Baltarusijos žurnalistų asociacija, kuria remiasi „RIA Novosti“, ketvirtadienį pranešė apie kratą didelės nevalstybinės naujienų agentūros „BelaPAN“ vadovo ir įkūrėjo Alesio Lipajaus bute, agentūros atstovai tai patvirtino.

„Naujienų agentūros „BelaPAN“ direktoriaus A. Lipajaus bute vyksta krata. Ją atlieka Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamento darbuotojai“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos atstovai pridūrė, jog „kol kas nieko nežinoma apie kaltinimus naujienų agentūros vadovui, kadangi pareigūnai nieko iš jo kolegų neįleidžia į butą“. A. Lipajaus telefonas išjungtas.

Agentūra „BelaPAN“ praneša, kad krata A. Lipajaus bute trunka jau apie keturis valandas. Į butą nebuvo įleisti nei advokatas, nei žmogaus teisių gynėjai.

Valstybės kontrolės komiteto spaudos tarnyba informacijos apie kratą nepatvirtino ir nepaneigė. „Kol kas nebus komentarų šia tema“, – sakė žurnalistams žinybos atstovas spaudai Kirilas Danilovas.

„BelaPAN“ – privati Baltarusijos naujienų agentūra, turinti korespondentų tinklą visoje Baltarusijoje. Įkurta 1991 metais. Jai priklauso interneto laikraštis „Baltarusijos naujienos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 08:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Net ir patys geriausi dalykai, pačios tauriausios idėjos, jeigu jomis naudojamasi neišmintingai, be takto ir be saiko, gali virsti savo priešingybe ir gausinti blogį.

Pavyzdžiui, pasaulis dar tebekrūpčioja prisiminęs, kaip, pasinaudojęs demokratijos suteiktomis galimybėmis, Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris.

Mūsų dienomis, regis, panašus virsmas ima grėsti ir daugybei žmonių gyvenimo viltį grąžinusiai žmogaus teisių idėjai. Kai iš idėjos ir iš viešojo gyvenimo imta eliminuoti patį pamatą, ant kurios turėtų laikytis teisių idėja – supratimą apie pareigas ir kiekvieno žmogaus (beje, ir žmogaus teisių gynėjo) asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus, žmogaus teisių pažeidinėjimų atvejų ima netgi daugėti.

Tik dabar piliečių teises ima pažeidinėti ar uždega žalią šviesą tokiems pažeidinėjimams ne tik valstybė, valdžia, o dar ir susireikšminę ir asmeninę atsakomybę ignoruojantys įvairūs teisių gynėjai.

Kodėl informaciniame lauke padaugėjo pranešimų apie augančią moksleivių, paauglių agresiją prieš mokytojus, tėvus, bendramokslius? Tai logiška pasekmė neatsakingų kalbų apie jų teises, nutylint  pareigas. Kita vertus, ir patys kovotojai už visų lygias teises vis dažniau griebiasi teisėjų vaidmens ir net psichologinės agresijos prieš kitokią, nei jų, nuomonę turinčiuosius.

Ryškiausias pavyzdys – vasarą tų kovotojų sukelta isterija prieš vieną tikybos mokytoją bei jų raginimai „imtis griežtų priemonių“ mokytojai nubausti, nepatikrinus faktų, neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepasikalbėjus su pačia mokytoja, remiantis vien situacijoje pasiklydusios paauglės įspūdžiais.

Kitas pavyzdys – puolimas prieš  Seimo narę Rasą Juknevičienę, kuri socialiniuose tinkluose pasidalijo įspūdžiais iš viešnagės JAV. Nei smerkdama, nei pajuokdama, o tik kiek nustebusi ji rašė: „Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“.

Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atspėjo. Ir ši Seimo narė užlipo ant to grėblio, kuris jau kartą pokštelėjo per kaktą buvusiai Seimo narei Daliai Teišerskytei, išdrįsusiai nepakankamai pagarbiame kontekste paminėti afroamerikiečius. Tarsi nežinotų, jog Lietuvos žmogaus teisių gynėjai su ypatingu pasiaukojimu gina tik netradicinės seksualinės orientacijos mažumos, musulmonų ir afroamerikiečių teises.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorei (na, ir pavadinimas!…) Kristinai Normantaitei trumpoje Seimo narės žinutėje buvo pristigę „įsigilinimo į socialinių problemų priežastis ir atsakingo požiūrio į komunikaciją“. O anoniminiai kritikai sriūbavo, jog parlamentarės pastabos esančios neapgalvotos ir nejautrios!

Kuo ilgiau gilinausi į šią, atsiprašant, problemą, tuo tvirtėjo įtarimas, jog vadinamieji „teisių gynėjai“ pučia eilinį muilo burbulą, siekdami pateisinti į juos dedamas visuomenės sveiko proto ir psichologinės sveikatos drumstėjų viltis ir lėšas.

Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Romantiškais Perestrojkos laikais, kai mes tik mokėmės demokratijos, buvo aiškinama, jog įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos kuriamos tam, kad apgintų Pilietį nuo Valstybės. Tačiau dabar, atrodo, viskas virsta „ontrep“. Vieni gina vaikus nuo tėvų, kiti – tėvus nuo vaikų… Kai prieš dešimt ar dvyliką metų tėvai kreipėsi į valdžią prašydami, kad mokyklose būtų tikrinama, kurie vaikai vartoja narkotikus, pirmieji į kovą su ta tėvų iniciatyva pakilo žmogaus teisių gynėjai. O ką jie apgynė? Narkotikų platintojus bei vaikų „teisę“ daryti kvailystes, kvaišintis, žalotis, o apkvaitus žaloti ir net žudyti kitus…, o tėvai pasijuto nebeturį teisių rūpintis vaikais.

Valstybės nusižengimų prieš piliečius tos organizacijos nebepastebi, nemato, kaip valdžia ir jai tarnaujantys biurokratai grubiausiai pažeidinėja tiek visos tautos, tiek atskiro žmogaus teises. Skurdžiausiomis pensijomis pažeidžiama pagyvenusių žmonių teisė į orią senatvę; nesubalansuota mokesčių sistema žlugdomos smulkiųjų verslininkų pastangos sąžiningai uždirbti duoną sau ir savo šeimai; toleruojant švogerizmą, kvalifikuotiems specialistams darbo tenka ieškotis svetur, dėl ko Lietuvoje katastrofiškai mažėja lietuvių.

Beje, žmogaus teisių gynėjų politišku nekorektiškumu apkaltinta politikė atsiprašė. O štai dauguma eilinių piliečių, interneto vartotojų, jos ne tik kad nepasmerkė, bet net gynė. Iš internete paskelbtų 52 skaitytojų atsiliepimų žmogaus teisių gynėjų kaltinimams vienareikšmiškai pritarė tik penki. Dar šeši tiesiog pasinaudojo proga dar kartą įgelti R. Juknevičienei, kuri neįtinka jiems, kad ir ką besakytų. O likusieji, net ir tie, kurie prisipažino nemėgstantys politinio  korektiškumo dorybe nelaikančios politikės, tą kartą ją besąlygiškai gynė. Ne todėl, kad jie būtų rasistai, o todėl, kad, jų nuomone, pavojų demokratijai kelia teisių gynėjų mėginimai uždėti apynasrį teisei turėti savo nuomonę ir ją reikšti!

