Premjeras Algirdas Butkevičius nesikuklino pasigirti, kad per pirmąsias 100 dienų jo vadovaujama Vyriausybė nuveikė daugiau nei ankstesnė Vyriausybė per ketverius darbo metus.
LRT televizijos laidos „LRT ekonomikos forumas“ filmavime premjeras bėrė komplimentus savo vadovaujamam Ministrų kabinetui. „Per tris mėnesius padarėme daugiau negu ankstesnė vyriausybė per ketverius metus“, – sakė jis. Artimuose Vyriausybės planuose – šilumos ūkio pertvarkymas, kuriam rasta 50 mln. litų.
Pasak premjero, pertvarkius šilumos ūkį, būtų galima apie 25 proc. sumažinti šilumos kainą. A. Butkevičius prie šios Vyriausybės nuopelnų priskyrė saulės jėgainių statybų bumo pažabojimą, tačiau vis dar negalėjo atsakyti, ar Lietuvoje bus statoma atominė elektrinė.
Pasak jo, tam yra darbo grupės, „žmonės, kurie skaičiuoja“. Premjeras pabrėžė valstybinių įmonių išlaikymo svarbą. Jis palaiko savo partiečio – sveikatos apsaugos ministro – Vytenio Povilo Andriukaičio poziciją, kad privatus sektorius medicinos srityje turėtų būti labiau kontroliuojamas. Sukūrus vienodas sąlygas valstybinėms ir privačioms medicinos įstaigoms, esą iškiltų grėsmė, kad valstybės investicijos į šį sektorių neatsipirktų.
„Kas būtų, jeigu per penkerius metus, kol statoma ligoninė ir jai išleidžiami 210 mln. litų, šalia atsiranda trys privačios įstaigos, kurios ją nukonkuruoja?“, – paprastą „konkurencijos“ pavyzdį pateikė premjeras.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius, paminėdamas A. Butkevičiaus vyriausybės šimtadienį, nepasibodėjo pasigirti: „Mus, Lietuvą užklupus pasaulinei krizei, jau per pirmąjį šimtą dienų vertė priimti greitus ir ryžtingus sprendimus, negailestingai karpant valstybės išlaidas, pertvarkant mokesčius ir sukuriant visai naujus ekonomikos skatinimo mechanizmus. Tai jau po metų lėmė ekonomikos atsigavimą, kurio rezultatais gali džiaugtis ir dabartinė valdžia“.
Tai – visiška netiesa. Pavertęs konservatorių ir liberalų valdomą Seimą savo parankiniu, A. Kubilius jau per tris naktis privertė jį įvesti niekuo nepagrįstus mokesčius, skatinusius verslo žlugdymą. Dėl to versle liko dirbti tik apie 300 tūkst. darbuotojų.
Tai sukėlė visišką ekonominę ir net dvasinę krizę Lietuvoje. A. Kubilius turėtų pažiūrėti, kokius sunkumus per tuos ketverius „vadovavimo“ „pasaulinės krizės užkluptai“ (iš tiesų per naktį jo įvestos mokesčių sistemos išbalansavimu į krizę įvarytai) valstybei ir tautai metus padarė jo „reformos“: valstybės skola išaugo tris kartus lyginant su prieš tai per 18 metų turėta skola, į bankrotą nuvaryta daugybė smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, beveik penkis kartus išaugęs nedarbas, ir dabar dar tris kartus viršijantis „prieškrizinį“ lygį, vien per ketverius metus iš šalies išvaryta 220 tūkst. tautiečių (per didžiąją okupacijos sukeltą emigraciją priverstinai pabėgo tik 60 tūkst.), mažinant atlyginimus, pensijas ir pašalpas nesulaikomai kilo prekių kainos, buvo beveik sužlugdyta pensijų sistemos reforma, o pati valstybė nuo „bankroto“ tariamai gelbėta pensininkų sąskaita, pagrobiant iš jų net iki 75 proc. jų pensijos (ir net nenumatant kompensuoti pagrobtą pensijos dalį).
Ypač didelį smūgį patyrė lietuviška spauda, kai penkis kartus padidinus jai mokesčius išsilaikyti pajėgė tik visagalė bulvarinė spauda. Sarkastiškai atsiliepdamas apie premjero A. Butkevičiaus planus renovacijos srityje, pertvarkant šilumos ūkį ir vystant žemės ūkį bei gyvulininkystę, sprendžiant nedarbo problemas ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybos problemas, A. Kubilius pataria A. Butkevičiui dažniau kalbėti apie aukštąsias technologijas, inovatyvią ekonomiką ar investicijų pritraukimą.
Kubilius moko Butkevičių geriau dirbti ir užsienio politikos srityje: „Vyriausybė turėtų svajoti ne apie santykių su Rusija „perkrovimą“, bet apie geopolitinį mūsų energetikos išvadavimą iš totalinės priklausomybės nuo Rusijos. Gerai, kad Vyriausybė tęsia suskystintų gamtinių dujų terminalo darbus, bet ne mažiau svarbu būtų tęsti darbus ir elektros reikaluose, nes nieko neveikiant ar tik imituojant verdančią veiklą, Lietuva bus vis labiau įtraukiama į Rusijos geopolitinius energetikos projektus, taip pat ir Kaliningrado AE.“
Apie tai, kad vienvaldiški Kubiliaus vadovavimo metodai ne tik sumažino jo partijos narių skaičių nuo 18 tūkst. iki 12 tūkst., bet ir atstūmė didžiąją tautos dalį, kartu atmetant ir arogantiškus Visagino atominės elektrinės projektus, galėjusius nuvesti valstybę į dar didesnes skolas, buvęs premjeras neužsiminė.
Laikraštis "XXI amžius"
2013.04.01