Ar šių metų Vasario 16-oji nėra panaši į 1988-ųjų Vasario 16-ąją?
Matau du keistus panašumus. Partinė sovietinė nomenklatūra 1988-aisiais dėjo milžiniškas pastangas, kad mes, sovietinės Lietuvos žmonės, padrąsinti JAV prezidento Ronaldo Reigano pareiškimų apie neteisėtą Baltijos šalių okupaciją 1940-aisiais, vis tik nedrįstume net mintyse pagerbti 1918-ųjų Vasario 16-osios Laisvės akto.
Antradienis, vasario 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais apdovanojo 38 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečius.
„Savo darbais jūs šlovinate valstybę, kuri jums yra brangi, kuri yra tikslas ir vertybė. Jums Lietuva visada išliks Tėvynė, valstybė, kuri padeda, kuri gelbsti, kuria galima didžiuotis“, – sakė Prezidentė.
Pasak valstybės vadovės, artėjame prie mūsų valstybės šimtmečio, iš kurio beveik 50 metų buvome nelaisvi. Šiandien ir vėl aplink girdime įvairių grėsmių. Tarp mūsų yra nemažai žmonių, kurie prieš 25 metus matė, ką reiškia agresoriaus grasinimai. Todėl mums visiems – ir vyresniems, ir jaunesniems – svarbiausia yra Lietuvos laisvė.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanotas buvęs Izraelio Prezidentas, aktyvus Lietuvos ir Izraelio partnerystės puoselėtojas Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas.
Continue reading „Už nuopelnus Lietuvai – valstybės apdovanojimai”
Brangūs Lietuvos žmonės, šiandien – dvidešimt pirmo amžiaus šešioliktų metų Vasario šešioliktoji. O tais pačiais – šešioliktais – dvidešimto amžiaus metais lietuviai pirmą kartą prabilo apie ketinimus skelbti Lietuvos nepriklausomybę. Tai nuskambėjo pavergtų tautų kongrese Lozanoje.
Krašto apsaugos sistemos vadovybė ir kariai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją pagerbs jau vasario 15 d. 12 val. vyksiančiame Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos paskelbimo 1949 m. vasario 16 d. minėjime Minaičių kaime, Radviliškio rajone.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2016.02.15; 08:25
Buvo daug Vasario 16-ųjų, bet tik viena Lietuvos Nepriklausomybės šventė iki šiol labai ryški mano atminty – 1988-ųjų. Gal dėl to, kad ji buvo pati juodžiausia, ir tokia paskutinė okupuotoje Lietuvoje.
Po ilgo gulėjimo ligoninėje dvidešimt dienų stuburo gydymą – plaukiodamas baseine, gulėdamas purvo voniose, mankštindamasis – užbaigiau Birštone.
Prieš savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ jau sulaukė daugiau kaip 100 sumanių iniciatyvų kūrybingai ir prasmingai minėti Valstybės atkūrimo dieną.
Išradingai švęsti Vasario 16-ąją ketina mokyklos, bendruomenės, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Žmonės planuoja šventinius renginius, koncertus, rengia įvairias akcijas, protų mūšius, gamina ypatingas trispalves, organizuoja žygius. Šalies mokyklose ir darželiuose planuojami renginiai, skatinantys pilietinį mąstymą, ugdantys tautiškumo ir bendruomeniškumo jausmą.
Continue reading „Lietuvos žmonės ruošiasi išradingai minėti Valstybės gimtadienį”
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia kūrybingai ir prasmingai minėti Valstybės atkūrimo dieną ir visame pasaulyje esančius Lietuvos piliečius prisijungti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“.
„Vasario 16-oji – visų mūsų laisvės šventė. Pasveikinkime savo atkurtą valstybę, parodykime sau ir pasauliui, kad esame vieningi ir bendruomeniški. Vieną svarbiausių dienų mūsų istorijoje minėkime išradingai, dalinkimės idėjomis, šventine nuotaika ir savo meile Lietuvai“, – sakė šalies vadovė.
Continue reading „Prezidentė kviečia Vasario 16-ąją pasitikti linksmai ir išradingai”
Šiandien aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Lietuvių tauta“.
Šis rašinys dienos šviesą išvydo 1997 metų kovo 8 dieną. Jis priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999 metais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).
„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Daugumą jų portalas slaptai.lt numatęs paskelbti.
Eržvilko gimnazijos gimnazistų pogrindinė organizacija, jie taip pat – Jūros srities ir Butageidžio štabų bei partizanų būrių ryšininkai. Jų pavardės: Napaleonas Lukošius – Jaunutis, Apolonija Liekytė – Šaka, jos brolis Vladas Liekis-Sakalas, Feliksas Narbutas ir Petras Girdzijauskas – Paulius Švirinas(visi VI-tos klasės gimnzistai, tik Apolonija iš VII-tosios klasės).
