Apie Brazauskienės rentą, Austrijos verslininką ir Stankūnaitės spaudos konferenciją


Print

Lietuvoje tebeverda aistros dėl Kristinos Brazauskienės reikalaujamos rentos, kuri siektų 7-is tūkstančius litų. Deja, paaiškėjo, kad ši neva ,,socialiai remtina” verslininkė rentos paprašė po to, kai šių metų liepos mėnesį Vilniuje pardavė sklypą su pradėtu statyti viešbučiu ir uždirbo 6 milijonus litų. Tad tokie K.Brazauskienės veiksmai rodo, kad ji nori puotauti maro metu. Kai Lietuvoje krizė, didžiulė bedarbystė ir daugybė šeimų turi išgyventi už visai menkas pajamas, ši milijonierė dar reikalauja didžiulės rentos. Ją gina V.Andriukaitis, B.Bradauskas ir kiti panašaus plauko politikai. Tad teisingai ir tuo pačiu drąsiai vienoje iš televizijos laidų kalbėjo Seimo narys Saulius Stoma, nepabijojęs ištarti aštresnio žodžio.

Norint pasiekti ryžtingų permainų, reikia atvirai įvardyti reiškinius tikraisiais vardais: vagis vadinti vagimis, melagius – melagiais.

Pastaruoju metu vėl išaiškinami sąžiningų pareigūnų darbui trukdančių korumpuotų kolegų žygdarbiai. Paaiškėjo, kad mūsų šalyje vis dar aktyviai dirba prieš gerą dešimtį metų garsėjęs prieštaringos reputacijos verslininkas iš Austrijos Meiras Klabinas. STT pareigūnai nustatė, kad su M.Klabinu artimai susijusi teisininkų ir verslininkų grupė visokiausiais būdais spaudžia jiems neįtikusius verslininkus – konkurentus. Suimta FNTT tyrėja A.Andriuškevičienė, advokatas P.Butkevičius ir keli verslininkai. Paties M.Klabino apklausti nepavyko, nes šiuo metu jis išvykęs iš Lietuvos. M.Klabinas yra kilęs iš Lietuvos, o 1975 metais išvyko gyventi į Vakarus. Nuo 1990 metų pradėjo dažnai lankytis Lietuvoje, jo aplinkoje buvo pastebimas garsusis I.Šifrinas (,,Šiferis“) ir keli KGB pulkininkai. Šis verslo magnatas dažnai bendraudavo ir su buvusiais ,,Vilniaus brigados“ veikėjais, vėliau tapusiais ,,Gintaro“ ir ,,Delfinų“ gaujų vadeivomis. 1999 metais M.Klabinas ir su juo susiję asmenys įkėlė koją į ,,Lietuvos kurą“ ir iš valstybės pasisavino 18 milijonų litų. Tuomet M.Klabinas užėmė „Lietuvos kuro“ valdybos pirmininko pareigas. Tyrimas dėl šios aferos buvo atliekamas, tačiau po kurio laiko prokurorai šią bylą faktiškai numarino.

Lietuvoje ir kai kuriose kitose pokomunistinėse šalyse egzistuojantis politinis ir ekonominis nuosmukis susijęs ne vien su vidinėmis problemomis, bet ir su išorės įtaka. Į Didžiąją Britaniją pabėgęs rusų žvalgybininkas Viktoras Suvorovas teigia, kad kadaise SSSR vadovybė kūrė planus, kaip okupuoti Europą, tačiau šis planas taip ir nebuvo įvykdytas. O šiuo metu Kremlius remiasi kitokia strategija – primesti priespaudos pančius per ekonominio ir energetinio užvaldymo priemones bei per kai kurias Europos šalis apraizgiusius įtakingų Rusijos žvalgybos agentų tinklus.

Šių laikų valstybių problemos primena Antikos laikų valstybių problemas. Tiek tuometinėse graikų valstybėse ir valstybėlėse, tiek šiandienos pasaulio valstybėse egzistuoja trys valdymo formos – tironija, oligarchija arba demokratinė santvarka. Lietuva vis dar priskiriama oligarchinių valstybių būriui ir kol kas dar nepavyko pasiekti esminio lūžio – proveržio demokratijos link. Kad mūsų šalyje būtų atkurta demokratinė santvarka, reikia stiprios politinės valios. Tai rodo ir istoriniai pavyzdžiai. Štai antikiniais laikais Atėnų valdovas Solonas ryžtingai pažabojo oligarchiją, nepabūgęs pasipylusių grasinimų. Mūsų krašte paplitę bandymai atskirti valstybės valdymo ir viešojo gyvenimo sritis tarsi į atskirus sektorius, kuriais gali rūpintis tik tam tikros uždaros privilegijuotos grupės, primena įtakingų kastų pasidalijimą įtakos sferomis.

