Vilniuje minimos suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metinės. ELTA / Ekaterina Khvashchynskaya
Minint trečiąsias suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metines, trečiadienio vakarą Vilniuje surengtos aktyvistų eitynės prieš karą, agresiją ir represijas Rusijoje bei Baltarusijoje.
Katedros aikštėje susirinko keli šimtai Baltarusijos opozicijos atstovų bei aktyvistų, nešinų demokratinės Baltarusijos vėliavomis ir kita simbolika. Renginyje taip pat plazdėjo Lietuvos bei Ukrainos vėliavos, skambėjo baltarusių opozicijos atliekamos tautinės dainos. Renginyje dalyvavo Baltarusių opozicijos atstovai ir jų lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Algirdas Sysas, Kęstutis Vilkauskas. Mitingo metu skambėjo padėkos Lietuvai.
„Mano brangieji baltarusiai. Prieš 3 metus Baltarusija pasikeitė. Pasikeitė kartą ir visiems laikams. Mūsų šalis grįžo į pasaulio politinį žemėlapį. Jūsų dėka, paprastų, o iš tikrųjų, nepaprastų baltarusių dėka, jūsų drąsos, sąžiningumo, kūrybiškumo dėka apie Baltarusiją prakalbo visas pasaulis“, – susirinkusiesiems sakė S. Cichanouskaja.
„Mes galime didžiuotis savo tauta. Mūsų tauta parodė laisvės valią, ir per 3 metus ši valia niekur nedingo“, – viena iš Baltarusijos opozicijos lyderių.
S. Cichanouskaja susirinkusiesiems akcentavo, kad Baltarusija priklauso tautai, o ne uzurpatoriams ir okupantams.
„Noriu pasakyti mūsų priešams – mes niekur nepasitrauksime. Mūsų niekas nesustabdys, kol mes susigrąžinsime savo šalį“, – pabrėžė ji.
Baltarusių opozicijos lyderė padėkojo Lietuvai už paramą ir paragino netapatinti baltarusių tautos su rusais ir Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Vėliau keli šimtai renginyje dalyvavusių žmonių patraukė link Baltarusijos ambasados.
ELTA primena, kad prieš trejus metus Baltarusijoje vyko Vakarų šalių nepripažįstami prezidento rinkimai, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko ilgamečiam šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė S. Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino.
Pati S. Cichanouskaja 2020 metais naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir iki šiol yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė milžinišką protestų bangą, tačiau Minsko režimas juos malšino smurtu – tūkstančiai buvo sulaikyti, keli žmonės žuvo.
Savivaldybė renginio organizatoriams buvo išdavusi leidimą sukviesti iki 500 žmonių.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus, kaip naujos „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ (RFE/RL) būstinės, pasirinkimas yra Lietuvos pastangų remti Baltarusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę rezultatas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Man šios būstinės atidarymas yra svarbus pastangų, kurias Lietuva skyrė padėti Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovams, pripažinimas“, – antradienį RFE/RL Baltarusijos biuro atidarymo Vilniuje renginyje kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Vilnius visada buvo vieta, „kurioje būrėsi šviesiausi, laisvę mylintis Baltarusijos žmonės“.
Šalies vadovo teigimu, po protestų ir represijų bangos, kilusios įvykus Baltarusijos prezidento rinkimams 2020 metais, Vilniuje prieglobstį rado daug šios šalies disidentų, opozicijos veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir kt. Minsko režimo priešininkų.
„30 kilomentrų nuo sienos su Baltarusija ir arčiau nei 200 kilometrų nuo Minsko, šie žmonės rado stabilumo, teisės viršenybės ir žodžio laisvės salą. Visišką priešingybę to, kas šiandien egzistuoja Baltarusijoje“, – sakė prezidentas.
„Laisva žiniasklaida, šiuo atveju baltarusiškas RFE/RL, kartu su televizijos transliacijomis, priartėja prie pilietinės Baltarusijos visuomenės“, – teigė G. Nausėda.
Radijo vadovas Jamie Fly renginyje dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris „visada keldavo telefono ragelį“, už paramą biurui.
Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tsikanouskaja taip pat dėkojo Lietuvai už paramą Minsko režimui prieštaraujantiems Baltarusijos aktyvistams bei pažymėjo, kad RFE/RL ir kiti opoziciniai žiniasklaidos kanalai yra ypač svarbūs kovojant su Aliaksandro Lukašenkos režimu.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pažymėjo, esą yra svarbu, jog RFE/RL būstinė atidaroma būtent Lietuvoje.