1949-02-15-tosios vakare Vladas Liekis – Sakalas (jis – VI-tosios klasės seniūnas) pakvietė mus į savo nuomojamą butą miestelyje, kuriame gyveno kartu su sese Apolonija, pasitarimui. Atvykus paaiškėjo, kad rytdienos – valstybinės šventės Vasario šešioliktosios proga, numatyta pagaminti ir iškelti Eržvilko miestelyje, garnizono bataliono štabo ir stribyno panosėje, trijose vietose (svarbiausia – Eržviko piliakalnio didžiąjame ąžuole) Valstybines trispalves vėliavas.
Continue reading „Vasario 16-osios aidai skaitytojų laiškuose”
Šiandien labai sunku nuspėti, kaip pasisuks istorijos smagračiai ir kokioje tikrovėje gyvensime po savaitės, mėnesio, ar išeisime Kovo 11-ąją į miestų gatves ir aikštes minėti savo atkurtosios Nepriklausomybės jubiliejaus?
O gal teks lindėti rūsiuose ir bombų slėptuvėse su maisto daviniu? Karas Ukrainoje ir didelio karo nuojauta mūsų regione bei visoje Europoje dėl vieno diktatoriaus užgaidų, įnorių, fantazijų ir makabriškų planų bei nenuspėjamų veiksmų tapo galvos skausmu civilizuotai bendruomenei.
Į Europą tarsi radiacija smelkiasi netikrumas, baimė, įtarumas, o gerokai išlepę ir ištežę valstybių politiniai elitai staiga susizgrimba, kad savo bendruomenėms nuraminti neturi jokio priešnuodžio.
Suverenios šiuolaikinės Lietuvos valstybės galios kilo iš Vasario 16 d. akto, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, nesiremdama jokiu plebiscitu.
Plebiscitai tuo metu jau buvo žinomi, tačiau aplinkybės (okupacija) padiktavo būtent tokį buvusios Mindaugo Lietuvos Karalystės lietuvių etninėse ribose atgaivinimo moderniame pavidale kelią.
Beje, tuo metu nedaug trūko, kad Lietuva vėl būtų karalystė, valdoma karaliaus Mindaugo II, tiesa, per dinastinį ryšį priklausoma nuo Vokietijos.
Šiandien nesame okupuoti, tad plebiscitai, referendumai yra natūrali mūsų demokratinės valstybės gyvenimo sudėtinė dalis, įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai Vasario 16-ąją. Tautos galios šiandien”
Vakar, Vasario 16-osios išvakarėse, Vilniaus Užupyje surengtas spalvingas, prasmingas Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas. Užupio Respublikos piliečiai bei svečiai prisiminė ne tik Lietuvai brangų Vasario 16-osios Aktą, pasirašytą 1918-aisiais metais. Pagerbdami Lietuvos nepriklausomybę Užupio Respublikos gyventojai pagerbė ir ukrainiečius, besistengiančius išsiveržti iš Rusijos ekonominės įtakos. Tad vasario 15-ąją į Užupį sugužėjo nacionalinėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis papuošti automobliai, buvo suręgstos improvizuotos Maidano „barikados“, užsilipę ant statinės užupiečiai rėžė laisvę, nepriklausomybę, drąsą ir taurumą sveikinančias kalbas.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014.02.16; 06:15
Nepriklausomybės akto paskelbimas buvo esminė mūsų, lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės ir kultūros riba. Tai didžiulis lūžis – dramatiškos ideologinės konfrontacijos, visų didžiausių vertybių perkainojimo, didžiulių abejonių ir apsisprendimo metas. Į naująją epochą įžengėme karštai ginčydamiesi su senaisiais mūsų pondraugiais ir, žinoma, su savo amžininkais, bendradarbiais ir su savimi.
Kaip žinoma, visą to lūžio procesą kasdien atidžiai stebėjo ir Vakarų, ir Rytų politikai, analitikai, istorikai, žiniasklaida ir savo stebėjimus fiksavo straipsniuose, knygose, TVR laidose.
O štai kokie mes buvome ir ką darėme tada, ypač rašančioji inteligentija, manau, šiandien verta ir prisiminti, ir pakomentuoti.
Continue reading „Lietuvos rašytojai ir mūsų nepriklausomybė”
Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.
Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė.
Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.
LIETUVIŠKOSIOS IDEOLOGIJOS METMENYS
Ideologijos ir lietuvybė
Taigi: globalizmas negali be korporacijos (monopolizmo), pelno (komercializmo) ir (perteklinio) vartojimo. Be atodairos naudodamas resursus, jis žudo visą gamtinę aplinką, trims procentams Žemės žmonių suteikdamas galias disponuoti viskuo, visus kitus uždarydamas į skurdo ir beteisiškumo zonas.
