Pamušta rusų ginkluotė. Kijevas. Muziejus po atviru dangumi

Geriausia žinia – Ukraina perėjo į kontrpuolimą rytų bei pietų kryptimis, ir ši karinė operacija – sėkminga. Šaunioji Ukrainos kariuomenė nuo rugsėjo pradžios jau išvadavo dešimtis savo gyvenviečių bei miestų. Išlaisvinta teritorija skaičiuojama tūkstančiais kvadratinių kilometrų.

Tai, ką Rusijos okupantai sugebėjo užimti per ketverius – penkerius mėnesius, patirdami milžiniškų nuostolių, ukrainiečių kariškiai išlaisvino per keliolika dienų nepatirdami didelių netekčių.

Viešojoje erdvėje vis daugiau pranešimų, kaip rusų okupantai paniškai sprunka iš mūšio laiko. Maskvos propagandistai, iki šiol televizijos kanaluose šūkavę, esą Ukraina neturi teisės egzistuoti, esą ukrainiečių tautą būtina sunaikinti, dabar pasimetę – nebežino, kaip traktuoti Rusijos armijos pasitraukimą. Iš okupuotų teritorijų neša kudašių ir separatistų lyderiai, kadaise kūrę neva nuo Ukrainos atskilusius Donecko ir Luhansko darinius

Net Vladimiro Putino dešinioji ranka Ramzanas Kadyrovas paskelbė keistų, dviprasmiškų pareiškimų, girdi, jis pasiruošęs pamokyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybę, kaip kariauja tikri vyrai. Kodėl jis taip prabilo? R.Kadyrovas bijo, nes jei kris jo kuratorius V.Putinas, čečėno taip pat laukia liūdnas likimas. Pirma, jo nekenčia Rusijos slaptosios tarnybos, nes R.Kadyrovas jas ne sykį pažemino, šeimininkaudamas Maskvoje tarsi savo namuose. Antra, slopindamas antirusiškas nuotaikas Čečėnijoje ponas Kadyrovas susitepė savo rankas čečėnų nepriklausomybininkų krauju, tad dabar pelnytai baiminasi kraujo keršto.

Ukrainos karinės vadovybės pergales jau suskubo palankiai įvertinti net oficialusis Vašingtonas. Amerikiečių karo ekspertai pripažįsta, kad jie net nesitikėjo tokių sėkmingų ukrainietiškų atakų.

Kita puiki žinia – amerikiečių karinėje bazėje Vokietijoje nuspręsta dar stipriau, dar kiečiau remti Ukrainą rimtais ginklais. Nors ginklų tema visuomet subtili, čia galimi įvairūs sąmoningi nutylėjimai ir tyčiniai priešo klaidinimai, Ukrainos prezidento patarėjas karo reikalams Oleksejus Arestovičius viename iš paskutiniųjų savo interviu Marko Feigino internetinei televizijai pareiškė, jog – „viskas labai gerai, geriau nė nebūna“.

Taigi preteksto nerimauti, regis, nėra. Ir vis tik karas – bjaurus užsiėmimas. Atsipalaiduoti negalima nė akimirkai.

Šiandien itin svarbu ne tik nugalėti V.Putino kariauną. Labai svarbu sutriuškinti Kremliaus karinę mašiną kuo greičiau ir įspūdingiau. Kuo ilgiau užtruks karas, tuo daugiau atsiras verkšlentojų, raginančių Ukrainos prezidentą pradėt taikos derybas. Vokietijoje ir Čekijoje jau buvo surengti mitingai, kurių dalyviai šūkaliojo, esą ukrainiečiai privalo nusileisti okupantams, mat, priešingu atveju, čekams ir vokiečiams šią žiemą teks brangiau mokėti už šilumą. Laimė, tokių niekingų verkšlentojų į mitingus nesusirinko gausiai. Bet esama pavojaus, kad tokių daugės. Štai kodėl Vakarai privalo padėt Ukrainai kuo sparčiau sutriukškinti „nenugalimąją rusų kariuomenę“.

Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas

Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, kreipdamasis į Vakarų partnerius, pabrėžė, jog ši žiema – labai svarbi, gal net svarbesnė už visus praėjusius tris dešimtmečius. Be to, Ukrainos prezidentas kiekviena proga prašo teikti jo šaliai dar daugiau pačios moderniausios, pačios galingiausios ginkluotės. Jei prašo, vadinasi, privalu duoti Ukrainai tiek ginklų, kad jų užtektų. Ukrainos prezidentas neturi mūsų prašinėti, mūsų maldauti. NATO ir Europos Sąjunga privalo taip sparčiai suktis, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, vaizdžiai tariant, ištartų: „ačiū, šiuo metu – užtektinai“. Štai tada bus galima pasakyti, jog Vašingtonas, Berlynas, Paryžius ir Roma padarė viską, ką privalėjo padaryti.

