Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio vakarą prie savo rezidencijos Vašingtone buvo apiplėštas JAV Atstovų rūmų narys, pranešė jo biuro darbuotojai, o JAV sostinėje išaugo ginkluotų vagysčių skaičius.
Demokratų atstovą iš Teksaso Henry Cuellarą apiplėšė trys ginkluoti užpuolikai, AFP patvirtino jo biuro vadovas. „Trys ginkluoti užpuolikai prisiartino prie kongresmeno ir pagrobė jo automobilį“ iš stovėjimo aikštelės, sakė Jacobas Hochbergas. „Laimei, jis nenukentėjo ir bendrauja su vietos teisėsauga“, – sakė J. Hochbergas, dėkodamas policijai už „greitus veiksmus ir atgautą kongresmeno automobilį“.
Pastaruoju metu Vašingtone smarkiai padaugėjo automobilių vagysčių: miesto policijos departamento duomenimis, šiais metais jau užregistruota 750 tokių nusikaltimų. Tai beveik dvigubai daugiau nei jų buvo pernai per tą patį laikotarpį.
Kita Kongreso narė, atstovė iš Minesotos Angie Craig, vasario mėnesį buvo užpulta savo gyvenamojo namo Vašingtone lifte, bet jos biuras teigė nemanantis, kad užpuolimas buvo politiškai motyvuotas. Jai pavyko pabėgti, o įtariamasis vėliau buvo suimtas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų pareikšti septyniems Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams bei dviem poligono teritorijoje pagal darbo sutartį dirbusiems asmenims.
Pasak prokuratūros pranešimo, ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Pirmojo skyriaus prokuroras, o jį atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.
Tyrimo duomenimis, du Švenčionių r. poligono kariai, A. S., K. L. ir kuopos vadas V. K. kaltinami vagyste, piktnaudžiavimu, kyšininkavimu bei papirkimu. Kaltinimai dėl vagystės ir piktnaudžiavimo taip pat pareikšti kariams E. J., A. D., E. B ir G. V. Vagyste kaltinami ir du pagal darbo sutartį poligono teritorijoje dirbę asmenys.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 metų pavasarį iš Lietuvos kariuomenės poligono, esančio Švenčionių r., pagrobtas didelis kiekis – ne mažiau kaip 1 176 dėžės su daugiau nei 14 tūkst. vienetų sauso maisto davinių, skirtų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų bataliono karių, dislokuotų Lietuvoje, maitinimui. Skaičiuojama, kad padaryta turtinė žala siekia daugiau nei 121 tūkst. eurų.
Įtariama, kad kariai, galimai veikdami bendrininkų grupėse, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir iš minėtame poligone esančio angaro tarnybiniais automobiliais galimai išgabeno ten saugomus JAV karių maisto davinius. Įtariama, kad kaltinamieji, siekdami pasipelnyti, pagrobtą turtą pardavė kitiems asmenims.
Remiantis surinktų duomenų visuma, apie tokią nusikalstamą veiką sužinojęs poligone tarnaujantis kuopos vadas V. K. galimai reikalavo kyšio už jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis nepraneš vadovybei apie vykdomą nusikaltimą. Įtariama, kad V. K. prie nusikalstamos veikos galėjo prisidėti sudarydamas tam tikras sąlygas, kad jam pavaldūs kariai tarnybos metu galėtų tęsti, įtariama, nusikalstamą veiką. Tyrimo duomenimis, mainais į tai, V. K. galėjo gauti atitinkamą dalį pinigų už pagrobtą ir realizuotą turtą.
Baudžiamoji byla prokuroro sprendimu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numato bausmę laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už piktnaudžiavimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Informacijos šaltinis – generalinė prokuratūra ir ELTA
Praėjusį savaitgalį saulės voniomis Klaipėdos paplūdimiuose mėgavęsi poilsiautojai neteko vertingų daiktų. Atsipalaidavusių žmonių menkiau saugomas turtas ypač vilioja vagis.