ELTA primena, kad antradienį savo veiklą pradėjo RFE/RL Vilniaus biuras. Toks pat biuras kiek vėliau šią savaitę pradės darbą ir Latvijoje. Vilniaus radijo biure jau dirba 18 žurnalistų, pabėgusių nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo priespaudos. Rygos biuras kiek didesnis – ten darbuojasi apie 40 nepriklausomos žiniasklaidos atstovų. Abu biurai planuoja plėstis.
Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Frankfurtas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Nevyriausybinė organizacija Tarptautinė žmogaus teisių bendruomenė (IGFM) penktadienį sukritikavo politinių kalinių padėtį Baltarusijoje ir pavadino ją katastrofiška.
Vokietijos mieste Frankfurte veikianti IGFM kritikos strėlių pažėrė pranešime, kuriame pareikalavo, kad nepriklausomi gydytojai galėtų apžiūrėti į Gomelio ligoninės reanimacijos skyrių išgabentą opozicionierę Maryją Kalesnikavą, kuri šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Organizacija taip pat pareikalavo, kad su M. Kalesnikava galėtų susitikti ir jos tėvas bei advokatas.
Apie M. Kalesnikavos sveikatos problemas iš pradžių pranešęs jos bendražygis, opozicijos politikas Viktaras Babaryka ketvirtadienį teigė, kad opozicionierės tėvui gydytojai neatskleidė tikslios jo dukters diagnozės. Turimomis žiniomis, M. Kalesnikava į intensyviosios terapijos skyrių buvo perkelta po galimos operacijos, tačiau kokios – neaišku.
M. Kalesnikava yra viena geriausiai žinomų Baltarusijos opozicijos veikėjų. Ji 2021 m. buvo nuteista pagal kaltinimus tariamai sukėlus grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. 2020 m. ji padėjo organizuoti masinius protestus prieš Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą šeštai kadencijai.
IGFM duomenimis, politinių kalinių skaičius Baltarusijoje šiuo metu siekia apie 1,4 tūkst.
Baltarusijos opozicijos politikas Viktoras Babarika, jo rėmėjų duomenimis, dėl korupcijos nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Jis bausmę turės atlikti griežtojo režimo kalėjime, antradienį pranešė rėmėjai 57-erių opozicionieriaus tviterio paskyroje. Prokuratūra buvusį „Belgazprombank“ vadovą, be kita ko, kaltino ėmus kyšius. V. Babarika kaltinimus neigia.
Opozicionierius pernai prieš prezidento rinkimus buvo laikomas realiausiu diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos varžovu, tačiau buvo suimtas.
V. Babarikos procesas užsienio buvo kritikuojamas kaip politinė inscenizacija, siekiant jį užčiaupti. Jis laikomas vienu iš daugiau kaip 400 Baltarusijos politinių kalinių.
„Aš negaliu prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių nepadariau“, – sakė V. Babarika birželio pabaigoje baigiamajame savo žodyje. Prokuratūra prašė dėl tariamo pinigų plovimo, kyšininkavimo ir mokesčių slėpimo skirti jam 15 metų nelaisvės.
V. Babarika buvo sulaikytas su 2020 metų birželio 18 dieną, kai su savo sūnumi Eduardu ėjo į Centrinę rinkimų komisiją, kad perduotų surinktus parašus dėl jo kandidatūros. Jis iš banko pasitraukė gegužę, kad visiškai pasišvęstų politinei kovai. A. Lukašenka tada atvirai ragino tarnybas imtis veiksmų prieš jo varžovus. V. Babarika su kolegomis, anot A. Lukašenkos žinybų, subūrė nusikalstamą grupuotę, kad pasipelnytų. Kartu teisiami asmenys esą pripažino savo kaltę.
Kalėjime ir toliau dienas leidžia ir V. Babarikos sūnus bei jo rinkimų kampanijos vadovė Marija Kolesnikova. V. Babarika ir M. Kolesnikova su nauja partija „Kartu“ norėjo pasukti Baltarusiją proeuropietišku kursu.
Ramanas Pratasevičius. EPA -ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicija užsienyje penktadienį pranešė, kad disidentas žurnalistas Ramanas Pratasevičius, kuris buvo dramatiškai sulaikytas nutupdžius keleivinį lėktuvą Minske, perkeltas į namų areštą.
26 metų R. Pratasevičius buvo suimtas gegužę kartu su savo drauge ruse 23 metų Sofija Sapega, kai Baltarusijos valdžia privertė Minsko oro uoste nusileisti „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą, jam esant Baltarusijos oro erdvėje.
