Andrejus Ilarionovas – žinomas Rusijos ekonomistas. Rusijos prezidento patarėjo pareigas jis ėjo 2000 – 2005 metais. Po to – pasitraukė į Vakarus. Nuo 2006-ųjų A.Ilarionovas dirba Vašingtone įsikūrusiame Katono institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
Ukrainietiškame portale gordonua.com jis paskelbė sąrašą pačių garsiausių, labiausiai žinomų nunuodijimų arba bandymų nunuodyti. Dėl visų jų įtarimai krenta pirmiausia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Analizuodamas surengtus pasikėsinimus nuodijant politikus ir žurnalistus analitikas A.Ilarionovas pastebėjo, jog išpuoliai į pagalbą pasitelkus nuodus trumpam liovėsi tik nuo 2008 metų gegužės 7-osios iki 2012-ųjų gegužės 7-osios, kai prezidentavo Dmitrijus Medvedevas. O paskui – V.Putino oponentai vėl prarasdavo gyvybes paragavę nuodų. Todėl darytina išvada, jog Kremliaus kritikai krisdavę nuo nuodų tik tuomet, kai Rusijos Federacijai vadovavo prezidentas V.Putinas.
A.Ilarionovo sudarytas garsiausių nunuodijimų arba bandymų nunuodyti sąrašas vertas dėmesio. Visos alei vienos aukos, kurias nuodijo, buvo V.Putino priešininkai arba turėjo žinių, kurios galėjo pakenkti V.Putino reputacijai. Kelios aukos tiesiog tapo asmeniniais V.Putino neapykantos taikiniais, neatmetama galimybė, jog keletas žuvusiųjų galėjo tapti atsitiktinėmis aukomis arba buvo nužudytos vien tam, kad būtų įbaiginti kiti.
Nunuodijimai, dėl kurių įtarimai krenta Vladimirui Putinui
2000 metų vasario 19 diena – Anatolijus Sobčakas (Svetlogorskas).
2002 metų balandžio 19 diena – Hatabas, čečėnų pasipriešinimo dalyvis (Čečėnija).
2002 metų birželio 6 diena – Dmitrijus Roždestvenskis („Ruskoje video“ įkūrėjas; Sankt Peterburgas).
2002 metų gruodžio 6 diena – Salmanas Radujevas, „Belyj Lebed“, Permės sritis. Čečėnų sukilėlis.
2003 metų liepos 3 diena – Jurijus Ščekočichinas, Rusijos politikas. Maskva.
2004 metų kovo 12 diena – Leči Islamov (čečėnų pasipriešinimo judėjimo dalyvis, miręs Krasnodaro kalėjime).
2004 metų gegužės 28 diena – Hizri Aldanovas (Aslano Maschadovo atstovas. Gruzija).
2004 metų rugsėjo 2 diena – Ana Politkovskaja. Rusijos žurnalistė. Beslanas.
2004 metų rugsėjo 5 diena – Viktoras Juščenko. Ukrainos politikas. Kijevas.
2004 metų rugsėjo 6 diena – Nana Ležava (gruzinų žurnalistė. Beslanas).
2004 metų rugsėjo 24 diena – Romanas Cepovas. Peterburgas.
2006 metų spalio 16, spalio 24, lapkričio 1 dienos – Aleksandras Litvinenko, į Vakarus pabėgęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas. Londonas.
2008 metų vasario 12 diena – Badri Patarkacišvili. Gruzinų politikas, verslininkas. Londonas.
2012 metų lapkričio 9 diena – Aleksandras Perepeličnyj. Rusijos politikas. Paryžius.
2015 metų balandžio 28 diena – Jemeljanas Gebrevas. Sofija.
2015 metų gegužės 26 diena ir 2017 metų vasario 2 diena – Rusijos opozicionierius Vladimiras Kara – Murza. Maskva.
2016 metų vasario 3 diena – Viačeslavas Sinevas. Maskva. Rusijos Antidopingo agentūros vadovas.
2016 metų vasario 14 diena – Nikita Kamajevas. Rusijos antidopingo agentūros vykdomasis direktorius. Maskva.
2018 metų kovo 4 diena – Sergejus ir Julija Skripaliai. Solberis. Didžioji Britanija.
