Estija ir Rusija susitarė grąžinti į viena kitos ambasadas gynybos atašė, kurie buvo išsiųsti po diplomatinio skandalo 2018 metų kovo mėnesį, praneša portalas ERR.
Apie neseniai sudarytą susitarimą žurnalistus pirmadienį informavo Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas. Vėliau jo žodžius patvirtino Estijos URM darbuotojai.
„Estija perdavė Rusijai notą, kurioje buvo teiraujamasi dėl galimybės nusiųsti į Maskvą gynybos atašė, ir gavo teigiamą atsakymą. Rusija savo ruožtu paprašė Estijos sutikimo nusiųsti savo gynybos atašė į Taliną ir taip pat gavo teigiamą atsakymą“, – pareiškė Estijos URM atstovė Sandra Kamilova.
Pasak jos, šiuo metu atliekama Estijos gynybos atašė siuntimo į Maskvą procedūra, apie jos pabaigą bus pranešta papildomai.
Estija išsiuntė Rusijos gynybos atašė 2018 metų kovo pabaigoje, kai Maskva buvo apkaltinta prisidėjusi prie Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Rusija į tai atsakė tuo pačiu – išsiuntė Estijos gynybos atašė.
Vadinamasis Memorialo koridorius, ant kurio sienų išgraviruoti žuvusiųjų vardai
Bronius Puzinavičius
Šių metų rugpjūčio 31 dieną Lukiškių aikštėje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti.
Lukiškių aikštė – vis dar be didingo Lietuvos laisvės paminklo. Ir, atrodo, didingas paminklas Laisvei nebebus statomas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Bet ar tokiems dalykams ši aikštė yra tinkamiausia vieta? Juk joje, ar prie pat jos kažkada stovėjo Muravjovo-Koriko kartuvės, buvo NKVD-KGB kalėjimo rūsiai, kuriuose buvo kalinti, kankinti Lietuvos patriotai, vien tik 1944-1947 m. nužudyta beveik 800 žmonių. Ar turėtume pamiršti šiuos istorinius faktus ir jų nepaisyti, nepagarbiai, nerūpestingai ir triukšmingai elgtis, linksmintis būtent tuos įvykius menančiose vietose ar visai šalia jų, po buvusio kankinimo ir žudymo kalėjimo rūsių langais?
Ir kur tada Lietuvos sostinėje tinkamiausia vieta kovotojus už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę menančiam, pagarbą jiems išreiškiančiam bei Lietuvos valstybingumą simbolizuojančiam ir įtvirtinančiam monumentui, kurio jau daugelį metų visai pagrįstai reikalauja Lietuvos rezistentus, laisvės kovotojus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančios organizacijos, visos Lietuvos patriotinės jėgos?
Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento
Senovės romėnai sakydavo, kad žmonės, nežinantys istorijos, visą gyvenimą lieka vaikais, o praeitis yra pamatas, ant kurio yra statoma ateitis. Ar mes norime būti savo istorijos nežinančiais, į praeitį nežvelgiančiais vaikais ir, praeities nežinodami, jos negerbdami, neturėti tvirtų pamatų ateičiai? Kaip medis gali gyvuoti, augti tik giliai įsišaknijęs žemėje, taip ir tauta savo gyvybės syvus traukia iš praeities, iš savo tėvų, senelių ir prosenelių. Turbūt ne šiaip sau – vien tik dėl žodžių dermės, o ne dėl jų prasmės ir Tautiškoje giesmėje, tapusioje Lietuvos valstybės himnu, skamba žodžiai – „iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“.
Prisiminti savo istorinę praeitį, iš jos pasimokyti, ją įamžinti šiemet turime išskirtinę progą – minime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Šimtmetinį jubiliejų švenčiame ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai. Manau, tai gera proga pasidairyti ir pas juos, pažvelgti, kaip jie pažymi savo valstybių jubiliejų, ką jubiliejaus proga nuveikė savo istorinės atminties puoselėjimo ir įamžinimo srityje. Šį kartą siūlau bent kiek plačiau pasidairyti po Estiją, kuri, kaip žinia, dažnai pristatoma kaip viena sėkmingiausiai besivystanti posovietinė valstybė.
Garbingam šimtmečio jubiliejui Estijoje pradėta rengtis gerokai iš anksto. Kai kurie jubiliejaus verti projektai buvo įgyvendinti iki jubiliejinių metų likus keliems, ar net keliolikai metų. Antai jau 2009 m. Talino centre suformuotoje Laisvės aikštėje buvo pastatytas ir atidengtas Estijos kovų už Nepriklausomybę monumentas – stela, kurią vainikuoja Estijos Laisvės kryžiaus ordino atvaizdas. Būtent čia, šioje aikštėje prie Nepriklausomybės atkūrimą menančio paminklo šių metų vasario 24 d. įvyko pagrindinės Estijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimo iškilmės (neskaitant anksti rytą kiek atokiau rengiamos ir gražia tradicija tapusios Estijos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonijos virš Tompea pilies bokšto Saulei tekant).
Estijos premjeras deda vainiką prie Nepriklausomybės paminklo Taline
Iškilmės Laisvės aikštėje prasidėjo kovotojų už Estijos Nepriklausomybę pagerbimu ir vainikų bei gėlių padėjimo ceremonija prie Nepriklausomybės paminklo. Ceremoniją pradėjo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Po jos kovotojų atminimą pagerbė Estijos parlamento vadovas Eikis Nestoras (Eiki Nestor), ministras pirmininkas Juris Ratas (Jüri Ratas), Kariuomenės vadas generolas Rihas Teras (Riho Terras), Talino meras Tavis Asas (Taavi Aas) ir kiti valstybės pareigūnai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Lukiškių aikštėje iki šiol nėra Lietuvos valstybingumą ir kovas už laisvę menančio didingo paminklo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiek vėliau, po vainikų ir gėlių padėjimo ceremonijos, Estijos Prezidentė pagerbė ir pasveikino aikštėje išsirikiavusius Estijos ir jos sąjungininkų karius, jų vėliavas, priėmė aikštėje priešais Nepriklausomybės paminklą surengtą didelį karinį paradą su karinės technikos, taip pat ir sunkiosios, demonstravimu. O Estijos ir kitų Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai Estijos ir Talino padangėje suko ratus visą karinio parado laiką ir virš iškilmių vietos praskrido ne vieną kartą, kaip kad būna pas mus, bet gal kokius 5 kartus, tiksliai net ir nesuskaičiavau. Pas mus Vasario 16 dienos pagrindinių iškilmių Daukanto aikštėje programoje, deja, nebuvo nei deramo kovotojų už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę pagerbimo, nei karinio parado.
Istorinės atminties įamžinimo prasme labai simboliška ir tai, kad Nepriklausomybės šventės ir Estijos valstybingumo šimtmečio iškilmės buvo pratęstos 2016 metais atidarytame didžiuliame 350 m. ilgio ir 34 tūkst. kvadratinių metrų ploto modernios, gal net futuristinės architektūros pastate – naujajame Estijos Nacionaliniame muziejuje, pastatytame visai šalia kito labai svarbaus Estijos kultūros ir mokslo centro – Tartu miesto, buvusioje sovietų karinio aerodromo teritorijoje.
Naujasis Estijos Nacionalinis muziejus – dar viena labai graži, tvari ir ilgalaikė estų tautos ir valstybės dovana Estijos Nepriklausomybės šimtmečiui, bene didžiausia Estijos valstybės investicija kultūros srityje po Nepriklausomybės atkūrimo. Nors muziejaus architektūriniai sprendimai labai modernūs ir šiuolaikiški, bet jo, kaip ir daugelio kitų muziejų ekspozicijos, paprastai koncentruojasi į istorinę praeitį, siekia atskleisti tautų ir kultūrų istorines šaknis, kuriomis maitinasi jų dabartis ir ateitis. Šis muziejus tarsi įkūnija praeities ir dabarties simbiozę, yra ypatingas dar ir tuo, kad jo ekspozicijose siekiama parodyti ne tik estų , bet ir visų ugro-finų nueitą istorinį kelią.