Kita svarbi tema – negalima prievartaut oficialiojo Kijevo sėstis prie derybų stalo. Pralaiminčiam Kremliui būtų labai paranku pradėt taikos derybas – jis svajoja įšaldyti esamą situaciją ilgiems mėnesiams. Tad leiskime Ukrainai laimėti. Tegul Ukraina sutriuškina okupantus mūšio lauke. Tuomet, išvijus svetimą kariauną iš Donbaso, Luhansko bei Krymo, bus  visai kita kalba. Tegul V.Putinas ant kelių atšliaužia maldaudamas taikos derybų. Bet net tuomet, jei atšliauš, neskubėkime su juo šnekėtis. Tegul klūpi ant kelių valandų valandas, kol bus priimtas. O po to, po kapituliacijos, į kalėjimo kamerą – iki gyvos galvos, nes, deja, nėra mirties bausmės.

be kita ko, saugokimės pranašų, įrodinėjančių, jog negalima Rusijos žeminti, jog iš Rusijos nevalia reikalauti pilnos kapituliacijos. Tokie pranašai pliurpia, girdi, ir Ukraina privalanti bent kiek nusileisti. Ypač pavojingi pranašai, kurie kužda mums į ausį, esą Ukrainai negalima leist įspūdingai laimėti, nes, priešingu atveju, ukrainiečiai užries nosį. Šio sukirpimo demagogai baiminasi, kad į NATO ir Europos Sąjungą atėjusi Ukraina nustums nuo pjedestalo Vokietiją ir Prancūziją. Gal ir nustums, paversdama Prancūziją bei Vokietija ne tokiomis svarbiomis, įtakingomis šalimis. Bet tokia konkurencija būtų sąžininga, teisinga. Juk ne Vokietija ir ne Pancūzija sustabdė Rusijos kariuomenę. Ne vokiečiai ir ne prancūzai parodė pasauliui, kokia silpna, niekinga rusų karinė mašina.

Draugas.org

Šių eilučių autorius laukia nesulaukia, kada Ukraina taps pilnateise NATO ir ES nare. Ukrainietiškas gyvybingumas, užsispyrimas, drąsa tegul tampa puiki pamoka ir Vašingtonui, kuriame būta politikų, vasario mėnesį maniusių, jog Kijevas ilgiausiai išsilaikys tik 72 valandas.

O priekyje – ruduo ir žiema. Turime daug vilčių, jog šie keleri mėnesiai taps lemiamu mūšiu, kuriame kris Rusijos imperija.

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.09.15; 06:04

Andrėjus Ilarionovas ir Natalja Morari

Saulius Kizelavičius

Kokie paskutiniųjų savaičių įvykiai laikytini sensacingiausiais? Kratos Donaldo Trampo (Donald Trump) rezidencijoje? Džo Baideno (Joe Bidenas) kalba, prakeikianti D.Trampą? Ar ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Moldovos televizijai?

Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.

Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.

Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.

Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto

Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.

Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.

Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.

O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su  Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.

Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.

A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.

Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.

A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…

Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.

2022.09.06; 10:20

Vladimiro Putino fizionomija

Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Po Nepriklausomybės dienos Ukraina gedi aukų, žuvusių per rusų surengtą raketų ataką prieš keleivinį traukinį.
 
Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų trečiadienio vakarą kalbėjo apie mažiausiai 22 žuvusiuosius. Į traukinį pataikyta netoli Čaplinės Dnipropetrovsko srityje. Penki kūnai rasti automobilyje netoliese.
 
„Čaplinė šiandien yra mūsų skausmas“, – sakė V. Zelenskis. Kaip jau iš anksto būgštauta, per Ukrainos Nepriklausomybės dieną, praėjus lygiai pusmečiui nuo karo pradžios, ir kitose vietose būta smarkių rusų raketų atakų.
 
Kitoje Dnipropetrovsko srities vietovėje, regiono administracijos duomenimis, per apšaudymą žuvo 11 metų vaikas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį tuo tarpu tikino, jog kariuomenė sulėtino atakų tempą, kad apsaugotų civilius gyventojus.
 
Ukrainos Nepriklausomybės dieną šalyje vis aidėjo oro pavojaus sirenos. Chmelnyckyje šalies vakaruose popietę girdėjosi smarkūs sprogimai, pranešė gubernatorius Serhijus Hamalijas.
 
Kelios minutės prieš tai baltarusių opozicijos aktyvistai paskelbė, kad iš Baltarusijos buvo paleistos keturios raketos. Iš čia esą pakilo ir du rusų bombonešiai. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.25; 07:54

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (dpa-ELTA). Ukraina ir kelios Europos Sąjungos šalys parengė vadinamąją Kyjivo iniciatyvą regioniniam bendradarbiavimui stiprinti,  pirmadienį vakare pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Jis įvardijo kaimynines Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją, taip pat Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą kaip dalyves ir teigė, kad durys atviros ir kitoms šalims prisijungti prie šio formato.
 
V. Zelenskis apibūdino tai kaip „labai perspektyvią mūsų darbo kryptį euroatlantinio vienijimosi srityje“, tačiau pateikė nedaug detalių, pasakydamas tik tiek, kad daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo klausimams.
 
Savo vaizdo kreipimesi prezidentas taip pat kalbėjo apie antrąją kasmetinę Krymo platformą – aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris antradienį vyks internetu ir kuriame kalbės Vokietijos, Japonijos, Kanados ir NATO vadovai.
 