2018 metų birželio 30 diena. Donas Sterdžesas ir Čarlz Rouli. Eimsberis. Didžioji Britanija.
2018 metų rugsėjo 12 diena – Piotras Verzilovas. Maskva.
2020 metų rugpjūčio 20 diena – Aleksejus Navalnas. Tomskas.
Masinio apnuodijimo atvejai:
Čečėnija, nuo 2000-ųjų metų.
Nord-Ost. 2002 metų spalio 26 diena.
Sirija – nuo 2015 metų.
Visų šių apnuodijimų ir bandymų nuodyti bendrasis vardiklis yra Vladimiras Putinas.
Informacijos šaltinis – Godonua.com
2020.09.08; 08:00
JAV iždo departamentas paskelbė ilgai lauktą glaudžiais ryšiais su Kremliumi susijusių žinomų rusų, kurie galėtų tapti sankcijų taikiniais, sąrašą, informuoja CNN.
JAV paskelbė 114 Rusijos politikų ir 96 oligarchų sąrašą, remiantis rugpjūtį JAV Kongreso priimtu įstatymu dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.
Neformaliai šis sąrašas žinomas kaip „Putino sąrašas“. Į septynių puslapių apimties sąrašą taip pat pateko ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir verslo lyderiai. Tarp įvardytų oligarchų atsidūrė ir gerai žinomi oligarchai Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.
Pagal JAV įstatymą, sąrašas turėjo būti pateiktas iki pirmadienio ir jis buvo paskelbtas likus 10 minučių iki vidurnakčio.
Rusijos senatorius Francas Klincevičius nedelsiant sureagavo į sąrašą, įspėdamas dėl griežto Maskvos atsako.
Informacijos šaltinios – ELTA
2018.01.31; 00:01
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pralaimėjo procesą dėl oligarcho Ališero Usmanovo šmeižto. Maskvos teismas nurodė Kremliaus kritikui per dešimt dienų pašalinti vaizdo įrašą su kaltinimais A. Usmanovui ir medžiagą apie tai internete, pranešė agentūra TASS.
„Vaizdo įrašas pažeidžia A. Usmanovo garbę ir orumą“, – trečiadienį nusprendė teisėja. A. Navalnas, be to, turi paskelbti paneigimą. A. Navalnas ir jo Kovos su korupcija fondas pareiškė teismo sprendimą skųsiantis. „Tai, ką mes šiandien matėme, nėra teismo procesas“, – pridūrė jis.
A.Navalnas A. Usmanovą, kuris yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių, apkaltino mokesčių slėpimu ir korupcija. Jis pareiškė, kad Kremliui artimas magnatas susijęs su premjero Dmitrijaus Medvedevo korupcinėmis machinacijomis. Atitinkamas vaizdo įrašas jau peržiūrėtas 21 mln. kartų. Jis kovo pabaigoje sukėlė protestus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.06.01; 06:53
5-eri metai nuo „karo Pietų Osetijoje“ – reikia kažką pasakyti. Dėl tos priežasties, kad aš: a) ilgai kalbėjau, kad karo nebus, b) paskui ilgai aiškinau, jog galvojau, kad karo nebus, nes aš apskritai GALVOJAU. Ir galvojau, kad prezidentai irgi galvoja. O prezidentai negalvojo ir sukūrė karą, nuo kurio jiems visiems pasidarė tik blogiau.
Dabar – po 5-erių metų – matau, kad buvau neteisus ne tik pagal punktą „a“, bet ir „b“. Taigi – karo rezultatai. Liko status quo.
Pietų Osetija ir Abchazija – de facto – nepriklausomos nuo Gruzijos, kaip ir buvo 2008 metais. De jure niekas pasaulyje jų nepriklausomybės nepripažino, išskyrus Rusiją. De facto Pietų Osetija – Rusijos Federacijos dalis, o Abchazija – palyginti savarankiška šalis.
Continue reading „Niekas nieko nelaimėjo ir niekas nieko neprarado”
JAV žvalgybos pareigūnai apakaltinti Londone įkyriai sekę tuometį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. D.Medvedevas šnipinėtas 2009-aisiais, kai dalyvavo Didžiojo Dvidešimtuko (G – 20) viršūnių diskusijose Didžiosios Britanijos sostinėje ir turėjo galimybę pirmą sykį susitikti su Amerikos prezidentu Baraku Obama. Bent jau taip byloja Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paskelbti dokumentai.
