Kruviną įvykių raidą Kijeve Vakarų stebėtojai sieja su tolesniu Viktoro Janukovičiaus suartėjimu su Kremliumi. „Gal naujas čekis išrašytas už tai, kad Janukovičius pažadėjo Maskvai nedaryti didelių nuolaidų ir rinkti premjerą ne iš opozicininkų“. „Jeigu JAV ir ES nesuteiks didesnės pagalbos Ukrainos, provakarietiški demokratai niekada nepasieks savo tikslų ir, galimas dalykas, žus“, – rašo žiniasklaida.

„Smurtas Ukrainoje rodo, kad būtina padėtį sureguliuoti derybomis“, – pareiškia antraštėje The Washington Post. Neaišku, kuri iš konfliktuojančių šalių pirmoji panaudojo jėgą, bet kaltė už politinį protrūkį tenka Janukovičiui, kuris „žengė žingsnį atgal“ nuo derybų su opozicija, kaip išsireiškia laikraštis. Laikraštis taip pat vadina „kvailu“ valdžios ultimatumus ir sprendimą pasiųsti „Berkut“ šturmuoti Nepriklausomybės Maidaną.

Continue reading „Susirėmimai Ukrainoje: „kas gali atsitikti, kai Vakarai nesikiša“”

« 2 2 »

Vakar, Vasario 16-osios išvakarėse, Vilniaus Užupyje surengtas spalvingas, prasmingas Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas. Užupio Respublikos piliečiai bei svečiai prisiminė ne tik Lietuvai brangų Vasario 16-osios Aktą, pasirašytą 1918-aisiais metais. Pagerbdami Lietuvos nepriklausomybę Užupio Respublikos gyventojai pagerbė ir ukrainiečius, besistengiančius išsiveržti iš Rusijos ekonominės įtakos. Tad vasario 15-ąją į Užupį sugužėjo nacionalinėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis papuošti automobliai, buvo suręgstos improvizuotos Maidano „barikados“, užsilipę ant statinės užupiečiai rėžė laisvę, nepriklausomybę, drąsą ir taurumą sveikinančias kalbas.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.02.16; 06:15

Suirutės apimtose Ukrainos miestų gatvėse vaikštinėja daugiausia grupės jaunų vyrukų, kurie vadinami „tituškomis“. Jų uniforma – balaklavos (slidininko kaukės – red.) ir sportinės „Adidas“ kelnės, o ginklai – beisbolo lazdos ir panašios kuokos. Kalbama, kad jie gauna pinigų iš Ukrainos vyriausybės už protestantų gąsdinimą ir sumušimą, praneša Foreign Policy korespondentai Harriet Salem ir Gramas Steakas.

Kartais jie dirba provokatoriais, apsimesdami demonstrantais, kad pateisintų policijos žiaurumą. „Tie vyrukai paleido pirmuosius Molotovo kokteilius, ir jiems už tai sumokėjo“, – įsitikinęs vienas iš Euromaidano „sargybinių“ Sergejus Andrivenka.

Continue reading „Ukrainoje – slapta baugintojų grupuotė?”

Trecią kartą nuo gruodžio 1-osios atvykstu į Kijevą.Gruodžio 30 dieną buvo ypatingai žiauriai susidorota su taikiais demonstrantais, kurie naktį pasiliko Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – Maidane.

Demonstrantai, dauguma jų – studentai, susirinko pareikšti protestą Ukrainos politikams, kurie Lietuvai pirmininkaujant ES,  Vilniuje 28-29 d. nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nors derybos dėl to vyko ar bent jau buvo imituojamos. Derybos truko bene pusantrų metų.

Vietoj asociacijos sutarties buvo pasirašytos ekonominio pobūdžio sutartys su Rusija. Taigi su tais, kurie prieštaravo oficialiojo Kijevo susitarimams su Rusija, Ukrainos valdžia susidorojo ypatingai cniškai. Juos vijosi daugiau nei pusantro kilometro. Kai kurie iš demonstrantų pasislėpė vienuolyne. Tąsyk buvo sumušta per keturiasdesimt žurnalistų. Mušė tam, kad įbaugintų, kad priverstų pasitraukti.

Continue reading „Stasys Kaušinis praneša iš Kijevo: Gruševskio gatvėje dabar – pavojingiausia”

Slaptai.lt skelbia per dvidešimt specialiai mūsų portalui atsiųstų nuotraukų iš Kijevo. Nuotraukas, pasakojančias apie Maidano gynėjus, mums atsiuntė Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis. Artimiausiu metu turėtume sulaukti šiuo metu Kijeve esančio S.Kaušinio komentarų. Tikimės sulaukti ir naujų nuotraukų.

2014.01.26; 05:55

« 1 2 »

Šį šeštadienį gyva žmonių grandinė simboliškai apjuosė Vilniuje reziduojančias Europos Komisijos atstovybę ir Ukrainos ambasadą. Akcijos iniciatoriai siekė suburti bent jau 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Vakarietiškai Ukrainos krypčiai solidarumą pareikšti susirinko gausus būrys Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, jaunimo organizacijų.

