netiki (o reikėjo tik pasakyti, pro kokius žiūronus stebėjo). Bet taip iš tikrųjų galėjo būti. Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas pranešė savo skaitytojams aukštuose sluoksniuose linkstant manyti, jog lėktuvas nukrito dėl per didelio apkrovimo. Tai, pasak laidų vedėjo, yra didelis aplaidumas, iškrikimas (разгильдяйство).
Kalbama, Venediktovas neskiria, ką jam pakužda Kremliaus šaltiniai Kremliuje: ar informaciją, ar dezinformacija. Kolegė Julija Latynina neakivaizdžiai jam atkerta: juk Kremlius pranešė, kad Sirijoje išbandyta 160 ginklų rūšių, o štai artistai gabenti 30 metų senumo skrynia. Išeina, kad iš to kilusios pasekmės yra tokios pačios kaip ir dėl teroristų veikimo. Vadinasi, tai pačių rankomis įvykdytas teroro aktas (самотеракт)?
Kas iš viso to, ką matėme ir girdėjome, labiausiai įstrigo? Prancūzų laivas? Kibernetinis ginklas? Ar neaišku kieno ir kuo grindžiama užuomina, kad kažin kas gali įvykti iki naujojo JAV prezidento inauguracijos?
Slaptai.lt skelbia keletą žymių Rusijos politikų, kariškių ir aviacijos ekspertų pastabų apie gruodžio 25-ąją virš Juodosios jūros orlaivį Tu-154 ištikusią nelaimę (žuvo 92 žmonės).
Primename: RF gynybos ministerijos lėktuvas, kuriame buvo Rusijos kariškiai, Aleksandrovo ansamblio artistai ir Rusijos žiniasklaidos atstovai, skrido koncertuoti per Naujuosius metus į Siriją. Tačiau lėktuvas Sirijos nepasiekė.
Oficiali Kremliaus valdžia neigia buvus diversiją. Tačiau diversija – pats įtikinamiausias paaiškinimas, kas atsitiko ankstų gruodžio 25-osios rytą.
Jūsų dėmesiui – Andrėjaus Piontkovskio, Vadimo Lukaševičiaus, Andrejaus Krasnopiorovo ir Vitalijaus Portnikovo argumentai (interviu paskelbti ukrainiečių internetiniame portale Gordonua.com).
XXX
Tiriant Rusijos gynybos ministerijos lėktuvo Tu-154 katastrofą virš Juodosios jūros į akis krenta atkaklus Maskvos oficiozo noras išvengti teroro versijos, pažymėjo rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
Teroro versija Rusijos gynybos ministerijos lėktuve gali būti rimtas smūgis ir padaryti per stiprų įspūdį RF gyventojams, pabrėžė politologas ir publicistas A.Piontkovskis.
„Į akis krenta atkaklus Maskvos oficiozo ir propagandos noras išvengti teroro akto versijos, nors visa virtinė aplinkybių byloja apie ją. Tai, kad nėra pilotų perspėjimo, nuolaužos išbarstytos, ir kad žuvę keleiviai randami be drabužių, visa tai reiškia, kad teroro akto galimybė gana didelė“, – pabrėžė ekspertas.
Pašnekovas akcentavo, kad su RF gynybos ministerijos lėktuvu gali pasikartoti situacija, kuri buvo tiriant keleivinio lėktuvo A321 katastrofą virš Sinajaus pusiasalio.
„Teroro akto versiją valdžia vertina kaip milžinišką smūgį visai propagandai. Antrasis kerštas už Alepą padarys pernelyg didelį įspūdį gyventojams. Pažiūrėsim, kaip toliau rutuliosis tyrimas. Ir atminkime, kas buvo su Egipto lėktuvu. Tada dvi savaites buvo neigiamas teroro aktas, o paskui, kai pasirodė Pentagono nuotraukos, pripažinta“, – sakė A.Piontkovskis.
XXX
Vertindamas informaciją apie Tu-154 katastrofą virš Juodosios jūros aviacijos ekspertas Vadimas Lukaševičius pabrėžė: „teroro akto versija iškyla visu dydžiu“.
Išanalizavęs stebėjimo kameras, šis rusų aviacijos ekspertas priėjo išvados, kad prieš nukrentant į Juodąją jūrą TU-154 sprogo: „Net neaiškus vaizdas Adlerio paplūdimio stebėjimo kamerose leidžia spręsti, kad prieš nukrentant į jūrą Tu-154 lėktuvas sprogo“.
Pasak jo, abejones sukėlė horizonto linija. Viena iš prielaidų buvo sprogimas lėktuvui atsitrenkiant į vandenį.
Tačiau nakties video sugretinimas su tos pačios kameros įrašu dieną, o taip pat kitos kameros vaizdo įrašo iš pakrantės analizė leidžia nustatyti, kad lėktuvas sprogo ore, rašo V.Lukaševičius.
„Jeigu tas plykstelėjimas iš tikrųjų aukščiau horizonto ir jis susijęs su nukritusiu lėktuvu, tai viena iš dviejų „oficialių“ versijų – kad tai pilotavimo klaida – visiškai atkrenta. O iš galimų antrosios likusios „oficialios“ versijos paaiškinimų – kad tai technikos gedimas – į galvą ateina tik kuro bakų sprogimas. Bet tai ką tik be priverstinės iniciatyvos, pagal paraišką užpildytame lėktuve, praktiškai neįmanoma“, – pabrėžė ekspertas.