Čia, šio muziejaus konferencijų salėje, 2018 m. vasario 24 d. vakarą, buvo surengtas Estijos valstybės Nepriklausomybės šventei ir Šimtmečio jubiliejui skirtas iškilmingas priėmimas, kuriame dalyvavo apie 1,5 tūkst. svečių iš Estijos ir užsienio. (Lietuvoje, kiek žinau, tokio, ar panašaus priėmimo šių metų Vasario 16 d. visai nebuvo). Svarbiausioji šių iškilmių viešnia, o kartu ir šeimininkė buvo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, į muziejų atvykusi kartu su savo sutuoktiniu Georgijumi-Rene Maksimovskiu (Georgi-Rene Maksimovski).
Karinės technikos paradas Taline 2018 m. vasrio 24 dieną
Priėmime pasakytoje kalboje Prezidentė apžvelgė estų tautos istorinį kelią, jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, ragino savo tautiečius ir toliau saugoti savo estiškąją tapatybę dabartinėje iššūkių kupinoje pasaulio globalizacijos tikrovėje. Ji sakė, kad mažos tautos išlikimo kovoje ypač svarbus vaidmuo tenka mokyklai ir jaunosios kartos ugdymui. Mokykla turi ugdyti veiklius, mąstančius (ir mąstančius estiškai!) Tėvynės patriotus, kurie būtų pasirengę ne tik būti konkurencingi darbo rinkoje, bet ir apginti bei išsaugoti estiškąją tapatybę bei savo tautos egzistenciją ir valstybingumą. Anot Estijos Prezidentės, didelės tautos gali sau leisti, kad visuomeniškai aktyvi ir veikliu patriotizmu pasižyminti būtų tik nedidelė tautos dalis, o mums, mažai tautai, labai svarbu, kad patriotiškai mąstytų ir aktyviai, konstruktyviai veiktų visa tauta. Prezidentė Kersti Kaljulaid savo kalbą baigė kviesdama susitelkti ir dėti visas pastangas, kad Estija būtų išsaugota, paskelbė šūkį „Išsaugokime Estiją“!
Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė – nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.
Visai neseniai, šių metų rugpjūčio 23 – Juodojo kaspino bei Tarptautinę totalitarinių režimų atminties dieną visa Estija ir jos sostinė praturtėjo dar vienu labai svarbiu istorinės atminties įamžinimo objektu. Taline, ant Marjamiagi (Maarjamäe) kalvos buvo atidengtas Komunistinio teroro aukų memorialas, kurio plokštėse lazeriu išgraviruoti daugiau kai 22 tūkstančių komunistinio teroro aukų vardai, palikta vietos ir kitų aukų vardams, jei jie bus atskleisti ir prikelti iš užmaršties. Šį Komunizmo aukų memorialą bendromis pastangomis kūrė Estijos istorinės atminties institutas, Estijos Respublikos Teisingumo ministerija bei renginių ciklo „Estijos Respublikai 100 metų“ organizacinis komitetas. (O kad taip ir pas mus būtų – ne nuolatiniai, neretai tarpusavio rietenomis ir abipusiais kaltinimais virstantys bevaisiai ir nesibaigiantys ginčai, bet darnus ir sutelktas veikimas!).
NATO naikintuvai Talino padangėje Estijos Nepriklausomybės dieną
Memorialą atidarė Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid ir, atrodo, joks alergijos priepuolis jos prie šio didelio memorialo neištiko, nes sugebėjo pasakyti netrumpą, turiningą ir progai pritaikytą kalbą, kurioje pasmerkė totalitarizmą, pabrėžė, kokios baisios buvo totalitarinių režimų pasekmės, apie kurias gerai žino estai ir kitos komunistinių režimų jungą patyrusios tautos. Ji sakė, kad ir šiandien dar pasitaiko tokių, kurie teigia, jog vienas ar kitas diktatorius, esą, siekė kilnių tikslų, tik jam nepavyko jų įgyvendinti. Bet mes turime suprasti, kad kiekviena totalitarinė ideologija yra nesutaikomas laisvės priešas, o šia ideologija grindžiamų politinių režimų kainą mes žinome iš savo istorinės patirties. Todėl ir šiandien turime budėti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių sargyboje, neleisti, kad politiniai sprendimai būtų priimami vadovaujantis neapykanta ir smurtu. Tik tada galėsime būti ramūs dėl savo vaikų ir kitų būsimųjų kartų ateities.
Memorialo atidarymo iškilmėse dalyvavęs Estijos Teisingumo ministras Urmas Reinsalas (Reinsalu) padėkojo visiems, kurie vienu ar kitu būdu prisidėjo prie šio memorialo sukūrimo, o ypač tiems, kurie rinko medžiagą apie komunistinio teroro aukas. Jis sakė, kad Memorialo atidarymo iškilmių dieną atiduodame pagarbą Estijos žmonėms – vyrams, moterims, vaikams, kurie tapo teroro ir prievartos aukomis. Dėl nacių ir sovietų suokalbio nepriklausomybę praradusi Estija neteko penktadalio savo gyventojų. Čia, šiame memoriale, aukų artimieji ir visi mes galėsime pagerbti visus tuos, kurie buvo nužudyti, žuvo kovoje arba būdami tremtyje, toli nuo savo namų. Daugelio jų palaidojimo vieta nėra žinoma. Todėl memorialas su ant jo sienų išgraviruotais žuvusiųjų vardais bus jų atminimo ir pagarbos jiems teikimo vieta bei priminis dabartinei ir ateities kartoms apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus.
Estijos istorinės atminties instituto atstovė Sandra Vok (Vokk) savo kalboje pabrėžė, jog nacizmo nusikaltimai yra jau gana gerai žinomi pasaulyje ir pasmerkti. To, deja, dar negalima pasakyti apie komunistinių režimų nusikaltimus. Dėl raudonojo teroro didžiulių nuostolių patyrė ir estų tauta bei kitų tautybių Estijos gyventojai. Todėl Estijai tenka ypatingai svarbus vaidmuo skelbiant pasauliui tiesą apie komunizmo nusikaltimus. Tikriausiai ir mes, lietuviai, sekdami estų pavyzdžiu, turėtume dar aktyviau ir išraiškingiau prie to svarbaus ir prasmingo darbo prisidėti.
Estijos Prezidentė kalba Komunizmo aukų memorialo atidarymo iškilmėse
Estijos Respublikos Nepriklausomybės šimtmečio proga sukurtą ir Taline, ant Marjamiagi kalvos atidarytą Komunistinio teroro aukų memorialą sudaro dvi dalys – „Kelias“ ir „Tėviškės sodas“. Kelią sudaro memorialinis koridorius, ant kurio sienų, kai jau minėta, išgraviruoti daugiau kaip 22 tūkstančių žuvusiųjų vardai, daugelio kurių palaidojimo vietos nėra žinomos. Šis koridorius simbolizuoja totalitarinio režimo žiaurumą ir nežmoniškumą. Ramybę ir saugumą teikia „Tėviškės sodas“, pasodintas priešais memorialo sieną, kurios plokštumą iš sodo pusės puošia darbščiųjų bitelių atvaizdai.
Priminę ir glaustai aptarę tik kai kuriuos labai svarbius ir reikšmingus pastarojo laikotarpio ir ankstesnių metų Estijos veiksmus istorinės atminties įamžinimo bei kultūros puoselėjimo srityje, prisiminę tik mažą dalelę Estijos Prezidentės ir kitų valstybės pareigūnų pasakytų kalbų, labai svarbių tautos savivokai ir jos išlikimui, manau, galime konstatuoti, jog Estija, jos aukščiausio rango valstybės pareigūnai, visa estų tauta, pasitikdami savo valstybės Nepriklausomybės šimtmetį, ir šiais, jubiliejiniais metais, nuveikė daugiau ir reikšmingesnių, išliekamąją vertę turinčių darbų negu mes, gražiau ir prasmingiau paminėjo savo valstybės jubiliejų.
Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.Estijos pirmoji pora atvyksta į priėmimą, surengtą Estijos Nepriklausomybės šimtmečio proga
Kodėl taip yra? Priežasčių matyt tiek daug, kad ir ant jaučio odos dydžio lapo jų nesurašysi. Pasakysiu tik tiek, kad gal ir mes visi, mūsų visuomeninės organizacijos, judėjimai, kiti piliečių sambūriai dėl to esame kalti, nes nesugebame susitelkti, vieningai ir tvirtai pareikalauti, kad mūsų aukščiausio lygio rinktieji, ar paskirtieji valstybės pareigūnai nesibodėtų paminklais ir kitais istorinės atminties įamžinimo projektais, nesityčiotų iš „praeities šešėlių“, nebijotų „galvoti apie praeitį“, girdėtų patriotinių jėgų balsą, nestrigtų bevaisių ir beprasmiškų, dirbtinai konstruojamų diskusijų, „švogerysčių“ ir korupcijos voratinkliuose, bet laiku priimtų reikalingus sprendimus ir, dirbtinai nevilkindami, juos įgyvendintų, o neatidėliotų iki kitų jubiliejų, kuriuos vėl pasitiks visiškai nepasiruošę.
XXX
Parengta pagal: 1) 100th Anniversary of the Estonian Republic; 2) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square; 3) The President of the Republic at the Republic of Estonia Independence Day celebration at the Estonian National Museum; 4) A Memorial for the Estonian Victims of communism in Maarjamae is open; 5) Estonia opens Memorial in remembrance of 22000 victims of communism; 6) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia; 7) The Estonian National Museum (Eesti Rahva Muuseum) opens in Tartu; 8) 5 Reasons You should visit the Estonian National Museum in Tartu.
Nuotraukos iš Vikipedijos anglų kalba: 1) War of Independence Column in Tallinn; 2) Freedom Square in Tallinn; 3) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square; 4) The Estonian National Museum (Eesti Rahva Muuseum) in Tartu; 5) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia – vaizdai.
Taip, jūs neapsirikote. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė specialų įsaką, kuriuo remiantis vienas Rusijos oro pajėgų dalinys bus pavadintas Estijos sostinės Talino vardu. Taigi nuo šiol 23-iasis aviacijos naikintuvų pulkas vadinsis Talinu.
Toks Kremliaus sprendimas Estijoje tikriausiai bus traktuojamas kaip provokacija. Estai bus teisūs, jei įžvelgs provokuojančių elementų.
Bet kodėl rusai ryžosi tokiam žingsniui? Rusijos valdžia baiminasi, pergyvena, siunta, kad Baltijos šalys vis labiau tolsta nuo Maskvos, tuo pačiu jų integracija į Vakarus vis stipresnė, ir Kremliui belieka griebtis keisčiausių provokacijų, neva patvirtinančių „buvusią bendrystę ir draugystę”. Pavyzdžiui, dirbtinai demonstruoti Rusijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Kad ir su Estija. Juk Estija kadaise buvo strateginis Rusijos forpostas vakarų šiaurėje. Tad kodėl šios aplinkybės neišnaudoti?
Juolab kad Rusija nuolat akcentuoja: Antrojo pasaulinio karo metu ji neva išgelbėjo nuo mirties ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis.
Žodžiu, toks V.Putino žingsnis – tarsi ėjimas žirgu šachmatų lentoje. Jūs mūsų nemėgstate, bet mes nuo jūsų neatstosime – nuolat akcentuosime, prisiminsime tą laikotarpį, kai „buvome kartu“.
Informacijos šaltinis – The Independent (Krisas Beinsas, Šehabas Hanas).
Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė penktadienį atvyko į Estiją, kuri yra pirmoji jo turo po Baltijos valstybes ir kitas Europos šalis stotelė.
Estijos sostinėje Taline Japonijos premjeras susitiks su prezidente Kersti Kaljulaid ir ministru pirmininku Juriu Ratasu. Politikai visų pirma aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.
„Sh. Abės vizitas aiškiai parodo naują Estijos ir Japonijos santykių lygį“, – sakė Estijos premjeras.
Vizitą Japonijos premjeras pratęs kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje, o dar vėliau vyks į Bulgariją, Serbiją ir Rumuniją.
Be kita ko, tebetvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos, šio turo metu Sh. Abė sieks palaikymo griežtai savo pozicijai Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Sh. Abė primygtiniai reikalauja didinti įtampą Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų.
Premjeras taip pat turi verslo interesų ir nori didinti Japonijos svarbą šiame regione. Į Japoniją premjeras sugrįš trečiadienį.
Estijos Valstybės kanceliarija šiais metais padidins nuo 60 tūkstančių eurų iki 800 tūkstančių eurų, t. y. 13,3 karto, išlaidas Strateginės komunikacijos skyriui, kovojančiam su propaganda ir dezinformacijos platinimu.
Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Postimees“.
„Prie jau dirbančių Valstybės kanceliarijoje dviejų specialistų prisijungs dar aštuoni strateginės komunikacijos ekspertai. Kiekvienas iš jų turės savo užduotis. Estija turi sudaryti jėgą, galinčią vykdyti stebėseną, pateikti kontrargumentas ir įveikti informacijos krizes. Strateginės komunikacijos skyriaus biudžetas sudarys 800 tūkstančių eurų bent jau artimiausius ketverius metus“, – sakoma pranešime.
Pasak „Postimees“, iki šiol Estija daugiausia stebėjo Rusijos žiniasklaidą, kitų šalių žiniasklaidos turinio nuolatinė analizė nebuvo atliekama. Vienas iš naujų uždavinių – išsamiau susipažinti su informacija apie Estiją, kurią pateikia užsienio žiniasklaidos kanalai ir socialiniai tinklai. Be to, planuojama suburti užsienio žurnalistus, kurie domisi Estija, ir sukurti jų kontaktinį tinklą.
Estijos Harju apskrities teismas penktadienį pripažino kaltu 20 metų pabėgėlį iš Sirijos dėl mėginimo sudeginti žmoną ir nuteisė jį 10 metų kalėti, praneša naujienų portalas ERR.
Gautomis žiniomis, byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, bet nuosprendis paskelbtas viešai.
Siras Kovanas Mohamadas (Kovan Mohammad) buvo kaltinamas sunkiu savo žmonos sužalojimu ir fiziniu smurtu prieš ją.
Šių metų kovo 7 d. sunkios būklės 22 metų sirė buvo atgabenta į ligoninę iš buto Taline. Buvo nudegę 70 procentų jos kūno. Medikams pavyko išgelbėti moters gyvybę.
Incidento metu bute buvo jos sutuoktinis ir jų pustrečių metų amžiaus vaikas. Kaltinamasis buvo suimtas nuo kovo 10 d.
Sirų šeima atvyko į Estiją iš Graikijos praėjusių metų birželio mėnesį pagal pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje kvotų sistemą.
Estija iki šiol priėmė 161 pabėgėlį. Iš viso iki metų pabaigos šalis pagal ES kvotas turi įkurdinti 550 pabėgėlių.
Liepos 13 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengta iškilminga Suomijos gynybos atašė Lietuvai pasikeitimo ceremonija. Pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. ėjusį komandorą Jussį Parttylį Voutilaineną (Jussi Parttyli Voutilainen) pakeitė pulkininkas leitenantas Antti Edvard Hauvala.
Akreditacijos ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Suomijos ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Naujasis Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala yra baigęs Suomijos karo akademiją ir Nacionalinį gynybos universitetą, taip pat studijavęs Baltijos gynybos koledže, dalyvavęs NATO KFOR operacijoje (angl. Kosovo Force, KFOR) Kosove.
Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala reziduos Taline (Estija).
Suomijos ir Lietuvos kariai bendradarbiauja įvairiose karinėse pratybose. Suomijos kariai yra dalyvavę pratybose „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“), „Gintarinė viltis“ (angl. „Amber Hope“). Nuo 2012 m. Suomijos karinės oro pajėgos prisijungė prie Baltijos karinių oro pajėgumų treniruotės BRTE, kurios nuo 2016 m. pervadintos į „Ramstein Alloy“. Suomijos kariai su naikintuvais šiose treniruotėse dalyvauja kasmet nuo 2012 metais.
