Broliai dvyniai Italijoje vėl išvengė bausmės, nes nepavyko nustatyti, kuris jų konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Broliai dvyniai, kurie įtariami Šiaurės Italijoje įvykdę šimtus užpuolimų ir vagysčių, trečią kartą procese buvo išteisinti italų teisėsaugos. Priežastis: teisėjams nepavyksta nustatyti, kuris jų įvykdė kurį nusikaltimą.

Iš Albanijos kilę 34 metų vyrai, gyvenantys Lombardijos Mantujos mieste, yra identiški dvyniai, jų atskirti įprasti DNR tyrimai nepadeda. Todėl teismas Veronoje šią savaitę juos išteisino trečią kartą. Šįkart vienas brolių buvo teisiamas dėl vilos užpuolimo, penktadienį rašo laikraštis „La Repubblica“.

Per užpuolimą nukentėjo vilos šeimininkas, o užpuolikas pabėgo. Tačiau tyrėjams pavyko rasti kepuraitę su prakaito pėdsakais, kurią vyras pametė.

Ir vis dėlto ekspertams nepavyko nustatyti, ar viloje darbavosi jis, ar jo brolis dvynys. „Kad būtų nustatyti nežymūs DNR skirtumai, būtų reikėję ypač sudėtingų tyrimų specializuotose laboratorijose, bet tai mums per brangu“, – sakė policijos atstovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 07:50

Italijos valdžia teigia, kad Romoje įsikūrusi romų stovykla kelia grėsmę žmonių sveikatai. EPA – ELTA nuotr.

Protestų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodymo nepaisydama Italijos policija ketvirtadienį pradėjo griauti ilgai egzistuojančią romų stovyklą sostinėje Romoje, skelbia BBC.

Romai atsisako išsikelti. EPA – ELTA nuotr.

Stovyklos, namais esančios apytikriai 300 žmonių, likvidavimo operacija pradėta auštant.

Romos miesto savivaldybės teigimu, stovykla tapo grėsme visuomenės sveikatai.

Policija neigė kai kurių romų tvirtinimus, kad prieš stovyklos gyventojus buvo naudojama jėga. Kol kas nežinoma, ar romų šeimoms bus suteikti kiti būstai.

Dauguma Italijos romų (čigonų) gyvena skurde.

Stovykloje romai protestavo laikydami plakatus su užrašais, skirtais Romos merei: „Virginia Raggi, palikite mūsų šeimas ramybėje“.

Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Matteo Salvinis ir jo partija „Lyga“ kaltina romus vagystėmis. Tuo tarpu daugelis romų skundžiasi, kad dėl diskriminacijos jiems sunku susirasti darbus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 05:00

Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.

„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.

Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.

Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.

Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:30

Žvelkime atidžiau. Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų. Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.

2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus. Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų – sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuo įrašus teisme.

EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju – teisė į nuosavybės apsaugą – galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.

Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽŽT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.

„Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį bei naujojo darbo kodekso 27 straipsnį, vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, taip pat kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ar netinkamos siekiant išvardintų tikslų. Teisės aktai numato, kad apie darbo vietos ar darbo priemonių stebėjimą darbuotojai turi būti iš anksto informuoti pasirašytinai, – paaiškina J. Lisovskaja.

Be to, Lietuvoje taip pat galioja teisinis reikalavimas apie vykdomą vaizdo stebėjimą pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Inspekcijos ir šalies teismų praktika rodo, kad dažniausiai vaizdo stebėjimas darbo vietoje teisėtu pripažįstamas, kai darbo specifika kelia pavojų darbuotojų sveikatai ar net gyvybei (pavyzdžiui, dirbant su pavojingomis medžiagomis ar įranga), taip pat kai yra didelė vagysčių, užpuolimų, turto niokojimo ar kitų chuliganiškų veiksmų grėsmė. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose paprastai galima filmuoti, nes pastarieji, pateikę vagysčių ar kitų neteisėtų veikų statistiką, nesunkiai įrodo, kad vaizdo stebėjimas reikalingas apsaugoti turtą. Šiuo atveju svarbiausia apie vaizdo stebėjimą iš anksto pasirašytinai informuoti darbuotojus, taip pat užtikrinti jų teises, pavyzdžiui, teisę susipažinti su savo asmens (vaizdo) duomenimis, užtikrinti, kad nebūtų filmuojamos vietos, žeminančios žmogaus orumą, pavyzdžiui, persirengimo kabinos, darbuotojų poilsio kambariai ar pan. Vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmogus pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą, draudžiamas. Darbdaviai turi suprasti, kad negalima slapta filmuoti darbuotojų norint juos kontroliuoti, sekti jų darbo kokybę, efektyvumą ar tiesiog tenkinti smalsumą.

Technikos stebuklai. Virš galvos sklando stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Svarbu ir tai, kad minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog net ir tais atvejais, kai darbdaviai įrengia slaptas vaizdo stebėjimo kameras turėdami teisingų ir pagrįstų ketinimų, kurie vėliau pasiteisina, nereiškia, kad jie nepažeidžia asmenų teisės į privatumą ir kad darbuotojai negali prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo“, – pažymi J. Lisovskaja.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šių metų gegužės 25-ąją įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, pasikeis ir teisinis vaizdo stebėjimo darbo vietoje reglamentavimas. Nors darbdaviui nebeliks pareigos įrodyti, kad vaizdo stebėjimas yra būtinas dėl darbo specifikos, siekiant užtikrinti saugumą ir pan., jam reikės pagrįsti bent vienos iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų egzistavimą, tokių kaip, pavyzdžiui, teisėto intereso turėjimą. Darbdaviai turės patys įsvertinti, ar konkrečiu atveju jie turi teisėtą interesą vaizdo stebėjimui. Reglamentas teisėto intereso sąvokos detaliai neapibrėžia, todėl tai lieka „pilka zona“ ir atsiranda rizika pernelyg plačiai interpretuoti šią sąvoką.

