Vitrinoje. Slaptai.lt foto
Penktadienį viešo dėmesio centre atsidūręs ir konservatorių partijos kritikos susilaukęs finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys neskuba iš savo socialinio tinklo paskyros ištrinti pedagogų bendruomenę įžeidusių žodžių. Pirmiausiai, tikina politikas, jis mokytojų „komuniagomis“ bei „broileriais“ nevadino. Anot konservatoriams priklausančio A. Skaisčio, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims.
„Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti. Nes kai kurie prisiima epitetus, kurie jiems nebuvo taikomi. Tai viena klausimo dalis. O kita klausimo dalis – epitetai buvo taikomi konkrečiai vienai mokytojai ir konkrečiai streiko organizatoriams. Kitiems mokytojams ir visai bendruomenei tai nebuvo taikoma“, – Eltai situaciją aiškino konservatorių atsiprašyti jau paragintas politikas.
„Tai čia apie streiko organizatorius parašiau, ne mokytojai jie“, – pridūrė Vilniaus miesto tarybai priklausantis A. Skaistys.
Finansų ministrės sutuoktinis taip pat paaiškino, kodėl parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėją Jolantą Bizaitę socialiniuose tinkluose išvadino „broilere“.
„Kadangi Jolanta Bizaitė dengiasi mokytojos vardu. Ji yra Seimo nario patarėja. Kadangi aš tai žinau, aš ją ir pavadinau broilere. Toks yra slengas tarp karjeros valstybės tarnautojų. Tai čia panaudojau slenginį žodį. Aišku, gal jis yra įžeidžiantis, bet aš tai taikiau jai kaip valstybės tarnautojai, o ne kaip mokytojai“, – partijos kolegei skirtus epitetus paaiškino A. Skaistys.
„Tai buvo mano asmeniniai pasakymai, tai negalėtų būti siejami su partiniais dalykais“, – teigė jis, kartu pažymėdamas, jog už savo nuomonę negali būti persekiojamas. Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
„Aš išsakiau savo asmeninę nuomonę, už kurią politiko negalima persekioti. Parašyta taip“, – konstatavo politikas.
Atsiprašo tik dėl jo ne taip suprastų žodžių įsižeidusių mokytojų
Apibendrindamas šurmulį sukėlusią, istoriją A. Skaistys pažymėjo, kad gali atsiprašyti tik tų pedagogų, kurie, netinkamai supratę jo mintis, įžeidžius epitetus prisiskyrė sau.
„Tų, kurie taip suprato, aš tikrai galiu atsiprašyti, nes jei jie nesuprato, ką aš norėjau pasakyti ir jie prisiėmė sau. Tai aš jų tikrai atsiprašau“, – teigė A. Skaistys. „Tikrai ne kaip mokytojai tą pasakiau. Net pagal lytį broileris ir mokytoja biškį skiriasi“, – aiškino politikas.
Konservatorių Širvintų skyriaus pirmininkas Virginijus Sarpauskas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė sarkastišką įrašą apie tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas yra „Vilijus Blinkevičius“, nes „Vilija jo sesuo“. Į diskusiją įsitraukęs A. Skaistys teigė, kad A. Navickas stos „į blinkės partiją“ ir pridūrė: „Komuniagos, o ne mokytojai.“
Tuo metu, reaguodamas į bendrapartietės, parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėjos Jolantos Bizaitės komentarą, politikas ragino pedagogę neverkšlenti, o mokytojus vadino „broileriniais“. Molinės figūros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šie pareiškimai gerokai papiktino švietimo bendruomenę. A. Navickas mano, kad A. Skaistės sutuoktinis tokiais pasisakymais parodė tikrąjį konservatorių veidą. Be to, profsąjungos vadovo teigimu, jo priskyrimas socialdemokratų partijai yra A. Skaisčio bandymas „gelbėti skęstantį konservatorių laivą“.
Partijos vadovybė ragina A. Skaistį atsiprašyti.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Atsiprašau. EPA – ELTA foto
Pedagogus savo pasisakymais papiktinęs konservatorius, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys atsiprašė švietimo bendruomenės.
„Nuoširdžiai atsiprašau visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti. Diskusijai įkaitus – pasikarščiavau. Suprantu, kad turėjau atsakingiau reikšti mintis. Akivaizdu, kad pedagogų bendruomenė šiomis dienomis ypatingai jautri, o man empatijos kaip tik ir pritrūko. Apgailestauju dėl to“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Skaistys.
