Pabandykime įsivaizduoti situaciją: vienai sostinės poliklinikos darbuotojai nei iš šio, nei iš to liepiama vyktį į Santariškių ligoninę tikrintis sveikatos.
Vadovaujantis mūsų įstatymais, toks poliklinikos vadovybės parėdymas – teisėtas. Medicinos darbuotojams (kaip ir daugeliui kitų darbuotojų) ne rečiau kaip kartą per metus tenka vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kur profesionalūs medikai tikrina jų pačių, gydytojų, sveikatos būklę. Šie patikrinimai reikalingi tam, kad būtų apsaugotos pacientų teisės sulaukti ne vien profesionalios, bet ir saugios medicininės pagalbos (o taip pat – rūpinantis ir pačių darbuotojų – gydytojų sveikata).
Vaizdžiai tariant, kiekvienas žmogus, atvykstantis į polikliniką ar ligoninę, turi būti garantuojas, jog jį apžiūrės sveikas, t.y. jokiomis užkrečiančiomis ligomis nesergantis, neišsekęs, psichiškai stabilios psichikos medikas. Taigi kasmetiniai sveikatos patikrinimai medicinos darbuotojams – natūrali procedūra. Pabrėžiame: teisėta, niekieno teisių nepažeidžianti procedūra
Tačiau Vilniaus VšĮ Karoliniškių poliklinikoje rugpjūčio pabaigoje susiklostė kiek kitokia situacija. Kineziterapeute (praktiškai – masažuotoja) VšĮ “Karoliniškių poliklinikoje” dirbančiai Albinai Kavaliauskaitei šių metų rugpjūčio mėnesį liepta sveikatą pasitikrinti dar sykį. Tiksliau tariant, Karoliniškių poliklinikos direktorė nusprendė šiai darbuotojai, su kuria, beje, konfliktuoja nebe vienerius metus, primesti neeilinį sveikatos patikrinimą. Keistas uolumas, nes Lietuvos medikų profesinei sąjungai vadovaujanti Albina Kavaliauskaitė šių, 2012-ųjų, metų gegužės mėnesį jau sėkmingai atliko tokią procedūrą. Oficialiai apžiūrėję medikai patvirtino, kad jokių kliūčių darbuotis sveikatos priežiūros įstaigose nėra. Taip pat – ir Karoliniškių poliklinikoje.
Be kita ko, A. Kavaliauskaitė – senbuvė šioje poliklinikoje. Čia ji dirbanti per dvidešimt metų. Ir per tuos du dešimtmečius – tai pirmas sykis, kai surengiamas neeilinis sveikatos patikrinimas.
Tad pirmasis klausimas turėtų būtų toks: kodėl Karoliniškių poliklinikos direktorė, kurios sprendimus A.Kavaliauskaitė ne sykį sėkmingai skundė teismams kaip neteisėtus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė neteisėtai buvo iš darbo atleidusi šią darbuotoją), sumanė primesti papildomą (neeilinį) sveikatos patikrinimą?
Tiesa, profsąjungos lyderė visai neseniai buvo prašiusi ją išleisti kasmetinių apmokamų atostogų. O prašydama užsiminė, jog poilsio norėtų ir dėl susilpnėjusios sveikatos. Bet čia nederėtų įžvelgti nieko keisto. Apmokamų teisėtų atsotogų profsąjungos lyderė neturėjusi ketverius metus. Todėl prašyti poilsio ji turėjo neginčijamą teisę. Juolab ji viena auginanti nepilnametį sūnų. Nieko neturėtų stebinti ir užuominos apie sušlubavusią sveikatą – juk neatostogauta ketverius metus iš eilės.
Taigi šios detalės tik sustiprina įspūdį, jog Karoliniškių poliklinikos vadovybė ieško net menkiausio preteksto, kurio pagalba būtų galima atsikratyti principingai darbuotojų teises ginančia profsąjungos atstove. Ypač įtartinas Karoliniškių poliklinikos vadovų pareiškimas, esą kineziterapeutė A.Kavaliauskaitė privalo sveikatą tikrintis būtent Karoliniškių poliklinikos vadovų nurodytoje įstaigoje.
Kaip bežiūrėsi, kaip beanalizuosi, o tai jau – grubus A.Kavaliauskaitės žmogaus teisių pažeidimas (be jokios abejonės, ir bet kurio kito Lietuvos gyventojo, jei jis būtų verčiamas sveikatą tikrintis konkrečioje, o ne jo paties pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje).
Taip, A.Kavaliauskaitė mažų mažiausiai kartą per metus privalo tikrintis sveikatą, jei nori išsaugoti teisę dirbti poliklinikoje. Galbūt nederėtų labai piktinis ir dėl papildomo sveikatos patikrinimo. Vaizdžiai tariant, atsargumas gėdos nedaro. Tačiau Lietuvos įstatymai kategoriški dėl to, kur būtina tikrintis sveikatą. Mūsų įstatymai nedviprasmiškai tvirtina, jog sveikatą pasitikrinti nusprendęs asmuo medicinos įstaigą pasirenka pats. Be išlygų, be išimčių.