Abu sulaikytieji kaltinami padėję koordinuoti antivyriausybinius protestus, kurie kilo pernai po to, kai po rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais, Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu šeštai kadencijai.
Penktadienį opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas sakė, kad jis kalbėjosi su R. Pratasevičiaus tėvais, kurie informavo, kad jų sūnus perkeltas į namų areštą.
„Bet tai nėra laisvė. Tai yra kitokio tipo kalėjimas. KGB žmonės gyvena viename kambaryje su juo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Franakas Viačorka, turėdamas omenyje Baltarusijos nacionalinę žvalgybos agentūrą.
Šie komentarai patvirtino ankstesnį BBC rusų tarnybos pranešimą, kuriame cituojamas R. Pratasevičiaus tėvas Dmitrijus, sakęs, kad jo sūnus buvo perkeltas į namų areštą.
BBC taip pat pranešė, kad S. Sapega taip pat buvo perkelta į namų areštą. Tą patį patvirtino ir Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ ir „RIA Novosti“.
Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka Michał Tomasz Kamiński. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka Michałas Kamińskis mano, kad tikrosios Vakarų susiskaldymo ir neapykantos šaknys bei kultūrinių karų priežastys slypi Rusijoje, o tikrasis pavojus Lietuvai ir Lenkijai yra ne gėjų paradai Vakaruose, bet Rusijos tankai prie valstybių sienų.
Antrą kartą Lietuvos Seime surengtame Tarptautiniame Konstantino Kalinausko forume dalyvavęs lenkų politikas mano, kad šiuo metu vėl susiformavo dvi susipriešinusios geopolitinės pusės: Vakarų pasaulis ir Rusija su Kinija. Tačiau, pasak jo, būtent Rusija yra pagrindinė susiskaldymo priežastis Vakaruose, nes ji turi daugiau jungčių su vakarietiškomis visuomenėmis.
Vizito Lietuvoje metu Eltai duotame interviu M. Kamińskis taip pat išsakė savo požiūrį į žmogaus teisių padėtį Lenkijoje, pasidalino savo įžvalgomis apie galimą problemų sprendimą Baltarusijoje ir šiuo metu, jo nuomone, Vakaruose susiformavusią politinę skirtį tarp autoritarizmo ir liberalios demokratijos.
– Pirmadienį surengtoje K. Kalinausko konferencijoje jūs sakėte, kad dalis vakariečių kartoja V. Putino išsakomus argumentus. Kaip Rusijai pavyksta „įdėti“ žodžius į dalies vakariečių burnas?
– Jie naudojasi internetu. Kai 2015 m. aš buvau ministrų kabineto narys, mes pastebėjome imigracijos problemą Lenkijoje, kuri iš tiesų mums kainavo tų metų rinkimus. Šia problema pasinaudojo to meto opozicija. Ir tuo metu aš palyginau argumentus, kurie buvo naudojami šiose diskusijose internete, feisbuke, tviteryje. Jeigu pažiūrėsime į argumentus, į imigrantų nuotraukas, pamatysime visą propagandos struktūrą, kuri nuodija vakariečių mintis, atkreipiant dėmesį į arabiškų šalių imigrantų neva keliamą pavojų. Rusijos kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Pamatysite, kad kalba yra vienoda, šių komentarų struktūra yra visiškai vienoda, ir jeigu palyginsite tai su Rusijos propaganda, pamatysite tikrąsias šių argumentų šaknis. Jie šiuos argumentus į vakarietiškąjį socialinį lauką skleidžia per internetą, per parankius žurnalistus, naudingus politikus. Jie kelia klausimus, kurie skaldo Vakarų visuomenę ir duoda labai paprastus atsakymus į labai sudėtingus klausimus.
Pavyzdžiui, nacionalinių valstybių svarbos klausimas. Jie nori, kad mes galvotume, jog Europos Sąjunga nori denacionalizuoti valstybes.
Rusijai artimi šaltiniai kelia klausimus dėl nacionalinių valstybių Europoje. Rusijos interesas yra turėti susiskaldžiusią Europą, galbūt su kai kuriomis stipriomis valstybėmis, bet nei viena valstybė Europoje atskirai nėra tiek stipri kiek Rusija. Net Vokietija. Taigi, jie siekia sugrįžti į XIX a. diplomatinę politiką, kai Rusija grojo skirtingais pianinais skirtingose valstybėse.