Cituoju vieną tokį pasisakymą: „Nebenoriu gyventi tokiame veidmainių pasaulyje: nebegali sakyti, ką galvoji, ką jauti. Visur suras priežastį, kad mano pasisakymai yra susiję su rasizmu, įžeidimu, dar kažkuo… Kuo toliau, tuo baisiau…. Pasaulis išsigimsta.“

Ne. Išsigimsta ne pasaulis. Išsigimsta kai kurios idėjos, suvešėjusios tuščiose galvose …

2017.09.20; 10:00

„Azerbaidžano valstybė yra tolerantiška visoms nacijoms, neišskiriant net armėnų tautos, nors niekas negali nuginčyti fakto, kad būtent Armėnija yra okupavusi azerbaidžanietiškąjį Kalnų Karabachą… Azerbaidžane šiandien gyvena per 30 tūkst. armėnų tautybės žmonių, tačiau jų teisės šioje šalyje nepažeidžiamos, neignoruojamos, nepaminamos. Azerbaidžane gyvenantys armėnai jaučiasi pilnateisiais šios valstybės piliečiais, kuriems niekas nepriekaištauja dėl to, kad jie – armėnai… Nėra nė vienos priežasties, kuri neleistų armėnams ir azerbaidžaniečiams draugiškai gyventi Kalnų Karabache… Visiškai nepagrįsti rasistiniai pareiškimai, girdi, armėnai ir azerbaidžaniečiai vieni kitų taip stipriai nekenčia, kad jau niekada nepajėgs taikiai gyventi kartu…“ 

Dėl Armėnijos - Rusijos agresijos azerbaidžanietiškasis Kalnų Karabachas pavirto griuvėsiais. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Armėnijos – Rusijos agresijos azerbaidžanietiškasis Kalnų Karabachas pavirto griuvėsiais. Slaptai.lt nuotr.

Šie žodžiai paimti iš viešo laiško, adresuoto Armėnijos prezidentui Seržui Sargsianui ir Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui. Laiškas išsiųstas šių metų lapkričio 8 dieną.

Kodėl jis svarbus? Jį pasirašė ne tik Kalnų Karabacho azerbaidžanietiškos bendruomenės narys Rovšanas Rzajevas, Baku valstybinio universiteto profesorius Kamilis Salimovas ir visuomeninės organizacijos „Parama stiprinant ryšius su visuomene“ pirmininkė Šalalia Gasanova.

Po šiuo laišku puikuojasi ir trijų armėnų pavardės. Omenyje turimas žmogaus teisių gynėjas Vage Avetianas, visuomeninės organizacijos „Nacionalinis išsivadavimo judėjimas“ pirmininkas Vaanas Martirosianas ir žurnalistas, nevyriausybinės organizacijos „Meridianas“ vicepirmininkas Siuzanas Džaginianas.

Taigi kol Minsko derybų grupė iš Jungtinių Tautų Saugumo Organizacijos imituoja derybas, nepajėgdama jų pajudinti iš vadinamojo „mirties taško“, iniciatyvos imasi pati … Armėnijos visuomenė. Būtent. Gausėja armėnų, drįstančių viešai prabilti apie didžiąją Armėnijos klaidą, neleidžiančią jai nei morališkai, nei ekonomiškai atsigauti, – Kalnų Karabacho okupaciją. Vis dažniau patys armėnai tvirtina, jog metas grąžinti Azerbaidžanui tai, kas iš jo buvo atimta neteisėtai, naudojant grubią karinę jėgą.

Jau atsiranda net armėnų, kurie išdrįsta padėti gėlių prie Hodžaly aukų paminklo Azerbaidžano sostinėje Baku (armėnų separatistų pajėgos kartu su rusų armijos daliniais išžudė beveik visus azerbaidžanietiško Hodžaly miesto gyventojus 1992 metų vasario mėnesį). Pavyzdžiui, šių metų rudenį žymi Armėnijos žurnalistė, visuomenės veikėja Siuzan Džaginian, viešėdama Baku, pagerbė Hodžaly aukų atminimą, padėdama puokštę gėlių prie Hodžaly aukų monumento Azerbaidžano sostinėje. 

Paminklo Hodžaly aukoms atremti paminklo fragmentas. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.
Paminklo Hodžaly aukoms atremti paminklo fragmentas. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.

