Populiarus Estijos dienraštis “Postimees” šiomis dienomis pateikė svarbių žinių apie neseniai demaskuoto šnipo Aleksejaus Dreseno (Aleksėjus Dressenas) veiklą.
Leidinio teigimu, Estijos saugumo policija “KaPo” senų seniausiai žinojo, jog Estijos saugumo policijos departamento tyrėjas Aleksėjus Dressenas slapta bendradarbiauja su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su Rusijos FSB. Tačiau “KaPo” elgėsi taip, kaip panašiais atvejais dažniausiai elgiasi visos profesionalios slaptosios tarnybos – neskubėjo išdaviko suimti.
Pirmiausiai “KaPo” siekė išsiaiškinti, kas dar be pono A.Dreseno teikia slaptos informacijos Rusijai. Atlikdama sudėtingą kontržvalgybinę operaciją “KaPo” taip pat bandė išsiaiškinti, kas konkrečiai ir sąmoningai iš Estijos pareigūnų talkina A.Dresenui kaip Rusijos FSB agentui.
Todėl Rusijos FSB agentas A.Dresenas vargu bau ar pajėgė Estijai atnešti didelės žalos. Juk apie jo ryšius su Rusijos FSB oficialusis Talinas žinojo dar 2007-aisiais metais. Nuo pat 2007-ųjų Estijos kontržvalgyba jį atidžiai stebėjo. Estijos kontržvalgybai buvo žinomas kiekvienas išdaviko krustelėjimas. Esant tokioms sąlygoms neįmanoma pridaryti milžiniškos žalos.
Aiškėja dar viena svarbi aplinkybė. Estijos saugumo struktūrose ponui A.Dresenui darbuotis nesisekė nuo pat pirmųjų įsidarbinimo dienų. Jis turėjo rimtų problemų. Vaizdžiai tariant, jis buvo probleminis žvalgybininkas. Tačiau “Postimees” nenurodo, kokių problemų turėjo demaskuotas Rusijos šnipas. Konkretumo šiuo atveju nėra. Tiesiog tvirtinama, kad A.Dresenas ne kartą buvo pažemintas pareigose, kad paskutiniaisiais metais užėmė itin nereikšmingas pareigas. Galima tik spėti, jog A.Dresenas galbūt anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu.
Taigi A.Dreseno suėmimas buvo atidėliojamas todėl, kad “KaPo” bandė surinkti kuo daugiau informacijos apie Rusijos FSB įsiskverbimo į Estijos valstybines struktūras dydžius. Be to, 2008-aisiais Estijos kontržvalgyba jau buvo suėmusi vieną šnipą, palaikiusį ryšius su FSB. Tai – Estijos gynybos ministerijos saugumo skyriaus vedėjas Hermanas Simmas. Jei “KaPo” būtų suėmusi dar ir A.Dresseną, galėjo kilti rimtas šnipinėjimo skandalas. Tokiu atveju Rusija galbūt būtų ėmusi reikšti pretenzijas. Žodžiu, A.Dresseno neskubėta suimti dar ir diplomatiniais sumetimais. Nenorėta labai erzinti Rusijos.
Tiesa, kai kurie Estijos politikai mano, jog “KaPo” vadovybei nėra ko per daug džiūgauti. Kad šnipas demaskuotas, Estijos kontržvalgybos vadovybę reikia sveikinti. Tačiau tuo pačiu klyla klausimas, kodėl toks atvejis – vis tik įmanomas? Be abejo, nuo priešiškų valstybių šnipų neapsaugotos net didelės, galingos, įtakingos, turtingos valstybės. Todėl negali būti apsaugota ir Estija. Ir vis dėlto “KaPo” vadovybę būtų galima pagirti tik tokiu atveju, jei tokių kaip A.Dressenas ir H.Simmas iš viso nebūtų atsiradę Estijos slaptosiose tarnybose.
“Postimees” tvirtina, jog kratos metu A.Dreseno bute Taline rasta itin didelės grynųjų pinigų sumos. Remiantis surastais pinigais, A.Dressenas buvo labai turtingas žmogus. Tačiau jis ir jo žmona elgėsi taip, kad niekam nesusidarytų įspūdis, esą jie – turtingi žmonės. Kur kas turtingesni, nei pasiturintys žmonės.
Šiuo metu vyksta intensyvios apklausos. Tačiau rezultatai – menki. A.Dressenas – itin atsargus, mažakalbis. Nieko nepasakoja, nieko neišduoda, vengia konkretybių. Jo žmona, šioje istorijoje atlikusi sumanios kurjerės vaidmenį (skraidydavo į Maskvą kaip verslininkė), taip pat nelinkusi bendradarbiauti su “KaPo” tardytojais.
Nuotraukoje: Rusijos FSB talkinęs Estijos žvalgybos darbuotojas Aleksėjus Dressenas.
2012.03.03