Tokios nuomonės laikosi advokato padėjėjas Karolis Kurapka (advokato Kęstučio Stungio kontora). Advokato padėjėjas K.Kurapka pateikė portalui Slaptai.lt keletą ištraukų iš teisinių dokumentų. Štai tos ištraukos. Įsidėmėkime. Pasirodo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1-2 d. nustato, kad: „Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.“; „Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą.“ Karoliniškių poliklinikos vadovybė gali nebent A.Kavaliauskaitei rekomenduoti sveikatos įstaigą.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (minėto įsakymo 13 priedas) 8 punktas nustato, kad: „Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai.“, o Aprašo 10 punktas reglamentuoja, kad: „Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais .“
T.y. minėtas Aprašas nereglamentuoja konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje turi būti privalomai atliekamas privalomas/neeilinis sveikatos patikrinimas, o tik nurodo kriterijus, kuriuos turi atitikti sveikatos priežiūros įstaiga ir sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys privaloma/neeilinį sveikatos patikrinimą.
Tokios nuostatos nėra ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Bene vienintelė užuomina randama Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 8 p., kuris skamba taip: „Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;“.
Tačiau natūraliai kyla klausimas, ar įmonės nustatyta „tvarka“ gali „nugalėti“ ir „pažaboti“ įstatyminę paciento teisę? Besivadovaudami sveika logika, o taip pat ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 str. 1 d., kuris draudžia darbdaviui piktnaudžiauti savo teise – t.y. nusistatyti tokias tvarkas, kurios prieštarauja įstatymams, darome išvadą, kad ne. Žinoma, šias nuostatas ir savo teises tikriausiai reiks jau įrodinėti varstant Temidės rūmų duris.
Tokios štai advokato padėjėjo K.Kurapkos pastabos. Taigi nurodyti, kam konkrečiai A.Kavaliauskaitė turėtų patikėti savo sveikatos tikrinimą, – Karoliniškių poliklinikos vadovybė neturi teisės. Neturi teisės primesti savo valios jokiomis aplinkybėmis. Bet primesti savo valią A.Kavaliauskaitei vis tik bandė. Grubiu, terorizavimą primenančiu būdu.
Šių eilučių autorius yra liudininkas, kaip Karoliniškių poliklinikos koridoriuje trys minėtos gydymo įstaigos darbuotojai vyrai įrodinėjo A.Kavaliauskaitei, jog ji privalanti vykti būtent į poliklinikos vadovybės nurodytą gydymo įstaigą neeiliniam sveikatos patikrinimui. Šią konfliktinę situaciją stebėjo ir Violeta Seiliuvienė, Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties profesinės sąjungos pirmininkė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos tarybos narė. Tiek profesinės sąjungos vadovei V.Seiliuvienei, tiek šių eilučių autoriui konfliktinė situacija priminė psichologinio smurto akciją.
Čia derėtų skaitytojams paaiškinti itin svarbų momentą. Atsisakymas tikrintis sveikatą laikomas grubiu darbo drausmės įstatymo pažeidimu. Ligoninėse, poliklinikose ir kitose panašaus pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigose plušantys medikai privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti šią neišvengiamą procedūrą. Atsisakę tai padaryti praranda teisę dirbti medikais. Atsisakiusiems mūsų įstatymai negailestingi – atleidimas. Jokių išimčių.
Todėl rugpjūčio 30-ąją A.Kavaliauskaitę terorizavę trys Karoliniškių poliklinikos vadovybės atsiųsti vyrai akivaizdžiai primygtinai akcentavo, jog kineziterapeute (o realiai – ne savo noru masažuotoja) dirbanti moteris privalanti pasitikrinti sveikatą. Tačiau jie tarsi negirdėjo A.Kavaliauskaitės argumentų, jog ji neatsisakanti tikrintis sveikatos, ji tik atsisakanti šią procedūrą atlikti konkrečioje jų nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Beje, šis konfliktas įvyko Karoliniškių poliklinikos koridoriuje, girdint pacientams, girdint poliklinikos darbuotojams. Visa tai negalėjo nesukelti neigiamų emocijų ypač eilėse laukiantiems pacientams.
A.Kavaliauskaitės nenoras pasitikėti poliklinikos geranoriškumu nurodant įstaigą, kur turi įvykti patikrinimas, – suprantamas. Jos ir naujosios poliklinikos vadovės J.Kutkauskienės konfliktas – įsisenėjęs. Tebesitęsiantis keletą metų iš eilės. Neišvengta ginčų teismuose. Maždaug prieš trejetą su puse mėnesio lietuviškoji Temidė nusprendė, jog A.Kavaliauskaitę direktorė atleido iš užimamų pareigų neturėdama tam pagrindo, ir įsakė grąžinti atgal į darbą.