XXX
RF KOP majoras Andrejus Krasnopiorovas apie Tu-154 katastrofą pareiškė šitaip: „jis sprogo ore“.
RF karinių oro pajėgų majoras dar pažymėjo, jog didelis atstumas tarp lėktuvo nuolaužų ir pernelyg staigiai nutrūkęs skrydis liudija, kad laineris sprogo.
Pasak eksperto, kad laineris sprogo ore, liudija labai plačiai, iki 15 km, išsisklaidžiusios nuolaužos. Jis pabrėžė, kad jeigu lėktuvas būtų kritęs sveikas, to nebūtų atsitikę.
Kitas RF KOP majoro pateikiamas argumentas – faktas, kad skrydis nutrūko pernelyg greitai po pakilimo. Jis pažymėjo, kad „staigiai krentama tuo atveju, kai atsitinka kažkas neįprasto, kas nors sprogsta ar atskyla arba sulūžta“.
Eksperto nuomone, pilotas galėjo ramiai perduoti informaciją ar įjungti nelaimės signalą, tačiau, jei to nepadarė, vadinasi, jam kažkas sutrukdė. Jis taip pat palygino Tu-154 lėktuvo katastrofą su lainerio A321 sudužimu Šarm-eš-Šeiche, Egipte.
Krasnopiorovas pabrėžė, kad Tu-154 yra labai patikimas lėktuvas, nes turi tris variklius ir modernią valdymo sistemą. Jis taip pat atmetė prielaidą, kad į lėktuvą galėjo kas nors įsirėžti, nes jį stebi aerodromo elektroninė stebėjimo sistema ir būtų tai užfiksavusi.
Lakūnas atmetė versiją, kad lėktuvas galėjo turėti problemų dėl degalų. Jeigu taip atsitiktų, tai problema būtų atsiradusi kylant, patikslino jis. O lėktuvui pavyko pakilti ir išbūti ore septynias minutes.
XXX
Politikos apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas apie Tu-154 katastrofą pasakė: „Tai viena iš pirmųjų katastrofų, susijusių su piktavaliu Alepo sunaikinimu. Toliau bus daugiau ir blogiau“.
V.Portnikovas įsitikinęs, kad visuomenė nepatikės jokia kita į Siriją skridusio karinio lėktuvo žūties versija, išskyrus teroro akto versiją.
Rusijos ambasadoriaus nužudymas Ankaroje ir Tu-154 katastrofa ties Sočiu – du įvykiai, kurie žmonių akyse bus tiesiogiai susiję su Rusijos veiksmais Sirijoje, konkrečiai, su pralietu krauju Alepe.
„Visuomenė mano, kad tai teroro aktas. Visuomenė įsitikinusi, kad tai ne paskutinė katastrofa. Tai – tik viena iš pirmųjų katastrofų, kurios susijusios su piktavališku Alepo naikinimu. Toliau bus daugiau ir blogiau“, – prognozuoja V.Portnikovas.
Kremlius negalėjo nepagalvoti apie terorizmo blyksnio riziką ryšium su Sirijos kampanija. Tačiau per daug gerai vertino RF specialiųjų tarnybų pajėgumą, mano autorius.
„Rusijos specialiosios tarnybos jau seniai virto kažkokia „kalavijuočių ordino“ ir banditų įmonės simbioze. Kaip tik todėl joms nelabai sudėtinga kovoti su kitaminčiais Rusijoje. Jos gali būti veiksmingos korumpuotose šalyse posovietinėje erdvėje, įskaitant ir Ukrainą. Bet jos praktiškai bejėgės realiame operatyviniame darbe – tame, kuriuo kasdien užsiima JAV, Izraelio ar Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos, užkardydamos teroro grėsmes. Vladimiras Putinas to nesupranta“, – pabrėžė V.Portnikovas.
Jis neatmeta galimybės, kad RF galėjo tinkamai neįvertinti reakcijos, taip pat ir ekstremistų reakcijos, į Alepo bombardavimus.
„Alepo sunaikinimas – tai „raudonosios linijos“ peržengimas, kai neapykanta tampa iracionali, ir jos nešėjai nebegalvoja apie savo veiksmų pasekmes. Toks efektas sumažintu pavidalu jau buvo po barbariško Grozno bombardavimo ir Čečėnijos „valymo“. Dabar – visiškai kitokia situacija. Rusija – daugybės konfesijų valstybė. Ir didelė dalis jaunų musulmonų šioje šalyje atsidūrė pačiame tikriausiame socialiniame dugne, o tai palengvina užduotis įvairioms radikalioms organizacijoms. Asmeninės iniciatyvos aš net neminiu, jos neapskaičiuos nė viena specialioji tarnyba“, – pažymi žurnalistas.
„2017-aisiais Rusijoje gali prasidėti teroristinis nestabilumas. Gali būti baisu kiekvieną dieną prabusti. Padariniai – nenuspėjami“, – pridūrė jis.
Gruodžio 25-osios rytą katastrofą patyrė Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas Tu-154. Lėktuvas turėjo skristi iš Sočio į Hmeimimo oro bazę Sirijoje.
