simenas_jonas_seimas

Praeitų metų rudenį Aplinkosauginės organizacijos ir mokslininkai viešai pareiškė nepasitikėjimą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu dėl jo bandymų įstatymais (Statybų įstatymo pataisos dėl savališkų statybų įteisinimo, Atsinaujinančios energetikos įstatymas, Miškų įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos) įteisinti žalingus Lietuvos gamtai ir žmonėms sprendimus.

Nekreipdamas dėmesio į jam pareikštą kritiką, Jonas Šimėnas ir toliau sprendžia ne aplinkosaugos problemas, bet akivaizdžiai atstovauja siaurus verslo grupuočių interesus.

Akivaizdžiausiai tai pasireiškė, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas nutarimas Atsinaujinančios energetikos įstatymo 13 straipsnyje hidroenergetikos plėtrą iki 2020 metų apriboti aiškia formuluote „iki 141 MW“. Tačiau Seimui praeitą savaitę galutiniam tvirtinimui pateiktame Atsinaujinačios energetikos įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojant hidroenergetikos plėtrą, buvo įdėta visiškai kitokia sąvoka „ne mažiau kaip iki 141 MW“, kuri iš esmės pakeičia Seimo anksčiau priimtą įstatymo nuostatą ir sudaro galimybes užtvenkti visas dar išlikusias natūralias upes.

Continue reading „Dėl nepasitikėjimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu”

simenas_jonas_seimas

Mes, žemiau pasirašę, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veikla neatitinka nei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto tikslų, nei daugumos Lietuvos žmonių interesų aplinkos valdymo srityje.

Komiteto pirmininkas inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas, o tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo ir gamtos objektams bei būtų negrįžtamai sunaikintas Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai.

Jonas Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams. Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo kaip pareigūno nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje.

Continue reading „Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui visuomenininkai reiškia nepasitikėjimą”

azuolas_ziema_m

Kai didelė visuomenės dalis kenčia nepriteklius, vos ne badauja ir galvoja apie emigraciją, kai kurios valdžioje įsitvirtinusios grupuotės, tenkindamos privačius interesus, visais įmanomais būdais stengiasi Seime „prastumti“ naujus gamtos užvaldymo ir išgrobstymo planus bei sugriauti sunkiai ir ilgai kurtą valstybės saugomų teritorijų sistemą.

Kiek buvo kalbėta, rodyta ir piktintasi dėl aptvertų ežerų – kur rezultatas? Dabar gresia kitas žingsnis „pirmyn“ – norima aptverti ir niokoti miškus.

Continue reading „Dėl Seime ruošiamo naujo tvorų vajaus prieš visuomenę ir investicijų į „krūmus“”

vainiene

Politinis stebuklas. Nagojos protokolu 200 šalių priima mūsų vaikų ir anūkų ateitį nulemiančią rezoliuciją, o Lietuvoje apie tai niekas nieko nežino. Išmušė valanda! Pagaliau pasaulis (ir nebijau to žodždio) suprato, kad eikia sustoti naikinus gamtą, kai per vieną dieną žmogaus pastangomis Žemėje išnyksta per 30 mūsų mažųjų brolių rūšių. Tokio klaikaus barbarizmo žmonija nežinojo niekada. Aplinkosaugininkai ir biologai visais laikais gana kukliai bandė atkreipti valdžios dėmesį į visiškai katastrofišką situaciją. Kai tik į kontekstą įkrisdavo žodis “pelnas“, visi kiti argumentai buvo atmetami.

Giliai liūdna ir itin netoliaregiška taktika. Bet toliageriškumo ir netenka ieškoti klausimuose, susijusiuose su vienadieniu pelnu. O būtent tai ir yra kertinis veiksnys Lietuvoje. Nereikia net domėtis privačiomis struktūromis, užtenka valdiškų. Visiems akivaizdu (išskyrus p.Rūtą Vainienę), kad miškai – vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu ekosistema.