Vis tik kiek anksčiau penktadienį Vilniaus taryboje dirbantis konservatorius Eltai teigė neskubantis keisti savo pozicijos. Jis tikino, kad „komuniagomis“ ir „broileriais“ mokytojų nevadino. Anot konservatoriaus, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims.
„Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti. Nes kai kurie prisiima epitetus, kurie jiems nebuvo taikomi. Tai viena klausimo dalis. O kita klausimo dalis – epitetai buvo taikomi konkrečiai vienai mokytojai ir konkrečiai streiko organizatoriams. Kitiems mokytojams ir visai bendruomenei tai nebuvo taikoma“, – Eltai situaciją aiškino konservatorių atsiprašyti jau paragintas politikas.
„Tai čia apie streiko organizatorius parašiau, ne mokytojai jie“, – pridūrė Vilniaus miesto tarybai priklausantis A. Skaistys.
Konservatorių Širvintų skyriaus pirmininkas Virginijus Sarpauskas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė sarkastišką įrašą apie tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas yra „Vilijus Blinkevičius“, nes „Vilija jo sesuo“. Į diskusiją įsitraukęs A. Skaistys teigė, kad A. Navickas stos „į blinkės partiją“ ir pridūrė: „Komuniagos, o ne mokytojai.“
Tuo metu, reaguodamas į bendrapartietės, parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėjos Jolantos Bizaitės komentarą, politikas ragino pedagogę neverkšlenti, o mokytojus vadino „broileriniais“.
Šie pareiškimai gerokai papiktino švietimo bendruomenę. A. Navickas mano, kad A. Skaistės sutuoktinis tokiais pasisakymais parodė tikrąjį konservatorių veidą. Be to, profsąjungos vadovo teigimu, jo priskyrimas socialdemokratų partijai yra A. Skaisčio bandymas „gelbėti skęstantį konservatorių laivą“.
Partijos vadovybė ragina A. Skaistį atsiprašyti.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Nyderlandų karaliaus Willemo Alexanderio šeima. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų karalius paprašė atleidimo už vergovės metais įvykdytą neteisybę šimtų tūkstančių žmonių atžvilgiu. Jis, kaip valstybės vadovas, atsiprašo už tai iš visos širdies ir sielos, sakė Willemas Alexanderis renginyje Amsterdame, skirtame 150-osioms vergovės panaikinimo metinėms. „Iš visų nelaisvės formų vergovė yra labiausiai žeminanti (…)“, – pabrėžė monarchas.
Taip jis asmeniškai prisijungė prie atsiprašymo, kurį praėjusių metų pabaigoje Nyderlandų ir karaliaus vardu išsakė ministras pirmininkas Markas Ruttė. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo ir M. Ruttė bei daug kitų vyriausybės narių, Willemo Alexanderio pareiškimą palydėjo plojimais.
Nyderlandai nuo XVII amžiaus buvo viena didžiausių kolonijinių valstybių. Per daugiau kaip 200 metų ji, spėjama, vergais pavertė apie 600 000 žmonių ir Nyderlandų laivais iš Afrikos perkėlė juos į kitą Atlanto pusę. Apie 75 000 jų, pasak karaliaus, kelionės neišgyveno.
Oficialiai karalystė vergovę panaikino 1863 m. liepos 1 d. ir buvo viena paskutiniųjų tai padariusių Europos valstybių.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko posto konservatorių verčiamas Žygimantas Pavilionis teigia, kad pripažįsta padarytas savo klaidas ir viešai atsiprašo prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas iš užimamų pareigų trauktis neskuba ir nemano, kad dėl kilusių įtampų jis yra atsakingas vienas pats.
„Manau, kad kantrybė, išmintis ir gebėjimas išgirsti vienam kitą, ko aš išmokau, tiesą pasakius, šeimoje, kur mes visi buvome skirtingi, bet nuoširdžiai mylėjome ir gerbėme vienas kitą, ir kaip tik gal dėl tų skirtumų, nes skirtumas padeda parodyti tavo paties silpnybę ir leidžia tapti stipresniam. Aš tikrai tikiu Gabrieliaus, Ingridos lyderyste ir gebėjimu išgirsti kitą nuomonę, kuri leistų mums tapti stipresniems ir neužmiršti kitų žmonių. Galima keisti kuo tik nori žmones, bet jeigu bandai pakeisti tiktai dar lojalesniais sau, tai vienybė savaime Seime neatsiras“, – interviu LRT Televizijai antradienį teigė Ž. Pavilionis.