Ši žinia – viena iš labiausiai dabar analizuojamų bei komentuojamų. Nors Rusijos valdžia atmeta galimybę, jog lėktuvas sudužo dėl padėtos bombos, per pastaruosius keliolika metų sukaupta gyvenimiška patirtis vis tik leidžia įtarti Kremlių ir vėl begėdiškai meluojant. Gal Rusijai nenaudinga prisipažinti, jog pražiopsojo rimtą teroro aktą, panašų į kerštą už žudynes Ukainoje arba už bombardavimus Sirijoje?
Kaip bežiūrėsi, o gruodžio 25-osios lėktuvo žūtis – rimtas smūgis Rusijos prestižui. Juk katastrofos metu žuvo daug Rusijos menininkų – propagandistų. Akis bado ir aplinkybė, kad Rusijos dainininkai ir muzikantai skrido į rusų kariškių bombarduotą bei okupuotą Sirijos miestą Alepą. Ten turėjo būti surengtas koncertas, kurį Rusijos valdžia skyrė dėl tūkstančių civilių aukų Alepe kaltiems savo kariams. Tokiuose sugretinimuose lengva įžvelgti Vladimirui Putinui nepalankių simbolių.
Taigi kol kas žinome, kad orlaivis nukrito Juodojoje jūroje praėjus maždaug 20 minučių nuo pakilimo iš Adlerio oro uosto. Nelaimės metu lėktuve buvo 92 žmonės: 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai.
Kas tie, kurie žuvo virš Juodosios jūros? Daugumą keleivių sudarė Dukart Raudonosios vėliavos akademinio dainų ir šokių Aleksandro Aleksandrovo vardo ansamblio dainininkai, įskaitant ir patį vadovą Valerijų Chalilovą.
Ansamblis buvo įkurtas 1928-aisiais – pagal specialų Josifo Stalino įsakymą. Kolektyvas iki šiol tebelaikomas vienu iš pagrindinių buvusios Sovietų Sąjungos bei dabartinės Rusijos muzikinės propagandos įrankių.
Ne veltui šio choro (The Alexandrov Red Army Choir) dar visai neseniai neįsileido Lietuva. Mes nenorėjome, kad mūsų žemėje šie dainininkai ir muzikantai šlovintų mums daug skausmo, žalos ir bėdų atnešusią Raudonąją armiją.
Belieka dar priminti – ansamblio įkūrėjas yra Aleksandras Aleksandrovas, sukūręs mums šiurpą iki šiol keliančią SSRS himno muziką. Ansamblio vadovo sąskaitoje – dainos „Šventasis karas“, „Į žygį! Į žygį!“, „Nenugalima ir legendinė“, kuriose liaupsinama Raudonoji armija, Antrojo pasaulinio karo metais užgrobusi ir prievartavusi pusę Europos.
Negalima pamiršti ir fakto, kad kompozitorius A.Aleksandrovas kūrė net muziką dainoms, kuriose teigiamai vertinama Rusijos agresija Ukrainoje (pavyzdžiui, daina „Mandagūs žmonės“, ji atlikta Kryme iškart po pusiasalio užgrobimo 2014 metų kovo 19–20 dienomis). Tragedijos suvestinėse skelbiama, kad dainos „Mandagūs žmonės“ žodžių autorius Antonas Gubankovas taip pat greičiausiai skrido gruodžio 25-ąją katastrofą patyrusiu lėktuvu.
Pranešama, kad choro vadovas V. Chalilovas drauge skristi kvietė ir liūdnai pagarsėjusį dainininką Josifą Kobzoną (jam draudžiamas įvažiavimas į Europos Sąjungą dėl to, kad pritaria Ukrainos teritorijų okupacijai), kuris oficialiai eina teroristinės organizacijos „Donecko Liaudies Respublika“ garbės konsulo pareigas. Bet J. Kobzonas paskutinę akimirką atsisakė – turėjo išvykti pagal medicininę vizą gydytis.
Kartu su A.Aleksandrovo choru skrido ir devyni Rusijos propagandinių telekanalų atstovai.
Taigi nėra sunku atspėti, kuo ši tragedija skaudi Rusijos prezidentui. Į Juodąją jūrą nukritusiame lėktuve skrido solidi jam ištikimų propagandistų komanda. V.Putinui patogiau visą bėdą dėl nelaimės suversti technikai. Štai kodėl Rusijos gynybos ministerija teroro versiją vadina mažai tikėtina ir mano, kad pagrindine priežastimi vis tik tapo rimtas gedimas (lėktuvas po 20 minučių skrydžio subyrėjo ore; lėktuvo nuolaužos aptiktos netoli Sočio, 1,5-7 km nuo kranto atstumu, 50-70 m gylyje).
O štai Dožd.ru televizija praneša, kad Rusijos slaptoji tarnyba FSB intensyviai tiria teroro akto versiją. Remiamasi leidiniu Fontanka.ru, kuris skelbia, esą FSB intensyviai ieško visų, kurie turėjo galimybę prieiti prie lėktuvo arba net įeiti vidun tiek Maskvos rajone esančiame Čkalovo aerodrome, tiek Adlero oro uoste.