Šią sensacingą žinią ypač tiražavo "RIA Novosti". Šia tema daug ir išsamiai rašė britų leidinys "The Gardian". Taigi kokia čia bėda? Pasirodo, JAV žvalgyba įrašė slaptus D.Medvedevo ir Rusijos delegacijos pokalbius per G – 20 susitikimą. Kad tokie pokalbiai būtų užfiksuoti, labiausiai prisidėjo galinga JAV žvalgybos organizacija – Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Bent jau taip teigia "The Gardian".
Continue reading „JAV ir britų slaptųjų tarnybų agentai įtariami šnipinėję Dmirtijų Medvedevą”
Rusijos ekonomistas Sergejus Gurijevas po apklausos Michailo Chodorkovskio byloje pasitraukė iš Rusijos ekonomikos mokyklos rektoriaus posto ir išvažiavo į Prancūziją. "Le Monde" korespondentas Piotras Smoliaras paėmė iš garsaus mokslininko liberalo interviu apie emigracijos priežastis, padėtį Rusijoje ir ateities planus.
Pasak ekonomisto, jo skubų išvykimą lėmė Tyrimų komiteto darbuotojų elgesys per apklausą balandžio 25 dieną. S.Gurijevą pribloškė, kad vietoj vieno tyrėjo pas jį atvyko trys Rusijos tyrimų komiteto karininkai. Turėdami teismo sankciją, jie atliko kratą jo kabinete ir paėmė elektroninį susirašinėjimą.
„Negaliu pasakyti, nei kokie dokumentai juos domino, nei ko jie manęs klausinėjo per apklausą, nes aš pasirašiau pasižadėjimą neviešinti, – cituoja S.Gurijevą korespondentas. – Bet aš žinojau, kad jų veiksmai nepagrįsti ir kad vėliau tai gali pakeisti mano statusą M.Chodorkovskio byloje, liudytoją padarius įtariamuoju“.
Continue reading „Sergėjus Gurijevas: „Aš nenoriu atsidurti Rusijos kalėjime“”
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius prieš tris savaites Sankt Peterburge susitiko su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir teigė išgirdęs, kad rusai puikiai supranta Lietuvos apsisprendimą dėl Trečiojo energetikos paketo.
Teigiamai A. Butkevičius įvertino ir D. Medvedevo asmenybę. Jis aiškino, kad vienas svarbių klausimų buvo energetika ir pradedant kalbėti D. Medvedevas pats pasakė, kad jis puikiai supranta, jog tai yra Lietuvos apsisprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo. Nebuvo keliama jokių reikalavimų, kad Lietuva pakeistų poziciją.
Tik buvo priminta, kad ji pasirinko pačią griežčiausią poziciją netgi lyginant su Lenkija ir Vokietija. Faktiškai buvo pripažinta, kad šitas sprendimas priimtas, ir tai Lietuvos valstybės reikalas. Dvišalis premjerų lygio susitikimas vyko po trejų metų pertraukos, kai 2010 metų kovą Maskvoje dvišalius klausimus aptarė tuometiniai ministrai pirmininkai Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas.
Rusija nebesvarstys paties griežčiausio ES trečiojo energetikos paketo realizavimo Lietuvoje klausimo, kuris numato dujų tiekėjo atskyrimą nuo dujų transportavimo sistemos savininko. Ilgas „Gazprom“ ginčas su Lietuva, kurio metu Vladimiras Putinas, tada vadovaudamas Rusijos vyriausybei, Lietuvos veiksmus pavadino vagyste, baigėsi Rusijos kapituliacija.
