Seime – įsimintina diena. Aplinkos apsaugos komitetas vėl sės prie gana ankšto stalo ir svarstys, svarstys, svarstys. Nuo tų svarstymų seniai skauda skrandį. Bet tikrai gerai, kad jie yra.
Kiekviename posėdyje sąmokslo teorijos šalininkai išsiskleidžia, kaip didžiausia pasaulio gėlė raflezija, ir bet kokia kaina bando prastumti tegu ir nedidelius, bet privačių miškų savininkams naudingus trupinėlius. Kaip visada, nepailstantis Komiteto pirmininkas J.Šimėnas rankų nenuleidžia.
Net teigdamas, kad jokių pataisų (antigamtosauginių) pats daugiau neteiks, staiga aptinka pats save kabinete prie stalo, tiesiog užversto bendrapartiečių skundais ir siūlymais. Ir ne tik jų. Tai kaip gi nereaguoti, jei “paprastų” žmonių gynėja D.Kuodytė kreipiasi vėl ir vėl? Ir ta pati politikė šūkauja, kad gana mitinguoti, laikas dirbti? Ar tai jums nieko neprimena?
Čia ir odiozinis J.Ramonas, kurio amžinai ir mielai besišypsantis veidas lyg ir prarado viltį, kad Seime dar galima lengvai “prastumti” oligarchinius įstatymus. Jis jau ir nesistengia per daug, kam veltui energiją eikvoti. Balsuoja, ir tiek. Bet pats jis švarus. Turto neturi jokio. Visos valdos – jo žmonos nuosavybė. Tikrai malonu, kad žmogus dar turi puikų cinišką humoro jausmą. J.Šimėnui su tuo kiek prasčiau – tik paprastas pasiūlymas mums visiems sėsti į mikriuką, reguliariai kursuojantį adresu LR Seimas – J.Šimėno miškas ir protėvių sodyba. Nemokamai. Kilnu, ar ne?
J.Šimėnas ir jo vieni pagrindinių rėmėjų (LMSA – Lietuvos privačių miškų savininkų asociacija), net Seimui nubalsavus prieš gėdingas pataisas, nusileisti nenori. Investicijos neatsipirks, jei, kaip sakė J.Šimėnas, ultrakairieji (mes) nesutiks, kad privati nuosavybė šiais laikais yra šventa. Visi tie pareiškimai, anot plačiai žinomos žurnalistės R.Janutienės, kvepia viduramžiais. Taip – feodalų valdos, netyčia užbridę valstiečiai siundomi šunimis. Feodalai stebi ir juokiasi – žiūrėk, kaip mužikui kibo į šikną! Kuo ne šiandiena? Tiesa, kolektyvinių sodų miškuose tada nebuvo. Čia jau postsovietinis mąstymas. Žmonės, kurie tais niūriais laikais puikiai žinojo žodžius “blatas”, “gavau” – ne daug tepasistūmėjo erdvėje ir laike. Juk ir atrodo, kad laikas jiems bus sustojęs (jų naudai). Bet juk ne taip yra, ponai. Pamėginkite kartais prisiminti tautą. Žinau, kaip tai jums sunku ir sudėtinga, bet būtina, privaloma.
Nenumaldomieji su Seimo valia nesusitaikė. Darbas ir šią minutę virte verda. Ir galinga rengiama privatininkų demonsracija prie Seimo ketvirtadienį, ir aiškinimai, kad miškas privatininkų rankose tiesiog klestės. Faktai liudija ką kita. Visos jėgos metamos lobizmui, “darbui” su individualiais Seimo nariais, tikintis susigrobti milijardus Lietuvos gamtos sąskaita. Ir mūsų, mielieji. J.Šimėnas paskelbia, kad jo laukia liūdna V.Pociūno lemtis. Korespondentai išsiaiškina, kad pirmininkas gyvena ne daugiabutyje, o name. Tad iš 9-ojo aukšto jo išmesti nepavyks. Kodėl tai turi įvykti? Ogi todėl, kad šis asmuo “gina” Lietuvos gyventojų interesus. Už tai jį derėtų nužudyti… Kieno interesus? Kokios gyventojų dalies? Mikroskopinės – oligarchų ir verslininkų – spekuliantų. J.Šimėnas nemato gyventojų, prieš absoliučią didžiumą kurių jis stoja dėl savo proteguojamųjų privatininkų. Tokio atsidavusio verslo interesų atstovo tikrai reikia paieškoti. Bėda, kad su atmintimi pirmininkui problemėlės. Bet čia jau medikų reikalas. Etikos ir procedūrų komitetas, sugužėjus visiems konservatoriams, nerado nieko smerktino, kad J.Šimėnas nežinojo, jog jo vaikai yra jo artimi giminaičiai. Ir prie pečiaus, ir prie svečiaus, kaip sakoma. Bet atleisti – nereiškia pamiršti.
Visai neseniai J.Šimėnui pavyko prastumti neįtikimą aferą Seime. Dabar vėjo jėgaines galima statyti kur pakliuvo be jokių leidimų, PAVų, sanitarinių zonų ar reikalavimų. Kaip Seimas galėjo balsuoti už tokį, švelniai tariant, “atsiprašau” įstatymą, neįsivaizduoju. Taigi vėl jį reikės grąžinti ir svarstyti, ir persvarstyti. Mes negalime rizikuoti mūsų žmonių sveikata dėl kelių tūkstančių litų UABų kišenėse. Tegu jie paišo tą energetiką labai žaliai – jos naudą UABai gaudo. Nesiskaitydami su jokia morale, jokiomis taisyklėmis. Neturi Lietuva teisės eiti tokiu nusikalstamu keliu savo gyventojų ir savo gamtos sąskaita. Lauksime prezidentės valios. Malonu, kad Seimo narys P.Gražulis jau nusiuntė į Prezidentūrą raginimą vetuoti šį oligarchinį įstatymą. Ten pamatuotai išdėstyti visi argumentai, kuriuos judėjimas “Už gamtą” pilnai palaiko.