2013 m. Lietuvos kariniai instruktoriai prisijungė prie Suomijos vadovaujamos Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupės ir dalyvauja Europos Sąjungos karinio mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali). Taip pat, Lietuvos kariai Suomijoje rengėsi Europos Sąjungos vadovaujamai kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijai „Atalanta“ prie Somalio krantų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Valstybinio vizito į Estiją išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Estijos vadove Kersti Kaljulaid Taline atidarė tarptautinį „EuroDIG“ forumą. Jame politikai ir verslo atstovai, mokslininkai ir visuomenininkai aptaria, kaip užtikrinti interneto saugumą ir prieinamumą, kaip išnaudoti visas jo teikiamas galimybes ekonomikos augimui ir mokslo pažangai.
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Tarp 650 forumo dalyvių – Norvegijos premjerė Erna Solberg, Švedijos ūkio ministras, Gruzijos ekonomikos viceministras, JAV prekybos departamento, Europos Komisijos atstovai.
Sveikindama forumo dalyvius Lietuvos vadovė pabrėžė, kad neatsitiktinai šis forumas vyksta Estijoje. Pasak Prezidentės, Lietuva, Estija ir Latvija pasaulyje yra pripažįstamos kaip IT ir inovacijų pirmūnės. D.Grybauskaitės teigimu, sparčiai besivystančios interneto technologijos suteikia naujų galimybių žmonių bendravimui, verslui, mokslui ir šalių pažangai. Internetas taip pat tampa vis svarbesnis kasdieniame gyvenime, todėl būtina kreipti dėmesį ir į kibernetinį saugumą. Mėginimai paveikti demokratiškus rinkimus, įsilaužimai į kompiuterinius tinklus, asmeninių duomenų vagystės – tai nauji iššūkiai, kuriems reikia bendro atsako.
Pasak Prezidentės, Lietuva ir Estija gerai supranta saugaus interneto svarbą. Turime sukaupę vertingos patirties, kaip atremti kibernetines atakas, tačiau būtina ir toliau vystyti kibernetinės gynybos pajėgumus, stiprinti NATO ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą šioje srityje. Estijoje veikia NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras, prie kurio veiklos prisideda ir Lietuva.
D.Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę panaikinti kliūtis elektroninei prekybai ir paslaugoms tarp ES šalių. Kurdamos inovacijas, pažangias finansines ir komunikacijų technologijas, investuodamos į mokslą ir tyrimus, Lietuva ir Estija jau prisideda prie ES skaitmeninės rinkos kūrimo. Lietuva užima 23-ią vietą pasaulyje pagal e. valdžios sprendimus, o mūsų šalies informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūra vertinama kaip labiausiai atitinkanti verslo poreikius pasaulyje. Lietuvoje 93 proc. visų finansinių transakcijų vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Europos Komisijos duomenimis, bendra ES skaitmeninė rinka Europos ekonomikai kasmet galėtų atnešti iki 415 mlrd. eurų. ES skaitmeninės rinkos sukūrimas – vienas Estijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, kurį remia ir Lietuva.
Tarptautinis, 10-ą kartą rengiamas „EuroDIG“ forumas – ne pirmas panašaus pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Lietuvoje 2010 m. vyko tarptautinė Jungtinių Tautų interneto valdymo konferencija, o tradiciniu tapęs „LOGIN“ forumas yra didžiausias technologijų ir inovacijų renginys Baltijos šalyse.
Valstybinio vizito į Estiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Valstybinėje delegacijoje šalies vadovę lydi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Lietuvos ir Estijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Su netrukus pirmininkavimą ES Tarybai perimsiančios Estijos vadove Prezidentė aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius ES darbotvarkės klausimus, Baltijos šalių saugumo stiprinimą, regioninių projektų įgyvendinimą, dvišalius ekonominius ir mokslinius ryšius. Valstybinio vizito metu Prezidentė taip pat susitiks su Estijos Parlamento Pirmininku Eikiu Nestoru ir Premjeru Jüriu Ratasu.
Prezidentės teigimu, Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės. Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes. Šiandien patiriame tas pačias grėsmes, todėl ir toliau vieningai stipriname Baltijos šalių saugumą, energetinę nepriklausomybę ir gerovę.
Pasak Prezidentės, Lietuva pasitiki Estijos pirmininkavimu ES Tarybai ir remia jos prioritetus.
Dėmesys ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui, tolesnė parama Ukrainai, Gruzijai ir kitoms ES rytų partnerėms, ES piliečių interesų apsauga „Brexit“ derybose, migracijos iššūkių sprendimas, ES skaitmeninės rinkos stiprinimas – tai Estijos iškelti uždaviniai, kurie svarbūs ir Lietuvai.
Šalių vadovių susitikime daug dėmesio skirta regiono saugumo stiprinimui. Lietuva ir Estija patiria tas pačias saugumo grėsmes: tęsiasi agresyvi Kaliningrado militarizacija, artėja prieš Vakarus nukreiptos „Zapad“ pratybos, esame priešakinėje kibernetinių ir informacinių atakų linijoje. Todėl, rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui, būtina bendromis jėgomis siekti sprendimų dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, dėl nuolat atnaujinamų NATO gynybos planų su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnio sprendimų priėmimo Aljanse, imtis priemonių užkirsti kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad už 550 kilometrų nuo Talino kylanti nesaugi Astravo atominė elektrinė pavojinga visos Europos žmonėms. Estija gerai supranta kylančią grėsmę ir remia Lietuvos poziciją, kovojant su nesaugiai statoma jėgaine Baltarusijoje.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Estiją. Lietuvos Prezidento kancelairijos (Robertas dačkus) nuotr.
Susitikime taip pat aptarta visam regionui strateginę reikšmę turinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais. Prezidentės teigimu, integracija į patikimą ir modernų kontinentinės Europos elektros tinklą – paskutinis ir neatidėliotinas žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę.
Būtina kuo greičiau įtvirtinti susitarimą dėl sinchronizacijos krypties ir iš kitos finansinės perspektyvos užsitikrinti ES paramą būtiniems infrastruktūros projektams. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.
ES parama būtina ir projektui „Rail Baltica“, kuris europine geležinkelio vėže sujungs Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją. Tai – ir naujos galimybės verslui, ir patogesnis keliavimas žmonėms, todėl, pasak šalies vadovės, darbai neturi būti atidėliojami. Nuo to priklauso ir ES finansinės paramos tęstinumas. Lietuva jau praėjusiais metais nutiesė vėžę nuo pasienio su Lenkija iki Kauno ir yra lyderė įgyvendinant šį projektą.
Prezidentės taip pat aptarė energetinį bendradarbiavimą. Klaipėdos SGD terminalas visoms Baltijos šalims padėjo atsikratyti priklausomybės nuo „Gazpromo“ monopolio ir sumažino dujų kainą visame regione.
Vizito metu dėmesys skiriamas ir dvišalių santykių stiprinimui. Kitąmet valstybės šimtmečius minėsiančios Lietuva ir Estija – artimos ekonominės partnerės. Estija yra 6-a didžiausia investuotoja Lietuvoje, mūsų šalyje sukūrusi per 8000 darbo vietų. Estijoje veikia daugiau nei 100 lietuviškų įmonių, tačiau abi šalys dar turi potencialo bendradarbiauti IT, finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse. Prezidentės valstybinio vizito metu pasirašoma sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir Talino universitetų taip pat gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityse.
Tai pirmasis valstybinis vizitas į Estiją, pareigas pradėjus eiti naujajai šios šalies Prezidentei. Lietuvoje Estijos vadovė lankėsi praėjusių metų spalį, praėjus vos kelioms savaitėms po inauguracijos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Talino vicemeras Arvas Sarapu (Arvo Sarapuu) sulaikytas kaip įtariamasis tiriant sandorius dėl šiukšlių išvežimo Estijos sostinėje. Tai ketvirtadienį pranešė šalies Generalinė prokuratūra.