– Kodėl mes matome vis daugiau propagandos LGBT bendruomenės, Stambulo konvencijos, netgi vakcinų atžvilgiu?
– Taip, šiuo metu jie kelia Stambulo konvencijos klausimą visoje Europoje, nes tai yra galimas pleištas susiskaldymui. Jie siekia mūsų visuomenę išgąsdinti progresu. Putinas – vaikinas, kuris tarnavo KGB, komunistinėje valstybėje prieš 30 metų, dabar bando išgąsdinti vakariečius dėl progreso, dėl atviresnės visuomenės. Visuomenės, kurioje yra religinė, seksualinė įvairovė. Jie nori išgąsdinti žmones, siekia įteigti, kad tokia įvairi visuomenė yra bloga. Ir jie naudojasi daugybe įrankių vien tam, kad išgąsdintų ir įgytų politinį pranašumą, t.y. disintegruotų Vakarus.
– Taip, bet LGBT teisės, moterų teisės, vakcinos yra ganėtinai paprasti klausimai, paprastos problemos. Kaip apskritai įmanoma pasiekti susiskaldymą tokiais, iš pažiūros paprastais, klausimais?
– Tai priklauso nuo požiūrio kampo, kuriuo išryškinama problema. Jeigu jūs kalbate apie moterų teises, apie LGBT teises kaip apie žmogaus teises – tai yra kažkas priimtino. Kita pusė bando nupiešti homoseksualių asmenų teises, moterų teises, Stambulo konvenciją, kontracepciją kaip puolimą prieš tradicines vertybes, prieš tradicinę šeimą. Tai netiesa, nes kiekvienas progresas ateina iš praeities patirčių.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Taigi, mes keičiame savo visuomenę ne dėl to, kad kažkas mums sako taip daryti, o dėl to, kad mes gebam mokytis iš praeities. Mes matome, kad tolerantiška ir įvairiems gyvenimo pasirinkimams atvira visuomenė yra daug saugesnė, daug malonesnė nei labai suvaržyta visuomenė, neleidžianti žmonėms tobulėti patiems.
Tačiau mums reikia kalbėti apie žmones ne kaip apie pavojų, bet kaip apie galimybę sukurti geresnę visuomenę. Kita pusė bando parodyti, kad seni laikai buvo geri. Rusijoje tai sukuria bene kvailiausią įmanomą painiavą, kurioje mes turim religinius stačiatikius, susimaišiusius su Stalinu. Bolševizmo, stačiatikybės ir rusiško nacionalizmo miksas sukuria dirbtinį pasaulį, grįstą dirbtinėmis vertybėmis.
– Gal galime šiek tiek pakalbėti apie situaciją Lenkijoje? Jūs sakėte, kad Rusija įgyja pranašumą naudodamasi kultūriniais karais. Šiuo metu Europos Sąjungoje kalbama apie sankcijas Lenkijai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Taigi, ar jūs nemanote, kad ES sankcijos Lenkijai iš tiesų yra Rusijos pergalė?
– Jeigu pažvelgsime į savo pačių istoriją, Lenkijos–Lietuvos valstybės istoriją, kai mes priėmėm Gegužės 3–iosios Konstituciją, Rusijos imperija finansavo konservatyvią opoziciją prieš šią Konstituciją. Rusija finansavo Targovicos konfederaciją.
Tai buvo puolimas prieš tuo metu labai liberalią, europietišką Konstituciją. Rusijos imperatorė Jekaterina II tai matė kaip pavojų. Lenkams ir lietuviams priimant liberalias vertybes, tai buvo pavojus jai, nes tai buvo pavyzdys Rusijos žmonėms.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Mes rusams visada buvome pavyzdys, kad mes galime padaryti geriau ir kad jie taip pat turi galimybę tobulėti. Kiekvienas valdovas Rusijoje buvo išsigandęs lenkų ir lietuvių, ne kaip Rusijos žmonių priešų, bet kaip rusų draugų, nes mes teikėme jiems progą būti laisviems. Tuo metu Rusija organizavo šią konservatyvių katalikų opoziciją prieš liberalią ATR Konstituciją.