Iš viso paskelbta daugiau kaip 50 dalyvių iš Europos, Azijos, Amerikos ir Afrikos. Praėjusiais metais pradėtą rengti Krymo platformą Kyjivas naudoja siekdamas sutelkti paramą Krymo pusiasalio grąžinimui Ukrainai.
 
Strategiškai svarbią Juodosios jūros teritoriją 2014 metais aneksavo Rusija, tačiau pagal tarptautinę teisę ji tebėra Ukrainos dalis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.08.24; 08:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandien vėl noriu atkreipti dėmesį į vėluojančias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.

Viename iš paskutiniųjų videointerviu Ukrainos prezidentūros patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksijus Arestovičius (Marko Feigino internetinis kanalas) pastebėjo, jog ginkluotosioms jo šalies pajėgoms verkiant reikia bent dvigubai daugiau sunkiosios ginkluotės nei šiuo metu sulaukiama iš Vakarų. Kai O. Arestovičius tarstelėjo konkrečiau, kiek jiems praverstų toliašaudžių vamzdžių, galingas raketas sviedžiančių net už kelių šimtų kilometrų, net žagtelėjau iš nuostabos. Ukrainiečiams tetrūksta vos kelių dešimčių galingųjų vamzdžių. Atkreipkite dėmesį – ne tūkstančio, ne pusės tūkstančio, net ne šimto. Užtektų papildomų kelių dešimčių, ir tai ženkliai sustiprintų jų pozicijas visose fronto atkarpose.

Įsiklausius į šias pastabas nejučiom išsprūdo retorinis klausimas: nejaugi Vakarai, drauge surėmę pečius, nesugeba sukrapštyti bent šimto toliašaudžių vamzdžių? Kas tai – dešimtmetį trukusio tylaus nusiginklavimo pasekmė ar sąmoningas sabotažas, nenoras, kad Ukraina kuo greičiau ir įspūdingiau laimėtų?

Kitas retorinis klausimas – dėl keistos JAV prezidento Joe Bideno laikysenos. Žiūriu Dmitrijaus Gordono videointerviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba ir netikiu tuo, ką girdžiu. Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtina, jog Amerikos prezidentas, kai iki Rusijos agresijos pradžios buvo likusios kelios simbolinės minutės, patarė jam pirmiausia rūpintis savo vaikais, o ne Ukraina. Iš kitų viešai skelbiamų Ukrainos vadovų užuominų susidariau nuomonę, esą oficialusis Vašingtonas tą patį siūlė ir Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui, ir dar keliems aukšto rango ukrainiečių pareigūnams – bėkite pas mus, į Ameriką, nes Ukraina žlugs per artimiausias 72 valandas. Pasiūlymas keistas, panašus į raginimą išduoti savo valstybę, savo Tėvynę.

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Jei tai, ką viešai ištarė ponas D.Kuleba, – tiesa, tuomet lengviau suvokti, kodėl JAV vis neranda bent penkiasdešimt papildomų galingųjų vamzdžių. Oficialusis Vašingtonas nesitikėjo, kad įvykiai pakryps būtent tokia kryptimi: V.Zelenskis niekur nebėgs, ukrainiečiai narsiai, sumaniai priešinsis, o Rusijos armija, užuolusi Ukrainą, nebus tokia galinga, kokią ją esant įsivaizdavo JAV žvalgybos. Dabar amerikietiškąjį traukinį perstatyti ant kitų bėgių – ne taip lengva. O ir JAV sąjungininkės Europoje pastarąjį dešimtmetį kvailiojo: lenktyniavo, kurios karinėms reikmėms skirs mažiau pinigų, skubėjo,kurios daugiau pigiai prisipirks rusiškų dujų ir rusiškos naftos, ignoruodamos alternatyvas, varžėsi, kurios dažniau telefonu pasišnekučiuos su Vladimiru Putinu. Regis, Vokietija iki šiol praradusi sveiką nuovoką: kai nereikia – kariauja, kai reikėtų parodyti tvirtą kumštį – pabrukusi uodegą gėdingai sprunka į krūmus.

Taigi Vakarai karo išvakarėse padarė grubių klaidų. Po rimtų apsižioplinimų nėra paprasta sugrįžti iš klystkelių ir šunkelių. Kai kurių ginklų per kelias dienas nepagaminsi. Visa tai – suprantama, gal net pateisinama. Mes – žmonės, mes – mirtingieji. Šiandien labai svarbu, jog Vakarai taiso savo klaidas. Bet ar Vakarai taiso savo nuodėmes taip principingai, kaip derėtų?

Ką turiu omenyje? Jei J.Bidenas išties ragino Ukrainos vadovus nešti kudašių iš šalies, vos tik iškilo karo grėsmė, kodėl JAV prezidentui iki šiol  nesurengta apkalta? Juk J.Bidenas tiesiogiai – netiesiogiai ragino Ukrainos vadovybę išduoti savo tautą. Norim ar nenorim, J.Bidenas kvietė Ukrainos valdžią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: nusispjauti į valstybės reikalus ir žiūrėti tik savo artimųjų. Iš kurios pusės pažvelgsi, J.Bideno administracija kurstė savo kolegą V.Zelenskį ignoruoti priesaiką, įkalbinėjo paniekinti prezidentinius įsipareigojimus. Ar JAV rinkėjai linkę pasitikėti prezidentu, kuris kitų šalių prezidentus skatina negerbti Konstitucijos?

