tremtis

Politinės intrigos

Birželio 23 dieną Edvardas Snoudenas išvyko iš Honkongo, palikdamas paskui save diplomatinio skandalo pėdsaką. Iš pradžių jis keliavo į Islandiją, paskui į Ekvadorą, bet pakeliui įstrigo Rusijoje. Pilietybės pakeitimą ne visada lydi tokios aistros, bet tarp sportininkų, mokslininkų, muzikos atlikėjų ir aktyvistų jo istorija labai sena. "The New Republic" žurnalistai Julija Joffė ir Kevinas Mankenas sudarė pilietybę pakeitusių garsenybių sąrašą.

Antai 1967 metais pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas Josifo Stalino duktė Svetlana Alilujeva. 1984 metais ji grįžo į SSSR, pareiškusi, kad Amerikoje „nė dienos nebuvo laisva“, tačiau po poros metų vėl išvyko į JAV.

Continue reading „Prašiusiųjų prieglobsčio, negrįžusių į tėvynę ir pakeitusių pilietybę įžymybių žinynas” →

Politinės intrigos

Tai atsitiko 1974 metais, kai Jurijus Mamlejevas, maskvietis rašytojas disidentas, pagaliau nusprendė, kad nebegali pakęsti draudimų publikuoti savo kūrinius, rašo Čarlis Kloveris (Charles Clover) Financial Times tinklaraštyje. Jie su žmona priėmė sprendimą, kuris darėsi vis tipiškesnis sovietinei inteligentijai – jie emigravo.

J.Mamlejevas tapo vadinamos trečiosios bangos sovietų emigracijos dalimi, – pirmoji buvo trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, atėjus į valdžią bolševikams, antroji – bėgimas nuo antrojo pasaulinio karo, tuo tarpu trečioji, J.Mamlejevo karta, daugiausia išvažiuoja dėl cenzūros.

„O dabar gali kilti trečioji banga. Ekonomisto Sergejaus Gurijevo išvykimas į Prancūziją gali atgaivinti prieštaringą politinės tremties tradiciją“, – rašo autorius.

Continue reading „Tremties kaina” →

Aktualijos

9. Kunigaikščio Tautvilo palikuonių likimas

Mums nėra reikalo gilintis į visas Mindaugo nužudymo aplinkybes, kurios netgi specialiuose istorikų veikaluose, kaip man asmeniškai atrodo, iki šiolei nerado nei pakankamai visapusiško aprašymo, nei pakankamai įtikinamo objektyvaus įvertinimo.

Vieniems istorikams atrodo, kad, nužudžius Mindaugą ir Treniotai užėmus jo sostą, „kartu su Treniota Lietuvoje laimėjo pagonybė. Lietuva žengė didelį žingsnį atgal“ (E. Gudavičius).

Kitiems istorikams lietuvių pagoniškos opozicijos susidorojimas su katalikų tikėjimą priėmusiu karaliumi atrodo esąs dėsningas senosios lietuvių aristokratijos sąmokslo prieš Lietuvos valdovą Mindaugą padarinys. Ne tiek dėl to, kad Mindaugas pajungė sau daugelį vietinių kunigaikštijų žemių ir tapo katalikišku Lietuvos karaliumi, atsisakiusiu tradicinės protėvių tikybos.

Continue reading „Šventoji Charitina Lietuvaitė († 1281) istorijoje ir literatūroje ( V )” →

Aktualijos

Gyvoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai praėjusio amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą vergauti. Sibiro miškų kirtavietėms, aukso kasykloms, sovietinės pramonės monstrų statyboms jie buvo užsakomi kaip vergai – gyvuliniais ešelonais atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.

Gegužės 22 ir 23 dienomis minint didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ąsias metines, antradienį Seime pranešimą skaitęs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad raudonojo teroro auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas trukdęs komunistinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus.

Pasak A. Anušausko, dabar jau nustatyta, kad iš 156 tūkst. žmonių, kurie sovietinio genocido organizatorių buvo įrašyti į tremtinių sąrašus, į Sibiro ir Šiaurės sritis buvo ištremta ne mažiau kaip 132 tūkst., iš jų kas penktas žuvo. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis. 1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą vežamų žmonių.