Šeštadienį, apie vidurdienį, Smiltynėje, moteris neteko dviračio „GIANT“, verto 500 eurų. Moteris jį buvo prirakinusi prie medžio šalia tako į paplūdimį, tačiau taip jis buvo paliktas apie porą valandų.
Tą pačią dieną, kaip skelbiama Klaipėdos apskrities policijos pranešime, Girulių paplūdimyje poilsiavusi šeima patyrė daugiau nei 1200 eurų žalą – vyras su vaikais nuėjo prie jūros, moteris deginosi kopose ir nepajuto, kad ilgapirščiai nugvelbė rankinę, kurioje buvo net 5 mobilieji telefonai, piniginė, asmens dokumentai ir apie 80 eurų.
Panašiai nukentėjo ir kita šeima, Girulių paplūdimyje poilsiavusi sekmadienį – pavogtoje rankinėje buvo dvi piniginės, kitų daiktų, kuriuos nukentėjusieji įvertino 745 eurais.
Dėl vagysčių ikiteisminius tyrimus pradėję pareigūnai primena, kad savo daiktus būtina saugoti visada. Visų pirma į paplūdimį vertingų daiktų geriau nesinešti, rankinių, mobiliųjų telefonų nelaikyti nuošaliai, juos rekomenduojama kuo nors pridengti, kad nebūtų akivaizdžiai matomi ir jokiu būdu net trumpam nepalikti be priežiūros.
Pareigūnai taip pat perspėja, kad vertingų daiktų nereikėtų palikti ir automobiliuose – ne tik salone, bet ir bagažinėje, ypač jei jie į bagažinę sudedami jau atvykus į aikštelę, kurioje automobilis bus paliekamas. Būtina patikrinti, ar gerai uždarėte langus ir stoglangį, ar tikrai užrakinote dureles, rekomenduojama įjungti signalizaciją. Dviračius patariama statyti matomoje vietoje, būtinai prirakinti.
Klaipėdos apskrities policija ragina neprarasti budrumo ir saugoti savo daiktus, kitaip ilgapirščiai poilsį gali greitai apkartinti.
Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams, įspėja draudikai.
Jie sako, kad nors vagys dažniausiai bijo juos įamžinančių filmavimo kamerų, ne mažiau efektyviomis apsaugos priemonėmis gali tapti ir kaimynai bei šunys.
Tiek policijos pareigūnai, tiek draudikai yra ne sykį atkreipę dėmesį į tai, kad šventinių dienų ar ilgųjų savaitgalių metu, kai yra didelė tikimybė, kad gyventojai bus išsivažinėję, padaugėja vagysčių iš butų, nuosavų namų, garažų, pastebima BTA pranešime.
„Dažniausiai vagys nusitaiko į vertingą techninę įrangą, brangius buities ar ūkio darbams skirtus įrankius, papuošalus, be abejo, grynuosius pinigus. Nelieka nepastebėti ir lauke palikti daiktai – kepsninės, laistymo įranga, karučiai, daržo įrankiai.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
Todėl išvažiuojant iš namų, ypač ilgesniam laikui, reikia itin atidžiai patikrinti, ar tikrai gerai uždaryti visi langai, užrakintos durys, taip pat ir pagalbinių patalpų, tokių kaip sandėliukai ar garažai. Gyvenantys nuosavuose namuose turėtų užrakinti ir vartelius, kad ilgapirščiams būtų sunkiau patekti į kiemą. Vertingų daiktų negalima palikti gerai matomose vietose, ypač arti langų bei durų. Brangiems daiktams, juvelyrikai, gryniesiems pinigams laikyti reikėtų įsirengti seifą“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Jos teigimu, išvykstant iš namų verta apie tai pasakyti liekantiems kaimynams, kad pastebėję ar išgirdę ką nors įtartino jie žinotų, jog namuose nieko nėra, ir imtųsi veiksmų: įsidėmėtų, kas vyksta bei skambintų policijai.
Kikas. Slaptai.lt nuotr.