A.Kavaliauskaitė grąžinta į darbą, bet neoficialiai į žemesnes, sunkesnes – masažuotojos – pareigas, nors pareiginės instrukcijos liko tos pačios – kineziterapeutė. Grąžinta į tarnybą moteris girdėjo užuominų, kad ilgai vis tiek neišsilaikysianti. Tačiau jau tuoj bus ketveri mėnesiai, kaip ji tebedirba.
Tiesa, poliklinikos vadovybė ieškojo, prie ko prisikabinti. Pavyzdžiui, parašė papeikimą vien už tai, kad A.Kavaliauskaitė savo pertraukos metu, atlikdama kartu ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės pareigas, bendravo su žurnalistais, bei neva spaudos atstovams parodė patalpas, kur ji verčiama kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą persirengti, nurodant tai, kad A. Kavaliauskaitė neva sudarė sąlygas spaudos atstovams pažeisti VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus tvarkos taisykles. Bet juk tokie priekaištai skamba mažų mažiausiai keistokai.
Beje, persirengimo sąlygos – siaubingos. Tiksliau tariant, ne pats persirengimo kambarys siaubingas, o koridorius, vedantis į rūsiuose įrengtą persirengimo kambarį. Požemiuose įrengtu persirengimo kambariu profesinės sąjungos vadovė buvo ilgokai verčiama naudotis vienui viena iš gausaus poliklinikos darbuotojų būrio. Tik tuomet, kai videoreportažas apie požemiuose įrengtą persirengimo kambarį pateko viešumon (jį paskelbė visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt), į požemius persiregti buvo nusiųstos ir kelios Registratūros darbuotojos.
Žodžiu, principingai savo ir kitų darbuotojų teises ginančios profesinės sąjungos vadovės A.Kavaliauskaitės nenoras tikrintis sveikatą būtent Karoliniškių poliklinikos vadovybės nurodytoje įstaigoje – ne tik akivaizdus, teisėtas, bet ir natūralus. Duodama išskirtinį interviu portalui Slaptai.lt profsąjungos lyderė A.Kavaliauskaitė pasidalino įtarimais, kodėl ją norėta priverst tikrintis sveikatą būtent nurodytoje įstaigoje ir kodėl ją buvo pasiruošęs lydėti mažų mažiausiai vienas poliklinikos darbuotojas. Sutikite, toks poliklinikos vadovybės elgesys – ne tik įtartinas, bet ir žeminantis. Tarsi A.Kavaliauskaitė pati nebūtų sugebėjusi nuvykti pasitikrinti sveikatos.
Profsąjungos atstovės A.Kavaliauskaitės įsitikinimu, “po tokių išgyvenimų galima svarstyti net pačius blogiausius variantus”. Sakykim, įtarimą, jog galbūt norėta klastoti medicininius įrašus. Žinoma, čia tik versija. Bet juk sulaukus neigiamo įrašo “Sveikatos pase” A.Kavaliauskaitė automatiškai netektų darbo. Darbo netektų ilgam. Žinoma, neteisingus įrašus “Sveikatos pase” galima skųsti teismui. Tačiau bylinėjimąsis ne tik ilgai užtrunka, ne tik išvargina, bet ir reikalauja išlaidų advokatų apmokėjimams. Tad turėdama karčią patirtį bendraujant su naująja Karoliniškių poliklinikos vadovybe A.Kavaliauskaitė nutarė nerizikuoti – verčiau pati pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Galų gale įtartina ir dar viena “smulkmena”. Prieš važiuojant pasitikrinti sveikatos jai turėjo būti įteiktas “Sveikatos pasas”, kuriame fiksuojami visi patikrinimo rezultatai. Šį dokumentą saugoja pats pacientas. Šiuo konkrečiu atveju A.Kavaliauskaitės sveikatos būklę apibūdinantis dokumentas turi būti įteiktas ne kam nors kitam, o būtent A.Kavaliauskaitei. Bet jau prabėgo daugiau nei savaitė, kai “Sveikatos pasas” jai negrąžinamas. Esą jis guli kažkur Santariškių poliklinikoje. Todėl, turėdama karčios patirties, A.Kavaliauskaitė baiminasi, jog minėtame dokumente nebūtų įrašyta kokių nors iš piršto laužtų įrašų, kurie jai vėliau užkirstų kelią dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.
