Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Kyjivas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo dėl galimos katastrofos Rusijos kariuomenės užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietuose.
V. Zelenskis kalbėjo po to, kai dėl rusų veiksmų AE buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.
„Noriu pabrėžti, kad situacija išlieka labai rizikinga ir pavojinga, – penktadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi teigė prezidentas. – Jei tokie įvykiai pasikartos, elektrinė vėl atsidurs ant katastrofos slenksčio.“
V. Zelenskis pakartojo savo raginimą į AE apžiūrai įleisti tarptautinių ekspertų komandą ir dar kartą pareikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš elektrinės teritorijos.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, kad siūlomas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo atitinka Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.
„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose.
Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi.
Pasak L. Linkevičiaus, pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai, taip pat kalbėta apie žmogaus teises, politinių partijų veiklą Baltarusijoje. Ministras taip pat Eltai teigė, kad pakvietė Baltarusijos delegatus atvykti į 1863-1864 metų sukilimo lyderio Kosto Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikų laidojimo ceremoniją.
Gerai tai ar blogai?
Apskritai kaimyniški santykiai stabilizuoja padėtį visame regione, jau nekalbant apie bendradarbiavimo naudą. Tačiau juk mūsų kaimynai – Rusija ir Baltarusija – švelniai tariant, nestandartiniai. Jie toli atsitraukę nuo pasaulinių demokratijos standartų, o Maskva apskritai tampa ne tik, kaip kažkada tėškė D. Grybauskaitė, „teroristine valstybe“ ir agresore, bet pastaruoju metu masiškai pažeidžia žmogaus teises.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Dabartinis šalies vadovas požiūriu į Rusiją nesitraukia nuo eksprezidentės užbrėžtos griežtos ribos. Bet štai dėl santykių su Baltarusija yra daugiau ginčų. Kažkada D. Grybauskaitės glebėsčiavimasis su A. Lukašenka sukėlė kritikos bangą, o šiandien kai kurie politikai ir politologai teigia, kad pats laikas padėti Minskui išsivaduoti iš V. Putino gniaužtų ir pasukti Vakarų farvateriu.
Bet čia yra keletas „bet“, kurie išryškėjo po L. Linkevičiaus derybų su Minsko kolega. Konservatoriai kreipėsi į Prezidentą ir Vyriausybę, reikalaudami pateikti L. Linkevičiaus ir Baltarusijos URM vadovo pokalbio išklotinę. Žengti tokį žingsnį, kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, konservatorius verčia situacija, kai, pasak jų, nepaisant Seimo priimto įstatymo dėl nesaugios elektros nepirkimo ir neįleidimo į Lietuvos teritoriją ir galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos bei kitų teisės aktų, kuriuose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės, Vyriausybė, ypač užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, nesiima jokių aktyvių politinių ir diplomatinių priemonių.
„Mus pasiekė informacija, kad yra ketinimų spalio mėnesio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos Užsienio reikalų Taryboje galimai išduoti nacionalinius interesus ir atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigia partijos pirmininkas G. Landsbergis.
Gi TS-LKD garbės pirmininkas prof. V. Landsbergis partijos tarybos posėdyje apkaltino valdančiuosius, kad šie žengia „į kapituliacijos pusę“, leisdami „mulkinami Putino ir Lukašenkos dueto“. „Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją, kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegul mulkinasi Briuselis, jie nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas sutartinio Putino ir Lukašenkos dueto“, – emocingai situaciją vertino jis.
Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kai dėl Minsko laviravimo tarp Rytų ir Vakarų, tai čia reikia būti atsargiems. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Astravos AE „byla“ atsirado ne šiandien, ne prie šios valdančiosios daugumos. Baltarusijos valdžia atominę elektrinę už 40 km nuo Lietuvos sienos apsisprendė statyti dar 2008 – ųjų gruodį, užsitikrinusi Rusijos finansavimą – 10 mlrd. JAV dolerių. Beveik po ketverių metų A. Lukašenka statybos vietoje nuleido simbolinę kapsulę. Tuo metu premjeru buvo A. Kubilius, kuris buvo nuvykęs į Astravą ir po šios egzotiškos kelionės dviračiu žurnalistams nuotaikingai sakė, kad Baltarusija jo neįtikino savo statybos planų realumu.