Aš esu įsitikinęs, kad jie Lenkijoje tai daro iki šių dienų. Jie bando pasinaudoti žmonėmis su labai konservatyviomis, patriarchalinėmis pažiūromis vien tam, kad kovotų prieš liberalią demokratiją ir atsidavimą vakarietiškoms vertybėms. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Jeigu mes nesam susaistyti ir atsidavę vakarietiškoms vertybėms, mes esame vieni prieš Rusiją. Šios valstybės politika yra būtent apie tai: palikti mus vienus be Vakarų. Tu negali būti Vakarų pasaulio dalis be vakarietiškų vertybių, o tai yra priežastis, kodėl tokiose valstybėse, kaip Lenkija, Lietuva, Vengrija yra siekiama kelti vertybių problemą, kultūrinius karus.
Rusija nori sukurti įspūdį, kad Vakarų pasaulio vertybės yra tikrasis priešas, o ne Putinas. Neva gėjų paradai Briuselyje yra pavojus mažam kaimeliui Lietuvoje ar Lenkijoje, o ne rusų tankai. O tai, žinoma – netiesa. Nei vienam lietuviui ir lenkui nėra jokio pavojaus dėl šimtų gėjų, dalyvaujančių parade Briuselyje, bet vienas vienintelis rusų tankas prie mūsų sienų kelia tikrą pavojų.
– Nemažai kraštutinės dešinės aktyvistų Lietuvoje vaizduoja Lenkiją kaip pavyzdinę valstybę žmogaus teisių srityje. Ar jūs pats matote Lenkiją kaip pavyzdį kitoms valstybėms sprendžiant žmogaus teisių problemas?
– Gal galėtumėte užduoti kitą klausimą? Nes aš negaliu kritikuoti savo Vyriausybės kitose šalyse…, bet jūs galite parašyti tai kaip mano atsakymą. Tai buvo mano atsakymas (juokiasi).
– Lietuva palaiko griežtas sankcijas Rusijos atžvilgiu. Palaikymo susilaukė ir JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad „Putinas yra žudikas“. Koks formatas, jūsų nuomone, yra geriausias tolesnio dialogo mezgimui su Rusija? Ar sankcijos yra geriausias įrankis?
– Manau, kad per pastaruosius trisdešimt metų mes matėme daugybę skirtingų JAV prezidentų su skirtingais požiūriais į Rusiją. B. Clintono dėka mes esame NATO dalis, pono G. W. Busho pastangomis jūs esate NATO. Aš nesakau, kad B. Obamos požiūris, kalbant apie santykių atnaujinimą su Rusija, buvo tinkamas. Net nekalbu apie D. Trumpo požiūrį į Rusiją, nes tai akivaizdžiai nebuvo tinkamas požiūris.
Ir aš manau, kad su J. Bidenu yra galimybė, jog grįšime prie retorikos, kurią naudojo ne tik B. Clintonas ar G. W. Bushas, bet ir pats Ronaldas Reaganas. Nes tai buvo kalba, kuri tuo metu atnešė mums laisvę. Aš nekalbu apie smulkias pergales ar smulkius diplomatinius pralaimėjimus. Tvirta R. Reagano ir M. Thatcher kalba tuo metu, 1989 m., atnešė mums laisvę ir mūsų gyvenimuose tai buvo svarbiausias nutikęs dalykas. Tai įvyko, nes jie buvo tvirti prieš Rusiją. Aš tikiuosi, kad J. Bidenas taip pat bus tvirtas, nes tai yra pasaulio interesas, tai yra pačių rusų interesas.
– Norėčiau paklausti apie situaciją Baltarusijoje. Kaip jūs matote šios valstybės ateitį, ir ką mums, kaip Lietuvai ir Lenkijai, reikėtų daryti dėl diktatūros šioje valstybėje? Kaip mes galime jiems padėti pasiekti progresą?
– Manau, kad mums pirmiausiai reikia būti su jais visą laiką, net ir morališkai. Mes turėtume žinoti, kaip jiems tai svarbu. Mes girdėjome tai K. Kalinausko konferencijoje: kai jie yra uždaromi į kalėjimą, jie girdi žmones Vilniuje, Varšuvoje, Balstogėje, jie meldžiasi kartu ir tai jiems labai svarbu.
Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.
Žinoma, mes turime tęsti spaudimą Europos Sąjungoje, nes tai įrankis, kurį mes turime. Lietuva ir Lenkija šiuo klausimu laikosi panašios nuomonės. Mes turime spausti Vakarų valstybes, kad jos būtų griežtos A. Lukašenkos atžvilgiu, spausti jį kuo greičiau suorganizuoti rinkimus.
