zigmas_zinkevicius

[…] Mindaugo krikštas ir jo karūnavimas Lietuvos karaliumi buvo nepaprastos reikšmės įvykiai. Tai – Lietuvos atsivėrimas pasauliui, saviizoliacijos sulaužymas, tarptautinis mūsų šalies pripažinimas. Buvo sukurta Europos modelio valstybė, orientuota į Vakarų pasaulį. Tai įvyko tada, kai kūrėsi klasikinės Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos monarchijos, tarp kurių Mindaugas rengė vietą Lietuvai.

Tuomet įžiebta krikščionybės liepsna nebeužgeso. Po to visą laiką Lietuvoje buvo kunigų, vienuolių, veikė viena kita bažnyčia, išliko krikščioniška bendruomenė iki pat pakartotinio Lietuvos krikšto Jogailos ir Vytauto laikais.

Continue reading „Lietuvos tragedija (straipsnio “Lietuviai ir krikščionybė” ištrauka)“

musis

Šiemet, rugsėjo 29 dieną, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, ką tik restauruotoje Medininkų (30 km į PR nuo Vilniaus) pilyje, Senovės baltų kovų brolija “Vilkatlakai“, kartu su Trakų istorijos muziejumi, pirmą kartą organizuoja  LDK istorinės rekonstrukcijos festivalį „Medininkų (karališkųjų) pilis  XIV amžiuje“.

Continue reading „LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje““

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.07.15

litvinaite

Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. Mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį.

Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos zirziančias lempas – kartais mirksinčias, kartais visai nustodavusias degti. Bet mes dirbome, dirbome mokiniai, mokytojai, budėtojai, sargai, tikėdami, kad tarp tų aptriušusių ir klaikia tamsiai žalia spalva nudažytų sienų statome naują Tėvynę, kuri keisis ir gražės, gražės jos klasės, suolai, mokyklos.

Continue reading „Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė“

vytautas_didysis

Lietuvos Krašto Apsaugos Ministrei Rasai Juknevičienei, Lietuvos Respublikos Seimui, LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Jūsų iniciatyva pokario metų (1944-1953) Lietuvos Partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas (buvęs Nepriklausomos Lietuvos karininkas) dabartinės Lietuvos vyriausybės vardu 2011 metais buvo paskelbtas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Šį viešą Jūsų pareiškimą su dideliu džiaugsmu ir pagarba sveikino visa Lietuva.

Dabar atėjo eilė atsiprašyti ir atitaisyti šią ilgaamžę skriaudą ir neteisybę buvusiam Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir oficialiai dar šiais metais rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, paskelbti Jį Lietuvos Karaliumi.

Continue reading „Karūnuokime Vytautą Didįjį Lietuvos Karaliumi“

vytaut_01

Vytautai iš Vilniaus Vytautų klubo praėjusį šeštadienį su šeimos nariais ir bendraminčiais pirmiausia aplankė Galvės ežero Karvinės saloje Vytauto Didžiojo paminklą.

Ąžuolinę skulptūrą prieš 18 metų, 1994-aisiais išdrožė žinomas Lietuvos tautodailininkas Ipolitas Užkurnys, ji buvo pastatyta II-ojo Lietuvos Vytautų klubo suvažiavimo Trakuose metu.

Savo šventę Vytautai pradėjo nuo šio paminklo todėl, kad jam iškilo rimtas pavojus – trakiškiai sumanė Vytautų statytą paminklą pašalinti ir ten pastatyti naują bronzinį. Protesto ženklan ir buvo susiburta prie Vytauto Didžiuojo paminklo. Vytautų klubas ir anksčiau ne kartą kreipėsi į iniciatorius atsisakyti tokios minties. Juk minėtas paminklas – tai pirmasis Atgimimo metu Lietuvoje pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.

Continue reading „Nelieskite mūsų Vytauto“

kremlius_1111

Tikriausiai visi esame girdėję, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė išsamią ataskaitą “Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse”.

Šis dokumentas sulaukė atgarsių tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek pačioje Rusijoje. Tik pamanyk, oficialios Rusijos Federacijos institucijos svarsto, kokios pasaulio valstybės labiausiai pažeidžia žmonių galimybę laisvai reikšti savo nuomonę, rengti protesto akcijas ar bylinėtis sąžiningai organizuojamuose teismuose.

Kritika dėl neva grubiai, dažnai, kryptingai pažeidžiamų žmogaus teisių nukreipta labiausiai JAV ir Europos Sąjungos pusėn. Apie ignoruojamas, paminamas žmogaus teises pačioje Rusijoje kažkodėl neužsimenama.

Continue reading „Ką byloja Rusijos URM ataskaita?“

uzkurnys40

Esame paskelbę mūsų portale (Vytauto Visocko straipsnyje “Aš už tave didesnis”, taip pat laikraštyje ”XXI amžius”, Nr. 56, 2011 08 12 ) Medžio drožėjų meistrų meistro Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės laišką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui A.Gėlūnui ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, kuriame ji protestuoja prieš ketinimą demontuoti Ipolito Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” (1994 m., katalogo Nr. 1205), sukurtą Vytautų klubo prašymu ir tais pačiais metais pastatytą Trakuose, Karvinės saloje.

Šiomis dienomis ji prašė paskelbti jos laišką, adresuotą Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkei Birutei Valionytei, Trakų rajono savivaldybės merui Vincui Kapočiui ir Trakų istorijos muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui. Štai tas tekstas:

Continue reading „Ar Ipolitas Užkurnis leis nukelti savo “Vytautą Didįjį”?“

leitaite_1

Aš, Auksė Aurelė Užkurnienė, Ipolito Užkurnio našlė, esu Ipolito Užkurnio autoriaus teisių perėmėja.