“Įtariu, kad jiems nebeliko pretekstų, kurių pagalba būtų įmanoma mane atleisti iš darbo, todėl jie karštligiškai ieško bent menkiausios galimybės prisikabinti. Džiugu, kad jūs drauge su profsąjungos vadove V.Seiliuviene stebėjote poliklinikos koridoriuje įvykusį žodinį konfliktą, kurio metu aiškiai pabrėžiau: sveikatos pasitikrinti neatsisakau, bet atsisakau vykti į poliklinikos vadovybės nurodytą įstaigą, nes nepasitikiu Karoliniškių poliklinikos direktore. Pasirinkti gydymo įstaigą – mano neginčijama teisė, ir šia teise aš tikrai pasinaudosiu”, – šių eilučių autoriui pasakojo vis tik kasmetinių apmokamų atsostogų išleista A.Kavaliauskaitė.
Pasakodama apie savo konfiltus su poliklinikos vadovybe profsąjungos vadovė A.Kavaliauskaitė prisiminė, jog “norėta kabinėtis net prie jos klausos”. A.Kavaliauskaitė neslėpia, esą jos klausa – šiek tiek silpnesnė, nei turėtų būti. Mat ji – aktyvi 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių dalyvė. Už drąsą, pademonstruotą tragiškomis sausio dienomis, ji apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Vyčio Kryžiaus ordinu. Tad ji tikrai nemeluojanti, jog 1991-ųjų sausio 13-ąją patyrė klausos traumą, ir dabar kartais kalbanti šiek tiek garsiau, nei derėtų.
Galbūt kažkam kažkada ir pasirodė, kad ji kalbanti “pakeltu balsu, per daug emociškai”. Tačiau ar ši aplinkybė gali tapti pretekstu atleisti ją iš darbo? Bet A.Kavaliauskaitės oponentai, jos pačios žodžiais tariant, bandė ir čia ieškoti priekabių.
Paprašyta pakomentuoti Karoliniškių poliklinikos koridoriuje įvykusį žodinį konfliktą Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos medikų profsąjungos vadovė V.Seiliuvienė pabrėžė, jog minėtas incidentas jai buvo panašus į akivaizdžiausią terorizavimą, primenantį galbūt net grubius KGB metodus.
“Vidurdy baltos dienos ateina trys vyrai ir liepia važiuoti pasitikrinti sveikatą būtent ten, kur jie nurodė. Jei niekam blogo nepadariusi A.Kavaliauskaitė atsisakys, ji esą sulauks sankcijų. Toji scena asocijavosi su gūdžiais sovietiniais laikais, kai valdžiai prieštaraujančius žmones priverstinai veždavo į psichiatrinę ligoninę. Taigi įtarimai – patys negeriausi, juolab, kad jai į rankas nebuvo išduotas net “Sveikatos pasas”. Jei jie nebuvo nieko blogo suplanavę, koks jiems skirtumas, kur A.Kavaliauskaitė tikrinsis sveikatą”, – taip rugpjūčio 30-osios įvykius Karoliniškių poliklinikoje komentavo V.Seiliuvienė.
Greitosios medicinos pagalbos Vilniaus stoties profsąjungos vadovė V.Seiliuvienė pabrėžė, jog A.Kavaliauskaitę priverstinai gabent pasitikrinti sveikatos galėjo nebent tuo atveju, jei “ji būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų”. Bet tvirtinti, esą A.Kavaliauskaitė galėjo būti apsvaigusi nuo psichotropinių ar alkoholinių medžiagų, – didžiausia nesąmonė.
Šiuo metu A.Kavaliauskaitė kaip Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė nusiuntė oficialų raštą Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui. Oficialus rašto pavadinimas – “Dėl VšĮ “Karoliniškių poliklinikos” direktorės 2012 metų rugpjūčio 30 dienos įsakymo Nr. VI-1.1-83 “Dėl neeilinių sveikatos tikrinimų” prieštaravimo LR Darbo kodeksui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui bei kitiems teisės aktmas”.
Kodėl raštas nusiųstas būtent merui A.Zuikui? Ogi Vilniaus savivaldybė yra “Karoliniškių poliklinikos” steigėja. Tad Vilniaus savivaldybė atsakinga už tvarką, egzistuojančią Karoliniškių poliklinikoje. Tuo labiau, kad VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 30-155 17.4 punktu nustato, kad Savininkas turi teisę: „kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;“.
Įdomu, kokį atsakymą A.Kavaliauskaitei pateiks Vilniaus savivaldybės vadovai, ar jie pasinaudos savo kaip Savininkų teise apskųsti tokį visų Karoliniškių poliklinikos darbuotojų teises ribojantį įsakymą, ar vėl ši našta guls tik ant A. Kavaliauskaitės pečių?
Apie Vilniaus savivaldybės atsakymą savo skaitytojus būtinai informuosime.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Albina Kavaliauskaitė, kurią VšĮ “Karoliniškių poliklinikos” vadovybė bandė priverst tikrintis sveikatą būtent jų nurodytoje gydymo įstaigoje.
2012.09.10