Situaciją Baltarusijoje labai paprasta išspręsti, nes nereikia daryti nieko daugiau, tik suorganizuoti laisvus rinkimus ir užtikrinti baltarusiams, kad rinkimai bus laisvi. Aš dalyvavau procesuose, kurie vyko per Ukrainos revoliuciją 2004 m. Tuo metu esminis klausimas buvo: kaip užtikrinti rinkimų stebėjimą, kad rinkimai būtų sąžiningi.
Šiuo atveju situacija panaši. Baltarusija nėra tokia didelė. Mes laisvai galime pakviesti stebėtojus iš Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir netgi Rusijos, jeigu jie to pageidautų – nėra problemos. Taigi, reikia nepriklausomų stebėtojų, kurie prižiūrėtų balsų skaičiavimą. Tai yra pats paprasčiausias sprendimas.
– Apibendrinant šį pokalbį, norėčiau pakalbėti apie straipsnį, kuriuo jūs pasidalinote savo socialinių tinklų paskyrose. Jame teigiama, kad daugiau nebeliko skirties tarp politinės kairės ir dešinės, tačiau skirtis yra tarp autoritarinių ir liberalių vertybių. Mano klausimas: kodėl kultūriniai ir socialiniai klausimai šiuo metu yra daug labiau skaldantys nei ekonominiai? Nes XX a. pradžioje būtent ekonominiai klausimai buvo daug svarbesni nei socialiniai.
– Aš manau, kad mes pasiekėme milžinišką progresą ir gerovę Vakaruose. Mes vis dar susiduriame su daugybe problemų, bet mes matome, kaip žmonės gyvena šiuo metu. Aš nekalbu vien apie Lietuvą ar Lenkiją, kuriose progresas per pastaruosius trisdešimt metų yra puikus.
Dirbančių žmonių sąlygų gerėjimas matomas ir Jungtinėje Karalystėje, JAV. Per pastaruosius 50–60 metų žmonės mėgavosi kapitalizmo vaisiais. Pažiūrėkim, kiek žmonių gali sau leisti keliauti į užsienį, turėti naujus automobilius ir t.t.
Taigi, žmonės gyvena daug geriau, ir suprantama, kad jie pradeda mąstyti ne tik apie tai, kas yra vien materialinė gerovė. Jie pradeda mąstyti apie kultūrines šaknis, vertybes, kuriomis grindžiamas jų gyvenimas.
Protestas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žmonės tikisi atsakymų. Ir aš manau, kad liberalusis elitas, kuris turėtų egzistuoti Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir t.t., net Rusijoje tam tikru būdu, šis elitas priėmė visą progresą ir pasiekimus kaip savaiminius ir garantuotus. Liberalusis elitas nematė būtinybės kovoti už tai, nes jie manė, kad tai yra tokie akivaizdūs pasiekimai, kurių net nereikia ginti. Tai yra taip gerai, kad net nebūtina saugoti.
Todėl vardan žodžio laisvės, dėl labai gerų vertybių, kuriomis mūsų visuomenė yra grindžiama, mes suteikiame daug erdvės nekvestionuojamai kraštutinės dešinės propagandai, nes niekam nerūpėjo dalykai, kurie vyko internete per pastaruosius dvidešimt metų. Nerūpėjo, kaip jauni žmonės buvo veikiami interneto.
Mes manėme, kad viskas gerai, nes laikraščiai, kuriuos skaitome, televizijos programos, kurias žiūrime yra tos pačios, kaip ir XX a. pabaigoje, bet visuomenė tuo metu buvo priklausoma nuo visiškai skirtingų informacijos šaltinių, ideologinės įtakos, ir mes tiesiog praleidome momentą. Liberalusis elitas praleido momentą ir tai suteikė galimybę kraštutiniams dešiniesiems sukurti jų pačių piešiamą vaizdinį.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos vardu atsiimdama už minties laisvę suteiktą Sacharovo premiją, Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pažadėjo, kad protestuotojų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą judėjimas išliks ir laimės, net jei valdžia ir vykdo brutalų susidorojimą.
„Mums lemta nugalėti ir mes nugalėsime“, – Briuselyje teigė egzilyje gyvenanti buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus.
Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose nugalėjęs pasiskelbė A. Lukašenka, vyksta protestai. Rinkimų rezultatų nepripažįsta Vakarų valstybės, opozicija teigia, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikroji jų nugalėtoja yra S. Cichanouskaja, kandidatuoti nusprendusi, kai jos vyras, taip pat siekęs dalyvauti prezidento rinkimuose, buvo įkalintas. A. Lukašenkos artimai aplinkai buvo įvestos sankcijos.