Protestuoju ketinimui demontuoti Ipolito Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” (1994 m., katalogo Nr. 1205), sukurtą Vytautų klubo prašymu ir tais pačiais metais pastatytą Trakuose, Karvinės saloje.

1995 metais Ipolitas Užkurnys sukūrė dar vieną skulptūrą “Vytautas Didysis” (katalogo Nr. 1470), lietuvių bendruomenės pastangomis pastatytą viename iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mieste Gardine, kelių, vedančių į Aukštutinę ir Žemutinę pilis, sankirtoje.

Continue reading „Aš už tave didesnis!“

juodka_0

Spalio 23 d. Lietuvos Vytautų klubas Kaune išsirinko naują prezidentą: ilgamečiam prezidentui V.Juodkai dėl sveikatos atsistatydinus juo tapo Vilniaus Vytautų klubo prezidentas Vytautas Paulaitis.

Sekretorius liko tas pats – Kauno technologijos universiteto fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas mokslų daktaras V.Janilionis.

Kauno karininkų ramovėje susirinko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės Vytautų klubų atstovai, įgalioti siūlyti kandidatus, balsuoti.

Atvyko keli “signatarai”, kaip mes juos vadiname, dalyvavę Lietuvos Vytautų klubo kūrimo iniciatyvinės grupės darbe, tarp jų – dabar jau buvęs Lietuvos Vytautų klubo prezidentas V.Juodka, Vilniaus Vytautų klubo narys dailininkas V.Gudelis ir kt.

Continue reading „Lietuvos Vytautams linkime sėkmės“

P-1

Ištuštėjo Žalgirio mūšio laukas… Paminėtos 600-osios šio europinės reikšmės įvykio metinės. Paminėtos žadėtu, bet nesukurtu meniniu filmu, žadėtu, bet Vilniuje nepastatytu skulptoriaus Gedimino Karaliaus biustu Vytautui Didžiajam, nežadėtu, bet Lietuvos totorių pastatytu paminklu Žalgiriui ir Vytautui Didžiajam Raižiuose…

Pasak istoriko Edvardo Gudavičiaus, tokie minėjimai tampa savotiškomis Lietuvos istorijos mokslo ataskaitomis, ir galima pasidžiaugti, kad jose kaskart sužinome kažką nauja. Padaryta bei daroma daug, bet bene reikšmingiausias yra prof. dr. Sven Ekdahl (Ekdalis) – viduramžių istorijos tyrinėtojo, vieno autoritetingiausių Slaptojo Prūsijos kultūros palikimo valstybinio archyvo Berlyne mokslinių bendradarbių 1963 m. paskelbtas straipsnis “Lietuvių atsitraukimas kautynėse ties Žalgiriu”, kuriame jis pateikė anoniminį kunigaikščio ar kariuomenės vado laišką vokiečių ordino didžiajam magistrui, įrodantį, kad 1410 m. liepos 15 d. “lietuvių bėgimas” iš Žalgirio mūšio lauko buvo iš anksto suplanuotas ir labai sėkmingas klaidinantis manevras.

Continue reading „Nugalėję Kryžiuočių ordiną, lietuviai išvengė prūsų tautos likimo“

paminklas_1

Artėja Žalgirio mūšio 600-osios metinės. Kai užpernai su nemaža grupe turistų lankiausi tose krauju aplaistytose vietose, jau tada spėliojome, kaip turėtų būti paminėtas visai Europai svarbus istorinis įvykis, kaip reikėtų jį įamžinti. Gal filmu, kuriame teisingai pavaizduotume Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos valdovo Vytauto Didžiojo žygdarbį, gal paminklu Vilniuje Vytautui Didžiajam… Toje kelionėje turėjome progos apie daug ką pamąstyti – kad ir apie nepalyginamai gausesnį nei tais metais šarvuotų raitelių iš Lietuvos dalyvavimą inscenizuotose kautynėse…

Continue reading „Mintys ne pačios linksmiausios“

Lietuvio tautinę savigarbą žeminančių faktų norėčiau pateikti ir daugiau. Per 17-a atkurtos valstybės gyvavimo metų sugebėjome sukurti tik vieną meninį filmą apie pokario partizanus. Beje, filmo rengėjai yra sakę, jog šio filmo kūrimui buvo daromos milžiniškos kliūtys net iš oficialių valdžios struktūrų. Filmo „Vienui vieni“ sumanytojai tvirtino, jog būtinai kada nors įvardins tuos, kurie viešai padėjo kurti filmą, o užkulisiuose ręzgė pinkles, kad juosta dienos šviesos niekad neišvystų arba bent jau pasiektų žiūrovų sales kuo vėliau ir kuo prastesnė, kuo neįdomesnė. Neįvardijo, nepapasakojo. Per 17-a atkurtos valstybės gyvavimo metų jaunimui nesukūrėme nė vieno nesudėtingo, populiaraus, vaidybinio filmo apie mums svarbias asmenybes. Pavyzdžiui, Vytautą Didįjį. O televizijos laidų, esą Vytautas Didysis buvo šunsnukis, teko girdėti iš labai autoritetingų lietuvių istorikų lūpų.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas norėtų, kad jo sūnus niekad nepamirštų esąs totorius ir sukurtų totorišką šeimą. G. Visocko nuotr.

Continue reading „Lietuva egzistuos, bet Lietuvoje nebus lietuvių?“