Pasak politiko, sprendimą jis primis, tačiau tai bus jau po didžiųjų metų švenčių – sausio mėnesį.
„Juo labiau kad partijos bendražygiai pasiūlė kitais metais viską apgalvoti, manau, tada ir pasakysiu. Savo pareiškime prieš porą dienų akcentavau ne tiek atsistatydinimą, kiek problemos sprendimą“, – teigė jis.
Galiausiai kritikos iš Prezidentūros, opozicijos ir valdančiųjų gretų pastarąją savaitę sulaukęs Ž. Pavilionis pripažino daręs klaidų.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – sakė Ž. Pavilionis, be kita ko, atsiprašydamas ir prezidento Gitano Nausėdos už viešojoje erdvėje aštriai reikštą kritiką.
„Lygiai taip pat aš viešai atsiprašiau prezidento, nes, matyt, per daug dalyvavau partinėse ar institucinėse kovose“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad antradienį konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Tai, kad Ž. Pavilionis turi apleisti komiteto pirmininko pareigas konservatorių lyderiai akcentavo ir pastarąją savaitę. Tačiau Ž. Pavilionis pareiškė, to nedarysiąs.
„Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Konservatoriams priklausantis politikas po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tai pro akis nepraslydo ir partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Galiausiai Ž. Pavilionio komentarai dėl to, kad po gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos, susilaukė ir premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis antradienį pažymėjo, kad Ž. Pavilionis turi pats atsistatydinti iš einamų pareigų. Kitu atveju, akcentavo G. Landsbergis, jis gali būti šalinamas iš partijos.
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsiprašo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, jei jo interviu išsakyti pasvarstymai apie delsimą skiepytis galėjo įžeisti.
„Atsiprašau, jei mano žodžiai įžeidė ponią Nausėdienę. Tokios intencijos neturėjau, tik atsakiau į klausimą, užduotą man per ilgą interviu. Mano pagrindinis rūpestis – žmonės, kurie nesutinka skiepytis“, – fe Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
isbuke penktadienį rašė ministras.
Kiek anksčiau į G. Landsbergio duotame interviu išsakytą pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus, labai aštriai sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad, pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Landsbergis interviu Eltai svarstė, kad faktas, jog G. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
Čekijos prezidentas M. Zemanas (dešinėje) atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo Jugoslaviją. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį Prahoje per derybas su savo kolega iš Serbijos Aleksandaru Vučičiumi atsiprašė už tai, kad NATO 1999 metais bombardavo tuometę Jugoslaviją.
Tai tviteryje pranešė Čekijos lyderio spaudos sekretorius Jiřis Ovčáčekas.
„Respublikos prezidentas M. Zemanas Serbijos prezidento A. Vučičiaus akivaizdoje viešai atsiprašė už Jugoslavijos bombardavimą 1999 metais“, – parašė valstybės vadovo atstovas. Jis pridūrė, kad M. Zemanas „asmeniškai paprašė serbų tautos atleidimo“.
Čekija įstojo į NATO 1999 metų kovo 12 d., o Aljanso pajėgos bombardavo Jugoslaviją nuo 1999 metų kovo 24 d. iki birželio 10 d. M. Zemanas, tada ėjęs Čekijos ministro pirmininko pareigas, griežtai protestavo prieš NATO veiksmus. Be kita ko, Čekija neleido tūpti šalies teritorijoje Aljanso lėktuvams, dalyvavusiems operacijoje prieš Jugoslaviją.
Po derybų su A. Vučičiumi Čekijos prezidentas žurnalistams pareiškė: „Mes beviltiškai ieškojome nors dar vienos šalies, kuri prisijungtų prie mūsų ir stotų prieš (bombardavimus), bet mes likome vieni“.
1999 metais Šiaurės Atlanto aljansas, vykdydamas operaciją „Sąjungininkų pajėgos“, bombardavo tuometę Jugoslaviją. Pasak NATO vadovybės, oro smūgiais buvo siekiama nutraukti etninį smurtą, pirmiausia – serbų išpuolius prieš Kosovo albanus, rašo antradienį Čekijos portalas „novinky.cz“.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. EPA – ELTA nuotr.