Tad ar konservatoriai tuomet padarė viską, kad būtų efektyviai sutrukdyta Astravo AE statybai? Apeliavimas į ES, įvairūs raštai Briuseliui, diplomatinis spaudimas efektą davė kuo toliau, tuo mažiau. Paskui pereita prie Astravo AE elektros energijos boikoto. Tačiau ir šių žingsnių nepalaiko nei Latvija, nei Estija, o ES atsimušinėja tik nieko neįpareigojančiomis palaikymo deklaracijomis.
Astravo atominei elektrinei – NE
Todėl suprantamas prof. V. Landsbergio ir konservatorių viršūnėlės nepasitenkinimas, tačiau jis reiškiamas ne visai tuo adresu. Reikia pripažinti, kad pastangos dėl AE statybos nuėjo veltui, nes jos nuo pat pradžių buvo nepakankamos. Kalto dėl to „iešmininko“ paieškos nėra sąžiningos ir problemos neišspręs.
Būtina sutelktai dirbti prie elektros tiekimo strategijos rengimo, tobulinti Vyriausybės planą, kuris numato ignoruoti Astravo AE produkciją. Varšuva, Ryga, Talinas, Briuselis – štai artimiausi mūsų klerkų komandiruočių maršrutai, jeigu norima išvengti visiško fiasko Astravo AE „byloje“.
Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ pateikė paraišką dėl dalyvavimo konkurse statyti Beleno atominę elektrinę (AE) Bulgarijos šiaurėje.
„Pagal strateginio investuotojo Beleno AE statybai parinkimo procedūrą, „Rosatom“ pateikė paraišką dalyvauti konkurse. Bulgarijos nacionalinė elektros bendrovė paraišką priėmė“, – sakoma „Rosatom“ pranešime.
Žiniasklaidos duomenimis, kartu su „Rosatom“ konkurse statyti Beleno AE dalyvauja Pietų Korėjos atominės energetikos korporacija, Prancūzijos-Vokietijos bendrovė „Framatome“, amerikiečių „General Electric“ bei Kinijos nacionalinė atominės energetikos korporacija.
Bulgarija bando pasistatyti Beleno AE jau ilgą laiką: „Rosatom“ jau 2006 m. laimėjo konkursą dėl dviejų energinių blokų statybos Beleno AE. Į jėgainės statybų aikštelę buvo pristatyta įranga, bet 2009-aisiais projektas buvo sustabdytas, o 2012 m. kovą Sofija atsisakė AE statybos.
Pernai gegužę Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas pareiškė, kad šalis yra pasiryžusi atnaujinti Beleno AE statybas.
Svarbiausi reikalavimai, pasak Bulgarijos vyriausybės, – statybų užtikrinimas rinkos sąlygomis, be valstybinių garantijų ir be AE pagamintos elektros energijos pirkimo garantijų. Be to, Beleno AE kaina neturi viršyti 10 mlrd. eurų, o statybų trukmė – ne ilgesnė nei 10 metų.
Europos Taryboje neseniai pritarta rezoliucijai, kuria skatinama neišduoti licencijos Astravo atominei elektrinei (AE) tol, kol nebus užtikrintas jos saugumas. Kiek svari ši rezoliucija ir ar yra bent teorinių galimybių visiškai sustabdyti AE statybas?
Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys Eltai sakė, kad Europos Taryboje priimta rezoliucija yra labai svarbi politiškai, nors ir neturi praktinės vykdomosios reikšmės, kadangi niekas pagal tarptautinę teisę negali uždrausti jokiai šaliai statytis AE. Pasak Seimo nario, rezoliucija išreiškiamas Lietuvos politikos palaikymas.
„Remiantis būtent šitos rezoliucijos dvasia, Lietuva galės dar aktyviau reikalauti, kad būtų laikomasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Espoo konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. – ELTA). Pagal ją šalis, vykdanti tokį aplinkosaugai ir žmonių gerovei svarbų projektą, turi konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Tos konsultacijos praktiškai nevyksta, Baltarusija visaip nuo jų išsisukinėja. Todėl tokios rezoliucijos buvimas sustiprina Lietuvos pozicijas ESPO rėmuose“, – Eltai sakė L. Balsys.