Žinoma, negalima atmesti fakto, kad šio modelio lėktuvai – pasenę. Jie nuo 1994-ųjų jau nebegaminami. Civilinės komercinės avialinijos 1972 metais pradėtais gaminti Tu-154 lėktuvais jau nebesinaudoja. Jais retsykiais teskraido Rusijos kariškiai. Žodžiu, vargu ar būtų galima nustebti sužinojus, kad katastrofą sukėlė rimtas gedimas.
Viena iš labiausiai žinomų Tu-154 katastrofų, iki šiol apgaubtų paslapties skraiste, nutiko 2010 metų balandžio 10 dieną. Tąsyk Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) ir daug šalies politinio elito atstovų skraidinęs šios modifikacijos lėktuvas nukrito prie Rusijos Smolensko. Žuvo visi 96 skridę žmonės. Iki galo nepaneigta versija: lėktuvas specialiai buvo įviliotas į tokias sąlygas, kada kada nelaimė neišvengiama.
Informacijos šaltinis – dozd.ru, fontanka.ru portalai.
Iš Kijevo ir vėl ateina nerimo kupinos žinios: prie rytų Ukrainos sienų Rusija telkia puolamąją ginkluotę, į Krymą atgabenti rusiški branduoliniai užtaisai, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kaltina Ukrainą rengus Kryme diversines operacijas, o FSB tvirtina sugavusi vadinamąjį ukrainiečių „šnipą“, kuris neva ruošė teroro aktą. Žodžiu, Rusijos įžūlumui meluojant – nėra jokių ribų.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai ir pareiškimai.
Beje, karo ekspertai svarsto, ką reiškia akivaizdus Kremliaus aktyvumas prie rytinių Ukrainos sienų bei užgrobtame Kryme?
Vienas iš blogiausiųjų scenarijų – Rusija ruošiasi plačiam kariniam puolimui visoje Ukrainoje. Kita, švelnesnioji versija, – Putinas bet kokia kaina trokšta ekonominių sankcijų atšaukimo, todėl griebiasi šantažo: „neatšauksite – bus dar blogiau”.
Portalas slaptai.lt skelbia keletą pranešimų, kurie mūsų skaitytojams leis susigaudyti, ko verti Rusijos slaptųjų tarnybų ir Kremliaus diktatoriaus pasakos apie diversijas, teroro aktus ir sugautus „diversantus“.
Rusija kaltina Kijevą rengus „terorą“ Kryme
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukritikavo Ukrainą, apkaltinęs vyriausybę naudojant „terorą“ po to, kai Federacinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, kad Kijevas bandė nusiųsti diversantus į Krymą, ir kad per bandymą užkardyti numanomą ginkluotą užpuolimą žuvo FSB kareivis ir karininkas.
„Tos naujienos kelia didelį nerimą“, – kalbėjo Putinas rugpjūčio 10 dieną. „Iš tikrųjų, mūsų specialiosios tarnybos užkirto kelią diversinei žvalgybinei grupei iš Ukrainos gynybos ministerijos įsiveržti į mūsų teritoriją“. Putinas dar sakė, kad Kijevo veiksmai buvo „kvaili“ ir „nusikalstami“, ir kad nėra jokios prasmės vesti derybas dėl žlungančio taikos proceso Ukrainos rytuose, – tai užuomina į siūlymą surengti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos susitikimą G-20 viršūnių kuluaruose Kinijoje rugsėjo 4-5 dienomis.
FSB nuomone, Ukrainos specialiosios paskirties pajėgos planavo užpulti kritiškai svarbią infrastruktūrą. „Tos ardomosios veiklos ir teroro aktų tikslas – destabilizuoti socialinę bei politinę situaciją regione pasirengimo rinkimams ir pačių rinkimų išvakarėse“, – pranešė FSB, turėdama omenyje rinkimus į Rusijos parlamentą ateinantį mėnesį.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paneigė Rusijos pareiškimus, pavadindamas juos „fantazijomis“ ir „provokacija“, po kurių buvo stiprinamas Rusijos karinis aktyvumas Krymo šiaurinėje dalyje, netoli sienos su žemynine Ukraina.
Rusijos pareiškimai paaštrino ir taip jau labai stiprią Maskvos ir Kijevo santykių įtampą, kuri kilo po kovinių veiksmų eskalavimo Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų konflikte Ukrainos rytuose.
Kijevas: „Melaginga informacija“
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas kategoriškai neigia šiuos kaltinimus. „Tai melaginga informacija“, – sakė spaudos sekretorius.
„Rusijos kaltinimai Ukrainai terorizmu okupuotame Kryme skamba taip pat absurdiškai ir ciniškai, kaip Rusijos vyriausybės pareiškimai, kad (Rytų Ukrainoje) nėra Rusijos kariuomenės“, – sakė prezidentas Petro Porošenka.
Viešojoje erdvėje tiek daug rusiško melo, kad stopfake.org nespėja visų atvejų nei fiksuoti, nei registruoti,
„Šitos fantazijos – tai tik dingstis dar vieniems kariniams grasinimams Ukrainai“. Porošenka taip pat pridūrė, jog bandymai diskredituoti Ukrainą nepadės Maskvai pasiekti, kad būtų panaikintos tarptautinės sankcijos.