Meksikos vyriausybė oficialiai atsiprašė majų čiabuvių už nusikaltimus, kurie buvo vykdomi prieš juos nuo ispanų užkariavimo.
„Mes prašome majų atleisti už siaubingus nusikaltimus, kuriuos vykdė atskiri asmenys ir nacionalinės bei užsienio institucijos užkariavimo metais, per tris šimtmečius trukusį kolonijinį valdymą ir du šimtmečius nuo Meksikos nepriklausomybės“, – sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pirmadienį Kintana Roo valstijoje šalies pietuose.
Ši kalba buvo dalis minėjimo renginių, skirtų 500-osioms ispanų invazijos metinėms ir 200-osioms šalies nepriklausomybės metinėms. Ceremonijoje dalyvavo ir Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattejis.
Vidaus reikalų ministrė Olga Sanchez pabrėžė, kad šalis atsiprašo ir už šiandieninį rasizmą bei aplaidumą, su kuriuo vis dar susiduria majų gyventojai.
Per ceremoniją buvo girdėti demonstrantų šūksniai. Jie kritikavo prezidento planą nutiesti 1 500 km ilgio „majų geležinkelį“, kuris sujungtų kurortus su senovinėmis archeologinėmis vietomis. Kritikų teigimu, tai kenkia aplinkai ir daro žalą čiabuvių bendruomenėms.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antivalstybine partija konservatorius pavadinęs premjeras Saulius Skvernelis teigia savo žodžių neatsiimantis ir nematantis, dėl ko turėtų opozicinės jėgos atsiprašyti.
„Neatsiimu aš nieko, nematau, dėl ko atsiprašinėti“, – trečiadienį po Vyriausybėje vykusio posėdžio 2020 metų išvakarėse išsakytus savo žodžius komentavo premjeras. Jo teigimu, jo paleista įžeidi replika konservatorių atžvilgiu buvo išsakyta biudžeto priėmimo kontekste, todėl, pabrėžė jis, biudžeto projektą kritikavusiems konservatoriams antivalstybinės partijos apibūdinimas tinka.
„Galime kalbėti faktais ir argumentais. Prisiminkime interviu kontekstą: biudžeto priėmimas… po priėmimo galime vertinti kiekvienas politinę jėgą, kuri nori palikti valstybę gyventi be pagrindinio dokumento, pagrindinio teisės akto ir plenarinio posėdžio metu renka parašus iš piliečių, kad būtų vetuotas valstybės biudžetas“, – argumentavo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad S. Skvernelis, baigiantis 2019 m., interviu portalui tv3.lt Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją pavadino antivalstybine. Jis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo tv3.lt portalui S. Skvernelis.
Po S. Skvernelio pareiškimo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė viltį, kad premjeras „atras savyje drąsos atsiprašyti“.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus trečiadienį atsiprašė už incidentą, kai Naujųjų metų išvakarėse pliaukštelėjo per rankas jį sugriebusiai ir paleisti nenorėjusiai moteriai.
Vaizdo įrašas su kantrybės netekusiu ir išsivaduoti iš gerbėjos gniaužtų bandančiu pontifiku netruko žaibiškai išpopuliarėti socialiniuose tinkluose.
„Dažnai netenkame kantrybės. Taip nutiko ir man. Atsiprašau už vakar parodytą blogį pavyzdį“, – katalikų Bažnyčios vadovas sakė Vatikane prieš prasidedant trečiadienio mišioms.
Antradienį, pasisveikinęs su prie prakartėlės Šv. Petro aikštėje susirinkusiais vaikais, popiežius jau ketino nueiti, kai prieš tai persižegnojusi ir kažką garsiai sušukusi moteris smarkiai truktelėjo pontifiką už rankos, priversdama jį susverdėti. 83-ejų metų amžiaus Pranciškus susiraukė ir dukart pliaukštelėjo moteriai per rankas, kad galėtų išsivaduoti iš pastarosios gniaužtų.
Popiežius toliau sveikinosi su tikinčiaisiais, bet laikėsi kiek didesnio atstumo nuo lankytojų. Priėjęs vaikų grupelę, pontifikas šiek tiek atsipalaidavo.