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.

Spaudoje aptinku informacijos, kaip Amerikos slaptosios tarnybos atlieka kratas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje – ieško neteisėtai laikomų dokumentų. Dažnai prisimenu, kiek tyrimų buvo surengta dėl asmeninių D.Trumpo veiksmų, dėl įvairiausio pobūdžio įtarimų suokalbiais su Kremliumi, kiek kartų atidžiai žvelgta į D.Trumpo aplinkos žmones. Beje, normalioje valstybėje taip ir privalu elgtis: tegul bus pašalinti net menkiausi įtarimai.

Bet kur tada apkalta J.Bidenui dėl galimos draugystės su V.Putinu? Kremliaus diktatorius šiandien džiaugtųsi, jei J.Bidenui anuomet būtų pavykę V.Zelenskį įkalbėt bėgti iš Kijevo! Pasitraukus V.Zelenskiui Ukrainoje būtų kilęs nusivylimas, panika, abejingumas, ir tuomet Ukrainos pralaimėjimas greičiausiai būtų neišvengiamas. 

O juk jei JAV norėtų rimtai apsivalyti, ne tik J.Bidenas turėtų sulaukti rimtos pylos. Iš pareigų turėtų būti atleisti ir visi tie JAV žvalgybų vadovai, kurie pranašavo, esq Ukraina kris per artimiausias dvi – tris paras. Jei taip kardinaliai klystama brėžiant gyvybiškai svarbias prognozes (tarp 72 valandų ir pusės metų – akivaizdus skirtumas), atsistatydinimas džeimsų bondų vadams turėtų būti privalomas. Klaidinga žvalgybos prognozė – tai ne klaidingas žurnalisto ar politologo kometaras. Ypač dėl karo reikalų, kuomet žūsta tūkstančiai žmonių, kai su žeme sulyginami milijoniniai miestai, kai iškyla pavojus galingoms atominėms elektrinėms.

Pirmiausia savo kėdę turėtų prarasti, žinoma, CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas). Juk jis kadaise yra dirbęs ambasadoriumi Rusijoje, tad pažįsta šią šalį, ne sykį buvo susitikęs su pačiu V. Putinu. Karo išvakarėse net dvi paras svečiavosi Maskvoje – šnekėjosi ne tik su Rusijos žvalgybų vadovais, bet ir su Kremliaus diktatoriumi. Žodžiu, turėjo perprasti Kremliaus žaidimus. Bet, regis, nieko nesuprato arba nenorėjo suprasti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Iš savo kėdės turėtų būti ištrenktas ir ponas J.Stoltenbergas. Jei turėtų bent mažumėlę sąžinės, senų seniausiai pats privalėjo trauktis iš savo posto – dar tuomet, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija nesiteikė skirti deramo dėmesio karinėms reikmėms. Jei NATO vadovas anuomet būtų prisipažinęs nenorintis vadovauti popieriniam NATO, nesukrapštančiam net 2 proc. nuo BVP, J.Stoltenergą šiandien vadinčiau principingu politiku. Bet J.Stoltenbergas buvo linkęs plaukti pasroviui: altyginimas, garbė, reikšmingumas, galimybė nemokamai keliauti po pasaulį. Tylėjo dėl tikrosios padėties Aljanse. Bent jau garsiai netriukšmavo. Ar mums reikalingi tokie generaliniai sekretoriai?

Tad diskusija dėl kelių dešimčių toliašaudžių modernių artilerinių įrenginių, kurių trūksta Ukrainai, – ne iš piršto laužta. Įtariu, jog Ukraina jų negauna ne vien todėl, kad Vakarai jų neturi. Matyt, esama daug galingų jėgų, kurios nenori akivaizdžios Ukrainos pergalės ir rimto Rusijos sutriuškinimo. Matyt, turime jėgų, kurios nenori rimto Vakarų apsivalymo. 

Tad karas tęsiasi jau pusę metų…

2022.08.23; 06:00

Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Lvivas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Turkija tvirtina, kad karas Ukrainoje turėtų būti sprendžiamas diplomatiniais kanalais, ir gali padėti kaip tarpininkė, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
„Esame pasirengę veikti kaip tarpininkai siekiant tikslo atgaivinti Stambule prasidėjusias derybas dėl kriterijų“, – sakė R. T. Erdoganas pastabose, kurias perdavė jo biuras.
 
„Svarbu rasti trumpiausią ir teisingiausią kelią prie derybų stalo“, – sakė jis, pridurdamas, kad tolesnes detales aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
R. T. Erdoganas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu Ukrainos mieste Lvive.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.08.19; 07:00

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos okupuotų teritorijų gyventojus priešintis. Jie saugiais kanalais ukrainiečių saugumo pajėgoms turėtų perduoti informaciją apie priešą ar kolaborantus, sakė jis trečiadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi.
 