Tyrimą kovo 1 d. pradėjo Saugumo policija ir Generalinė prokuratūra. Pagal pareigūnų versiją, A. Sarapu dalyvavo steigiant per fiktyvų asmenį kompaniją „Baltic Waste Management“ (BWM) buitinėms atliekoms išvežti, taip pat prisidėjo prie to, kad būtent ši įmonė laimėtų konkursus, kuriuos skelbdavo Talino aplinkos departamentas. Valdininkui gresia bauda arba 3-5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas (Juri Ratas) ketvirtadienį pareiškė, jog jo vadovaujama Centro partija reikalauja, kad A. Sarapu atsistatydintų. Jis pritarė trečiadienį Talino laikinojo mero Tavio Aso (Taavi Aas) priimtam sprendimui nutraukti buitinių atliekų išvežimo sutartį su bendrove BWM.
„Estai paprasčiausiai norėjo perkelti paminklą, – prisimena Emili Temkin Foreign Policy išspausdintame straipsnyje. – Šiandien sukanka 10 metų, kai Talino valdžia nusprendė pašalinti iš sostinės centro sovietinį Antrojo pasaulinio karo memorialą. Rusijos vyriausybė perspėjo, kad paminklo perkėlimas „sukels estams bėdų“, tačiau Maskva jau nebesitvarko toje Baltijos šalyje, ir paminklas buvo deramai nugabentas į karių kapines priemiestyje“.
„Netrukus po to estai pastebėjo, kad jie praktiškai nebegali naudotis internetu. Jie nebegalėjo prieiti nei prie laikraščių online, nei prie vyriausybinių portalų. Buvo nebeprieinamos ir bankų sąskaitos“, – sakoma straipsnyje. „Tai buvo negirdėta, ir iš pradžių niekas nesuprato, kas dedasi“, – sakė žurnalistei tuometis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas.
Netrukus prezidentas buvo informuotas, kad kalbama apie išorinę ataką – skirstomąją ataką tokio tipo, kaip „atsisakoma aptarnauti“. Tai surežisuotas internetinio srauto perteklius serveriuose, dėl kurio uždaromi tinklai valandoms ar dienoms, rašo Temkinas.
„Viskas skaidriausiai išaiškėjo, kai išmušė gegužės 9-osios pusiaunaktis (pagal Grinvičą) – tą dieną Rusija švenčia Pergalę Antrajame pasauliniame kare. Erzinančios kibernetinės atakos smarkiai sustiprėjo griežtai 24 valandoms, o paskui nurimo taip pat staigiai, kaip ir kildamos aukštyn. Ilvesas paklausė savo kibernetikos ekspertų, kas atsitiko. „Na, pinigai baigėsi“, – atsakė jam: kažkas arba kokia nors valstybė ataką nupirko ir apmokėjo. Nusikaltėlius hakerius panaudojo, kad suluošintų vieną iš labiausiai internetine prasme priklausomų pasaulio valstybių“, – sakoma straipsnyje.
„Apsižvalgius pamatysime, kad tai buvo pirmas, bet kažin ar paskutinis atvejis, kai viena iš kibernetinės atakos rūšių (…) buvo realizuota atvirai politine maniera“, – sakė Ilvesas.
„Nuo tos ženklinės atakos momento kibernetinė grėsmė Estijoje tik pagilėjo“, – pabrėžia straipsnio autorius ir pasakoja apie kai kuriuos Pasaulinio tinklo dabartinės būklės aspektus.
Nuo to laiko Rusija įtraukė kibernetines atakas į platesnes strategijas, kurios jungia kompiuterinius įsilaužimus su informaciniu, hibridiniu karu ar senamadišku karu įprastomis priemonėmis, siekiant Maskvos tikslų. Ir Maskva nesibodi naudoti įsilaužimus, sakoma straipsnyje.
„Ir vis dėlto neramūs įvykiai Estijoje padėjo per 10 metų imtis esminių priemonių“, – sakoma straipsnyje. Antai, Estijoje praėjus metams po atakų atidarytas NATO akredituotas (nors ir NATO nefinansuojamas ir nevaldomas) Pažangios patirties kibernetinių grėsmių centras. Neseniai keletas NATO narių kartu su Suomija ir Švedija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Europos pažangios patirties kovojant prieš hibridines grėsmes centro įsteigimo.
„Dalinai dėl didelių atakų 2007 metais Estijoje šiandien yra pasaulinės klasės kibernetinio saugumo sektorius, – pabrėžia Temkin. – Šiuo metu šalis vykdo didžiausias ir moderniausias pasaulyje kibernetinio saugumo sferoje pratybas Locked Shields 2017“.
„O svarbiausia, Estijos patirtis įrodė, kad net koordinuota, istorinė kibernetinė kampanija ne visada užtikrins, kad priešas pasieks užsienio politikos tikslą, jeigu bus pakankamai stipri gynyba, pakankamai stipri skaitmeninė infrastruktūra ir tvirtas geopolitinis ryžtas apsiginti. Praėjus 10 metų po Rusijos hakerių atakos sovietinių laikų paminklas vis dar tebestovi ištremtas už sostinės ribų“, – praneša žurnalistė.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris vienu iš savo veiklos prioritetų yra pasirinkęs urbanizacijos temą ir ypač akcentuoja sostinių reikšmę nacionaliniame bei tarptautiniame kontekste. Dėl savo administracinės, ekonominės ir simbolinės galios sostinė gali būti viso regiono ūkio katalizatorius, rodyti lyderystę aplinkosaugos, socialinėje ir politinėje srityse.
Vis tik nevaldoma sostinės plėtra gali tapti ir dideliu galvos skausmu visai valstybei, ypač jei šalis nedidelė.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Miestų reikšmė vis auga
J.C. Junckerio vadovaujama Komisija pastebi, kad ambicingi Europos Sąjungos tikslai gali būti pasiekti tik įtraukus miestus. Jie tapo svarbiausias faktorius, kalbant apie bet kokį sektorių: ekonomiką, aplinkosaugą, socialinius reikalus, net žemės ūkį. 72 proc. ES visuomenės gyvena miestuose, todėl pateisinama, kad 2014–2020 m. finansavimo perspektyvoje jų vystymui ketinama skirti beveik 80 mlrd. eurų.
Pagrindinės Europos miestų skatinimo kryptys, kurioms Europos Komisija ketina skirti dėmesį yra ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, didesnis miestų įtraukimas į vieningą viso žemyno rinką, parama aplinkai draugiškoms veikloms, saugumo ir teisingumo užtikrinimas, veiksminga migracijos politika bei pilietinės visuomenės plėtra.
Europiečių dėmesys miestams neatsitiktinai pateko į Senojo žemyno politikos darbotvarkę. Visame pasaulyje miestai auga greitai, jų daugėja ir jų reikšmė tampa net svarbesnė nei atskirų valstybių. 75 proc. didžiausių pasaulio kompanijų yra įsikūrusios 20 turtingiausių pasaulio miestų. Miesto reikšmė ir jo klestėjimas nebūtinai reiškia, kad jame turi gyventi labai daug žmonių. Sociologas Christopheris Chase‘as-Dunnas pastebi, kad ekonominis išsivystymas, ūkio augimas, politinis stabilumas ir sugebėjimas pritraukti užsienio investicijas yra svarbiausi miestų sėkmės faktoriai. Galima apibendrinti, pasak jo, kad miesto ryšiai globalioje erdvėje yra svarbesni nei jo dydis.
Sostinės – Europos flagmanai
Europos Sąjunga džiaugiasi vieninga rinka ir vis dažniau kitose šalyse suvokiama kaip vienas ūkio vienetas, tačiau tuo pačiu joje veikia nacionalinės valstybės su savo sostinėmis. Miestai sostinės yra didelis privalumas konkuruojant su kitais globaliais pasaulio regionais, tokiais kaip Kinija, Indija ar JAV, kurios sostinių visgi turi po vieną.
Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kelno ekonominių tyrimų institutas ištyrė 15 Europos šalių sostinių ekonominę reikšmę tų valstybių ekonomikai ir nustatė, kad tik vienintelis Berlynas daro neigiamą įtaką Vokietijos BVP. Visų kitų sostinių ekonomika duoda didelę pridedamąją vertę šalims. Atėnai prideda 19,9 proc. BVP Graikijai, Paryžius 15 proc. Prancūzijai, Praha 14,2 proc. Čekijai ir t.t.
Išimtinis Berlyno atvejis kaip tik parodo, kad sostinė dėl savo simbolinio, administracinio ir politinio statuso suteikia papildomo gyvumo visam regionui. Žinant Berlyno istoriją, kad miestas buvo padalintas, išgyveno ekonominį ir socialinį sujungimo šoką ir visiškai atgavo sostinės statusą tik 1999 m., akivaizdu, ko Vokietija buvo netekusi. Kiti miestai Hamburgas, Miunchenas, Frankfurtas pasidalino privalumus, tačiau buvo prarastas sinergijos efektas. Tačiau, kaip sakė buvęs Berlyno meras Klausas Wowereitis, Berlynas yra „neturtingas, bet patrauklus“, todėl miesto ateitis, tikriausiai, bus šviesi.
Europos miestai nedideli, bet reikšmingi
Europos statistikos agentūra „Eurostat“ įvairiais pjūviais išnagrinėjusi duomenis apie Europos sostines, skelbia, kad šie miestai yra žemyno inovacijų, naujovių, mokslo, ūkio ir švietimo lyderiai. Sostinės yra skirtingo dydžio, nuo Valetos (7 tūkst. gyventojų) iki Londono (8,6 mln.), tačiau visi yra labai reikšmingi savo regionui. „Eurostat“ pastebi, kad nors savo šalyse Europos sostinės yra didelės, tačiau pasaulio mastu tai ne tokie ir dideli miestai. Tokijas (37,8 mln. gyventojų), Delis, Pekinas ar Buenos Aires yra gerokai didesni megapoliai.
Lietuviški pavadinimai Vilniuje nūnai – reti. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Kaip ir kitose šalyse, daugumos Europos sostinių BVP vienam gyventojui didesnis nei kituose aplinkiniuose regionuose. Išimtys – Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Vokietijoje didžiausias BVP vienam gyventojui buvo sukuriamas Hamburge, o Berlynas buvo vienintelis sostinės regionas, kuriame BVP vienam gyventojui nesiekė nacionalinio vidurkio. Italijos sostinės BVP vienam gyventojui buvo šeštas pagal dydį, nusileisdamas šiauriau esantiems regionais. Nyderlanduose Groningenas buvo vienintelė teritorija, kurios vidutinis BVP vienam gyventojui buvo didesnis nei sostinėje.
Sostinės sudaro labai reikšmingą dalį šalių ekonomikoje, vidutiniškai 25–40 proc. Kuo šalis mažesnė, tuo sostinės svoris linkęs didėti. Rygos ar Talino BVP indėlis viršija 60 proc. tų valstybių generuojamos ekonomikos. Tai gali tapti ne tik privalumu, tačiau ir nemažu iššūkiu.
Kaip suvaldyti sostinės augimą
Aukštesnis gyvenimo lygis, platesnės galimybės ir kitokie sostinės patrauklumai gali peraugti į sunkiai suvaldomą plėtrą. Pastebima tendencija, kad Rytų Europoje, kurią kamuoja demografinės problemos, sostinės auga nustelbdamos ir net gniuždydamos kitus miestus bei regionus. 2004–2014 m. Talinas savo svorį Estijos ekonomikoje padidino nuo 39,3 iki 43,5 proc., šiek tiek mažesnės, tačiau tokios pat tendencijos vyko Rygoje ir Vilniuje.
Vakarų Europoje patraukliausi miestai Londonas ar Paryžius taip pat susiduria su spaudimu plėstis. Didieji miestai jau nebesutalpina visų norinčių juose apsigyventi, o kur dar neturtingi imigrantai iš kitų šalių. Didžiuosiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos auga labai sparčiai ir tai dalį gyventojų, neturinčių savo būsto, stumia į skurdą, be to, prisideda transporto, aplinkosaugos, triukšmo ir kitos problemos.
Lietuvos sostinė Vilnius iš viršaus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nevaldoma sostinės plėtra gali stumti šalį į vieno miesto tipo valstybę, o tai atveria atskirties, nevienodų standartų, susisiekimo ir kitas problemas bei tampa didelis iššūkis nacionalinei vyriausybei.
Ekspertai išskiria dvi pagrindines valdymo kryptis, į ką reiktų atsižvelgti šalių vyriausybėms, kad miestų plėtra vyktų darniai ir būtų sėkminga. Pirma, nacionalinė vyriausybė turėtų skirti deramą dėmesį urbanistikai: sujungti ir koordinuoti transporto, būstų, ekonomikos, finansų ir aplinkosaugos politiką, skirtą konkrečiai miestams.
Antra, savivaldos institucijos turi veikti kompaktiškai ir efektyviai. Pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai veikia daugybė savivaldos institucijų ir pareigūnų, kurie nesusišneka tarpusavyje ir kelia chaosą. Čikagoje veikia net 1700 valdžios institucijų, o biurokratizmo kamuojami paryžiečiai tam net turi specialų terminą – „mille-feuilles“.
McKinsey tarptautinio instituto ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 m. trečdalis pasaulio ekonomikos augimo bus sukurta Vakarų šalių sostinėse ir augančių rinkų didžiuosiuose miestuose. Kuriuose? Tai priklausys nuo pačių miestų ir nacionalinių vyriausybių, ar jos supras miestų svarbą, suteiks visas sąlygas jų vystymuisi ir suvaldys nepageidaujamą plėtrą.
„Pasak oficialių asmenų, Maskva pradėjo propagandos kampaniją, siekdama skleisti melagingas naujienas ir diskredituoti britų kariškius, kurie atvyko į Estiją“, – rašo The Sunday Times korespondentas Markas Hukemas.
„Estijos specialiųjų tarnybų vadovybė užfiksavo keletą numanomų bandymų skleisti internetu propagandą, kuri turėtų nuteikti rusakalbius gyventojus prieš NATO kariškius“, – sakoma straipsnyje.
Penktadienį vakare į Estija atvyko pirmoji britų kariškių grupė. Iš viso bus 800 žmonių kontingentas, praneša laikraštis.
„Šaulių“ pėstininkų pulko 5-ojo bataliono ir Karališkojo tankų pulko kariškiai įsikurs buvusioje sovietinėje karinėje bazėje už 90 mylių nuo Rusijos sienos. Jų žinioje bus karinių šarvuočių Warrior,tankų Challenger2, savaeigių artilerijos pabūklų ir žvalgybinių bepiločių orlaivių“, – sakoma straipsnyje.
„Armijos vadovybė įsakė grupei kariškių bendradarbiaujant su estų kibernetikos specialistais surasti ir paneigti straipsnius, kurie yra „melagingos naujienos“ (feikai). Žvalgybos darbuotojai perspėja dėl „medaus spąstų“ ir rusų provokatorių, kurie stengiasi įvelti kariškius į peštynes; tos peštynės bus nufilmuotos vaizdo kameromis, įrašai pasirodys internete“, – rašo korespondentas.
Pasak autoriaus, Maskvos propagandos kampanija prasidėjo dar lapkrity – nuo melagingo pranešimo Facebook‘e, kad britų kariškiai neužleido vietos senutei ligoninės priimamajame.
Neįvardytas šaltinis iš Estijos žvalgybos pareiškė: „Tuo metu čia apskritai nebuvo britų kareivių“. „Tai įprasta apgaulė, – sakė jis, turėdamas omeny rusus. – Jie stengiasi paskleisti versiją, kad NATO pajėgos – tai okupantai, negailestingi kareiviai, kurie blogai elgiasi su vietiniais gyventojais“.