Komentatoriai tviteryje po išplatinto vaizdo įrašo rašė daugiausiai popiežių palaikančias žinutes.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kritikavo laikraštį „The New York Times“, teigdamas, kad leidinys turės jo atsiprašyti atsiklaupęs.
„Įdomu, ar „The New York Times“ atsiprašys manęs antrą kartą, kaip ir po 2016 metais įvykusių rinkimų. Bet šįsyk jie turės atsiklaupti ir maldauti atleidimo – jie tikrai yra žmonių priešai!“ – parašė tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
Jis nepatikslino, kuri konkrečiai publikacija sukėlė jo nepasitenkinimą. Bet pirmadienį laikraštyje buvo paskelbtas apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnis, kuriame D. Trumpas vėl buvo kaltinamas trukdęs tirti Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, o visa Respublikonų partija – tikėjimo Amerikos vertybėmis praradimu.
Pasak D. Trumpo, P. Krugmanas, „kaip ir pats „The New York Times“, prarado bet kokį pasitikėjimą dėl melagingų ir nekorektiškų naujienų“.
D. Trumpas anksčiau ne kartą kaltino liberalią JAV žiniasklaidą neobjektyviu požiūriu į jį patį ir jo administracijos sprendimus.
Ispanijos vyriausybė neketina atsiprašyti už pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti užkariaujant dabartinės Meksikos teritoriją. Tai antradienį pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis.
„Ispanija susilaikys nuo šių nesavalaikių atsiprašymų“, – sakė ministras. „Šiek tiek keista, kad dabar iškyla klausimas dėl atsiprašymo už įvykius, nutikusius prieš 500 metų, – pažymėjo URM vadovas. – Juk mes neketiname raginti, kad Prancūzija atsiprašytų už tai, ką darė Napoleono kareiviai, įsiveržę į Ispaniją“.
Pirmadienį laikraštis „El Pais“ pranešė, kad Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras nusiuntė Ispanijos karaliui Pilypui VI laišką, kuriame raginama atsiprašyti už konkistadorų veiksmus.
Ketvirtadienį teismo priimtu sprendimu, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa turi atsiprašyti valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio už 2016-aisiais viename socialiniame tinkle paskelbtus šmeižiamus komentarus.
Teismo vertinimu, L. Walesos komentarai peržengė žodžio laisvės ribas ir įžeidė J. Kaczynskio garbę ir orumą.
L. Walesa įpareigotas per kelias dienas atsiprašyti ieškovo, o jo atsiprašymas turi būti paskelbtas per kelias skirtingas žiniasklaidos priemones, įskaitant radiją.
„Solidarumo“ judėjimo lyderis turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą.
Buvęs Lenkijos vadovas 2016-aisiais feisbuke pareiškė, kad J. Kaczynskis iš dalies kaltas dėl 2010-aisiais Rusijoje įvykusios aviakatastrofos, per kurią žuvo jo brolis dvynys, tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis, ir dar 95 žmonės.
L. Walesa ir kiti teigė, kad telefonu su broliu prieš skrydį kalbėjęs J.Kaczynskis primygtinai reikalavo, jog, nepaisant blogų oro sąlygų, lėktuvas pakiltų.
Gdansko teismo teisėjos teigimu, L. Walesa neturėjo jokių įrodymų, galėjusių patvirtinti tokius rimtus kaltinimus.
J. Kaczynskis reikalavo, kad L. Walesa jo atsiprašytų ir skirtų 7 tūkst. eurų jo pasirinktai labdaros organizacijai. Teismas patenkino tik pirmąjį „PiS“ lyderio prašymą.
Aviakatastrofa įvyko 2010-ųjų balandį netoli Smolensko miesto Rusijoje. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų – ir tuometis šalies vadovas bei daug kitų aukštų šalies pareigūnų.
Remiantis oficialia versija, nelaimė įvyko dėl piloto klaidos tvyrant tirštam rūkui. Tačiau Lenkijoje pasigirsta vis naujų sąmokslo teorijų, susijusių su šios tragedijos priežastimi. Dalis žmonių dėl incidento kaltina Rusiją.
Padėkoti už gerus darbus ir atsiprašyti už savo klaidas, be abejo, yra gero tono ženklas ir tam tikro kultūros lygio įrodymas. Tai taikytina ir privatiems asmenims, ir veikėjams, atstovaujantiems valstybėms bei tautoms.