Azerbaidžano sostinėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje Kalnų Karabacho klausimu ji net pasakė, kad šiandieninis Armėnijos vadovas Seržas Sargsianas nėra Armėnijos prezidentas. Jis – okupantas.

Armėnų tautybės visuomenininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai Vage Avetianas ir Vaanas Martirosianas, šį rudenį dalyvaudami oficialiuose Baku renginiuose dėl Kalnų Karabacho konflikto, taip pat negailėjo kritikos šiandieninei Armėnijos valdžiai. Jie apgailestavo, kad armėnų vaikai nuo pat mažens mokomi nekęsti azerbaidžaniečių. Pasirodo, armėnų moksleiviams nuo mokyklinės lentos kalama į galvą, girdi, armėnai ir azerbaidžaniečiai niekad nepajėgs draugiškai sugyventi, jog azerbaidžaniečiai – mirtini jų priešai. Visuomenininkai, žmogaus teisių gynėjai priminė, kad Seržo Sargsiano klika, valdanti šalį, yra išeiviai iš Kalnų Karabacho, dalyvavę kariniuose veiksmuose užgrobiant šią teritoriją, todėl dabartiniam Armėnijos prezidentui taikus Kalnų Karabacho grąžinimas tikriesiems šeimininkams nėra priimtinas.

Tarptautinės konferencijos dalyviai pastebėjo, kad Armėnijoje vis daugiau žmonių, kurie pradeda suvokti, jog Kalnų Karabacho okupacija šaliai neatnešė laimės – tik bėdas, skurdą ir tarptautinę izoliaciją.

Pasibaigus konferencijai jos dalyviai ir parašė viešą laišką, adresuotą Armėnijos ir Azerbaidžano vadovams.

Be kita ko, laiške pabrėžiama, kad po Sovietų Sąjungos griūties Azerbaidžanas ir Armėnija paskelbė atkuriančios savo nepriklausomybę. Tačiau tarptautinė teisė, įskaitant sienų neliečiamumo principą, deja, Pietų Kaukaze neįsigalėjo. Prieš 25-erius metus tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilo karas, kurio sukeltos pasekmės iki šiol nelikviduotos.

Armėnų ir azerbaidžaniečių politikos ir visuomenės veikėjų pasirašytame laiške apgailestaujama, kad „augantis armėnų ir azerbaidžaniečių jaunimas iki šiol priverstas žvelgti vienas į kitą per snaiperių taikiklius“. 2016-ųjų metų balandžio įvykiai, kai kilo rimti kariniai susidūrimai tarp fronto liniją saugančių abiejų pusių karinių dalinių, – byloja, kokia trapi taika šiame regione.

Laiške rašoma: „Armėnų ir azerbaidžaniečių tautos pavargo nuo šio konflikto ir nebenori daugiau kentėti dėl neapibrėžtos padėties. Naivu manyti, kad konfliktą dėl Kalnų Karabacho gali kas nors kitas išnarplioti. Mes, armėnai ir azerbaidžaniečiai, privalome imtis šios iniciatyvos“.

Laišką pasirašiusieji armėnai ir azerbaidžaniečiai pateikia konkrečių pasiūlymų. Pirmiausia „reikia liautis imitavus derybas“. Laišką parirašiusiųjų manymu, tik okupacijos padarinių likvidavimas duotų rimtą postūmį Armėnijos ekonomikos sustiprėjimui. Taip pat leistų į savo namus sugrįžti priverstiniams pabėgėliams. 

Kur ieškoti abiems pusėms priimtinos išeities? Pats realiausias abipusis kompromisas – įkurti autonominę Kalnų Karabacho respubliką Azerbaidžano sudėtyje, kur būtų garantuotos tiek armėnų, tiek azerbaidaniečių, tiek visų kitų tautų teisės. Tarpusavio santykius Jerevanas ir Baku privalo konstruoti remdamasis  tarptautine teise, civilizuotomis normomis ir Jungtinių Tautų saugumo organizacijos rezoliucijomis. Abi pusės privalo gerbti tiek Armėnijos, tiek Azerbaidžano teritorinį vientisumą.

