Feliksas Blošas (Felix Bloch, g. 1935 m.) – amerikiečių diplomatas, atleistas iš valstybės departamento, kai plačiai išgarsėjo skandalingas „šnipinėjimo tyrimas“, kuris, deja, taip ir nepadarė vienareikšmiškos išvados.
Nuo antrojo pasaulinio karo F.Blošas buvo aukščiausio rango Amerikos valstybės departamento valdininkas, įpainiotas į šnipinėjimo bylą.
B.Blošas gimė Austrijoje, bet mokėsi jau Jungtinėse Amerikos Valstijose (Pensilvanijos universitete) ir dirbti valstybės departamente pradėjo 1958 metais. Iš pradžių jis užsiiminėjo žvalgybos klausimais. 1960 metais gavo paskyrimą į Amerikos konsulatą Diuseldorfe (tuomet Vakarų Vokietijoje) bendradarbiu prekybos reikalams.
1963–1965 metais dirbo Amerikos ambasadoje Karakase (Venesueloje). 1966 metais apsigynė magistro laipsnį prie Kalifornijos universiteto Berklyje. Buvo perkeltas į Berlyną į Amerikos prekybos atstovo pareigas. Aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai Jungtinės Amerikos Valstijos užmezgė diplomatinius santykius su Rytų Vokietija, F.Blošas buvo pasiųstas tenai oficialios Amerikos misijos sudėtyje. Būtent ten, kaip mano tie, kas atliko tyrimą, apie kurį kalbėta aukščiau, F.Blošą pirmą kartą užkabino KGB atstovai.
1983 – 1987 metais F.Blošas buvo Amerikos ambasadoriaus pavaduotojas Vienoje (beje, 1986 metų gruodį ambasadoje dėl šnipinėjimo prisipažino vienas iš jos apsaugininkų, amerikiečių jūrų pėstininkas seržantas Dž. Lountri Kleitonas (Clayton Lountri). F.Blošas buvo antras pagal rangą valdininkas Amerikos ambasadoje Vienoje, kai JAV ambasados saugumo karininkai ėmė įtarinėti, kad F.Blošas susijęs su žinomu KGB bendradarbiu.
Reikia pasakyti, kad CŽV atstovybė Vienoje visada buvo gana didelė ir veikė energingai. Tas miestas nuo senovės buvo šnipinėjimo centras daugeliui Europos šalių. Ambasadoriai į Austriją būdavo skiriami dažnai ne pagal dalykinius nuopelnus, o pagal politinius motyvus ir nebūdavo diplomatijos srities specialistai. Tuo naudodamasis F.Blošas dažnai elgdavosi kaip „bosas“ ir galėdavo prieiti prie CŽV vietinės atstovybės slaptų dokumentų.
Pirmą kartą ant jo buvo mestas įtarimų šnipinėjimu šešėlis 1989 metų liepą, kai valstybės departamentas paskelbė, kad FTB tiria „neteisėtus“ F.Blošo veiksmus, be viso kito, liečiančius ir slaptų žinių atskleidimo apimtis. Kaltinimų F.Blošui pagrindu tapo incidentas, apie kurį daug kalbėta, bet oficialiai niekas nepatvirtinta: neva tai prancūzų žvalgybos atstovai padarė vaizdo įrašą, kur F.Blošas susitinka su žinomu KGB agentu Paryžiuje, ir amerikietis perduoda jam kažkokį portfelį.
Kaip aiškėja iš prasiskverbusios į spaudą oficialios informacijos, KGB agentas buvo JTO bendradarbis, dirbęs Paryžiuje, kurį prancūzai seniai sekė. Jis turėjo diplomatinę neliečiamybę Prancūzijos teritorijoje ir todėl jo nebuvo galima suimti.
Amerikos ir Austrijos kontržvalgyba pradėjo sekti tą KGB agentą, kai šis atvažiavo į Vieną su suomišku kompiuterinės firmos darbuotojo pasu, Reino Gikmano pavarde. Į Austriją „Gikmanas“ pradėjo važinėti nuo 1979 metų. Skirtingai nuo Prancūzijos, ten jam teko tapti nelegalu, ir jeigu demaskuotų, jis būtų suimtas.
Galimas dalykas, kad būtent dėl to jis susitikimą su F.Blošu paskyrė Paryžiuje. Apie susitikimą jie susitarė keletą dienų iki tol telefonu. „Gikmano“ skambutį F.Blošui iš Europos į Vašingtoną, kur tuo metu buvo F.Blošas, perėmė Amerikos NSA (Nacionalinio saugumo agentūros) specialistai.
O toliau amerikiečiai pademonstravo ryškų veiksmingo tarpžinybinio bendradarbiavimo savo Žvalgybos bendrijos rėmuose pavyzdį: NSA pranešė apie skambutį CŽV vadovams, CŽV perdavė informaciją FTB vadovybei, o FTB paprašė prancūzų kontržvalgybininkų įrašyti susitikimą į vaizdo juostą.
Netrukus po to FTB bendradarbiai perėmė dar vieną telefono skambutį F.Blošui į namus. Paskambinęs asmuo ištarė: „Atsirado virusas, kad tik jūs neužsikrėstumėte“. Amerikiečiai nusprendė, kad tai skambino KGB agentas, ir jis perspėjo F.Blošą apie pavojų (beje, tai reiškė, kad rusai kažkokiu būdu sužinojo apie tyrimą F.Blošo atžvilgiu, bet Amerikos atstovai neigė informacijos nutekėjimo faktą).
Tuo tarpu F.Blošas Vašingtone pradėtas demonstratyviai sekti iš išorės, taip aiškiai, kad FTB bendradarbius ėmė lydėti reporteriai, paversdami rimtą operaciją cirku. Iš oficialiųjų šaltinių pasklido įvairūs gandai, be visų kitų, kad F.Blošas neva tai gavęs iš KGB dideles pinigų sumas.
Kai 1989 metais jo adresu nuaidėjo pirmieji vieši kaltinimai, jis buvo laikinai (išsaugant atlyginimą) nušalintas nuo Valstybės departamento biuro Europai ir Kanadai direktoriaus pareigų, ir jam leidimas dirbti su slaptais valstybės dokumentais buvo anuliuotas.
O 1990 metų vasario 7 dieną F.Blošas buvo pašalintas iš valstybės tarnybos dėl nepatikimumo. Valstybės departamento vadovybė pirmą kartą savo praktikoje pritaikė retai naudojamą įstatymą, pagal kurį federalinis valdininkas gali būti atleistas iš darbo „nacionalinio saugumo interesais“. Tuo tarpu FTB tyrėjams neužteko įkalčių, kad galėtų pateikti F.Blošui oficialų kaltinimą ir patraukti į teismą už šnipinėjimą.
Netrukus po savo priverstinio atstatydinimo F.Blošas persikėlė iš Vašingtono į Čepl-Hilą Šiaurės Karolinos Valstijoje, kur įsidarbino vienu metu dviejuose darbuose: autobuso vairuotoju ir apsaugininku didelėje parduotuvėje. 1993 metų sausį jis buvo suimtas už produktų vagystę iš savo parduotuvės už 100 dolerių 59 centus.
Sumokėjus 60 dolerių baudą, teismas jam dar skyrė 48 valandas visuomenei naudingų darbų ir paaukoti labdarai 100 dolerių.
2012.07.02