Vagys nemėgsta ne tik akylų kaimynų, bet ir kitokio dėmesį atkreipiančio triukšmo, tad patikima namų apsauga gali tapti lojantys šunys, sakoma BTA pranešime. Jei yra galimybė, išvykstant iš namų lauke laikomą šunį vertėtų paleisti iš voljero ir palikti palaidą kieme. Beje, neretai įsilaužėlius stabtelėti priverčia vien ant vartų užkabinta lentelė „Atsargiai, piktas šuo“.
Nors pasitaiko, kad vagystės įvykdomos ir dienos metu, vis dėlto patikimas įsilaužėlių sąjungininkas yra tamsa. Jiems patrauklūs atrodo tamsiu paros metu neapšviesti arba prastai apšviesti įėjimai į daugiabučius bei individualūs namai. Draudimo ekspertė pataria būtinai apžiūrėti, ar šviečia visos lemputės prie įėjimų į namus, garažus, ar veikia gatvės apšvietimas.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Riziką būti apvogtiems taip pat gali sumažinti lauko šviestuvai su judesio davikliais.
V. Širmelytės teigimu, vagys dažniausiai neina vogti nepasiruošę, tad apsaugoti savo turtą turi būti pasiruošę ir šeimininkai.
„Geriau vadovautis posakiu „atsarga gėdos nedaro“, nei vėliau skaičiuoti materialinius nuostolius. Kartais žmonės sako, kad pas juos nėra ką vogti, dėl to neva neverta ir skirti ypatingo dėmesio turto apsaugai. Tačiau net jei vagys ir nieko nepavagia, tai vis tiek padaro žalos – išlaužia duris, sugadina spynas, išdaužia langus. Be to, sukelia neigiamą emocinį poveikį, kai grįžus žmogus randa nekviestų svečių sujauktus namus“, – sako ji.
Bendradarbiaudami Vilniaus ir Panevėžio policijos komisariatų pareigūnai sulaikė du Panevėžio apskrities gyventojus, įtariamus vagystėmis iš BMW markės automobilių.
Pirminiais duomenimis, gegužės 8-osios naktį Vilniaus rajone, nuosavų namų kiemuose, jie apvogė automobilius „BMW X5“ ir „BMW 420“ ir iš nusikaltimo vietos pasišalino.
Tą pačią naktį kriminalistai pastebėjo Panevėžio link važiuojantį įtartiną automobilį „VW Passat“. Automobilyje buvę asmenys, pamatę pareigūnus, pro langą pradėjo mėtyti daiktus. Įtarus Vilniaus rajone įvykdytomis vagystėmis, vyrai sulaikyti, o iš automobilio išmesti daiktai surasti.
Kaip praneša Vilniaus apskrities policija, abiem įtariamiesiems teismo sprendimu skirta kardomoji priemonė ‒ suėmimas.
Policija įtaria, kad šie asmenys galėjo padaryti ir daugiau panašių nusikaltimų.
Vokietijoje sulaikyti organizuotos nusikalstamos grupuotės iš Baltarusijos nariai, vogdavę prekes iš sunkvežimių. Tai pranešė „Deutsche Welle“, remdamasi policijos atstovais.
Keturi gaujos nariai, tarp jų – jos vadeiva, buvo sučiupti su įkalčiais spalio 10-ąją. Per sulaikymo operaciją buvo konfiskuotas vilkikas su vogtais televizoriais.
Organizuotai nusikalstamai grupuotei priklausė mažiausiai šeši Baltarusijos piliečiai. Jie vogdavo prekes iš sunkvežimių automobilių stovėjimo aikštelėse ir poilsio zonose prie autostradų.
Gauja daugiausia „darbavosi“ Žemutinėje Saksonijoje, bet žinoma ir apie analogiškus jos nusikaltimus Prancūzijoje. Grupuotė naudojosi keliais lengvaisiais automobiliais ir vilkikais vogtiems daiktams gabenti į kitas šalis.