Korespondentas praneša, kad britų kariai planuoja susikurti Estijoje teigiamą įvaizdį; numatytos rungtynės su vietinėmis komandomis, apsilankymai mokyklose.
Britų kariams bus leista važinėti į Taliną tik nedidelėmis grupėmis, jie bus perspėti, kad jiems draudžiama lankytis striptizo klubuose, o taip pat kai kuriuose kituose klubuose bei baruose.
Britų kariuomenės Estijoje vadas pulkininkas Džailzas Harisas interviu sakė, kad taisyklės „gana griežtos“, bus uždrausta gerti alkoholį.
Laikraščio duomenimis, britų kareiviams liepta nepasiimti su savim sim-kortelių mobiliesiems telefonams ir kitokių elektroninių įrenginių, kad į juos neįsilaužtų hakeriai.
„Harisas sakė, kad kariuomenės dislokavimas turi „pašalinti net menkiausias abejones“, jog NATO gins Estiją ir jos kaimynes“, – rašo laikraštis. „Tos misijos siekis – užtikrinti ir sutramdyti“, – pareiškė pulkininkas.
„Tuo tarpu Britanijos vyriausybė nenori, kad Kremlius kariuomenės dislokavimo faktą laikytų provokuojančiu ar eskaluojančiu“, – sakoma straipsnyje. – Pradinis galingų raketinių kompleksų dislokavimo planas buvo atšauktas, kovinėje grupėje bus tik keturi britų tankai Challenger 2 ir 4 prancūzų tankai“.
Penktadienis, vasario 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos šalies žmonių vardu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad šalies Nepriklausomybės 99-ųjų metinių proga. Laisvai ir nepriklausomai Estijos valstybei bei visiems Estijos žmonėms Lietuvos vadovė palinkėjo ilgų visokeriopos sėkmės ir klestėjimo metų.
Estijos žemėlapis
Pasak šalies Prezidentės, gerbiame Estiją kaip valstybę, kurios piliečiai ėjo į laisvę tuo pačiu keliu, kaip ir mūsų tauta. Estija – svarbi Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Baltijos jūros regione, Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Abi šalys sėkmingai dirba drauge gindamos savo piliečių interesus, spręsdamos žemyno ir saugumo iššūkių klausimus bei siekdamos svarbiausių ilgalaikių, nepriklausomybę įtvirtinančių tikslų. Prezidentės teigimu, siekis stiprinti europietiškas valstybes, atviras ir laisvas visuomenes ir toliau išliks vieningu kelrodžiu bendrame abiejų tautų draugystės žygyje.
Lietuvos Prezidentė Estijos vadovei ir visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus Nepriklausomybės dienos minėjimo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
„Amerikos tankai įvažiavo į Estiją ir kitas Baltijos valstybes, kad sustiprintų NATO sienas su vis agresyvėjančia Rusija. Bet rausvuose baroko rūmuose Taline, kur įsikūręs prezidentas, nemanoma, kad šalis gūžiasi iš baimės prieš Rusiją“, – rašo The Financial Times korespondentas Ričardas Milnas.
„Jei pažiūrėsime, kas vyko prieš keletą dešimtmečių, tai mes žinome, kad NATO sąjungininkai dislokavo nemažai karinės technikos arčiau Sovietų Sąjungos sienų. Nesuprantu, kodėl dabar į tai reikia žiūrėti kitaip“, – sako prezidentė (nuo praėjusio spalio) Kersti Kaljulaid.
„Praeitą savaitgalį pagal Amerikos kariuomenės rotacijos regione planą ir NATO Atlantikc Resolve operacijos programą į Estiją atkeliavo keturi tankai Abrams ir 15 karinių automobilių Bradley. Ponia Kaljulaid linkusi įterpti jų atvykimą į platesnį kontekstą, kuriame Estija – viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių NATO ir Trumpo iškeltus karinių išlaidų kriterijus, – petys į petį kovojo su sąjungininkėmis Afganistane ir Irake“, – sakoma straipsnyje.
„Mes laikome save ne saugumo vartotoja, o lygiateise sąjungininke. Tai dar kartą rodo, kad nėra ko bijoti, – sako Kaljulaid. – Mes nebijome“.
„Aš nenoriu sudaryti įspūdžio, kad kažkaip ypatingai neapkenčiame Rusijos, – pabrėžė ji. – Europoje labai mažai valstybių, kurios nenorėtų gerų santykių su Rusija. Bet, kita vertus, situacija tokia, kokia yra: ji nenuspėjama ir negerbia savo įsipareigojimų“.
Baltijos šalys nuogąstauja, kad Trumpas, kuris nori sureguliuoti santykius su Rusija, sudarys sandėrį su Putinu „joms už nugaros“, rašo Milnas.
„Kiekvienas atėjęs JAV prezidentas norėjo tai padaryti, – kalbėjo Kaljulaid apie „perkrovą“, – jeigu staiga nutiks teigiamas proveržis atnaujinant dialogą su Rusija – tai yra jeigu sandėris nebus sudarytas kurios nors nepriklausomos valstybės sąskaita – visi tik pasidžiaugs tokia situacija“.
Bet, netiesiogiai perspėdama Trumpą, ji pridūrė: „Kai jūs sudarinėjate sandėrius, tai niekada nežinote, kuo tai baigsis“.
Estijos užsienio reikalų ministro Sveno Miksero nuomone, nestabilumas Baltijos regione padidėjo dėl „pastaruosius kelerius metus stiprėjančio Rusijos režimo agresyvumo“, praneša Otas Umelasas leidinyje Bloomberg Markets.
„Nors provokacijų grėsmė būtų išaugusi nepriklausomai nuo to, kas laimėtų Amerikos rinkimuose, Hilari Klinton patirtis saugumo reikaluose galėtų „šiek tiek“ sutrumpinti rizikos laikotarpį, sakė Mikseris, paskirtas į savo postą šį mėnesį pasikeitus vyriausybei“, – praneša žurnalistas.
Rusijos lyderiai „bandė sugriauti Vakarų šalių solidarumą, paskleisti nepasitikėjimą ir pasinaudoti langais, atsidarančiais tada, kai pasirengimas reaguoti į provokacinius žingsnius nusmunka“, sakė 43 metų Mikseris per interviu Taline. „Šiuo momentu mes neišvengiamai turime ruoštis labai greitai reaguoti į besikeičiančias grėsmes ir atidžiai stebėti savo sąjungininkus“.
Mikseris pažymėjo kad JAV ir Rusijai reikia pamėginti sutvarkyti santykius, tačiau dėl dviejų šalių interesų ir pasaulėžiūros skirtumų sunku tikėtis, kad jie atsinaujins ilgam.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą nacionalinės šventės – Estijos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkerių metų sukakties – proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.
„Šiais metais Estijos žmonės mini labai svarbią ir prasmingą dieną. Jūsų šventė brangi ir Lietuvos žmonėms. Kartu prisimename ir mūsų bendrą – Baltijos valstybių – laisvės ir sėkmės istoriją. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės drąsiai išreiškė savo valią ir visam pasauliui patvirtino laisvės siekį ir ryžtą patiems kurti savo nepriklausomų valstybių likimą“, – savo sveikinimo laiške sakė šalies vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad nuo tų lemtingų metų Lietuvos ir Estijos santykiai išlieka ypatingi – kartu šalys atvėrė kelią laisvoms ir klestinčioms visuomenėms, tapo stipriomis ir atsakingomis Europos ir transatlantinės bendruomenės valstybių šeimos narėmis.
Šalies vadovės teigimu, su savo partneriais ir sąjungininkais Lietuva ir Estija kartu gina bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei prisideda prie didesnio saugumo regione kūrimo.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad abi šalys ir toliau išliks artimiausiomis sąjungininkėmis, o jaunoji Lietuvos ir Estijos atsakingų ir išmintingų Europos piliečių karta kartu kurs abiejų šalių ir viso žemyno vienybės, klestėjimo ir sėkmės istoriją.
Estijos sostinė Talinas.