Jo nuomone, rezoliucija taip pat atkreipiamas Vakarų šalių dėmesys, nes jeigu kalbama apie Astravo AE saugumą arba nesaugumą, ji yra lygiai taip pat svarbi Lietuvai, kiek svarbi ir Švedijai. L. Balsio teigimu, nors Lietuva ir yra visai arti elektrinės, tačiau avarijos ar branduolinės katastrofos atveju 100 km ar 500 km atstumas nuo AE praktiškai nieko nekeičia, o vyraujančių vėjų krypčių apskaičiavimas rodo, kad, susiformavus radioaktyviam debesiui virš Astravo, jis pasuktų Šiaurės ir Vakarų Europos link.
Vis dėlto, kaip teigė Seimo narys, jeigu Baltarusija, vykdydama AE statybas, ir toliau laikysis tokios nebendradarbiavimo politikos, tai galės be jokių kliūčių pradėti elektrinės veikimą, nes nėra jokių tarptautinės teisės instrumentų, kuriais būtų galima kaip nors uždrausti AE statybas.
„Šiuo atveju Espoo konvencija tampa labai svarbi. Dabar turime ir Europos Tarybos rezoliuciją, taip pat – tam tikrų Europos Komisijos atliktų testų išvadas, kad elektrinės saugumo standartai dar nėra garantuoti, o elektrinės streso testai nėra atlikti visa apimtimi.
Tai reiškia, kad jei to nebus padaryta, ES, modeliuodama savo santykius su Baltarusija, atsižvelgs į šį faktą. O jeigu Baltarusijai svarbūs santykiai su ES valstybėmis, tai jai gali būti rimtas argumentas, kad galbūt reikėtų įsiklausyti į rekomendacijas. Žinoma, jeigu Baltarusija, būdama režimo šalis, į tai neįsiklausys, tai jie galės elektrinę paleisti, nes tarptautinė bendruomenė neturi tokių juridinės teisės svertų, kad ką nors uždraustų, tačiau daryti politinę įtaką gali, tą daro ir, tikiuosi, kad ateityje dar labiau darys“, – Eltai pasakojo L. Balsys.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. Lietuva žada iš viso blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą, tačiau kitos ES šalys prie platesnio boikoto nesijungia, išskyrus Lenkiją ir Estiją. Tuo tarpu Latvija kol kas nėra pateikusi tvirtos pozicijos šiuo klausimu.
L. Balsys tvirtina, kad techniškai garantuoti visišką atsijungimą nuo Astravo AE yra sudėtinga, nes nustatyti, iš kur elektros srovė atiteka į mūsų prekybos biržą, yra sudėtinga. Biržoje dalyvauja pardavėjai, todėl baltarusišką elektrą gali parduoti įmonė, įsikūrusi Lietuvoje, Šveicarijoje ar Estijoje.
„Tuo pačiu, jeigu mes sinchronizuojamės su žemynine Europa, tai mes įvedame atsijungimą nuo viso sovietinio BRELL žiedo. Fiziškai atjungiame laidus nuo Baltarusijos, paliekame tik tam tikrą galimybę prisijungti avarijos ar kitu ypatingu atveju. Su savo laidais jungiamės į Lenkiją ir žemyninės Europos tinklus. Tą patį turėtų padaryti ir Latvija su Estija, kurios palaiko projektą prisijungti prie Europos elektros tinklų.
Jeigu Estija su Latvija neapsigalvos, o panašu, kad taip ir bus, tai jie irgi techniškai bus atjungti nuo BRELL sistemos, ir mes visi prisijungsime prie žemyninės Europos. Kol kas susitarimas sinchronizuotis su žemynine Europa yra visų trijų Baltijos šalių, todėl atsiskyrimas tėra labiau politinės valios dalykas“, – Eltai sakė Seimo narys.