Continue reading „Arvydas Anušauskas: „1948 m. lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą tremtų žmonių”” →

Aktualijos

Vilniuje dešimt dienų viešėjo Kazachstano istorikė Šolpan SMAILOVA. Ji baigusi L. Gumiliovo nacionalinį universitetą Astanoje. Istorikė Šolpan Smailova šiandien dirba memorialiniame politinių represijų ir totalitarizmo muziejuje “Alžir”, įrengtame netoli Kazachstano sostinės Astanos.

Muziejų “Alžir” ir Kazachstano sostinę skiria vos 35 kilometrai. Muziejus įkurtas 1937–1953-aisiais metais veikusio sovietinio lagerio teritorijoje. Tame lageryje sovietmečiu buvo kalinamos vadinamosios “liaudies priešų” žmonos, seserys, dukterys. Tarp kalėjusių būta ir lietuvių tautybės moterų.

Su Kazachstano istorike Šolpan SMAILOVA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pokalbio tema – tiek Kazachstano praeitis, tiek Kazachstano nūdienos aktualijos.

Continue reading „Istorikė Šolpan Smailova: “Kazachstano visuomenė domisi savo šalies praeitimi”” →

tumaviciute_slaptai
Aktualijos

Vilnius. Šviečia fakelai.  Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, kariai, savanoriai, jaunieji šauliai, visuomeninių organizacijų atstovai lapkričio 22-ąją po vakarinių Mišių Bernardinų bažnyčioje iškilminga eisena pagerbė 1942 m. bolševikų nužudytų aštuonių Lietuvos ministrų atminimą.

Pagerbti žuvusiųjų neatvyko nė vienas buvęs ar esamas ministras.

Nei radijo, nei televizijos, nei dienraščių žurnalistai nepanoro papasakoti Lietuvai apie iškilius Tėvynės sūnus.

Continue reading „Kam dirba ministrai (žuvusių ministrų pagerbimas be ministrų)” →

dirsyte_adele_m
Lietuvos partizanai

Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad Adelė Dirsytė Sibiro konclageryje “neišprotėjo”, bet sovietų valdžios tardytojų buvo specialiai palaužta.

Būdamas pavojuje žmogus instinktyviai jaučia baimę ir nori jo išvengti. Tai natūralu.

Kartais tokią baimę kėlę išgyvenimai sukelia sutrikimą, kad net ir praėjus pavojui, vien jį prisiminus, asmuo pajunta panašią baimę ar net paniką. Ta reakcija yra jausminis sukrėtimas dėl potrauminės įtampos. Toks sutrikimas nėra “išprotėjimas”, bet ankstesnės patirties sukelta pasikartojanti trauminė reakcija.

Continue reading „Adelė Dirsytė: kankinimų palaužta, bet neišprotėjusi” →

vilutis_portretas
Lietuvos partizanai

Dar viena ištrauka iš rezistento, partizano Leono Vilučio atsiminimų knygos “Likimo mozaika”

Vieną dieną su didoku etapu iš Vilniaus atvežta nemažai jaunų, energingų vyrų.

Didelė jų dalis – buvusių Vilniaus universiteto studentų, vėliau pasitraukusių į miškus.

Kai kurie jų kovoję miškuose po trejetą metų. Visi nubausti 25 metams. Kai juos uždarė paruoštuose barakuose, nuėjau susipažinti, naujienų susižinoti iš Lietuvos.

Čia pataikiau ateiti barake kilus sąmyšiui dėl dingusios vienam lietuviui duonos porcijos. Kaliniai duoną paėmus įtarė stambų ukrainietį, dirbusį milicijos viršininku ir nežinia už ką čia patekusį. Kalėjime už maisto normos pasisavinimą pačių kalinių žiauriai baudžiama. Priešingoje barako pusėje po gultais buvo įsitaisęs Klajūnas – B.Kemeklys, man pažįstamas dar iš mokymosi Vilniuje vokiečių okupacijos metais.