Šis laiškas teikia vilčių. Nereikia manyti, kad visi armėnai – aršūs Kalnų Karabacho okupacijos šalininkai. Tiesa, Armėnijos prezidentas S.Sargsianas neseniai pareiškė, kad be tiesioginio Kremliaus įsakymo jis nesitrauksiąs iš Kalnų Karabacho. Kas tai – bandymas bėgti nuo asmeninės atsakomybės ar niūri realybė, bylojanti, kur slypi tikrosios konflikto priežastys?

2016.11.29; 05:05

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.

Continue reading „Skandalas dėl Abliazovo žmonos įsismarkauja“

Vakarų spauda gausiai komentuoja paskutiniąsias naujienas, vienaip ar kitaip susijusias su Bostono teroro akto tyrimu. Daug dėmesio skiriama incidentui su Ibrahimu Todaševu, Tamerlano Carnajevo pažįstamuoju, kuris buvo nušautas FTB agentų. Žinyba išplatino incidento detales, o tuo tarpu nužudytojo tėvas Abdulbakis Todaševas FTB bendradarbius viešai pavadino banditais.

„Kongresmenas Viljamas R.Kitingas pranešė, kad bombarduotojams buvo galima sutrukdyti“, – skelbia antraštė "The Boston Globe". JAV Atstovų rūmų narys Viljamas R. Kitingas susitiko su RF FSB aukštais pareigūnais, aiškina žurnalistai Davidas Filipovas ir Brianas Benderis.

Pasak V.R.Kitingo, Rusijos kontržvalgyboje jam parodė konkrečią informaciją, kuri įtikino Rusijos gyventojus, kad Carnajevas planavo prisidėti prie sukilėlių Dagestane. „Iš tų detalių lygio galima matyti: iš tikrųjų, jeigu tarp mūsų būtų geriau sureguliuotas keitimasis informacija, labai tikėtina, kad situacija būtų pasikeitusi ir (sprogimų) būtų išvengta“, – sakė V.R.Kitingas.

Continue reading „Bostono teroro aktas: ką pareiškė kongresmenas V.R.Kitingas ir nužudytojo I.Todaševo tėvas“

fsb_provokacija

„Rusijos Valstybės Dūma priima naują įstatymą, pagal kurį netrukus kiekvienas Rusijos gyventojas, bendraujantis su užsieniečiais ar užsienio organizacijomis, gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, – rašo “Die Welt”  apžvalgininkė Julija Smirnova. – Juk dabar „Tėvynės išdaviku“ galima tapti ne tik perdavus slaptas žinias užsienio valstybėms“.

Kaip praneša žurnalistė, nuo šiol kaltinimą šnipinėjimu ar Tėvynės išdavyste, kurie pagal Rusijos įstatymus baudžiami 20-čia metų kalėjimo, galima „nusipelnyti“, jeigu konsultuoji arba suteiki materialinę, finansinę ir bet kokią „kitokią“ pagalbą užsienio ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla „grėsminga Rusijos saugumui“.  

Continue reading „Nuo šiol kiekvienas Rusijos gyventojas gali tapti Tėvynės išdaviku“

panka_0

LTJS kasmet vasario 16-ąją žygiuoja Kaune, kovo 11-ąją mūsų šūkiai drebina Vilniaus Gedimino prospektą, gegužės 21 dieną Panerių memorialas skamba nuo mūsų dainų.

Pernai nedraugiškos mūsų Tautai jėgos smerkė mūsų tradicinę Dieveniškių stovyklą, šmeižė ir juodino baltiškumo ir patriotizmo idėjas.