Vis dėlto neseniai ministro Lino Linkevičiaus „viešas atsiprašymas“ sukėlė nepasitenkinimo audrą. Ir ne todėl, kad Lietuvos visuomenė neva nesuprato teigiamos tų žodžių ir gestų reikšmės.
O todėl, kad tam ne tik nebuvo priežasties, o netgi atvirkščiai – Lietuvoje jau daug metų tokio nuoširdaus gesto laukiama iš Lenkijos pusės dėl agresijos akto, kurį Pilsudskio įsakymu įvykdė Želigovskio vadovaujami padaliniai, ir devyniolika metų trukusios Lietuvos istorinės sostinės, Vilniaus, bei gretimų teritorijų okupacijos.
Neišsakytas oficialus viešo atsiprašymo poreikis kabėjo ore ir tuo metu, kai buvo rengiama tarpvalstybinė Sutartis, pasirašyta 1994 m. Deja, Lenkijos vadovas tų sakramentinių žodžių tada neištarė. Todėl neseną L. Linkevičiaus „išėjimą prieš traukinį“ Lietuvos visuomenė suvokė kaip poelgį, žeidžiantį šalies orumą, kaip ne savo kaltės prisiėmimą ir kartu tariamą Lenkijos atleidimą nuo pareigos viešai atsiprašyti už padarytą istorinę skriaudą.
Viskas vyksta pagal planą. Taip ir maniau. Tik nesitikėjau, kad įvykiai rutuliosis labai greitai vienas po kito. Ministras Linas Linkevičius atliko pirmą būtiną užduotį, be kurios nebūtų galėjusi įvykti antra – premjero Algirdo.Butkevičiaus vizitas pas vėl strateginius partnerius. Ką prižadėjo L.Linkevičius – žinome, A.Butkevičiaus pažadai paaiškės netrukus. Trečias veiksmas – jau pas mus atvyksta pats Lenkijos prezidentas, ir šįkart ne į Maišiagalą, šįkart pas pačią prezidentę Dalią Grybauskaitę – turbūt atsiprašyti už pravardžiavimą.
Suprantu, kad nuo grobuoniškų kaimynų niekur nepabėgsi, jie stiprūs, daug stipresni už mus, jie ciniški, atkaklūs, kerštingi, ir vis tiek gėda. Ne L.Linkevičiui, jokios gėdos jis nejaučia, man pačiam gėda, kad kiti gali mus taip stumdyti, iš mūsų taip tyčiotis. Norisi kiaurai žemę prasmegti, bėgti kur kojos neša, kur akys mato, toliau nuo tos veidmainystės.
Taigi, kaip sakė vienas įtakingas Varšuvos lenkas, pirmą žingsnį mes jau žengėme. Bet tik pirmą. Reikės žengti ir antrą, trečią, ketvirtą… Kaip vakar Tautos aikštėje buvo pasakyta: atkišk lenkui pirštą – jis nukąs visą ranką. Artodo, kad mūsų linkevičiai šito nesupranta. Užtat didžioji piliečių dauguma supranta: tą supratimą jie įtikinamai parodė Tautos aikštėje.
XXX
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir Tautininkų sąjungos atstovai, norėdami pabrėžti, kad pono Linkevičiaus atsiprašymas tikrai neatspindi visos lietuvių tautos nuomonės, organizuoja akciją, kurioje planuoja ponui Linkevičiui įteikti tikrą lenko širdį. Šį organą ponas Linkevičiaus galės kiekvieną dieną aplaistyti graudžiomis ašaromis, taip įgaudamas daugiau pasitikėjimo ir moralinių jėgų, einant sunkiu padlaižūno ir savigarbos stokojančio politikieriaus keliu.
XXX
Šiuo metu vyksta masyvi Lenkijos ataka prieš Lietuvą, siekiant ją visiškai pajungti Lenkijos įtakai. L.Linkevičių pavyko lengvai „nulaužti”, nežinome, ką Lenkijai pažadėjo A.Butkevičius. Dabar atėjo eilė Lietuvos prezidentei, kurią B.Komorovskis buvo išvadinęs ožka.Todėl labai svarbi tautos nuomonė, nes politikai pamatę, kad Tauta abejinga, bus pradės tarnauti svetimai valstybei.