Continue reading „“Duosim lietuviams perauklėti…”” →

vilutis_portretas
Lietuvos partizanai

Esu perskaitęs daug tremtinių, politinių kalinių, partizanų knygų, kai kurias redagavau ir išleidau.

Bet Leono Vilučio “Likimo mozaika” į rankas pateko tik dabar, po dvidešimties metų nuo jos išleidimo (Kaunas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1992).

Tai vieno aktyviausių rezistencijos pradininkų Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje prisiminimų knyga.

“… mano jaunystė labai panaši į nueitą mūsų Tautos kelią: sunkios kovos už nepriklausomybę, sėkmingas (deja, neilgas) jos įtvirtinimo laikotarpis, okupacija, teroras, nelygi partizanų kova, kalėjimai, kankynės…”, – pratarmėje rašo autorius.

Skaitytojui siūlome kai kurias ištraukas iš Leono Vilučio knygos “Likimo mozaika” apie lageriuose sutiktus žmones.

Vytautas Visockas

Continue reading „Švedijos žvalgas į lagerius su savimi atsivedė visą Maskvos Didįjį teatrą” →

grinkeviciute
Aktualijos

Šiais me­tais mi­ni­mos Da­lios Grin­ke­vi­čiū­tės gi­mi­mo 85-osios ir mir­ties 25-osios me­ti­nės.

Ji sa­vo kū­ry­ba ir veik­la yra vie­na ryš­kiau­sių so­viet­me­čio trem­čių is­to­ri­jos liu­dy­to­ja.

D. Grin­ke­vi­čiū­tė gi­mė 1927 m. ge­gu­žės 28 d. Kau­ne. Jos tė­vas – Juo­zas Grin­ke­vi­čius – in­ži­nie­rius eko­no­mis­tas, Lie­tu­vos ban­ko va­liu­tų ko­mi­si­jos rei­ka­lų ve­dė­jas, mo­ky­to­jas.

Jis tu­rė­jo di­de­lės įta­kos for­muo­jant duk­ters Da­lios cha­rak­te­rį. 1941 m. bir­že­lio 14 d. šei­ma bu­vo iš­trem­ta iš Lie­tu­vos. Pa­vil­ny­je nuo šei­mos at­skir­tas tė­vas, iš­se­kin­tas ba­do, 1942 metais  mi­rė Sverd­lov­sko sri­ties la­ge­ry­je. Mo­ti­na su sū­nu­mi Juo­zu ir duk­ra Da­lia iš­trem­ta į Al­ta­jaus kraš­tą, po me­tų – į Ja­ku­ti­jos Ark­ties Tro­fi­mov­sko sa­lą prie Lap­te­vų jū­ros. 1947 me­tais jiems pa­vy­ko per­si­kel­ti į Ja­kut­ską, o 1949 me­tais Da­lia su ser­gan­čia mo­ti­na pa­bė­go į Lie­tu­vą.

Continue reading „Dalios Grinkevičiūtės vardą – Kauno gatvei” →

lapienisvladas.bmp
Aktualijos

Kovo 6 dieną Marijampolėje mirė sovietmečio disidentas ir kovotojas už tikinčiųjų teises Vladas Lapienis, vienas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbių.

Tai buvo vyriausias amžiumi disidentas, gimęs 1906 metų birželio 6 dieną Daugpilyje. Nepaisant kankinimų ir teroro, kuriuos patyrė kalėdamas KGB kalėjime, V. Lapienis sulaukė garbingo amžiaus – beveik 106 metų.

1964 metais jis neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą. Dirbo ekonomistu Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros, Fizikos ir matematikos institutuose, buhalteriu Istorijos ir etnografijos muziejuje. 1976 m. spalio 20 d. KGB V. Lapienį suėmė, Didelis tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo Apvaizda suteikė suimtajam, nežiūrint jo silpnos sveikatos, dvasinės stiprybės. 