V. Zelenskis kartu pareiškė viltį, kad rusų okupantai jau netrukus spruks. „Jie jau jaučia, kad atėjo laikas bėgti iš Chersono ir apskritai iš mūsų šalies pietinės dalies. Ateis laikas, kai jie spruks iš Charkivo srities, iš Donbaso ir iš Krymo“.
 
V. Zelenskis prisiminė sprogimus rusų oro pajėgų bazėje Krymo pusiasalyje antradienį. Čia vienu kartu sunaikinti devyni rusų kariniai lėktuvai. Neoficialiais duomenimis, su šia ataka susiję Ukrainai lojalūs partizanai. Iš kitų okupuotų teritorijų gaunami pranešimai apie išpuolius prieš ukrainiečius, kurie bendradarbiauja su rusų okupantais.
 
Prezidentas paskelbė apie kerštą už Rusijos oro smūgius Dnipropetrovsko srityje, per kuriuos naktį į trečiadienį žuvo 13 civilių. Kiek karas dar truks, esą priklauso nuo Rusijos nuostolių. „Kuo didesni bus okupantų nuostoliai, tuo greičiau galėsime išlaisvinti savo šalį“,  – pažymėjo V. Zelenskis. Tai vėlgi priklauso nuo užsienio karinės pagalbos Ukrainai. Kuo ryžtingesnė ji bus, tuo greičiau Ukrainai ir Europa vėl galės gyventi laisvėje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.11; 07:48

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Namų bibliotekėlėje ypatingai pagarbiai saugau rašytojo Petro Dirgėlos knygutę „Tranų pasaulyje“. Tai – 1989 metų lapkričio mėnesį užbaigta esė apie „vaikišką meilę namams ir kapams“. Ji išleista 1990-aisiais, kai dar nežinojome, ar pajėgsime įgyvendinti Kovo 11-osios Aktą. Apie šį filosofinį tekstą esu jau sykį užsiminęs „Drauge“. Tiesa, tai buvo labai seniai.

Tranų pasaulyje. Petras Dirgėla

Kodėl vėl prisiminiau „Tranų pasaulyje“? Šiame esė analizuojama itin svarbi tema – kaip Lietuva privalės elgtis, iškovojusi Nepriklausomybę? Ogi – visur ir visada ieškoti tiesos ir teisingumo. Taip žingsniuodama lietuvių tauta turi daug šansų išsaugoti savo Laisvę. Bet jei lietuviai mėgins mėgdžioti didžiąsias valstybes, dažnai ieškančias ne vien tiesos ir teisingumo, – prapulsime. Nes tik teisingai besielgiančios tautos turi moralinę teisę reikalauti, kad ir su jomis būtų elgiamasi teisingai.

Jei vietoj tiesos sieksime dar ir pragmatiškumo, naudos, gudrausime pagal vadinamosios „real politic“ taisykles, – prapulsime. Didieji pasaulio politikos veikėjai tiesiog mus praris, paaukos arba ištirpins asimiliacijos jūrose. Rašytojo P. Dirgėlos puoselėjama mintis aikivaizdi: jei mums priimtinas žaidimas „naudinga – nenaudinga“, tai ir JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija turės teisę svarstyti, ar naudinga joms ginti, vaizdžiai tariant, Rusijos užpultą mažytę Lietuvą. Šitaip keliant klausimą galvoje kirba akivaizdus atsakymas – nenaudinga. Jei svarstysime, ar teisinga, sąžininga, pagirtina ginti Rusijos terorizuojamą mažytę Lietuvą, turėsime lietuviams palankų atsakymą: teisinga, sąžininga, pagirtina.

Taigi Lietuva privalo ginti teisybę net tuomet, jei taip elgtis jai galbūt dabar finansiškai ar politiškai nenaudinga. Jokių dvigubų standartų. Tiesą privalu rėžti tiesiai į akis visiems – priešams, draugams, partneriams. Tiesą sakyti reikia visuomet, visada.

Šiandien apžvelgsiu du suneraminusius pavyzdžius. Lietuva privalo reikalauti, jog Vakarai, ypač JAV, siųstų į Ukrainą kuo daugiau rimtos ginkluotės, ypač legendinius Himars, kurie daužo į šipulius Ukrainą puolančią Rusijos armiją.

Namas aukštyn galva. Slaptai.lt foto

Bet prisijungti prie vakariečių, kurie neva nuoširdžiai pergyvena, ar Ukrainoje nėra korupcijos „prekiaujant ginklais“, – nederėtų. Nes ši tema, man regis, išpūsta, dirbtina. Taip, ukrainiečių kilmės JAV politikė Viktorija Spartc šį klausimą kėlė Amerikos Senate ir Kongrese. Taip, Ukraina, raginama Vašingtono, sukūrė savo specialiąją komisiją Aukščiausioje Radoje. Taip, šią temą eskalavo Amerikoje senokai gyvenantis ir Amerikai senokai talkinantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas, turintis specialųjį kanalą Youtube.com erdvėje.