XXX
Šiais globalizacijos, socialinės atskirties ir visuomenės degradacijos laikais tautinėms idėjoms lieka vis mažiau vietos. Politikai aktyviai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių propaganda, o taikius tautinius judėjimus engia, skleidžia apie juos melagingą informaciją. Kiekvienas gali nebaudžiamas niekinti mūsų valstybės simbolius, o iš patriotiškai nusiteikusių žmonių, norinčių pagerbti tautos didvyrius, bandoma atimti teisę laisvai žygiuoti miestų gatvėmis.
Visuomenėje įsigalėjęs abejingumas žlugdo tradicijas, moralę, pagarbą valstybei ir jos istorijai, todėl mes, Lietuvių Tautinio Jaunimo sąjunga, kviečiame vieną svarbiausių mūsų valstybei datų — Vasario 16-ąją švęsti kartu.
Šios eitynės skirtos paminėti mūsų tautinės valstybės 95-ių metų gimtadienį, 1949 vasario 16-osios deklaraciją, atkreipti visuomenės dėmesį į šių laikų iššūkius mūsų tautai ir valstybei.
Jau penktus metus organizuojame patriotines eitynes Kaune, tačiau būtent šios eitynės yra itin svarbios visam lietuvių tautiniam judėjimui. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius išduoti leidimą taikiai patriotų šventei, eitynės Kaune įgauna dar didesnę svarbą, o kartu ir užduotį. Eitynių masiškumas, o taip pat ir tvarkos užtikrinimas tampa itin svarbus. Siekiant išvengti galimų provokacijų eitynių organizatoriai prašo laikytis viešosios tvarkos ir klausyti eitynių organizatorių nurodymų.
Kviečiame visus šių metų vasario 16-ają atvykti į Kauną, kur 14 val. Ramybės parke prasidės iškilmingos eitynės. Eitynėmis parodykime tai, kas mus jungia ir kuo didžiuojamės. Tegul Kauno gatvės nusidažo trimis gražiausiomis spalvomis – geltona, žalia ir raudona.
(Ištraukos iš Tautininkų sąjungos vicepirmininko, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos ir Vilniaus tautininkų Sueigos vicepirmininko Ričardo Garuolio pranešimų bei pareiškimų).
Kartais apima didelė neviltis: kokių tik darbų imamės, visos lietuviškos iniciatyvos būtinai atsitrenkia į šimtus kardinaliai priešingų nuomonių, pozicijų, versijų. Ar atkreipėte dėmesį: kuo reikalas rimtesnis – tuo daugiau skirtingų nuomonių. Jei tik svarstoma valstybei gyvybiškai aktuali tema, būtinai atsiras šimtai ekspertų, kurie tuos pačius skaičius traktuos skirtingai. Kuo daugiau turime tiesos paieškų, tuo mažiau turime aiškumo.
Štai kad ir paskutinysis aršus iečių laužymas dėl skalūninių dujų reikalingumo – nereikalingumo. Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas daugelyje televizijos ir radijo laidų tvirtino, esą artimiausiu metu būtina kreiptis į šalies Vyriausybę, kad ši kuo greičiau atsisakytų absurdiškos idėjos – skalūnų dujų paieškos Vakarų Lietuvoje.
Nereiškiau Jums jokių kaltinimų tame renginyje. Buvau visiškai įsitikinęs, kad tas renginys uždaras (visur aplink, išskyrus A.Kubilių – pažįstami veidai iš TS-LKD).
Jei būčiau žinojęs, kad yra ir kitų, tai tikrai nebūčiau mėginęs iliustruoti savo kalbą dėl 20 tūkst. Lt grąžinimo MG Balticui (dėl sąsajų su alkopramonės nelegaliu lobizmu Seime liberalizuojant alkoholio vartojimą, kai 6 mūsiškai balsavo „už”, nors TS-LKD taryba buvo nusprendusi priešingai) tokiu pavyzdžiu, kuris Jus užgavo, dėl ko apgailestauju ir atsiprašau. Nes tokio turinio, kuris įdėtas delfi.lt mano kalbai ir joje pavartotam pavyzdžiui, bei retoriniam klausimui nesuteikiau, nebandžiau suteikti, to nesiekiau ir nesiekiu, t.y. teiginio, kad Jūs atstovaujate, atstovavote ar kitaip kaip bandėte padėti Achemos grupei.