Vagysčių tyrimas prasidėjo praėjusių metų gruodį ir tęsiamas iki šiol.
Nusikaltėlių sulaikymo operacijoje dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos ir Europolo pareigūnai.
Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)
Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo beveik 1 tūkst. tyrimų, kurių metu bandoma išsiaiškinti, ar buvo vykdomos intelektinės nuosavybės vagystės, informuoja naujienų agentūra AFP.
Kinija yra įtraukta į beveik visus minėtus tyrimus, antradienį pažymėjo FTB direktorius Christopheris Wray`ius.
„Nėra jokios kitos šalies, kuri šiuo metu keltų rimtesnę grėsmę Jungtinių Valstijų kontržvalgybai nei Kinija“, – sakė jis Jungtinių Valstijų Senato teismų komitetui.
Pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie siekia pavogti JAV bendrovių paslaptis.
Vašingtonas teigia, kad situaciją dar labiau pablogino Pekino „Tūkstančio talentų“ programa, pagal kurią suteikiami finansiniai apdovanojimai tiems Kinijos profesionalams užsienyje, kurie sugrąžina pažangias technologijas atgal į antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką.
Birželio mėnesį JAV Energetikos departamentas nusprendė užkirsti kelią savo mokslininkams dalyvauti „Tūkstančio talentų“ programoje, nes tokiu būdu siekia sustiprinti JAV konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.
Ch. Wray`ius pridūrė, kad intelektinės nuosavybės vagystėms Kinijos vyriausybė pasitelkia ne tik savo pareigūnus, bet ir privataus sektoriaus subjektus.
Broliai dvyniai Italijoje vėl išvengė bausmės, nes nepavyko nustatyti, kuris jų konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Broliai dvyniai, kurie įtariami Šiaurės Italijoje įvykdę šimtus užpuolimų ir vagysčių, trečią kartą procese buvo išteisinti italų teisėsaugos. Priežastis: teisėjams nepavyksta nustatyti, kuris jų įvykdė kurį nusikaltimą.
Iš Albanijos kilę 34 metų vyrai, gyvenantys Lombardijos Mantujos mieste, yra identiški dvyniai, jų atskirti įprasti DNR tyrimai nepadeda. Todėl teismas Veronoje šią savaitę juos išteisino trečią kartą. Šįkart vienas brolių buvo teisiamas dėl vilos užpuolimo, penktadienį rašo laikraštis „La Repubblica“.
Per užpuolimą nukentėjo vilos šeimininkas, o užpuolikas pabėgo. Tačiau tyrėjams pavyko rasti kepuraitę su prakaito pėdsakais, kurią vyras pametė.
Ir vis dėlto ekspertams nepavyko nustatyti, ar viloje darbavosi jis, ar jo brolis dvynys. „Kad būtų nustatyti nežymūs DNR skirtumai, būtų reikėję ypač sudėtingų tyrimų specializuotose laboratorijose, bet tai mums per brangu“, – sakė policijos atstovas.
Italijos valdžia teigia, kad Romoje įsikūrusi romų stovykla kelia grėsmę žmonių sveikatai. EPA – ELTA nuotr.
Protestų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodymo nepaisydama Italijos policija ketvirtadienį pradėjo griauti ilgai egzistuojančią romų stovyklą sostinėje Romoje, skelbia BBC.
Romai atsisako išsikelti. EPA – ELTA nuotr.
Stovyklos, namais esančios apytikriai 300 žmonių, likvidavimo operacija pradėta auštant.
Romos miesto savivaldybės teigimu, stovykla tapo grėsme visuomenės sveikatai.
Policija neigė kai kurių romų tvirtinimus, kad prieš stovyklos gyventojus buvo naudojama jėga. Kol kas nežinoma, ar romų šeimoms bus suteikti kiti būstai.
Dauguma Italijos romų (čigonų) gyvena skurde.
Stovykloje romai protestavo laikydami plakatus su užrašais, skirtais Romos merei: „Virginia Raggi, palikite mūsų šeimas ramybėje“.
Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Matteo Salvinis ir jo partija „Lyga“ kaltina romus vagystėmis. Tuo tarpu daugelis romų skundžiasi, kad dėl diskriminacijos jiems sunku susirasti darbus.
Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.
„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.
Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.
Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.
Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.
Žvelkime atidžiau. Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų. Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.
2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus. Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų – sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuo įrašus teisme.
EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju – teisė į nuosavybės apsaugą – galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽŽT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.
„Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį bei naujojo darbo kodekso 27 straipsnį, vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, taip pat kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ar netinkamos siekiant išvardintų tikslų. Teisės aktai numato, kad apie darbo vietos ar darbo priemonių stebėjimą darbuotojai turi būti iš anksto informuoti pasirašytinai, – paaiškina J. Lisovskaja.
Be to, Lietuvoje taip pat galioja teisinis reikalavimas apie vykdomą vaizdo stebėjimą pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Inspekcijos ir šalies teismų praktika rodo, kad dažniausiai vaizdo stebėjimas darbo vietoje teisėtu pripažįstamas, kai darbo specifika kelia pavojų darbuotojų sveikatai ar net gyvybei (pavyzdžiui, dirbant su pavojingomis medžiagomis ar įranga), taip pat kai yra didelė vagysčių, užpuolimų, turto niokojimo ar kitų chuliganiškų veiksmų grėsmė. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose paprastai galima filmuoti, nes pastarieji, pateikę vagysčių ar kitų neteisėtų veikų statistiką, nesunkiai įrodo, kad vaizdo stebėjimas reikalingas apsaugoti turtą. Šiuo atveju svarbiausia apie vaizdo stebėjimą iš anksto pasirašytinai informuoti darbuotojus, taip pat užtikrinti jų teises, pavyzdžiui, teisę susipažinti su savo asmens (vaizdo) duomenimis, užtikrinti, kad nebūtų filmuojamos vietos, žeminančios žmogaus orumą, pavyzdžiui, persirengimo kabinos, darbuotojų poilsio kambariai ar pan. Vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmogus pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą, draudžiamas. Darbdaviai turi suprasti, kad negalima slapta filmuoti darbuotojų norint juos kontroliuoti, sekti jų darbo kokybę, efektyvumą ar tiesiog tenkinti smalsumą.
Technikos stebuklai. Virš galvos sklando stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Svarbu ir tai, kad minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog net ir tais atvejais, kai darbdaviai įrengia slaptas vaizdo stebėjimo kameras turėdami teisingų ir pagrįstų ketinimų, kurie vėliau pasiteisina, nereiškia, kad jie nepažeidžia asmenų teisės į privatumą ir kad darbuotojai negali prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo“, – pažymi J. Lisovskaja.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šių metų gegužės 25-ąją įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, pasikeis ir teisinis vaizdo stebėjimo darbo vietoje reglamentavimas. Nors darbdaviui nebeliks pareigos įrodyti, kad vaizdo stebėjimas yra būtinas dėl darbo specifikos, siekiant užtikrinti saugumą ir pan., jam reikės pagrįsti bent vienos iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų egzistavimą, tokių kaip, pavyzdžiui, teisėto intereso turėjimą. Darbdaviai turės patys įsvertinti, ar konkrečiu atveju jie turi teisėtą interesą vaizdo stebėjimui. Reglamentas teisėto intereso sąvokos detaliai neapibrėžia, todėl tai lieka „pilka zona“ ir atsiranda rizika pernelyg plačiai interpretuoti šią sąvoką.
Pagal naująjį reglamentą, jeigu bus vykdomas vaizdo stebėjimas dideliu mastu, papildomai reiks atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Nors kovojant su prekyba žmonėmis – vienu iš pavojingiausių nusikaltimų – įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukomis tapusių asmenų skaičius nuolat didėja. Didėjimas – pavojingas. Didėjimas byloja apie šių nusikaltimų pavojingumą.
„Prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupių veikų. Tai kartu – ir vienas iš pavojingiausių nusikaltimų, pažeidžiantis žmogaus prigimtines teises ir laisves.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje buvęs valiutos keityklos kasininkas S. K. kaltinamas iš savo darbovietės seifo įvairiomis valiutomis iš viso pasisavinęs apie 88 tūkstančius eurų.
Vyras taip pat kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje A. V. ir I. R. kaltinami gabenę nepilnametį į užsienį.
Nusikaltėlių bendrininkai L. M., D. I., T. B., ir Ž. V. sučiupti ir teismui perduoti anksčiau.
Gausios Lietuvos ir Vokietijos policijos pajėgos dalyvavo stambioje tarptautinėje operacijoje, kurios metu atliktos kratos ir sulaikymai. Operacijai aktyvią pagalbą teikė Europolas ir Eurojustas.
Europolo ir Vokietijos pareigūnai atvyko į Lietuvą ir dalyvavo vykdant tam tikrus operacijos veiksmus. Operacija vienu metu prasidėjo keliuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje, joje dalyvavo apie 900 pareigūnų iš abiejų šalių.
Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto sugadinimu, vagystėmis ir šaunamojo ginklo pagrobimu kaltinamas dvidešimt septynerių metų panevėžietis E. K.
Įvykis, kurio padarymu kaltinamas jau anksčiau už turto prievartavimą ir vagystę teistas E. K., vyko 2014 metų pabaigoje. Tada iš Šiaulių rajono Kužių miestelio gyventojos buto buvo pavogti 300 litų (86,89 eurų). Apverstame bute, tarp išmėtytų rūbų, nukentėjusioji rado pamestą mobilųjį telefoną. Supratus, kad telefonas galėjo būti pamestas bute „besidarbavusio“ ilgapirščio, savininkė iš karto atidavė telefoną policijos pareigūnams.
Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir spalio 8 d. perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. L. ir Ž. J. kaltinami apgaule išvežę į užsienį šešis asmenis vogti iš parduotuvių.
Taip pat jie kaltinami ir tuo, kad varžė žmogaus veiksmų laisvę, sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pasakodamas apie blogus Rusijos valdininkų įpročius, laikraštis “Le Monde”prisimena Saltykovui-Ščerinui priskiriamus žodžius, kad jeigu jį pažadins po 100 metų ir paklaus, kas dedasi Rusijoje, jis iškart atsakys: „Geriama ir vagiama”.
„Jeigu girtuokliavimo pastovumą sunku įvertinti, tai vagysčių pastovumas metasi į akis. Sprendžiant iš televizijos naujienų antraščių vagiama visuose valdžios ešelonuose, nuo apačios iki viršaus, kiekviena patogia proga. Tyrimų komitetas nesustodamas mėžia Augijaus arklides, bet jokių rezultatų, – konstatuoja leidinys.
Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą.
Tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą.
Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.
Apie tiriamosios žurnalistikos stygių lietuvių išeivijos spaudoje teko ne kartą pasisakyti. Tokiais atvejais žinias dažnai tenka gauti iš gyvenamojo krašto žiniasklaidos ir jas perduoti saviems skaitytojams. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Kalbu apie Medicare fondų vagystes, apie kurias prabilta televizijos programos “60 Minutes” 2009-ųjų spalio 25 d. laidoje. Ten sužinojome, kad kasmet apie 60 mlrd. dol. yra išmokama apsukriems sukčiams. Tie pinigai yra surinkti iš mokesčių mokėtojų, taigi, iš mūsų.
Medicare vagyvtės yra pelningos ir vis labiau plinta. Žiniasklaidoje minimi trys Benitez broliai iš Miami miesto, kurie atidarė netikras sveikatos klinikas ir vien pernai metais už nebūtus patarnavimus iš Medicare gavo 84 mln. dol. Už gautą “uždarbį” jie nusipirko malūnsparnį, žirgų, viešbučių ir kt. Teisėsauga pagaliau juos pasivijo ir bando atgauti sukčiams išmokėtus pinigus.