Tačiau šių eilučių autoriui tokia problema atrodo dirbtinai sukurta. Pirma, stambiosios ginkluotės, sakykim, Himarsų, neįmanoma parduoti nei į kairę, nei į dešinę. Visuose moderniuose vakarietiškuose tankuose, haubicose, naikintuvuose įmontuota speciali įranga, kurios nepajėgūs apgauti net ir rimčiausi Rusijos ir Ukrainos sukčiai. Jei bent vienas tankas ar haubica patektų „ne į tas rankas“, jų gamitojai iškart tai pamatytų savo kompiuterių ekranuose.

O pasakojimai, esą ukrainiečiai juodojoje ginklų rinkoje prekiauja smulkiaisiais ginklais (automatais, rankinėmis granatos ar snaiperiniais šautuvais), – vėl neįtikina. 1994-1995-aisiais metais teko truputį matyti karo baisumų Čečėnijoje. Jei anuomet būčiau spaudoje iškėlęs klausimą, ar čečėnų verslininkai slapta pardavinėja ginklus Rusijos kariškiams bei tarptautiniams ginklų prekeiviams, – būčiau išvadintas idiotu arba provokatoriumi. Jei kas tuomet ir prekiavo ginklais Šiaurės Kaukaze, tai tik – gražiais tikslais. Ką turiu omenyje? Pasitaikė daug atvejų, kai čečėnai perpirkdavo ginklų iš rusų kariškių arba iš tarptautinių nusikalstamų sindikatų. Bet kad Rusijos užpulti čečėnai tuomet už honorus dalintų ginklus rusų generolams bei tarptautiniams nusikaltėliams, – neteko girdėti. Juk čečėnams patiems buvo reikalingi ginklai. Tai buvo gyvybės arba mirties klausimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Todėl netikiu, jog Ukrainoje šiuo metu ukrainiečiai masiškai verstųsi ginklų prekyba. Žinoma, visiškai išvengti tokių atvejų įsiplieskus dideliam karui – neįmanoma. Tikriausiai Rusijos slaptosios tarnybos net rengia specialias provokacijas, kad pademonstruotų, kaip neva korumpuoti ukrainiečiai turguje prekiauja ginklais lyg močiutės turguje – kiaušiniais, mėsa ir bulvėmis.

Būkime budrūs. Kurie iki užkimimo keikia korupciją, tokiems nebūtinai rūpi pažaboti kyšininkus, finansinius sukčius, mokesčių vengėjus. Vakarietiškos ginkluotės bijančiam Kremliui svarbu sukelt Vakaruose abejones, ar Ukrainai tiekiami ginklai tikrai atiduodami tiems, kuriems buvo skirti. Tokioms abejonėms įpūsti tinka visi: naivuoliai, nuoširdžiai korupcijos neapkenčiantys teisuoliai, įtakos agentai.

Kita tema – JAV buvo bandoma sukelti abejonių pačiu Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Tiksliau tariant, ne prezidentu, kiek jo aplinka. Esą jis iš visų pusių apsuptas nepatikimais asmenimis. J. Švecas, paskutiniuoju metu viešojoje youtube erdvėje itin eskalavęs ukrainietiškos korupcijos istorijas, atvirai priekaištavo Ukrainai ir dėl Andrėjaus Jermako, dešiniosios V. Zelenskio rankos. Girdi, V. Zelenkis praras Vakarų pasitikėjimą, jei neatsikratys asmenimis, į kuriuos bedamas rodomasis pirštas.

Taip, būtų kvaila manyti, jog Ukrainos prezidentūroje, Radoje, užsienio reikalų ministerijoje ar gynybos štabe nebūtų nė vieno Rusijai talkinančio šnipo. Jų tikriausiai net daugiau, nei įsivaizduojame pačiame slogiausiame sapne. Bet kaltinti Ukrainą, kad ši savo gretose neieško vadinamųjų Rusijos „bildukų“, – taip pat neteisinga. Ieško, gaudo, teisia. Ukrainos žvalgyba ir kontržvalgyba pluša nenuleisdama rankų.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

Beje, ankstesnėse J. Šveco laidose buvo pasakojama, kiek Amerikoje esama skeptiškai į Ukrainą žvelgiančių kongresmenų, senatorių, žurnalistų, apžvalgininkų, patarėjų. Tik J. Švecas neragino į juos žvelgti rimtai, mat visiems senų seniausiai aišku, kas jie – Kremliui simpatizuojantys įtakos agentai.

Kai lyginu J. Šveco laidas apie Rusijos įtakos agentus Amerikoje ir rusų šnipus Ukrainoje, matau keistą neatitikimą. Remiantis J. Šveco komentarais, rusų šnipų Amerikoje net kur kas daugiau nei rusų šnipų – Ukrainoje. Maždaug tokį įspūdį galima susidaryti lyginant jo laidas apie vidaus problemas JAV ir Ukrainoje. Tačiau J. Švecas nepuola kaltinti JAV prezidento Joe Bideno, kodėl šis jais neatsikrato. J. Švecas priekaištauja tik V. Zelenskiui, kodėl šis nemėto įtartinųjų iš savo aplinkos.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Žodžiu, viešojoje erdvėje gausu tų, kurie nėra visiems vienodai reiklūs ir priekabūs. Jie tarsi perša nepilnavertiškumo kompleksą: tik Ukrainoje siautėja korupcija, tik Ukrainoje knibžda Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, tik ukrainiečiai nemoka valdyti valstybės…

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.08.04; 12:00

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Ukrainos teigimu, Rusija formuoja specialias pajėgas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtojo Kryvyj Riho miesto puolimui, praneša „Sky News“.
 