“Žmogaus teisių” “gynėjai” iš savo “stebėjimo institutų” gąsdino visą Lietuvą įžvelgdami mūsų renginyje visokius “-izmus”. Nedraugiškos lietuvybei politinės jėgos, valdančios Šalčininkų rajoną, irgi prisijungė prie šios šmeižto propagandinės akcijos, turėjusios net tarptautinį atgarsį. Tačiau, “šunys loja, o karavanas juda”…

Continue reading „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga kviečia į Dieveniškių stovyklą“

zaicevas_vadimas

Rusijos Federacijos dienraštis „Kommersant“ ir Baltarusijos opozicinė žiniasklaida sunerimusi informavo, kad Baltarusijos parlamentarai pritarė KGB vadovo Vadimo Zaicevo pasiūlytoms įstatymų pataisoms. 

Naujosios pataisos išplėtė specialiųjų tarnybų teises ir papildė „terorizmo“ bei „ekstremizmo“ sąvokas. Pažymėtina, kad minėtose įstatymų pataisose buvo numatytos priemonės, kurios turėtų apsaugoti Baltarusiją nuo vidaus ir išorės grėsmių ir apibrėžti jų likvidavimo mechanizmai.

Continue reading „Baltarusijoje dar labiau išplėstos KGB teisės“

lygus

Nuolatinis iškrypimų ir palaido gyvenimo būdo propagandos skverbimasis į visuomenės sąmonę, deja, jau tampa norma, ir netgi vis labiau įsigali.

Jei pamenate, prieš keletą (galbūt 5-7) metų panašios rašliavos būdavo įmetamos neva juokais, atsargiai, lyg saugantis neigiamos visuomenės reakcijos.

Pripratinus skaitytoją prie tokio lygmens, vėliau pereinama prie kito, jau kategoriškesnio – iškrypimai ir ištvirkėliškas gyvenimo būdas iliustruojamas vis gausesniais „realiais“ pavyzdžiais iš „pažangių vakariečių“ gyvenimo, amoraliam elgesiui propagandiniame straipsnyje jau priskiriama teigiama ar bent jau neutrali samprata.

Continue reading „Amorali propaganda didina pagreitį“

kadyrovas_pputinas

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pareiškė nesuprantąs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicijos.

Pasak dabartinio Čečėnijos prezidento R.Kadyrovo, Lietuvos diplomatai nepagrįstai politizuoja “sportinius klausimus”.

R.Kadyrovą nustebino Lietuvos URM vadovybės pareiškimai, girdi, Lietuvos futbolininkai neturėtų vykti į Grozną žaisti draugiškų futbolo rungtynių. Esą kelionė į Čečėniją esanti nesaugi, be to, – nekorektiška. Apie Čečėnijos valdžios nepasitenkinimą oficialiojo Vilniaus sprendimu pranešė Rusijos informacijos agentūra “Novosti”.

Draugiškos futbolo varžybos tarp Lietuvos ir Rusijos komandų buvo numatytos lapkričio 12-ąją. Jos turėjo būti surengtos neseniai atstatytame Grozno stadione “Achmad – Arena”.

Continue reading „Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui nesuprantama Lietuvos pozicija“

gulnara_karimova

Uzbekistano sostinėje Taškente surengtas mados ir kultūros festivalis. Šiame renginyje dainavo ir žymusis Italijos dainininkas Eros Ramazoti. Būtent ši aplinkybė ir sukėlė tarptautinį skandalą. Italijos laikraštyje “Corriere della Sera” pasirodė Monikos Riči Sardžentini publikacija, kurioje autorė smerkia dainininko E.Ramazoti neprincipingumą.

Straipsnio autorė retoriškai teiraujasi, ar teisingai pasielgė muzikos garsenybė, sutikdamas linksminti Uzbekistano diktatoriaus klaną. Publikacijos pavadinimas: “Ramazoti – uzbekų dvare. Kada žvaigždės nusileidžia diktatoriams”.