Ukrainos gynybos ministerija praneša kad FSB tvirtinimai atrodo kaip bandymas pateisinti „agresijos aktus“ ir karinių dalių perdislokavimą į Krymą, kurį Rusija okupavo 2014 metų kovą, plačiai išskleidusios kariuomenę ir organizavusios referendumą, kurį dauguma pasaulio šalių pripažino esant neteisėtą.
„Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai stengiasi atitraukti vietinių gyventojų ir tarptautinės visuomenės dėmesį nuo nusikalstamų veiksmų, kad paverstų pusiasalį izoliuota karine baze“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime.
Krymas buvo aneksuotas po Maskvos remiamo Ukrainos prezidento kracho, kai šį 2014 metų kovą Kijeve nušalino nuo valdžios protestuotojai. Po to Rusija pradėjo remti separatistus, užėmusius teritoriją Donecko ir Luhansko sričių rytuose. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo daugiau kaip 9500 žmonių.
Rusijos eskalacija neišvengiama?
Rusijos kaltinimai ir griežtas Putino perspėjimas sukėlė Kijevui įtarimus, kad Kremlius nori užgrobti dar didesnę dalį Ukrainos teritorijos.
„Putinas nori dar daugiau karo. Rusija kursto įtampą, atkakliai ieško dingsties karui su Ukraina, bando Vakarų reakciją“, – rašė Twitter‘yje Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Dmitrijus Kuleba.
Savo rugpjūčio 10 dienos pareiškime FSB pranešė, kad rugpjūčio 7 ir 8 dienomis susidūrė su grupe užduotį vykdžiusių Ukrainos diversantų ir, pasak jos, sudaužė Ukrainos šnipų tinklą. FSB praneša, kad buvo suimti Ukrainos ir Rusijos piliečiai, o taip pat aptikta ginklų slaptavietė, kurioje rasta 20 savadarbių sprogdiklių, sprogmenų, minų ir granatų.
FSB duomenimis, situacija paaštrėjo naktį iš rugpjūčio 8-osios į 9-ąją. „Ukrainos specialieji padaliniai dar du kartus bandė prasibrauti su diversantų-teroristų grupėmis, bet jiems kelią užkirto FSB ir kitų kariuomenės rūšių padaliniai“, – pranešė tarnyba. „Bandymus prasibrauti lydėjo sunkiosios artilerijos šūviai iš kaimyninės valstybės ir iš ukrainiečių šarvuočių“.
Ginkluotės kaupimas Kryme
Aukšta įtampa Krymo šiaurėje išlieka nuo savaitgalio, gyventojai pasakoja apie ilgas Rusijos sunkiosios ginkluotės vilkstines ties pusiasalio siena su Ukrainos žemynine dalimi. Krymo totorių aktyvistai pranešė apie įvairiuose okupuoto pusiasalio ruožuose statomus judėjimo kontrolės punktus, o taip pat apie nepaprastai didelę Rusijos technikos koncentraciją šiaurinėje dalyje.
Rugpjūčio 7 dieną perkėla iš žemyno į Rusijos aneksuotą pusiasalį keletą valandų buvo uždaryta, dėl to susidarė ilgos automobilių eilės. Vietinės nevyriausybinės organizacijos – Krymo teisės gynėjų grupės – tinklaraštyje patalpintose nuotraukose ir vaizdo medžiagoje matyti, kaip rugpjūčio 6 dieną traukiniai transportavo Rusijos karinius sunkvežimius ties rytiniu Kerčės uostu, plytinčiu priešais Rusijos Stavropolio kraštą.
Dar viena Rusijos slaptųjų tarnybų pasakėlė
Pasak leidinio „Depo. Zaporožje“, RF FSB pareiškime teroro aktų Kryme organizatoriumi įvardytas Jevgenijus Panovas – aktyvistas iš Zaporožės srities Energodaro, kuris maždaug metus tarnavo ATO.
Jevgenijus Panovas, kurį Rusijos slaptosios tarnybos pagrobė ir apkaltino rengus teroro aktą Kryme.
„Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos bendradarbis“ Jevgenijus Panovas, kurį RF FSB sulaikė Kryme apkaltinus teroro aktų organizavimu, – 39-rių metų savanoris ir buvęs ATO dalyvis iš Energodaro.
Iki Krymo okupacijos ir Rusijos ginkluotos agresijos Donbase pradžios Panovas dirbo vairuotoju Zaporožės atominėje elektrinėje. 2014 metų pavasarį jis dalyvavo organizuojant blokpostus Energodare kartu su kitais proukrainiečių aktyvistais. Vėliau jis tapo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų 23 motorizuotosios šaulių brigados savanoriu ir apie metus tarnavo antiteroristinės operacijos vykdymo zonoje.
Interviu projektui The Ukrainians Panovas pasakojo, kad galėtų eiti tarnauti, jam teko gudraujant panaikinti „šarvus“, kuriuos atominė elektrinė kelia savo bendradarbiams kariniame komisariate.
Pastaruoju metu „Energodaro savigynos“ aktyvistas teikė pagalbą kariškiams, priklausė Energodaro miesto tarybos vykdomajam komitetui. Nuo 2016 metų pradžios vadovauja visuomeninei organizacijai „Energodaro susivienijimas – Ukrainos gynėjai“.