Tokie procesai primena viduramžius, kai viską nulemdavo siauros feodalų grupės. Štai korumpuoti politikai pilietinių judėjimų atstovams teigia: nesikiškite į svarbių įstatymų rengimo procesą, čia jūs nieko nesuprasite, tai tik specialistų sritis. O korumpuoti teisėsaugos veikėjai, jei pažangūs politikai, visuomenės veikėjai ir žurnalistai domisi rezonansinių bylų tyrimais ar kai kurių bylų falsifikavimu, šaukia: nelįskite, jūs trukdote teisinei sistemai, jūs vis vien čia nieko nesuprasite. Galiausiai aktyviems piliečiams sakoma: jūs nesuprantate šiuolaikinių valdymo dėsnių, jūs turite atlikti pilietinę pareiga per rinkimus, o toliau jau valdo specialistai.

Nėra lengva ir aktyvių, tiesą atskleidžiančių žurnalistų dalia – jie tampomi po teismus, jiems grasinama, pasipila prieš juos nukreiptos šmeižto kampanijos. Pasitelkiamos tam tikros melo ir klastos klišės: dažnai teigiama, kad už tiesą atskleidžiančių, prieš korupciją kovojančių žurnalistų būtinai slepiasi priešiškos jėgos, suinteresuotos kurstyti neramumus. Tokius teiginius labai mėgsta korumpuoti politikai ir pareigūnai, kurie save pristato kaip rimtus ir atsakingus valstybės veikėjus. Taigi tokie “veikėjai” bei klusnūs jų tarnai pereina į puolimą.

Štai pedofilijos byloje pagarsėjusi L.Stankūnaitė Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje D.Kedžio gimines ir kitus jai nepatinkančius asmenis išdėjo į šuns dienas. Taip kadaise elgėsi ir XIX amžiuje į Prancūziją sukrėtusią Dreifuso bylą įsipainioję asmenys. Kodėl vis dar gyvos tamsiosios technologijos? Politikos olimpe atsiranda daug į kriminalinę veiklą įsitraukusių politikų. Egzistuoja kelių rūšių nusikaltėliai – buitiniai, patologiški ir profesionalai. Kuriai kategorijai galime priskirti korumpuotus politikus?

Sąvokos teisė ir teisingumas Lietuvoje radikaliai skiriasi. Formali, „popierinė“ teisė dažnai nukrypsta nuo kertinių teisingumo dėsnių, o kartais prasideda net ištisi absurdo spektakliai. Dažni atvejai, kai korupciją, stambius pažeidimus atskleidę pareigūnai patys būna žeminami ir persekiojami. Štai prieš kelerius metus tuometinis mokesčių inspekcijos Telšių skyriaus vadovas A.Bagdonas buvo pašalintas iš pareigų, kai pradėjo tirti į aferas įsipainiojusios tuometinio generalinio prokuroro A.Valantino sesers veiklą. Pastaroji užėmė atsakingas pareigas garsiojoje „Samanėlės“ bendrovėje, kurią teisėsaugos pareigūnai įtarė dokumentu klastojimu ir mokesčių vengimu stambiu mastu. „Samanėlės“ byla ilgai tirta, po to nutraukta, tačiau tik praėjusių metų pabaigoje tyrimas atnaujintas.

Teisė be teisingumo sukuria prielaidas ir socialinės nelygybės klestėjimui. Tai įrodo konkretūs pavyzdžiai. Štai kadaise buvo įvesta graži tvarka, kai iš daugiavaikių šeimų kilusiems studentams buvo mokamos socialinės stipendijos, siekiančios 390 litų per mėnesį. Tai buvo teisinga, nes šeimai, kurioje yra trys, keturi ar daugiau vaikų, pragyventi sudėtinga. Tad tokiais atvejais labai praverčia valstybės parama. Tačiau prieš du metus ši tvarka panaikinta, ir dabar studentai negauna ne tik socialinių stipendijų, bet ir dažnai išvis jokios stipendijos. O didelė dalis nuo 2009 metų įstojusių studentų dar privalo mokėti didžiules sumas ir už mokslą. Jos siekia net po 6-16 tūkstančių už metus.

Kartais pasigirstančios kalbos apie Lietuvą kaip teisinę demokratinę valstybę – tai tik tušti svaičiojimai. Dabartinė mūsų valstybė – butaforinė, kurioje didžiulę įtaką turi šešėliniai klanai. Deja, galime konstatuoti, kad mūsų krašte egzistuoja luominė visuomenė, o piliečius siekiama paversti tiesiog nereikšmingais tos sistemos sraigteliais. Kai kuriuose mafijos klanų užvaldytuose Lietuvos rajonuose tai jau ir pavyko pasiekti. Čia viską kontroliuoja galingos šešėlinės grupuotės, vietos merai yra šių grupuočių vadeivos arba statytiniai, visi korupcijai bandantys pasipriešinti gyventojai negailestingai „gesinami“ – šalinami iš darbo, bauginami ar net turi išvykti gyventi kitur, nes jų gyvybei iškyla pavojus.

Nuotraukoje: Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, pareikalavusi solidžios valstybinės rentos.

2010.10.02


Prisijunkite prie diskusijos