Nacionalizmas be viso šito ne tik gali, bet ir siekia gyvenimo demonopolizavimo, dekomercializavimo bei tausojančio vartojimo, t. y. priešingų globalizavimui tikslų, pasiremdamas humaniškiausiu naujųjų laikų socialinės filosofijos suvokiniu – tauta, laikoma gamtinio ir socialinio pradų jungtimi bei svarbiausiu istorijos subjektu.
Continue reading „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas (2)”
Politologas, patriotinio jaunimo organizacijos „Pro Patria“ atstovas Vytautas SINICA atsako į portalo SLAPTAI.LT žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
Neslėpsime – mums ypač patiko paskutinysis Jūsų straipsnis, pasirodęs portale Delfi.lt. Omenyje turime publikaciją „Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį“. Kaip ir kitos civilizuotos, savo ateitimi susirūpinusios valstybės, taip ir Lietuva privalo turėti institucijas, kurių priedermė – rodyti, kokias istorines versijas valstybė laiko pačiomis teisingiausiomis, tiksliausiomis, priimtiniausiomis.
Jei valstybė nedemonstruos savo aiškios pozicijos bent jau pagrindinėmis istorinėmis temomis, galime pasimesti mums atsitiktinai ar specialiai primetamų keisčiausių nuostatų jūroje. Tokio chaoso požymių, regis, apstu jau dabar, mat vis garsiau ir atkakliau šaipomės iš pačių švenčiausių lietuviškumų.
Continue reading „Vytautas SINICA: „Tautų draugystė egzistuoja tik vadovėliuose…“”
Kokiu tikslu stumiamas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas ir Tautos istorinės atminties tarybos institucija?
Akivaizdu, kad daugiau nei du dešimtmečius visuomenei nuosekliai skiepytas ideologiškai iškraipytas pseudo patriotinis Lietuvos Istorijos įvykių, procesų bei reiškinių vertinimas nebeatlaiko nepaliaujamai aiškėjančių, iki tol anksčiau ne šiaip atsitiktinai nutylėtų, o kruopščiai slėptų faktų bei faktinių aplinkybių naštos spaudimo ir vis labiau praranda gyvybingumą, netenka Ateities perspektyvų.
Liepos 31-osios, žinomos žudynių Medininkų poste bylos pavadinimu, ir Sausio 13-osios bylose palaipsniui atsiskleidžiantys faktai akivaizdžiai liudija, kad rezonansinės Naujausiųjų laikų istorinės 1991 m. įvykių Lietuvoje bylos (ir ne vien tik šios dvi) iki šiol absoliučiai neištirtos ir deramai net netyrinėtos.
Continue reading „Cenzūra – istorijos ar pseudo patriotizmo išsaugojimo garantas?”
Formaliai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d., tačiau čia tebešeimininkavo okupacinė kariuomenė, pasaulio valstybės mūsų Nepriklausomybę pradėjo pripažinti tik po 1991 m. Sausio įvykių. Rusija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., tačiau jos kariuomenė iškart nebuvo išvesta.
Tik prieš dvidešimt metų, 1993 m. rugsėjo 31 d., kai mūsų diplomatų ir trims Baltijos valstybėms palankaus Rusijos prezidento Boriso Jelcino dėka buvo išvesta okupacinė kariuomenė, Lietuva tapo formaliai suverenia, nepriklausoma valstybe.
Tačiau ar realiai tapo ir ar gali tapti nepriklausoma šiuolaikiniame pasaulyje Lietuva, dera pasvarstyti.
Continue reading „Formali nepriklausomybė su dvejopa priklausomybe”
Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link.
Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąją revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui.
Žinotina, kad Tautos Sąjūdis iš nieko negalėjo rastis; jam pagrindą ir ištakas suteikė Vasario 16-osios Lietuva, 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija, partizaninio karo aukos ir atraminė uola – Lietuvos katalikų Bažnyčia, kurios sunaikinti ir jos veiklos nutraukti okupantas nepajėgė. Nors vyko nuožmi ateistinė propaganda, persekiojami bei žudomi dvasiškiai, uždarinėjamos bažnyčios, pakankamai didelė Tautos dalis okupantui nepasidavė, viešai ir pogrindyje okupacijai priešinosi. Tos nepalaužiamos ir nesunaikinamos dvasios užteko Sąjūdžiui rastis, per jį Nepriklausomybę atgauti.
Ypatingą vietą kovoje su okupantu užima prieš keturiasdešimt metų pradėtas leisti pogrindžio leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (LKBK). Nors šis leidinys nuožmaus persekiojimo sąlygomis negalėjo pasiekti visos Lietuvos visuomenės, tačiau slapčia išgabentas į užsienį ir skelbiamas per užsienio radiją, pasiekdavo tautos ausis, buvo šaukte šaukiančiu kreipiniu pagalbos į Laisvojo pasaulio tautų sąžinę.
Continue reading „„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metės sukakties paženklinimas”