2014.01.25; 15:02

Praėjusių metų gruodžio 22 d. paskelbus, kad įkuriamas naujas Ukrainos visuomeninis politinis judėjimas „Maidanas“, protesto akcijos Ukrainoje tebevyksta ir po naujametinių švenčių.

Jos jau ne tokios skaitlingos, kaip pačioje pradžioje, joms vykti pati valdžia sukuria įvairių progų, persekiodama politinius, visuomenės veikėjus, žurnalistus, advokatus.

Žiauriai sumušta žurnalistė Tetiana Čornovol, padeginėjami opozicijos aktyvistų  automobiliai, verslininkams, kurie savo pinigais remia „Maidaną“, inkriminuojami ekonominiai nusikaltimai. 

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar pakartos Ukrainos „Maidanas“ „Sąjūdžio“ klaidą”

Vakarų spauda iki šiol daug dėmesio tebeskiria įvykiams Ukrainoje. Aptarinėjami patys įvairiausi aspektai. Vieni leidiniai pažymi, kad Ukrainos opozicija neturi vieningos strategijos, kiti pateikia ekspertų nuomones, kad Vladimiras Putinas neturi aiškios strategijos Ukrainos atžvilgiu, treti kaltina Europos Sąjungą klystant.

Verslininkas Aleksandras Lebedevas išspausdino Independent straipsnį „Ukraina gali tapti naująja Kalifornija, jeigu atsikratys savo sustingusios praeities“.

Continue reading „Ukraina – potenciali „Kalifornija“ ar Rusijos broliškos meilės objektas?”

„Referendumas“

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo miestų šalies rytuose ir pietuose merai atvežė valdžios apmokėtu transportu į Kijevo Europos aikštę žmones, daugiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojus, bijančius prarasti darbo vietas. Taip bandoma sudaryti vaizdą, kad valdžios politiką ir veiksmus palaiko ne mažiau šalies gyventojų, negu jų mitinguoja Nepriklausomybės Maidane.

Toks štai savotiškas „referendumas“ fiziniu buvimu dvejose Kijevo aikštėse.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. „Referendumas“ Kijeve ir Lietuva”

Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.

Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.

Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kijevo laikas toks pat, kaip ir Vilniaus”

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje, primena daugelio jau įvykusių pilietinių karų preliudijas kitose šalyse.  Duok Dieve Ukrainai išvengti pilietinio karo, nes ginklų šioje šalyje tikrai netrūksta, o jei pritruks, atsiras, kas patieks. Bet kitąsyk toks karas būna neišvengiamas.

Lietuvoje tuo metu nustebino Vytauto Landsbergio interviu Edmundui Jakilaičiui LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“:

„Aš manau, kad tokioje situacijoje Vyriausybė galėtų paskatinti kai kurias Lietuvos organizacijas būti ten, Ukrainoje. Pavyzdžiui, yra Lietuvos Sąjūdis, yra ir kitos. Deja, Sąjūdis šiandien neturi pinigų, bet gal tokiam tikslui žmonės aukotų? Reikia siųsti aktyvistus, jaunimą su trispalvėmis ir netgi veteranus. Jeigu Vyriausybė paremtų, tai būtų didelis dalykas“.

Pritariu Vytautui Landsbergiui iš esmės. Ir aš norėčiau, kad Ukraina būtų laisva ir nepriklausoma valstybė, nesiūlanti Europos Sąjungai savo likimą spręsti trišalėse derybose „Rusija-Ukraina-ES“.

Continue reading „Replika: apie Lietuvos dalyvavimą vidiniame politiniame konflikte Ukrainoje”

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog viena iš aktualiausių nūdienos temų – kas laimėjo po ES viršūnių susitikimo Vilniuje. Stereotipiškai mąstant situacija – aiški. Ukrainos prezidentas Vladimiras Janukovičius atsuko Europai nugarą ir stumtelėjo šalį Rusijos pusėn. Europa neva gėdingai pralaimėjo, o Rusija, spaudusi Ukrainą nepasirašyti jokių sutarčių, – tarsi laimėjo dar vieną politinių intrigų partiją.

Tokio pobūdžio skirstymas į laimėjusius ir pralaimėjusius ypač gajus dabar, kai oficialusis Kijevas iš centrinių sostinės aikščių grubiai išvaiko savo oponentus. Dar visai neseniai tvirtinęs, jog Ukrainos piliečiai turi teisę kritikuoti šalies valdžią taikiuose mitinguose, Ukrainos prezidentas staiga kardinaliai pakeitė nuomonę, įsakydamas bet kokiomis priemonėmis nutildyti mitinguojančius. Taigi Kijevo centre pralietas kraujas. O kraujo dėmių neįmanoma lengvai nusiplauti. V.Janukovičiui šio akibrokšto dovanoti niekas neskubės. Bent jau artimiausiu metu.

Continue reading „Politinio bumerango dėsnis”

Baigėsi svarbiausias ES pirmininkaujančios Lietuvos renginys – ES valstybių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Vilniaus Valdovų rūmuose. Svarbiausia žinia – Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nepasirašė asociacijos su ES susitarimo.