Judėjimas “Už gamtą” ne kartą kėlė pavojaus žmonių sveikatai problemą, susijusią su vėjo jėgainėmis. Veltui. Seimas neišgirdo proto balso. Ką ten proto, sąžinės. Vėl svarbiausiu veiksniu liko vienadienis pelnas.
Grįžkime prie miškų. Čia pinigų daug daugiau, negu vėjo energetikoje. Dabar, kada miškų kirtimo taisyklės, judėjimo “Už gamtą” ir jį remiančių Lietuvos piliečių pastangomis, draudžia daugumą kirtimų Lietuvos miškuose balandį-gegužę, jie ten vykdomi “stachanoviškai”. Masiniai plyni kirtimai gražiausiose šalies vietose per patį paukščių perėjimo piką. Nelegalūs kirtimai privačiuose miškuose, verčiant į Ūlos upę produktyviausius, gražiausius šimtamečius medžius. O po to mes turime klausyti A.Gaižučio hipokritikos? Atviriausios, nieko nepridengtos demagogijos? Apie šventąjį privatininką, kuris nusileido pas mus balto angelėlio pavidalu? Jau girdėjome tą giesmelę, girdėjome ne kartą. Ramus, lygus, išlaikytas ir lyg tai argumentuotas balsas – nulis prieš kvapą gniaužiančius faktus. Kas iš tikrųjų vyksta dabar privačiuose miškuose.
Pagrindinis veiksnys šioje 9 milijardų litų aferoje yra J.Šimėnas. Visi faktai rodo, kad būtent jis prisiėmė “pareigą” prastumti gamtai, visuomenei ir Lietuvai pavojingus įstatymus. O juk tai žmogus, kuris privalo saugoti mūsų gamtą. Stulbinantis disonansas tarp jo pareigų ir darbų.
Ištrauka iš R.Klimo (buvusio gamtosauginiko) atviro laiško beveik visiems:
“2011-04-20 vykusiame LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dar kartą svarstant LR miškų įstatymo pakeitimus, šio komiteto pirmininko J.Šimėno pastangas konstruktyviai dirbti vėl „rūpestingai” koregavo LRS narė A.Stancikienė ir tuo iš esmės trukdė darbą. Tokia praktika kartojasi jau kelintame posėdyje. Kiti dalyvavę LRS nariai beveik nereiškė jokių pastabų ar rimtesnių siūlymų rezultatui pasiekti. Nepadėjo darbui ir itin plačios Teisės departamento pateiktos pastabos”.
Išvadas darykite patys. Konstruktyviai “dirbo” J.Šimėnas. Trukdė “konstruktyviam darbui” (miškų naikinimui) A.Stancikienė ir Seimo Teisės departamentas. Ai ai, kokie blogiečiai. Na negaliu aš pritarti p.Rimui, negaliu niekaip. Ir nelabai tikiu, kad žmogus bent fiziologiškai turi galimybių keisti spalvą kaip chameleonas.
O štai ištrauka iš J.Šimėno atviro laiško Seimo pirmininkei I.Degutienei. Patalpintame – kur gi daugiau – Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos aktyviame tinklapyje. Su tokiomis lėšomis ir tinklapis guvus turi būti…
“Nenorėdamas daryti jokių apibendrinimų, noriu jus informuoti, kad esu persekiojamas nuolat ir visur. Netgi mano tėvų sodyboje ar sūnaus ūkyje. O čia, Seime, nuolat patiriu psichologinį spaudimą tendencingai stengiantis pabrėžti nebūtus dalykus, tokius kaip „dokumentų klastojimas“ ar privačių ir viešų interesų supainiojimas. Kai kurie kolegos Seimo nariai, besivaikydami populizmo, o gal vykdydami kieno nors užduotis, nuolat skleidžia netiesą, kuria mėgaujasi kai kurios žiniasklaidos priemonės.
Noriu informuoti valstybės ir piliečių saugumą užtikrinančias organizacijas, kad jeigu atsitiks kas nors negerai man ar mano šeimos nariams, tai bus toks pat „atsitiktinumas“ kaip su šviesios atminties Mindaugu Tomoniu, Vytautu Pociūnu ir su šimtais kitų.”
O štai dabar retorinis klausimas visiems – kas gi žudys J.Šimėną? Kodėl? Tikrai ne judėjimas “Už gamtą”. Kad jis su neįtikėtina energija gina verslo interesus, priešpastatydamas juos visuomenės interesui? Kas už tai žudo? O, galbūt kokie mafijoziniai užsakovai, kurių tikslai Seime taip ir nebuvo įgyvendinti? Čia jau “šilčiau”. O jei be juoko – žudo idealistus, žurnalistus, gamtosaugininkus Afrikos savanose, Amazonės džiunglėse ir Rusijos giriose. Tuos, kurie tiki žmogaus išmintimi ir savisaugos instinktu. Kurie tiki, kad gamtos po godumo kirviu kišti negalima. Štai tokių ir yra tūkstančiai, sudėjusių galvas nelygioje kovoje su skryniose žėrinčiu Mefistofelio auksu. Pažinojau ne vieną iš jų. Bet jie tikrai nebuvo kaip Jūs, p. Jonai.
Nuotraukoje: parlamentaras Jonas Šimėnas.
2011.04.27