Continue reading „Kodėl Lietuvoje nėra jokios informacijos apie Nagojos protokolą”

azuolas_ziema_m

Nuoširdžiai klausiu – ar kas iš skaitančiųjų negalvojo, jog stebėtis pas mus daugiau niekuo neįmanoma. Po įvairiausių aferų, po servizų pirkimų, po „nedidėjančių“ mokesčių. Pasirodo, galima. Kaip rusiškame posakyje „Kasdien – naujiena“. Tik negera naujiena. Geros naujienos „oro“ nedaro.

Kalbėsime apie miškus. Niekaip, tikrai niekaip savo jėga ir pinigų galia įtikėję turtingi asmenys nenori mums palikti šios tautos vertybės. Kodėl? Kartosiuosi – nes neliko ką privatizuoti. Būtume mes Rusija su jos nafta ir dujomis, ilgiau būtų palikę miškus ramybėje. Bet mūsų tautinis godumas kažkoks užburtas ar užkeiktas. Noriu, ir tiek. Jokios vizijos, jokios ateities, jokios minties apie kitus. Tik didelis dvigubas mėsainis – šiandien.

Continue reading „Naujas miškų privatizacijos stebuklas”

azuolas_ziema_m

Sprendžiant iš vasario 3 d. lrytas.lt pasirodžiusio Emilio Ruželės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesniojo eksperto, straipsnio, – taip. Gana čia mums visiems spyriotis. Ant laužo urėdijas! Pirmyn valstybinių miškų prichvatizavimui!

Straipsnio esmė aiški ir konkreti. Eilinis pasispardymas prieš bet kokią logiką, nekalbant apie sąžinę ar Lietuvos valstybės ir visuomenės interesų pamynimą. Autorius siūlo privatizuoti miškus ir išvaikyti urėdus ir girininkus. Ta pačia schema, kaip įvairiose valdžios institucijose pastaruoju metu atsikratoma patyrusių specialistų, juos keičiant švogeriais ir kito plauko giminaičiais, dar vadinamais “politinio pasitikėjimo” asmenimis.

Continue reading „Ar galima privatizuoti Stelmužės ąžuolą?”

delfinu_zudynes

Judėjimas “Už gamtą“, sulaukęs didelės Lietuvos piliečių reakcijos į internetinėje erdvėje skelbtas nuotraukas apie barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje, skelbia peticiją (www.peticija.lt/visos/3109) stabdyti šį nežmonišką elgesį.

Daugelį judėjimo „Už gamtą“ rėmėjų bei kitų mūsų šalies žmonių sukrėtė nuotraukos apie kraupias smulkių banginių ir delfinų žudynes Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje – Farerų salose (Faroe Islands). Judėjimas „Už gamtą“ pradeda rinkti parašus po peticija, kurią įteiksime Danijos Karalystės ambasadai Vilniuje ir Danijos Karalystės vyriausybei. Ambasada aiškina, jog Danija yra bejėgė stabdyti šitą barbarizmą, nes esą Farerai yra autonominė teritorija su savo įstatymais. Mūsų tai neįtikina. Farerai ekonomiškai didele dalimi priklausomi nuo Danijos. Komerciniai Danijos bankai skatina investicijas ir duoda pinigus. Taip kad svertų tikrai yra, ir jie neišnaudojami. Akivaizdžiai trūksta politinės valios.

Continue reading „Smerkiu Danijoje vykstančias viešas beprasmes delfinų žudynes”

knystautas_00

Verkių regioniniame parke Judėjimas “Už gamtą” gruodžio pabaigoje surengė Kalėdinę inkilų kėlimo akciją. Į medžius sukelti inkilai pagaminti bendroje banko “Swedbank” ir Judėjimo “Už gamtą” gerų darbų akcijoje Rumšiškėse, padedant Kaišiadorių miškų urėdijai. Pasak renginio organizatoriaus gamtininko Algirdo Knystauto, “per Kalėdas žmonės dovanoja dovanas savo artimiesiems, dabar gi – paukščiams”. Pasak judėjimo “Už gamtą” organizatorių, “dovanojame paukščiams namus, kad šie mums, klaidžiojantiems po Verkių regioninį parką, pavasarį ir vasarą dovanotų savo giesmes”.