Dainuoti diktatoriui – tokių atvejų pasitaiko dažnai. Kai kurios įžymybės, tiesa, atsisako dainuoti. Tačiau esama ir tokių dainininkų, kurie, suvilioti įspūdingų honorarų, sutinka linksminti diktatorius”, – apgailestaujama straipsnyje.

Continue reading „Kada žvaigždės nusileidžia diktatoriams“

Czv_normalus

Š.m. spalio 21 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?

Gvantanamas ir Antaviliai

2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du  Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.

Continue reading „CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?“

kusaite_portretas

Apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos santykiuose su Rytais ir su jais susijusius Lietuvos teisės sisteminius trūkumus pirmą kartą labai skambiai prabilta šiais metais kilus įtarimams, kad garsiojoje Eglės Kusaitės byloje Lietuvos specialiosios tarnybos neleistinai bendradarbiavo su SSRS KGB galių tęsėja Rusijos Federacijos (RF) Federaline saugumo tarnyba (FST).

Pasigirdo balsai, kad Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai bei tarpvalstybinė savitarpio teisinės pagalbos sutartis su Rusija iš viso nenumato jokio RF specialiųjų tarnybų procesinio dalyvavimo civilinėse bei baudžiamosiose bylose Lietuvos terotorijoje.

Tačiau garsiai apie visa tai prabilo ne valstybinės institucijos, bet protestuojantys buvę SSRS politiniai kaliniai, visuomeninės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, visuomenės veikėjai.

Continue reading „Keistas Teisingumo ministerijos požiūris į Žmogaus teises“

donskis_rekia

Internetiniame portale delfi.lt prieš keletą dienų pasirodė buvusio laidos “Be pykčio” vedėjo, dabar – europarlamentaro Leonido Donskio straipsnis “Kodėl rusų disidentai taip nemėgsta ES”?

Ponas L.Donskis pastebi, jog Lietuvos spaudoje pastaruoju metu pagausėjo nuorodų į buvusių didžiųjų sovietinių disidentų mintis apie nūdienos Vakarų pasaulį, o dar dažniau – apie Europos Sąjungą bei Europos politikos bei sąmonės lygį.

Europarlamentaras L.Donskis omenyje pirmiausiai turėjo žymaus disidento Vladimiro Bukovskio publikaciją “Politinis korektiškumas – blogiau už leninizmą?”, kuri, jo manymu, nėra vienareikšmė. Ponas L.Donskis pergyvena, kad susidomėjimas rusų disidentų ir žmogaus teisių gynėjų mintimis apie ES kai kada gali sukelti … neteisingas mintis. Ir čia pat paaiškina, kodėl kai kurios V.Bukovskio ir jo kolegų mintys gali būti neteisingai suvoktos arba klaidingai traktuojamos.

Continue reading „Ką norėjo pasakyti europarlamentaras Leonidas Donskis?“

keturi

Gegužės 12-ąją europarlamentaras Leonidas Donskis Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje drauge su psichiatrijos specialistu Dainiumi Pūru, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Henriku Mickevičiumi ir Pilietinės visuomenės instituto vadovu Dariumi Kuoliu pergyveno dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Konferencija paliko dvejopą įspūdį.

Būtų sunku nesutikti su šio europarlamentaro nuostatomis, jog Lietuvoje persekiotų čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų byla – išgalvota, politizuota, be to, greičiausiai susijusi ir su Rusijos slaptųjų tarnybų intrigomis. Gilindamasis į priežastis, kodėl Lietuvos saugumo pareigūnai, pasitelkdami pagalbon mūsų šalies prokuratūrą ir teismus, atkakliai persekioja čečėnų Gatajevų šeimyną, L.Donskis taikliai pastebėjo, esą Lietuva dėl šio skandalo šiandien labai nepatraukliai atrodo Europos Sąjungos šalių akyse.

Continue reading „Kiek uždirba žmogaus teisių gynėjai“