„Ukrainos diversanto“ brolis: Panovas buvo pagrobtas ir išvežtas į Krymą
„Ukrainos diversantas“ Jevgenijus Panovas, kurį Rusijos valdžia kaltina tariamais diversiniais veiksmais aneksuoto Krymo teritorijoje, buvo pagrobtas Zaporožės srityje ir išvežtas į Krymą.
Tai pareiškė jo brolis Igoris Kotelianecas, rašo Cenzor.net. „Bijau, kad Jevgenijų pagrobė ir išvežė į Krymą ne šiaip sau – kad pristatytų kaip kažkokio neįtikėtino sąmokslo organizatorių. Tokiu būdu Kremlius gali grįsti savo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – didžiausias Pasaulio melagis. Melagių melagis.
„Apie inscenizaciją byloja ir daugybė neatitikimų siužetuose, kuriuose transliuoja Rusijos kanalai“, – pareiškė jis. Kotelianecas pabrėžė, kad daiktai, kurie neva tai jo brolio, iš tikrųjų jam nepriklauso: jis turi kuprinę, su kuria jis buvo ATO, bet ji visai kitokia, ji yra namie, balkone.
Panovas neplanavo jokių kelionių, jis išvyko su mažu kelioniniu krepšiu. Jo maskuotė ir batų tvirtinimai (bercai – karinė avalynė) irgi namie, jis išvyko mūvėdamas sportines kelnes ir vilkėdamas marškinėlius, kuriuos apsivilkdavo eidamas į gamtą. Jevgenijus Panovas šiomis dienomis ketino važiuoti į Zaporožės karo ligoninę planinei reabilitacijai.
Tačiau paskutiniu momentu kelionę į ligoninę teko atšaukti, ir Jevgenijus savo mašina išvažiavo į vasarvietę pas draugus. Pasak Kotelianeco, jo brolis niekada savo valia nevažiuotų į Krymą, nes jis buvo susitelkęs į pagalbą ATO. Be to, jie su žmona ketino turėti vaiką.
Ukraina pasirengusi šaukti JTO Sugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos pareiškimų apie Krymą
Ukrainos nuolatinis atstovas prie JTO Vladimiras Jelčenka surengė skubią spaudos konferenciją dėl situacijos ryšium su aneksuotu Krymu po garsių Rusijos jėgos struktūrų ir prezidento Putino pareiškimų. Apie tai praneša Hromadske.
„JTO Saugumo Tarybos sušaukimo klausimas svarstomas… Kai tik bus būtina, mes tai padarysime nedelsdami, pažymėjo Jelčenka. „Mes pasiruošę sušaukti Saugumo Tarybą net naktį, jei bus būtina“, pabrėžė jis.
Ukrainos ambasadorius JTO palygino situaciją dabar ir 2008 metų rugpjūtį, kai Rusija įsiveržė į Gruziją. Pasak jo, Rusijos lyderio pareiškimai, kad papildomi susitikimai (Normandijos formatu, – red.) neturi jokios prasmės, skamba gana pavojingai. „Pasiūlytas susitikimas rugsėjy Normandijos formatu buvo labai naudinga idėja“, pridūrė jis.
Seni KGB metodai
Lietuvos URM vadovas pirmas iš užsienio lyderių pakomentavo FSB pareiškimą apie įvykius Kryme. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rusijos Federacijos Federacinės saugumo tarnybos pareiškimą apie tariamai Ukrainos žvalgybos rengiamą teroro aktą Kryme pavadino sufabrikuotu kaltinimu.
Tai jis parašė Twitter‘yje. „Agresorius kaltina auką puolimu. Seni KGB metodai. Suklastoti Rusijos kaltinimai Ukrainai, kad pateisintų būsimąjį „atpildą“?“ – rašo Linkevičius.
Rusiški branduoliniai užtaisai – jau Kryme
Branduoliniai koviniai užtaisai yra Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos teritorijoje, jų gabenimo priemonės – Kryme, pareiškė per „Laisvės radiją“ Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Vadimas Skibickis, praneša žinybos spaudos tarnyba.
„Branduolinio ginklo gabenimo priemonės dabar laikomos Kryme – aerodromuose ir Sevastopolio karinėje jūrų bazėje. Tai koviniai ir povandeniniai laivai. Patys branduoliniai koviniai užtaisai yra Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos teritorijoje“, – pranešė Skibickis.
Pasak jo, prireikus branduoliniai koviniai užtaisai bus nugabenti į pusiasalį, ir jie bus paruošti naudojimui
„Jie gali būti nugabenti arba į Krymą, jeigu bus taip nuspręsta, gabenimo priemonėms aprūpinti, arba tie patys branduoliniai koviniai šaudmenys gali būti įtaisyti lėktuvuose, kai jie permetami į Pietų karinės apygardos aerodromus. Po to ginklai bus paruošti naudoti kovoje“, – pareiškė Skibickis.
Rugpjūčio 9 dieną Skibickis sakė, jog Ukrainos žvalgybai atrodo įmanoma, kad okupuotame Kryme yra dislokuoti branduoliniai ginklai, bet žinių apie tai neturi.
Informacijos šaltiniai – unian.net ir gordonua.com. Nuotraukos – iš stopfake.org portalo.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Pakistano Islamo Respublikos Prezidentui Mamnoonui Hussainui dėl dešimtis žmonių gyvybių nusinešusio ir daugybę sužeistųjų palikusio teroro išpuolio Lahorėje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Turkijos Respublikos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui dėl dešimtis žmonių gyvybių pareikalavusio ir daugybę sužeistųjų palikusio teroro išpuolio Ankaroje.