Naudodamasi galimybe, Prezidentė padėkojo Estijos vadovui už principinę poziciją ir asmenines pastangas stiprinti laisvę ir saugumą, o kartu – ir abiejų šalių ir žmonių draugystę.
Nepriklausomai ir laisvai Estijos valstybei ir visai estų tautai šalies vadovė palinkėjo ilgų klestėjimo metų!
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vytauto Visocko straipsnis portale slaptai.lt („Išvalstybintos ir išnacionalintos Europos vizija neturi ateities“) ir mane paskatino pamąstyti apie Lietuvai didžiausią įtaką darančius žmones.
Žurnalo „Valstybės“ sudarytas sąrašas (šių metų liepos mėnesio numeris), mano nuomone, labai tendencingas ir paviršutiniškas. Pataikūniškas. Skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad tik žurnale paminėti žmonės reikšmingi, kad nieko daugiau neturime.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Pataikaujama užsienio bankams. Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda. Pastarasis gal ir turi įtakos visuomenei, aiškinant ekonomikos subtilybes, bet kiti… Jie reikšmingesni už Rudskį, Lazutką, Maldeikienę? Abejoju.
Žurnalistų cechas. Žinoma, kaip be R.Valatkos, E.Jakilaičio, A.Užkalnio, A.Tapino! Ar ne perdaug garbės jiems? O kur R.Janutienė, tiek išliejusi purvo ant V.Landsbergio, D.Grybauskaitės, kitų padorių politikų? Juk žurnalas reitinguoja ne tik teigiamus, bet ir neigiamus veikėjus.
Ta ar kita institucija, kuriai vadovauja tas ir tas, „galėtų turėti milžinišką teigiamą poveikį“. Bet jeigu neturi, kam tada, pavyzdžiui, minima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė (41)?
Sportas. Arvydo Sabonio įtaka, autoritetas Lietuvos krepšiniui didžiulis, jo sūnus Tautvydas, atrodo, irgi bus geras krepšininkas. Mano akyse Arvydo patrauklumas labai sumažėjo, nes jis mums įkyriai perša „Lidl“: „Taip gyventi verta!“ Kaip? Įtariu, kad Sabonio finansiniai reikalai gali būti pašliję. Juk jis, jeigu neklystu, yra Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. O prezidentai parduotuvėse nesireklamuoja.
Menas. Teatro režisieriai E.Nekrošius, O.Koršunovas. O kur puikus aktorius ir režisierius V.Masalskis, G.Padegimas? Šių menininkų įtaka Lietuvos žiūrovui didesnė nei tų išgarbintųjų.
Gaila, šimtuke nėra nė vieno tikro rašytojo, poeto. Palaidojom Just. Marcinkevičių, M.Martinaitį, R.Granauską. Bet jų, ypač Marcinkevičiaus, įtaka ir dabar didelė. Žinoma, jeigu renkame tik gyvuosius įtakingiausius, tai tokių nei rašytojų, nei poetų neturime. T.Venclova mums žinomas kaip politikuojantis kosmopolitas. Nei Tapinas, nei Užkalnis – dar ne rašytojai.
O kur bent vienas operos, estrados dainininkas? Virgilijui Noreikai reikėjo rasti vietos. Kaip ir Vytautui Šiškauskui, pageidavimų koncertuose dainuojančiam kartais dvi tris dainas. Populiarus liaudyje, net jeigu jauniesiems genijams jis nepatinka.
Ponas Eduardai Eigirdai, kodėl Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko nugrūdot net į 95-tą vietą? Turėsit nemalonumų.
Kai pažiūri į šimtuką – ryškių pozityvių asmenybių turime nedaug, kaip, beje, ir visa Europos Sąjunga.
Saulius Kizelavičius
2016.07.23; 09:47
XXX
Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trampas ne juokais išgąsdino mus, mažytas Baltijos respublikas, NATO nares. Jis mūsų neginsiąs, jeigu nepakankamai ginkluosimės patys. O ką reiškia pakankamai? Kad būtumėme stipresni už Rusiją?
Dar gerai prisimename, ką JAV prezidentas Džordžas Bušas mums žadėjo Vilniuje: Lietuvos priešai – Amerikos priešai.
Prezidentas Barakas Obama irgi maždaug tą patį sako, tik ne tokiais tvirtais žodžiais. Dar daugiau: šiuo metu Lietuvoje, kiek žinau, yra ir Amerikos tankų, ir tankistų.
Be jokios abejonės, esame ir būsime saugūs, jeigu Rusija žinotų, kad tikrai Lietuvos (taip pat Latvijos ir Estijos) priešas yra ir JAV priešas. Tačiau kalbos, jog mes patys nepakankamai ginkluojamės, Rusijai teikia vilčių: nė velnio – jie jų negins. O mes iš tiesų iki šiol gynybai dar neišleidžiame tiek, kiek kiekviena NATO šalis privalėtų: minimum – 2 proc. šalies biudžeto.
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trampas teisus: kodėl Amerika turėtų nešti pačią didžiausią naštą, jeigu didžiosios Europos Sąjungos valstybės ta našta nenori dalintis! O nenori jos todėl, kad nesitiki būti užpultos. Prancūzijai, Vokietijai, D.Britanijai ir kitoms bent jau artimiausiais dešimtmečiais pavojus negresia, nes Vladimiras Putinas vis dėlto dar ne Stalinas. Jam užtektų mūsų trijų, gal dar Moldovos, gal dar Gruzijos, dalies Ukrainos.
Taigi, jeigu Trampas nori tik paskatinti minėtas veltėdes (kariniu požiūriu) pasiekti bent minimumą (2 proc.) – jis elgiasi teisingai. Reikia priversti, kad visos NATO šalys artimiausiu metu tą minimumą pasiektų.
Mūsų raginti jau nereikia, tad nereikėtų kalbėti, kad Estijos sostinė Talinas tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir dėl jo Amerika nesivels į atominį karą su Rusija.
Tokios kalbos labai patinka Putinui ir Rusijos žmonėms, niekaip negalintiems susitaikyti su mūsų nepriklausomybe. Juk tai iskonno russkije zemli.
Tokios kalbos kvepia išdavyste: užimkite tą savo Pribaltiką, bet taip, kaip užėmėte Krymą, dalį Gruzijos, dalį Ukrainos. Klastingai, pasitelkę, pavyzdžiui, Pribaltikos rusus, kad mums nebūtų preteksto įsikišti.
Ukraina jau išduota: tada, kai jai buvo pažadėta teritorinė neliečiamybė už atominio ginklo išgabenimą į Rusiją.
Šis faktas nestiprina mūsų pasitikėjimo NATO partneriais.
Iš pirmo žvilgsnio, estiškasis Ida – Virus rajonas turi pagrindo nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos.
Panašumų su Krymu esama. Dauguma šio rajono žmonių kalba rusiškai, jis išsidėstęs prie pat Estijos – Rusijos valstybinės sienos. Taip pat turi istoriškai susiklosčiusių ryšių su Rusija.
Tačiau Aleksandras Dusmanas tvirtina, kad Ida – Virus rajonas savo noru neatsiskirs nuo Estijos ir nepuls į Kremliaus glėbį, kaip tai padarė Krymas“. Šitaip rašoma leidinyje „The Christian Science Monitor“.
Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios Rusijos disidentės, žurnalistės Valerijos Novodvorskajos komentarą apie šių dienų Rusiją ir Ukrainą. Valerijos Novodvorskajos komentaras – aštrus, piktas, kandus.
Štai kam reikėjo karinio Juodosios jūros laivyno: kad būtų galima surinkti šiukšles – apgailėtinas marionetes iš varganos imperijos, taip pat – sukčius, vagis, banditus ir „žmogžudžius“.
Ir Janukovičių su visa jo gauja. Sėdi jis dabar giliame eskadros minininko triume ir dreba iš baimės bei pykčio. Geras mūsų laimikis, nepasiginčysi. Prokurorui Pšonkui ir ministrui Zacharčenkai tas pats kelias – į tą patį karinio laivo triumą, kuo giliau. Bent jau juos priverstų laivo denį šveisti iki baltumo…