Tiesa, toks atsijungimas turės ir ne tokių malonių padarinių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praėjusią savaitę nustatė 20,3 proc. didesnę kitų metų prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą. Kaip teigiama VKEKK pažymoje, šiam kainos augimui didelę įtaką turės ir naujoji tvarka, kuri numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Pasak L. Balsio, kol kas nėra iki galo aišku, ar Baltarusija sugebėtų pati sunaudoti pagaminamą elektrą ir ar jie iš viso yra suinteresuoti jos prekyba.
„Kol kas iš viešų pareiškimų, pavyzdžiui, Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ar šalies energetikos ministro, galima suprasti, kad 95 proc. elektros energijos jie suvartos patys Baltarusijos pramonės reikmėms. Jie teigia, kad eksportas jiems nerūpi“, – sakė Seimo Energetikos komisijos narys.
Šį pavasarį ministro įsakymu taip pat uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju. L. Balsio nuomone, kol Baltarusija nesuras, kuo pakeisti Kruonio HAE, tol jie negalės paleisti Astravo AE.
ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.
Iš Briuselio praneša Eltos specialioji korespondentė Rūta Grigolytė
Europos Komisijos (EK) numatytas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui yra „teisingas“, o jeigu uždarymo darbai vyktų greičiau, būtų skirta „papildomų milijonų“, kad darbai nevėluotų, Eltai sakė už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris.
„Manau, kad procentinė proporcija taip mūsų biudžeto ir Lietuvos biudžeto yra labai teisinga. Mano nuomone, mūsų pasiūlymas yra patikimas, kad būtų tęsiami išmontavimo ir eksploatacijos nutraukimo darbai. Jeigu eksploatacijos nutraukimas vyktų sparčiau, nei prognozuojame, yra mūsų įsipareigojimas suteikti papildomus milijonus, kad nebūtų darbų atidėliojimo. Aš tikrai pasisakyčiau „už“ ir manau, kad visi sutiktų skirti tam tikrą papildomą sumą“, – Eltai sakė ES komisaras.
Jis pabrėžė, kad ES turi aiškų įsipareigojimą finansuoti Ignalinos AE uždarymą, tačiau esą nėra didelio spaudimo laiko prasme.
„Projektas bus užbaigtas iki 2038 metų. Taigi tai apims dar dvi ilgalaikes ES finansines perspektyvas. Žinau šį didžiulį projektą nuo 2010 metų. Dėl jo bendravau su skirtingomis jūsų Vyriausybėmis. Ignalinos uždarymo darbo grupė su manimi palaiko glaudų ryšį. Vyksta derybos. Esame pakeliui“, – kalbėjo G. Oettingeris.
Kaip ELTA jau yra skelbusi, skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.
Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija (EK) Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.
Pavasarį Ignalinos AE lankiusi (Europos Parlamento) EP Biudžeto komiteto vadovė Ingeborga Grasslė žėrė kritikos Lietuvai, kad šalis prašo daug pinigų Ignalinos AE uždarymui, tačiau esą nepagrindžia šio poreikio.
Vasarą elektrinę aplankė ir EP pranešėja Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimu Rebecca Harms. Ji sakė, kad, ES vykstant diskusijoms dėl finansavimo elektrinės uždarymui skyrimo, ji stengiasi visus sutelkti prie apskritojo stalo, kol Lietuvos Vyriausybė galutinai išsiaiškins, kokie yra finansavimo poreikiai, kurie yra didesni nei EK siūlomas finansavimas.
Rugsėjį R. Harms EP pateikė projektą, kuriame siūloma kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje Ignalinos AE uždarymui skirti 780 mln. eurų – tiek, kiek prašo Lietuva, ir 230 mln. eurų daugiau, nei siūlė skirti EK.
EK siūlyme taip pat numatytas ne tik ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų – ir pačios Lietuvos indėlio dydis. EK pasiūlė Lietuvos indėlį didinti – siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų. Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.
Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyviųjų medžiagų saugojimu. Didžioji dalis darbų bus baigti apie 2030 metus, visi – 2038 metais.
Kol Lietuva svarsto, ar statyti atominę elektrinę, Baltarusijos valdžios atstovai pareiškė apie savo ketinimus statyti net dvi branduolines jėgaines. Lietuva pasisako prieš šiuos Baltarusijos planus, baimindamasi galimo poveikio aplinkai.