Griežtai smerkdama šį brutalų nusikaltimą Prezidentė pabrėžė, kad pasikartojantys teroristiniai išpuoliai, niekaip nepateisinamas ir aukų nesirenkantis smurtas yra didžiulis išbandymas, tenkantis Turkijai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą Turkijos Respublikos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui dėl teroro išpuolio Ankaroje, nusinešusio dešimtis žmonių gyvybių ir palikusio daugybę sužeistųjų.
Rusijoje gali būti įvykdyta kruvinų teroro aktų gegužės 9-ąją. Apie tai rašo daugybė jėgos struktūroms artimų šaltinių. Beje, pastebėtas nesuprantamas uždarbiautojų iš Ukrainos perkėlimas į Maskvą ir Peterburgą, kur jie apgyvendinami grupėmis išnuomotuose butuose, žadant pinigų už tai, kad jie „truputį pagyvens“, o paskui išvažiuos.
Apie galimus teroro aktus rašo rusiškas tinklaraštis bell mess medžiagoje „Žanro dėsnis reikalauja…“, kuris rekomenduoja susilaikyti per šventes nuo lankymosi masiniuose renginiuose.
Ukrainos Krymo problemą Vladimiras Putinas pagaliau išsprendė. Be karo, pasauliui nepritariant. Rusija tiesiog Krymą persirašė.
Tiesa, pasaulio notariatas to fakto kol kas nepatvirtino.
Ir saliutavo Maskva vos ne kaip po hitlerinės Vokietijos kapituliacijos. Na, kapituliacijos proga bent milijonus žuvusiųjų galima buvo pagerbti. O čia – paprasčiausia atviroji vagystė.
Tai – devintoji, paskutinioji, ištrauka iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“.
Devintojoje ištraukoje apžvelgiamas 1994 – 2002-ųjų metų laikotarpis. Ne mažiau dramatiškas nei ankstesnieji.
Iš minėtos enciklopedijos redakcija Slaptai.lt parinkusi tik tipiškiausius, bet toli gražu ne visus atvejus. Šios knygos autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas,Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras.
10-oje ir 11-oje „Azerbaidžano golgotos“ dalyse bus pateikta JAV valstybės departamento pozicija dėl Armėnijos – Azerbaidžano konflikto ir Azerbaidžano Valstybinės karo belaisvių, įkaitų ir dingusių be žinios piliečių reikalų komisijos informacija.
Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 5-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas –Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.
Penktojoje ištraukoje apžvelgiami 1965 – 1980 metų įvykiai. Tai – labai svarbi ištrauka. Ji byloja, jog teroristinės armėnų organizacijos smurto neatsisakė net 20-ojo amžiaus pabaigoje. Kas dėjosi 19-ojo amžiaus pabaigoje ar 20-ojo pradžioje, – viena medalio pusė. Visai kas kita, kai prieš šimtą metų naudotos priemonės naudojamos ir 20-ojo amžiaus pabaigoje. Naudojamos ne kur nors už tūkstančių kilometrų tolimojoje Azijoje, o būtent čia, Europoje.
Prieš užskliausdama „plieninį žiedą“ aplink Sočį, Rusija pasamdė darbams Olimpiadoje tūkstančius žmonių, primena The Daily Beast žurnalistas Jacobas Siegelas. Tikimybė, kad smogikai įsiliejo į aptarnaujančio personalo gretas ir dabar ruošiasi suduoti smūgį, nepaprastai didelė, mano saugumo ekspertai.
„Rusai padarė didžiulę klaidą, jie iš anksto paskelbė, kad suskliaus „plieninį žiedą“, – pasakojo autoriui Olimpiados–1996 Atlantoje saugumo tarnybos vadovas Bilas Retbernas. Pasak jo, tai davė piktavaliams laiko prasiskverbti į miestą ir pradėti ruoštis atakai gerokai prieš saugumo priemonių sugriežtinimą.
Šūsnis slaptų dokumentų iš Maskvos archyvų, su kuriais susipažino vokiečių žurnalas Der Spiegel, liudija, kad Maskva visiškai nenorėjo rengti Olimpiados-80.
Antai 1975 metų gruodžio 25 SSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas apie artėjantį renginį užrašė, kad „kažkokiu keistu būdu mes vis dėlto priėmėme sprendimą surengti Olimpines žaidynes. Jos kainuoja milžiniškus pinigus, ir gal dar yra prasmės jas atšaukti“. „Be to, išlieka teroro aktų ir skandalų, kurie gali pakenkti Sovietų Sąjungos reputacijai, pavojus“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Prieš užskliausdama „plieninį žiedą“ aplink Sočį, Rusija pasamdė darbams Olimpiadoje tūkstančius žmonių, primena The Daily Beast žurnalistas Jacobas Siegelas. Tikimybė, kad smogikai įsiliejo į aptarnaujančio personalo gretas ir dabar ruošiasi suduoti smūgį, nepaprastai didelė, mano saugumo ekspertai.