Pagal naująjį reglamentą, jeigu bus vykdomas vaizdo stebėjimas dideliu mastu, papildomai reiks atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.27; 00:45

Nors kovojant su prekyba žmonėmis – vienu iš pavojingiausių nusikaltimų – įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukomis tapusių asmenų skaičius nuolat didėja. Didėjimas – pavojingas. Didėjimas byloja apie šių nusikaltimų pavojingumą.

„Prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupių veikų. Tai kartu – ir vienas iš pavojingiausių nusikaltimų, pažeidžiantis žmogaus prigimtines teises ir laisves.

Continue reading „Visuomenė kviečiama bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis“

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje buvęs valiutos keityklos kasininkas S. K. kaltinamas iš savo darbovietės seifo įvairiomis valiutomis iš viso pasisavinęs apie 88 tūkstančius eurų.

Vyras taip pat kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas.

Continue reading „Apšvarinęs seifą klaipėdietis keliauja į teismą“

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje A. V. ir I. R. kaltinami gabenę nepilnametį į užsienį.

Nusikaltėlių bendrininkai L. M., D. I., T. B., ir Ž. V. sučiupti ir teismui perduoti anksčiau.

Continue reading „Norėjo į užsienį, bet atsidūrė teisme“

Gausios Lietuvos ir Vokietijos policijos pajėgos dalyvavo stambioje tarptautinėje operacijoje, kurios metu atliktos kratos ir sulaikymai. Operacijai aktyvią pagalbą teikė Europolas ir Eurojustas.

Europolo ir Vokietijos pareigūnai atvyko į Lietuvą ir dalyvavo vykdant tam tikrus operacijos veiksmus. Operacija vienu metu prasidėjo keliuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje, joje dalyvavo apie 900 pareigūnų iš abiejų šalių.

Continue reading „Stambi tarptautinė operacija: užkirstas kelias lietuviams vagiliauti Vokietijoje“

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto sugadinimu, vagystėmis ir šaunamojo ginklo pagrobimu kaltinamas dvidešimt septynerių metų panevėžietis E. K. 

Įvykis, kurio padarymu kaltinamas jau anksčiau už turto prievartavimą ir vagystę teistas E. K., vyko 2014 metų pabaigoje. Tada iš Šiaulių rajono Kužių miestelio gyventojos buto buvo pavogti 300 litų (86,89 eurų). Apverstame bute, tarp išmėtytų rūbų, nukentėjusioji rado pamestą mobilųjį telefoną. Supratus, kad telefonas galėjo būti pamestas bute „besidarbavusio“ ilgapirščio, savininkė iš karto atidavė telefoną policijos pareigūnams. 

Continue reading „Ilgapirščio vagystes išnarplioti padėjo nusikaltimo vietoje pamestas mobilusis telefonas“

Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir spalio 8 d. perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. L. ir Ž. J. kaltinami apgaule išvežę į užsienį šešis asmenis vogti iš parduotuvių.

Taip pat jie kaltinami ir tuo, kad varžė žmogaus veiksmų laisvę, sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Continue reading „Prokurorai prirėmė prekybos žmonėmis organizatorius – jų laukia teismas“

Pasakodamas apie blogus Rusijos valdininkų įpročius, laikraštis “Le Monde”prisimena Saltykovui-Ščerinui priskiriamus žodžius, kad jeigu jį pažadins po 100 metų ir paklaus, kas dedasi Rusijoje, jis iškart atsakys: „Geriama ir vagiama”.

„Jeigu girtuokliavimo pastovumą sunku įvertinti, tai vagysčių pastovumas metasi į akis. Sprendžiant iš televizijos naujienų antraščių vagiama visuose valdžios ešelonuose, nuo apačios iki viršaus, kiekviena patogia proga. Tyrimų komitetas nesustodamas mėžia Augijaus arklides, bet jokių rezultatų, – konstatuoja leidinys.

Continue reading „Rusiška ruletė : statykite!“

corupcion

Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą.

Tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą.

Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.

Continue reading „Tęstinumas tęsiasi“

doleriai

Apie tiriamosios žurnalistikos stygių lietuvių išeivijos spaudoje teko ne kartą pasisakyti. Tokiais atvejais žinias dažnai tenka gauti iš gyvenamojo krašto žiniasklaidos ir jas perduoti saviems skaitytojams. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Kalbu apie Medicare fondų vagystes, apie kurias prabilta televizijos programos “60 Minutes” 2009-ųjų spalio 25 d. laidoje. Ten sužinojome, kad kasmet apie 60 mlrd. dol. yra išmokama apsukriems sukčiams. Tie pinigai yra surinkti iš mokesčių mokėtojų, taigi, iš mūsų.

Medicare vagyvtės yra pelningos ir vis labiau plinta. Žiniasklaidoje minimi trys Benitez broliai iš Miami miesto, kurie atidarė netikras sveikatos klinikas ir vien pernai metais už nebūtus patarnavimus iš Medicare gavo 84 mln. dol. Už gautą “uždarbį” jie nusipirko malūnsparnį, žirgų, viešbučių ir kt. Teisėsauga pagaliau juos pasivijo ir bando atgauti sukčiams išmokėtus pinigus.

Continue reading „Skandalingos vagystės iš Medicare fondų“