Anot Kyjivo, Maskva taip pat galimai rengiasi naujoms puolamosioms operacijoms Ukrainos pietuose.
 
Rusijos kariuomenė šiuo metu kontroliuoja didelę Pietų Ukrainos dalį, tačiau Kyjivas yra pranešęs, kad ten inicijuos kontrpuolimą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos antradienį pranešė, kad laikinai okupuotoje Chersono srityje jau atsikovojo 53 kaimus.
 
Kryvyj Rihas išsidėstęs už maždaug 50 km nuo pietinės fronto linijos.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.04; 06:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, liepos 28 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasveikino tautiečius su šalyje pirmą kartą minima Valstybingumo diena ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės Rusiją pastarosios sukeltame kare.
 
V. Zelenskis pasidalijo emocingu vaizdo įrašu, kuriame kalbėjo apie dabartinę savo šalies kovą su okupantais. Pasak prezidento, nors ketvirtadienio rytas buvo neramus, nes šalį vėl kamavo rusų raketų teroras, Ukraina nepasiduos. „Ukraina yra nepriklausoma, laisva ir nedaloma valstybė. Ir taip bus per amžius“, – pabrėžė V. Zelenskis.
 
Karui tęsiantis jau šeštą mėnesį, V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina iki šiol neteko maždaug 20 proc. savo teritorijos kontrolės. Valstybės vadovas paragino Vakarus atsiųsti jo šaliai daugiau sunkiųjų ginklų, kuriais būtų galima užkirsti kelią Rusijos puolimui ir atsikovoti okupuotas teritorijas.
 
V. Zelenskis liepos 28-ąją valstybine švente nustatė tik praėjusiais metais. Taip Kyjivas, be kita ko, siekia atremti Rusijos nepagrįstus tvirtinimus, neva Ukraina nėra tikra valstybė.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.07.29; 02:00

G. Nausėda, susitikęs su V. Zelenskiu: būsime kartu su Ukraina iki pergalės. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, aptarė besitęsiančią Rusijos karinę agresiją ir Lietuvos pagalbą kovojančiai Ukrainai.
 
Lietuvos prezidentas akcentavo būtinybę toliau aktyviai plėsti bei griežtinti sankcijas Rusijai, didinti jų poveikį agresoriaus ekonomikai, finansų sektoriui, karo pramonės pajėgumams. Lietuvos vadovas pabrėžė, jog spaudimo priemonės turi būti maksimaliai efektyvios, todėl būtina panaikinti visas iki šiol priimtuose Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketuose paliktas išimtis.
 
„Lietuva toliau rems Ukrainą teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą. Bursime tarptautines pastangas išlaikyti spaudimą Rusijai siekiant maksimaliai sumažinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje. Toliau būsime Jūsų balsu Europoje siekiant kuo greitesnės Ukrainos narystės ES. Dėsime visas pastangas tam, kad asmenys, atsakingi už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės”, – teigė prezidentas.
 
G. Nausėda informavo prezidentą V. Zelenskį, jog netrukus Ukrainą pasieks papildomi Lietuvos skirti šarvuočiai ir kovinio rengimo amunicijos paketas. Artimiausiu metu bus pristatyti ir Lietuvoje pagaminti antidronai.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2022.07.29; 06:32

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų du svarbius šalies saugumo institucijų pareigūnus. Remiantis sekmadienį prezidentūros paskelbtais įsakais, pareigų neteko slaptosios tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas ir generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Ją pakeis Oleksijus Simonenka.
 
Dekretuose nenurodoma atleidimų priežastis – retas atvejis nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Taip pat neužsimenama apie slaptųjų tarnybų vadovo I. Bakanovo, artimo V. Zelenskio draugo iš tų laikų, kai jis buvo komikas ir dirbo televizijoje. I. Bakanovas vadovavo SBU nuo 2019 metų.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
 
V. Zelenskis pareiškė, kad atleidžia generalinę prokurorę I. Venediktovą ir saugumo vadą I. Bakanovą dėl didelio skaičiaus išdavyste įtariamų Ukrainos teisėsaugos pareigūnų. Kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama daugiau nei 650 atvejų, kai Ukrainos saugumo pareigūnai įtariami išdavyste ir pagalba bei talkinimu Rusijai, tarp jų yra 60 bylų pareigūnams, kurie, jo teigimu, liko Rusijos okupuotose teritorijose ir „dirba prieš mūsų valstybę“.
 
„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pamatus ir užmegzti ryšiai tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams“, – sakė V. Zelenskis. „Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta“, – pridūrė jis.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.07.18; 08:28

Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.
 