Continue reading „Mirė žymus kovotojas už tikėjimo laisvę” →

simenas
Lietuvos partizanai

1946-aisiais, pavasarį, pas mus ėmė lankytis Šimonių girios partizanai. Dažniausiai ateidavo Žalgiris ir Nemunėlis. Tai valgyti jiems pagamindavau, tai jų atneštus atsišaukimus turėdavau išplatinti, marškinius išskalbti. Taip ir tapau miško brolių pagalbininke, – pasakoja Elena Valevičiūtė-Uoksienė.

E.Valevičiūtė – judri, energinga, smulkaus sudėjimo moteriškė. Ji sėdi prie partizanų nuotraukomis apkrauto stalo ir noriai, nė kiek nepavargdama porina, ką jai ir jos bendražygiams teko išgyventi. Tik retsykiais nutyla – žūtbūt stengiasi prisiminti visų, tiek išdavikų, tiek garbingai ugnį ir vandenį perėjusių vyrų pavardes, slapyvardžius, suėmimo arba žuvimo datas.

Continue reading „Trečią kartą išsigelbėti nepavyko” →

sepetysr_01
Aktualijos

Perskaičiau knygą, leidžiamą keliolikoje pasaulio šalių, dar septyniose šalyse deramasi dėl jos leidimo. Kai kur (pavyzdžiui, Italijoje, Portugalijoje) ji – bestseleris. Jau pasirodė ir antrų leidimų.

Knygos autorė važinėja po pasaulį, susitinka su skaitytojais, su moksleiviais, pasakoja apie Lietuvą, knygos atsiradimo istoriją. Jau lankėsi daugelyje Europos šalių, taip pat Brazilijoje. Šiuo metu ji gal jau Latvijoje, Estijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Kalbu apie autorę su lietuviška nelietuviška pavarde Ruta Sepetys ir jos romaną “tarp pilkų debesų”, parašytą angliškai, Linos Būdienės išverstą į lietuvių kalbą (išleido leidykla “Alma littera”).

Continue reading „Su lietuvių tautos kančia – per pasaulį” →

Fotoreportažai

Ponas Algirdas Vaitkevičius iš Alytaus atsiuntė pluoštą nuotraukų iš jo viešnagės pas dukrą Dalią, dabar gyvenančią Anglijoje, Vortingo (Worthing) mieste, prie Lamanšo. Pridėtas ir laiškas, kupinas viešnagės įspūdžių, pamąstymų apie emigrantų dalią, jų ir jų artimųjų, pasilikusių Lietuvoje, ilgesį.

Dukra Dalia, turinti universitetinį išsilavinimą, gimtajame Alytuje išsilaikyti nepajėgė, nors labai stengėsi. Likimas ją nubloškė už jūrų marių, kur gyvena ir dirba jau ne pirmus metus, galą su galu suduria, bet nepaliauja ilgėtis Lietuvos, gimtojo Alytaus. Vos ne kasdien skambina tėvams, giminėms, draugams, kartą per metus sugrįžta pasisvečiuoti, bet to jai negana. Dalia labai norėjo, kad abu tėvai ją aplankytų svečioje šalyje, bet į kelionę susiruošė tik tėvas Algirdas ir Dalios krikštadukra Vaida, nes motina Zita labai bijo skristi lėkuvu ir plaukti laivu, o kitaip į Britų salas patekti, ko gero, neįmanoma. 

 

Continue reading „Nuotraukos iš ūkanotojo Albiono” →

paleckiukas
Aktualijos

1968-ieji metai įėjo į pasaulio istoriją gausybe įvairių sąjūdžių: antikarinės demonstracijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prahos pavasaris, studentų judėjimai Prancūzijoje ir Vokietijoje ir kt.

Studentų revoliucijų įkvėpėjai buvo kairiųjų pažiūrų, tai pasakytina ir apie Vokietijos jaunimą. Jų programines nuostatas, pagijęs po pasikėsinimo, savo disertacijoje „Dėl azijietiškojo ir Vakarų Europos kelio į socializmą skirtumų“ išdėstė idėjinis Vokietijos studentų revoliucijos vadas Rudi Dutschke. Jis įsivaizdavo vokiečių kelią į socializmą be Maskvos, Rytų Berlyno ar Pekino vadovavimo.

Continue reading „Atsipeikėkite, Algirdai Palecki!” →