Baltarusijos saugumo pajėgos vykdo žiaurų susidorojimą su protestuotojais, o opozicijos lyderiai priversti gyventi už Baltarusijos ribų.
„Šiemet teturiu vieną norą – noriu, kad kiekvienas Baltarusijos pilietis, kuris yra įkalintas, arba buvo priverstas išvykti iš šalies, galėtų sugrįžti namo“, – Europos Parlamentui sakė S. Cichanouskaja, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje.
Europos šalis ji paragino priimti griežtesnių prieš A. Lukašenkos režimą nukreiptų priemonių.
„Raginame Europą priimti drąsesnius sprendimus ir paremti Baltarusijos žmones ne rytoj, ne kada nors ateityje, o jau šiandien, – sakė ji. – Veiksmai yra svarbiausia.“
Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.
Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ketvirtadienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Jei Seimas pritars, ši premija Baltarusijos demokratinei opozicijai bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2021 m. sausio 13-ąją.
Gruodžio 8 d. naujoji Seimo Laisvės premijų komisija pasiūlė parlamentui 2020 m. Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė tapo Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininke. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininke tapo Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Jos kandidatūrą antradienį vienbalsiai, 90 balsų „už“, patvirtino Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu.
Naujoji Seimo Laisvės premijų komisija siūlo parlamentui 2020 m. Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Seimas yra patvirtinęs Laisvės premijų komisijos sudėtį. Joje dirba Seimo nariai Juozas Baublys (Liberalų sąjūdžio frakcija), Petras Gražulis (Mišri Seimo narių grupė), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Vigilijus Jukna (Darbo partijos frakcija), Paulė Kuzmickienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Ieva Pakarklytė (Laisvės frakcija), Vilija Targamadzė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija).
Komisijos nariai taip pat yra Justė Kavaliauskaitė ir Vidmantas Mitkus (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos nariai), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Jonas Prapiestis ir Rimvydas Raimondas Survila.
Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.
Paskutinis faktas.
Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.
ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.
Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:
Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos”, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.
Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.
Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.
„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.
Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių”. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).
Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai.
Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio” receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.
Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Po trečiadienį įvykusios slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos į prezidentus, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina nelaikantis jo legitimiu Baltarusijos prezidentu.
„Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Nausėda.
Jo teigimu, Baltarusijoje būtina surengti naujus rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.
„Pasisakome už naujus demokratinius Prezidento rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – teigia šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos atstovė, Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina, skelbia valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak valstybinės, Aliaksandro Lukašenkos režimui pavaldžios Baltarusijos žiniasklaidos, M. Kalesnikava kartu su dar dviem Koordinacinės tarybos nariais Antonu Rodnenkovu ir Ivanu Kravcovu neva bandė jėga kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei pasitraukti į Ukrainą, tačiau sulaikyta esą buvo tik M. Kalesnikava.
„Antonas Rodnenkovas, Ivanas Kravcovas ir Maryja Kalesnikava apie 4 val. perėjo Aleksandrovkos pasienio punktą“, – sakė Baltarusijos pasienio komiteto atstovas Antonas Byčkovskis.
Tuo tarpu kitas Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas tvirtino, kad nei M. Kalesnikava, nei kiti du tarybos nariai neketino palikti Baltarusijos.
„Šioje istorijoje, kurią paskelbė Baltarusijos televizijos, yra daug keisto. Nei vienas iš jų (M. Kalesnikava, A. Rodnenkovas ir I. Kravcovas) neturėjo planų išvykti iš šalies. Mes kalbėjome apie scenarijų, jei bus pasiūlyta – kalėjimas ar užsienis, Maryja aiškiai pasakė, kad niekur neišvažiuos“, – teigė M. Znakas.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Marija Kolesnikova. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienio rytą nežinomi kaukėti žmonės įsodino Baltarusijos opozicijos atstovę, koordinacinės tarybos narę Mariją Kolesnikovą į mikroautobusą ir išvežė nežinoma kryptimi, remdamasis įvykio liudininke, skelbia Baltarusijos naujienų portalas tut.by.
„Gyvai mačiau ją anksčiau, todėl ir atpažinau. Dar norėjau prie jos prieiti, pasikalbėti, padėkoti, bet tada persigalvojau, nusprendžiau, kad žmogus ir taip pervargęs. Paėjau į priekį, akimirką pamaniau, kad atsisuksiu ir parodysiu Mašai širdelę. Netoliese muziejaus mačiau stovintį tamsų mikroautobusiuką su užrašu „Sviaz“ (liet. „Ryšys“), gale buvo žymė „Sobol“.