„Vokiečių bangos“ DW-Trend užsakymu lapkritį padaryta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad gyventojų, pasisakančių už narystę (ne asociaciją) ES procentas per metus išaugo nuo 52 iki 58, o pasisakančių prieš pakito nežymiai ir sudarė 31 proc. Dauguma pasisakančiųjų už įstojimą į ES, 63 proc., norėtų to kuo greičiau (prieš metus tokių „greituolių“ tebuvo 26 proc.), likusieji – penkerių metų laikotarpyje.

Pažymėtina, kad netgi rytų ir pietų Ukrainoje už įstojimą į ES pasisakė 50 proc. apklaustųjų (centrinėje ir vakarų – 69 proc.).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie Ukrainą”

Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.

Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.

Continue reading „Viktorą Janukovičių nuvylė Europos Sąjungos „suvytusi morka“ ?”

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Astanoje vykusiame Eurazijos aukščiausiosios ekonomikos tarybos posėdyje pažymėjo, kad jo pareiškimas dėl Ukrainos ketinimo pasirašyti Asociacijos sutartį su ES nėra ultimatumas, ir Ukraina, kaip ir anksčiau, galės tapti stebėtoja Muitų sąjungoje, tačiau negalės būti pilnateise šios organizacijos nare.

Jis pridūrė, kad Ukrainai pasirašius Asociacijos su ES sutartį, „katastrofos nebus“. „Ukraina – mūsų labai stambi prekybos partnerė, tačiau, deja, bijau, kad prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo apimtys mažės“, – sakė Rusijos premjeras. Jis pabrėžė, kad ES ir Ukrainai pasirašius Asociacijos sutartį, gali būti įvestos apsaugos priemonės prieš Ukrainos prekes, o pati Ukraina vargu ar galės prisijungti prie daugumos Muitų sąjungos susitarimų.

Continue reading „Ukrainietiškos naujienos: „Mums niekas neturi nurodinėti, ką pasirinkti””

Jei lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančio ES Rytų Partnerystės susitikimo metu nebus pasirašytas ES asociacijos susitarimas su Ukraina, krizė ištiks ne tik keturis metus gyvuojančią Rytų Partnerystės programą bei privers suabejoti ES „minkštosios galios“ galimybėmis, bet ir atvers didelę tuštumą Vakarų politikoje postsovietinio bloko atžvilgiu.

Tokias prognozes brėžia vakar Europos Parlamente Briuselyje viešėjęs garsus JAV politikos strategas, NATO plėtros architektu neretai pavadinamas Bruce Jackson. Leonido Donskio kvietimu ir iniciatyva Europos Parlamente pripažintas politikos ekspertas lankosi kasmet, jo seminarai Rytų Partnerystės ir ypač Ukrainos europinės integracijos temomis visuomet sulaukia didelio dėmesio.

Continue reading „Vilniaus viršūnių susitikime – daugiau nei Rytų Partnerystės programos ateitis”

Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės atsakymai www.geopolitika.lt portalui 

Kokias viltis Europos Sąjunga sieja su Rytų partnerystės politika ir ES-Rytų partnerystės viršūnių susitikimu Vilniuje?

Laima Liucija Andrikienė (toliau – LLA): Jei Europos Sąjungoje (ES) gyventume vien viltimis, toli nenuvažiuotume.

ES Rytų kaimynystės, partnerystės politika turi labai aiškiai suformuluotus tikslus, veiksmų planus, numatytas pasirašyti sutartis, taip pat nustatytus formatus, kuriuose veikiama – dvišalius ir daugiašalius. Šios politikos tikslas – gerovė, stabilumas ir saugumas ES rytinėje kaimynystėje, ji skirta 6 šalims: Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Baltarusijai ir Azerbaidžanui.

Continue reading „Apie ES Rytų partnerystės politiką, Rusijos spaudimą ir Vilniaus susitikimą”

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė dviejų dienų vizitą, per kurį jis darė rimtą spaudimą Kijevui, kad palenktų ukrainiečius pasirinkti Maskvą, o ne Europos Sąjungą kaip artimiausią ekonominę partnerę“, – rašo Romanas Olearčikas Financial Times tinklaraštyje.

Jau kitą dieną po vizito Ukrainos vadovybei staigiai buvo priminta, kas gali nutikti, jeigu ji ignoruos V.Putino žodžius, – ir greičiausiai tai bus prekybinis karas, pažymi autorius.

Continue reading „Vladimiras Putinas didina spaudimą Ukrainai”

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai”

timosenko_dukte

Jevgenija Timošenko ragina Vakarų valstybes įvesti sankcijas valdininkams, kuriems dalyvaujant jos motina buvo nuteista kalėti.

Šią žinią praneša leidinys “Daily Mail”.

Vakarai pasmerkė Julijos Timošenko teismo procesą kaip politiškai motyvuotą, ir dėl to nukentėjo Ukrainos ryšiai su Europos Sąjunga bei JAV, sakoma straipsnyje, kurį parengė žurnalistas Mettas Bleikas, panaudodamas “Assosiated Press”  medžiagą.

Continue reading „Jevgenija Timošenko: “Nubauskite teisėjus, pasodinusius mano motiną į kalėjimą””