„Rusai padarė didžiulę klaidą, jie iš anksto paskelbė, kad suskliaus „plieninį žiedą“, – pasakojo autoriui Olimpiados–1996 Atlantoje saugumo tarnybos vadovas Bilas Retbernas.
Pasak jo, tai davė piktavaliams laiko prasiskverbti į miestą ir pradėti ruoštis atakai gerokai prieš saugumo priemonių sugriežtinimą. Sočio išvalymo ir Žaidynių sostinės atitvėrimo nuo neramaus Šiaurės Kaukazo operacija nebuvo paprastas dalykas, ir ją lydėjo masiniai musulmonų mažumos atstovų bei disidentų areštai ir užpuldinėjimai, rašo žurnalistas.
Sausio 7-osios rytą, kai visos Rusijos stačiatikiai šventė Kalėdas, Sočio gyventojai gavo iš šalies valdžios keistą dovaną: ruošiantis Olimpiadai miestas perėjo prie ypatingo saugumo režimo, kuris, iš esmės, mažai kuo skiriasi nuo akrinės padėties, perduoda Time žurnalistas Saimonas Šusteris.
Daugiau kaip 30 tūkst. policininkų ir VRM kariuomenės kariškių dviem mėnesiams užblokavo Sočį ir jo priemiesčius, siekiant užkardinti teroro aktus. Tačiau, uždariusi miestą, valstybė parodė, kad teroristams jau pavyko aptemdyti šventinę nuotaiką.
Palestinos atstovas Čekijoje Džamalis al Džamalis pamėgino atidaryti seifą, kuris nebuvo atidarytas apie 20 metų, ir nuo stipraus sprogimo palestinietis žuvo, praneša Andrea Tarkuninas laikraštyje La Repubblica.
„Prahoje pirmąją naujųjų metų dieną nutiko kruvinas detektyvas. Ambasadorius, tiksliau – Palestinos autonomijos diplomatinės misijos vadovas Prahoje, Džamalis al Džamalis žuvo nuo sunkių sužeidimų, sprogus senam seifui, kurį jis bandė atidaryti. Ką rodo pirmieji Prahos valdžios atliekamo tyrimo rezultatai? Nėra jokių ženklų, kad ambasadorius būtų teroristinio sąmokslo auka. Taip pareiškė policininkai".
Po dviejų iš eilės teroro aktų Rusijos Volgograde, sekmadienį ir pirmadienį kai kurios valstybės ėmė rimtai svarstyti, ar išleisti ne tik savo vadovus, bet ir savo sportininkų komandas į žiemos olimpines žaidynes Sočyje. Galima spėti, kad po to seks grandininė reakcija ir tose demokratinėse valstybėse, kurių vadovai, veikiami savo šalių demokratinių institucijų (seimų, pavyzdžiui), taip pat nesiryš palaiminti ar atšauks savo šalies sportininkų kelionę į Sočį.
Nes jei kas nors negero jiems ten atsitiktų, jie ir būtų atsakingi. Ir tai jiems demokratijos sąlygose nepraeis be politinių, o gal ir teisminių už žalos atlyginimą, pasekmių.
Krenta į akis ir tai, kad net Barackas Obama atsisakė dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, nors pastaruoju metu jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas daug ką padarė, pademonstruodamas gerą valią JAV pageidavimų sąraše, amnestuodamas daugelį JAV užtariamų Rusijos kalinių (vien Michailo Chodorkovskio išlaisvinimas ką turėjo reikšti). O ką jau kalbėti apie JAV karinį tranzitą iš Afganistano į Klaipėdą.
Per lėktuvo katastrofą Kazanėje žuvo 50 žmonių, tarp jų ir Tatarstano prezidento sūnus, rašo Il Mondo korespondentas.
Tatarstano aviacijos kompanijos Boeing 737-500 sudužimo leidžiantis tarptautiniame Kazanės oro uoste paslaptis darosi vis tamsesnė. Apie incidentą tebegaunama prieštaringos informacijos, tarp priežasčių neatmetamas ir teroro aktas, tvirtina leidinys. Katastrofoje žuvo FSB vadovas Tatarstane ir respublikos prezidento sūnus.
The Guardian įsigilino į Didžiosios Britanijos ir Uzbekistano santykių smulkmenas. Kaip išsiaiškino leidinio korespondentas Jenas Kobeinas (Ian Cobain), „jau po rugsėjo 11 teroro akto keletas Britanijos aukštųjų mokyklų, visiškai pritariant Britanijos vyriausybei, užmezgė kontaktus su Islamo Karimovo režimu.
Į šiuos kontaktus palankiai žiūrėjo Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Britanijos taryba. Žurnalistas mano, kad tai buvo daroma „santykiams stiprinti“ su strategiškai svarbia Viduriniosios Azijos valstybe (per jos teritoriją gabenami kroviniai NATO kontingentui Afganistane).
Straipsnyje sakoma, kad Vestminsterio universitetas ne šiaip sau užmezgė partnerystės santykius su Uzbekijos aukštosiomis mokyklomis (kaip tai padarė Bato, Kembridžo, Rytų Anglijos ir Londono sostinės universitetai, o taip pat Londono mados koledžas), bet net atidarė Uzbekistane savo filialą, kurio rektoriumi paskyrė „buvusį KGB karininką“ Abdužabarą Abduvachitovą.