„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“
 
Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.
 
Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.
 
Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.07.18; 08:34

Kyjivas, liepos 11 d. (dpa-ELTA). Po daug gyvybių nusinešusios raketų atakos Donecko srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino rusų kariams padariniais. „Bausmė kiekvienam rusų žudikui neišvengiama“, – pareiškė jis savo kreipimesi naktį į pirmadienį. Ataka prieš Časiv Jarą esą dar kartą parodė, kad Rusijos daliniai tyčia žudo ir gyvenamosiose teritorijose.
 
„Po tokių atakų jie negalės sakyti, kad ko nors nežinojo ar nesuprato“, – kalbėjo V. Zelenskis. Kartu su tarptautiniais stebėtojais Ukraina, anot jo, nuo karo pradžios renka įrodymus dėl rusų nusikaltimų.
 
Tuo tarpu sugriauto namo griuvėsiuose Časiv Jare gelbėtojai toliau ieško žmonių. Manoma, kad po griuvėsiais jų dar gali būti apie dvi dešimtis, įskaitant vaiką. Per ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.11; 03:00

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis

Luganas, liepos 4 d. (ELTA). Nuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst. įvairių objektų, įskaitant per 2,1 tūkst. švietimo ir dar apie 800 sveikatos priežiūros įstaigų, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.
 
„Rusijos agresija tęsiasi, iki šiol sunaikinta maždaug 80 tūkst. objektų, kurių plotas sudaro keliasdešimt milijonų kvadratinių metrų.
 
Matydami tokį žalos mastą turime regėti ne tik sugriautas sienas, sunaikintas bažnyčias ar sudegintus namų koridorius ar kambarius, tačiau ir milijonus žmonių, kurių gyvenimai niekada nebus tokie pat, kokie buvo anksčiau“, – kreipdamasis į Šveicarijos Lugano mieste vykstančios Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, teigė V. Zelenskis.
 
Pasak Ukrainos prezidento, per keturis mėnesius nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė jo šalyje taip pat sunaikino 2 103 švietimo ir 799 sveikatos priežiūros įstaigas. „Visa tai yra sąmoningos Rusijos taktikos dalis: tai – ne įprasti smūgiai, o ideologinė konfrontacija“, – tikino V. Zelenskis. Valstybės vadovas pridūrė, kad Rusija siekia Ukrainoje sunaikinti žmogiškumą.
 
V. Zelenskis kartu paminėjo Rusijos karių vykdomą sisteminį Ukrainos gyvenamųjų teritorijų naikinimą ir besitęsiantį ukrainiečių civilių terorizavimą raketų smūgiais.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.07.05; 08:19

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, birželio 28 d. (dpa-ELTA). Po raketų atakos prieš prekybos centrą Rytų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „didžiausia  teroristine organizacija pasaulyje“. Tai, anot jo, turi būti konstatuota ir teisiškai.
 
„Ir kiekvienas pasaulyje turi žinoti, kad jei perki ar transportuoji rusišką naftą, palaikai kontaktą su Rusijos bankais ar Rusijos valstybei moki mokesčius ar muitus, tai reiškia – kad duodi teroristams pinigų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
 
Ukrainos prezidentas dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų. Ukraina dar prieš karą ir iš karto po Rusijos invazijos prašė jų, kalbėjo V. Zelenskis savo tradiciniame kreipimesi naktį į antradienį. Žmonės prekybos centre Kremenčuke esą nusipelno tokio pat saugumo, kaip bet kokiame kitame prekybos centre pasaulyje – ar tai būtų kur nors Filadelfijoje, Tel Avive, ar Drezdene.
 
Per ataką, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 16 žmonių ir dar apie 60 buvo sužeisti. Ataką griežtai pasmerkė užsienis. G7 viršūnių susitikimo dalyviai kalbėjo apie karo nusikaltimą ir pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padariniais.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.28; 06:46

J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, birželio 16 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas buvo nepatenkintas kai kurių savo pareigūnų retorika paramos Ukrainai klausimu ir pageidavo santūresnių pareiškimų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NBC News“.
Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
 
Pasak šaltinių Baltuosiuose rūmuose, prezidentas buvo nepatenkintas tuo, ką per vizitą į Kyjivą kalbėjo gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas.
 
J. Bideno nuomone, Amerikos politikai „nuėjo per toli“. Esą jie savo pareiškimais išplečia JAV tikslus Ukrainoje, kelia nerealius lūkesčius ir taip didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.
 
„Bidenas nebuvo patenkintas, kai Blinkenas ir Ostinas kalbėjo apie pergalę Ukrainoje, – sakė vienas iš šaltinių. – Jis nebuvo patenkintas tokia retorika“.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
 
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, kuris jam pranešė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.17; 08:35

Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
 
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.06.16; 17:07

Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
 
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
 
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
 
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
 
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
 
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
 
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
 
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
 
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
 
Padėtis Ukrainos rytuose
 
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
 
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
 
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
 
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
 
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
 
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
 
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
 
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
 
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.14; 09:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
 
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
 
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
 
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
 
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
 
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.13; 08:35