„Kai Lietuva jėga, remdamasi Briuseliu, atplėšė nuo „Gazprom“ didžiąja dalimi priklausančios įmonės „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo sistemą. Po to, kai „Gazprom“ vadovai apkaltino Lietuvą, kad ji faktiškai palaidojo milijonines Rusijos investicijas Lietuvoje, kai nusprendė atimti dujotiekį iš „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ visą tą laiką stiprino tinklą, tiesė Lietuvoje naujas atšakas, modernizavo jas, remontavo. Po to, kai „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, o Lietuvai ėmė grėsti didelės baudos. Po to, kai pati Lietuva kreipėsi dėl „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą ir pareikalavo milijardų eurų kompensacijos už neva sumokėtą per didelę kainą už dujas. Po daugelio viešų įžeidimų, išsakytų visų pirma buvusios Lietuvos valdžios atstovų, kuriuose Rusija ir „Gazprom“ vadinama siaubūnu, smaugiančiu Lietuvą, ignoruojant faktą, kad dujų Lietuvai kaina yra tokia, kokia numatyta pačios Lietuvos pasirašytose sutartyse. Po viso šito Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai patiems lietuviams suteikė Lietuvai visišką amnestiją“, rašoma Olego Michailovo straipsnyje "Kodėl D.Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?" (regnum.ru).
Continue reading „Olegas Michailovas: kodėl Dmitrijus Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?”
Dabar neįmanoma pasakyti, ar iš tikrųjų žurnalistai užmiršo išjungti mikrofoną po interviu su Rusijos vyriausybės pirmininku Dmitrijum Medvedevu, ar visa tai buvo numatyta, – rašo “Frankfurter Allgemeine” apžvalgininkas Michaelis Liudvigas.
Aišku tik viena, kad “Russia Today” pastangomis atsiradęs laisvai prieinamas vaizdo įrašas, kuriame Dmitrijus Medvedevas „ožiais“ vadina Rusijos Tyrimo komiteto darbuotojus, užgriuvusius daryti kratos į namus pas nieko nesusivokiantį režisierių, masinių demonstracijų Bolotnaja aikštėje bylos liudytoją, sukėlė patį tikriausią furorą“.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas oficialiai, viešai pareiškė, kad po inauguracijos į šalies prezidento postą atsisakys partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininko pareigų. “Vieningosios partijos” vadovu jis iš karto pasiūlė dabartinį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
“Po inauguracijos, kuri turėtų vykti šių metų gegužės 7 dieną, manau bus teisinga atsisakyti partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininko pareigų”, – sakė V. Putinas per susitikimą su šios partijos vadovybe.
Continue reading „Vladimiras Putinas nebebus “Vieningosios Rusijos” vadovu”
Vokiečių leidinys Die Welt praneša, jog kadenciją baigiančio prezidento Dmitrijaus Medvedevo žmona Svetlana Medvedeva (Светлана Медведева) išprovokavo patį tikriausią skandalą.
Prezidentui D.Medvedevui traukiantis iš savo posto jo žmona paskutiniosiomis vyro prezidentavimo dienomis leido sau mažumėlę atsipalaiduoti – susiruošti į prabangią kelionę. Tokiu būdu buvo sukeltas valstybinio lygio skandalas. Taigi kas nutiko? Ogi ponia S.Medvedeva leido sau užsisakyti patį prabangiausią penkių žvaigždučių viešbutį žinomame Italijos kurorte Montekatini Terme (Монтекатини Терме).
Šiandieninis gyvenimas pasižymi viena ne itin džiugia, ne itin sveikintina ypatybe. Ne itin gera ypatybe mes vadiname būtent informacijos gausą. Pranešimų, skelbimų, televizijos laidų, straipsnių, spaudos konferencijų – tūkstančiai.
Bet kaip pasirinkti pranešimą ar televizijos programą, kuri skelbia daugiausiai patikimos informacijos? Žurnalų, savaitraščių, dienraščių mūsų kioskuose – taip pat ne viena dešimtis. Bet kaip įsigyti būtent tą, kuris iš tiesų siekia maksimalaus objektyvumo?
Continue reading „Politiniai pareiškimai, kuriais keblu patikėti ( 1 )”
Dabar beprasmius Rusijos valdininkų sprendimus galima bus susekti internete. Specialiai sukurtame interneto resurse, rašo Die Welt korespondentė Julija Smirnova, bus galima net apskaičiuoti „idiotizmo vidurkį regione“.
Interneto projektas, pavadintas „Rusija be kvailių“, startavo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo iniciatyva. Projekto šerdim tapo „kvailių žemėlapis“, kuris bus formuojamas ne be Rusijos piliečių, pranešančių apie „idiotiškus“ vietinių valdininkų sprendimus.
Continue reading „Rusija: „kvailių žemėlapis“ turi padėti surasti nesąžiningus valdininkus”