Baltarusijos valdžia rugpjūčio 17-ąją Astrave surengė diskusiją dėl elektrinės poveikio aplinkai, į kurią pakvietė Lietuvos visuomenės atstovus.
Į Astravą atvyko tik apie šimtas visuomenės atstovų ir dviejų laikraščių žurnalistai.
Spaudos konferencijoje Vilniuje Estijos prezidentas sakė: „Jei tas pasiūlymas kada nors bus pateiktas, prezidentė apie tai jau kalbėjo, mes laukiame pasiūlymo. Man būtų sunku ką nors pasakyti spekuliuojant, ką mes darytume, jei pasiūlymas bus pateiktas. Bet aš pasakyčiau, jei tai bus geras pasiūlymas, mes to imsimės“.
Japonijos bendrovė „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą buvo pasirinkta 2011 metų vasarą, o įstatymų projektai pateikti 2012 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius.
Gyvenome visuotinio melo pasaulyje. Penkiasdešimt metų mums buvo nusikalstamai meluojama. Penkiasdešimt metų mes nusikalstamai melavome. Viską reikėjo perrašyti. Perrašėme: istoriją, politiką, kultūrą…
Ar dabar melo mažiau? Na žinote! To jau perdaug! Argi jūs nematote, kad dabar nėra draudžiamų temų, drąsiai galite sakyti ir rašyti tiesą!? Gyvename laisvoje Lietuvoje ir šio gyvenimo negalima net palyginti su sovietmečiu! Tūlas patriotas tikriausiai maždaug tokiais žodžiais reaguos į mano klausimą: ar dabar melo mažiau?
O aš manau, kad ir dabar gyvename visuotinio melo pasaulyje. Ir dabar dar kartą bandoma perrašyti istorija. Mums tenka skaityti jau trečią ir pasaulio, ir Lietuvos istorijos variantą. Taip buvo visada, taip visada ir bus, deja.
Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.
Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?
Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.
Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius JAV ir Europos šalių santykius. Šitaip pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kalbėdama Sirakūzų universitete.
Ji teigė: „Mums tai svarbu, nes šios šalys ne taip mielai bendradarbiaus su mumis ir kitomis Europos valstybėmis kai kuriose srityse, kurios galėtų sumažinti Rusijos įtaką jų energetikai“. H.Klinton manymu, „energetinė diplomatija turi svarbiausią reikšmę mūsų nacionaliniam saugumui”.
2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.
Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).
Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.
Kai 2004 metais Lietuva pasirašė stojimo į Europos Sąjungos sutartį, kartu ji pasirašė ir protokolą Nr. 4, kuriuo įsipareigojo sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklą 2009 m. gruodžio 31 dieną. Buvo pasižadėta atsisakyti senosios elektrinės, tačiau išsaugota teisė statyti naują ir išlikti branduolinės energetikos valstybe. Uždarius IAE, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nuo tos dienos prasideda tikra Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Bet ar tikrai? IAE uždaryta, tačiau energetinė nepriklausomybė ne tik nesumažėjo, bet iš tikrųjų dar labiau padidėjo, ir energetinės problemos tapo net sunkiau išsprendžiamos.
Kovo 2-ąją naujienų agentūroje ELTA buvo surengta įsimintina spaudos konferencija, kurioje išsamiai papasakota apie pavojus, kurie iškils Lietuvai, jei Baltarusija Astravo rajone vis dėlto pastatyts atominę elektrinę. Konferencijoje dalyvavo žinomi Baltarusijos ir Rusijos aplinkosaugininkai. Omenyje turimas Baltarusijos profesorius, technikos mokslų daktaras Georgijus Lepinas, aktyviai prisidėjęs likviduojant Černobylio avarijos padarinius, Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos “Ekodom” vadovė Irina Suchi ir atominės fizikos inžinierius iš Rusijos, tarptautinės grupės “Ekozaščita” koordinatorius Andrėjus Ožarovskis. Konferencijoje taip pat kalbėjo Seimo narys Gintaras Songaila bei lietuviškosios ekologinės bendrijos “Atgaja” pirmininkas, Žaliųjų partijos iniciatyvinės grupės narys Saulius Pikšrys.
