„Ką bendro turi Lietuvos sūris, Moldavijos vynas ir Ukrainos saldainiai? Visus šiuos produktus Rusija neseniai uždraudė įvežti į savo teritoriją, neva tai dėl grėsmės gyventojų sveikatai“ – taip pradeda Tagesspiegel apžvalgininkė Klaudia fon Zalzen (Claudia von Salzen) savo straipsnį apie posovietinių respublikų svyravimus tarp Rusijos ir Europos Sąjungos ir Angelos Merkel kalbą Bundestage.
„Tai buvo istorinis žingsnis toms valstybėms, kuriose dar pastebimas pasenęs Europos dalijimas į Rytus ir Vakarus, – kaip ir mums, kurie neretai manome, kad Europa baigiasi ne toliau kaip ties rytine Lenkijos siena… O ir Rusijos požiūriu tų šalių suartėjimas su Europa yra posūkio momentas istorijoje“, – rašo žurnalistė apie savaitės pabaigoje susitarimų dėl asociacijos su ES parafavimą.
Kalbėdama Bundestage Angela Merkel „reagavo į Rusijos spaudimą žymiai aiškiau, nei kada nors anksčiau Europos Sąjungoje“, mano fon Zalzen. „Bundestage kanclerė sakė, kad jokios veto teisės trečioji šalis negali turėti. Diplomatijos kalba tai reiškia griežtą priekaištą. Bet A.Merkel žengė dar toliau ir pasiūlė Rusijos engiamoms šalims pagalbą – realizuojant jų produkciją ir net aprūpinant energija. Tuo pačiu Vokietija demonstratyviai imasi globoti valstybes, kurioms Rusija daro spaudimą“.
„Ar savo problemomis užsiėmusi Europos Sąjunga taip pat rimtai žiūri į tą partnerystę? – tęsia straipsnio autorė. – Tas, kas iš tikrųjų nori suartėjimo, turi pats daugiau nuveikti, kad pasiektų tą tikslą, todėl A.Merkel pažadas nepalikti bėdoje būsimų partnerių – tai reikšmingas įvykis, gal net posūkio punktas. Rusijos jokiu būdu negalima išbraukti iš tos partnerystės, jeigu ji pati savęs neišbrauks. A.Merkel žodžiai gali būti išeities taškas naujai Europos rytų politikai“.
Nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Šaltinis: Tagesspiegel
2013.12.02