Continue reading „Kalėdinėje inkilų šventėje dalyvavo ir portalo Slaptai.lt fotografas”

inkilas_1

Gruodžio 22 d., antradienį, 13 val. Verkių regioniniame parke Judėjimas “Už gamtą” organizuoja Kalėdinę inkilų kėlimo akciją. Keliami inkilai pagaminti bendroje banko “Swedbank” ir Judėjimo “Už gamtą” gerų darbų akcijoje Rumšiškėse, padedant Kaišiadorių miškų urėdijai. Per Kalėdas dovanojame dovanas artimiesiems. Dabar gi – paukščiams. Dovanojame jiems namus. Dovanojame jums inkilų tikrųjų „savininkų“ giesmes visiems, kurie jų klausysis, ramiai klajodami po Verkių regioninį parką.

Judėjimas “Už gamtą” pirmąją inkilų dalį, skirtą smulkiems paukščiams (zylėms, bukučiams, margasparnėms musinukėms) kels Verkių regioniniame parke, kur gausu brandžių parko tipo miškų, puikiai tinkančių minėtiems paukščiams perėti. Dar kartą akcentuosime, jog inkilų kėlimo laikas – ne pavasaris, kaip daug kas iki šiol galvoja.

Continue reading „Kalėdinė inkilų šventė – Verkiuose”

gamta_knystautas

Ir vėl opusas gamtos saugojimo tema! Valstybinių miškų privatizacijos idėja ją puoselėjusių asmenų sąmonėje kiek blunka. Tikriausiai ealistiškiau pamąstę medienos magnatai suprato, kad tai bus tikrai nelengvas uždavinys. Ir kad to kyšiams numatyto milijono litų prichvatizacijai paremti gali neužtekti. Be to, apie 89 proc. Lietuvos gyventojų, kaip ir Judėjimas “Už gamtą”, kategoriškai nusistatęs prieš mūsų miškų privatizavimą ir naikinimą. Bet nėra padėties be išeities, sako liaudies patarlė. Privačių miškų savininkai išradingi. Šit Žemės ūkio rūmų prezidiumas priima rezoliuciją “Dėl miškų valdymo, reguliavimo ir politikos įgyvendinimo funkcijų perdavimo ŽŪM kompetencijai”.

Continue reading „Žemdirbiai turtingėja, o miškų savininkai – kenčia?”

seimas_01

Penktadienį, spalio 2 d., Seimo Konstitucijos salėje įvyko penkias valandas trukusi diskusija dėl Saugomų teritorijų įstatymo projekto. Diskusiją organizavo p.Aurelija Stancikienė. Dalyvių buvo daug ir įvairių. Dalyvavo valstybinių institucijų tarnautojai (Aplinkos ministerijos, Ekologijos instituto, Botanikos instituto), Kultūros paveldo, daugelio nevyriausybinių organizacijų (Žaliųjų, Baltijos aplinkos forumo), Trakų bendruomenės atstovai, saugomų teritorijų direktoriai.

Kitoje barikados pusėje – sunkioji artilerija su ponu R.Klimu ir ponu A.Strielčiūnu pirmose gretose. Ne ką atsiliko ir Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. A.Gaižutis. Pastarasis teigė, kad jei diskusijoje kalbama, kad žmogus turi tarnauti gamtai, o ne atvirkščiai, jam ne vieta šitoje salėje. Jis taip pat pateikė retorinį klausimą – “Kam reikalingos tos saugomos teritorijos?”.

Continue reading „Seime – aršūs ginčai dėl Saugomų teritorijų įstatymo”