Praėjau į priekį ir išgirdau ant asfalto krintančio telefono garsą, kažkokį smūgį, apsisukau ir pamačiau, kad civilių drabužiais vilkintys žmonės su kaukėmis į tą autobusiuką prievarta stumia Mariją, iškrinta jos telefonas, vienas iš tų žmonių tą telefoną paima, šoka į autobusiuką, ir jie išvažiuoja“, – pasakojo liudininkė.
Koordinacinės tarybos atstovas spaudai Antonas Rodnenkovas tut.by sakė, kad M. Kolesnikova miesto centre viena tvarkė reikalus. Kiek vėliau A. Rodnenkovas nebeatsiliepė į žurnalistų skambučius.
Savo ruožtu Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas teigė nežinantis, kur yra M. Kolesnikova.
„Nežinau, kur yra Marija ir Antonas, ir negaliu su jais susisiekti. Taip pat nėra ryšio su Koordinacinės tarybos nariu Maksimu Bogrencovu ir tarybos vykdomuoju sekretoriumi Ivanu Kravcovu“, – sakė M. Znakas.
Tiesa, kiek vėliau žurnalistams pavyko susisiekti su M. Bogrencovu.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
„Chartija-97“ vyriausioji redaktorė: Jeigu baltarusių, remiančių RF veiksmus Donbase, padaugės iki tiek, kiek Rusijoje, Ukrainai atsiras dar tūkstantis kilometrų fronto
Ukrainos politikai tinkamai neįvertina pavojų, kylančių iš Baltarusijos. Tai pareiškė savo išskirtiniame interviu leidiniui „Gordon“ portalo „Chartija-97“ vyriausioji redaktorė Natalja Radina.
„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.
Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.
„Charter97.org“ informavo, kad liepos 13 d. buvo sulaikytas Baltarusijos žurnalistas, fotografas ir internetinio leidinio „Belarusian News Photos “ („bnp.by“) redaktorius Antonas Suriapinas.
Vėlyvą vakarą Antono motina telefonu buvo informuota, kad jos sūnus buvo sulaikytas 72 valandoms ir šiuo metu yra apklausiamas KGB izoliatoriuje.
Pažymėtina, kad tą pačią dieną A. Suriapino namuose KGB pareigūnai atliko kratą ir bandė išsiaiškinti, iš kur jis gavo švedų kiek anksčiau suorganizuotos „meškiukų desanto“ akcijos nuotraukų.
Straipsnyje „Lietuvoje ruošiamas „Batkos” nuvertimas?” pateikiamos Vokietijoje gyvenančio buvusio Baltarusijos generolo ir opozicinės „Nacionalinio atgimimo tarybos“ vadovo Vladimir Borodač interviu rusiškajai „delfi.lt“ versijai ištraukos.
V.Borodač pabrėžia, jog dabartinė Baltarusijos opozicija yra kontroliuojama, o jos valdžią reikėtų pakeisti jėga.
V.Borodač veikla siejama su Lietuvoje įvykusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriaus John McCain vizitu ir jo metu Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio išsakytomis mintimis.
“Pastarąją parą nebuvo nė vieno Baltarusijos oro erdvės pažeidimo. Jokio. Nei smulkaus, nei stambaus. Nei iš Vakarų, nei iš Rytų. Į Baltarusijos oro erdvę pastaruoju metu nebuvo įskridęs nė vienas orlavis, kurio ekipažas neturėtų leidimo kirsti valstybinę Baltarusijos sieną”.
Tokį pareiškimą trečiadienį paskelbė šalies Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Šis pareiškimas nuskambėjo tuoj po to, kai užsienios žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, esą trečiadienio rytą iš Lietuvos teritorijos pakilo nedidelis lėktuvas, pilotuojamas Švedijos piliečio, ir, neturėdamas tam teisės, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.
Rusijos Federacijos dienraštis „Kommersant“ ir Baltarusijos opozicinė žiniasklaida sunerimusi informavo, kad Baltarusijos parlamentarai pritarė KGB vadovo Vadimo Zaicevo pasiūlytoms įstatymų pataisoms.
Naujosios pataisos išplėtė specialiųjų tarnybų teises ir papildė „terorizmo“ bei „ekstremizmo“ sąvokas. Pažymėtina, kad minėtose įstatymų pataisose buvo numatytos priemonės, kurios turėtų apsaugoti Baltarusiją nuo vidaus ir išorės grėsmių ir apibrėžti jų likvidavimo mechanizmai.
