Parlamento komitetas saugumo reikalams ketina paaiškinti situaciją, kaip Amerikos specialiosios tarnybos organizavo telefoninių pokalbių ir elektroninio susirašinėjimo perėmimą Italijoje, rašo Fiorenza Sarsanini laikraštyje Corriere della Sera.
„Telefoninių pokalbių ir internetinio ryšio kontrolės klausimas liečia ir Italiją. Skambučiai, elektroninis paštas, SMS: dangstydamosios būtinybe užtikrinti nacionalinį saugumą, Jungtinės Valstijos įgijo didžiulį kiekį duomenų apie mūsų piliečius. To patvirtinimas buvo gautas maždaug prieš tris savaites, kai slaptąsias tarnybas kontroliuojančio komiteto parlamentinė delegacija apsilankė Vašingtone. Susitikimas su žvalgybos agentūrų direktoriais ir Kongreso komisijų pirmininkais atsiskleidė aiškų plataus masto monitoringo vaizdą. Ir štai dabar Parlamento saugumo reikalų komiteto (Copasir) vadovybė reikalauja iš vyriausybės paaiškinimų. Jau rytoj popiet paskirtas pasitarimas, kuriame dalyvaus vidaus reikalų ministro pavaduotojas Markas Minnitis“, – praneša leidinys.
„Komiteto gauta informacija liečia stebėjimo sistemą Prism, o platesne prasme – patį tikriausią monitoringą, prasidėjusį prieš keletą metų ir veikiantį iki šio. Italijos specialiosios tarnybos nebegali neigti, kad kalbama apie slaptos informacijos rinkimą, bet tebekartoja, kad kalbama tik apie antiteroristinę veiklą. JAV apsilankiusios italų delegacijos narys Klaudijus Fava sako: „Tai didelių mastų informacijos rinkimo sistema. JAV specialiųjų tarnybų vadovybė mums paaiškino, kad jų pagrindinis uždavinys – gerbti Amerikos įstatymus, saugančius asmeninio gyvenimo paslaptis, ir užtikrinti šalies saugumą. Ir jų nedomina, kad visa tai prieštarauja sąjungininkų nacionaliniams interesams. Bet mus tai turi jaudinti“, – rašo straipsnio autorius.
„Kaip žinoma, tais metais, kai Italijos ir Amerikos specialiosios tarnybos aktyviausiai bendradarbiavo kovos su terorizmu sferoje, kartu ieškodamos Vakarų įkaitų kovinių veiksmų zonoje Irake ir Afganistane, abi šalys naudojosi perėmimo sistema Sigint. Tuo laikotarpiu Italija buvo informuota apie duomenų rinkimą. Vėliau ta veikla tęsėsi, bet niekas nekėlė klausimo apie renkamų duomenų pobūdį“, – pažymi korespondentas.
„Po to, kas atsitiko Prancūzijoje, su tokia praktika kažin ar verta taikstytis. Įvairios šnipinėjimo agentūros jau užmezgė neformalius kontaktus, kad išsiaiškintų, ar žinomi ypač svarbių žinių rinkimo atvejai, ir apsvarstytų galimas tos istorijos pasekmes visai Europai“, – rašo straipsnio autorius.
Šaltinis: Corriere della Sera
2013.11.04
