„Nemunas“- geriausias užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvas
Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ buvo paskelbtas laureatu, kaip geriausias užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvas.
Nominantus ir laureatą tvirtina „Aukso paukštė“ premijai gauti specialiai sudaryta komisija. Apdovanojimų skyrimo komisija yra patvirtinta Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus. Komisijoje taip pat dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Didelė garbė, kad 2022 m. Argentinos Beriso lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ vadovaujamas Nicolas Cabrera Dulkė yra paskelbtas laureatu kaip geriausias užsienio kolektyvas už visą artistinę ir kultūrinę veiklą per 50 metų. Kolektyvas „Nemunas“, kuriam vadovauja Nicolas Cabrera Dulkė ir Amparo Cabrera Dulkė koncertavo daugelyje šokių festivalių, teatrų scenų ir televizijos studijose.
„Aukso paukštė” – „Nemunui”
Šokių Šventės Argentinoje “Ten, kur Nemunas banguoja” metu kolektyvo “Nemunas” vadovui Nikolui Cabrera Dulkei premiją įteikė Lietuvos Nacionalinio Kultūros Centro direktorius Saulius Liausa.
Per visą “Nemuno” gyvavimo istoriją, kolektyvui vadovavo: Alfredo Dulke (kolektyvo įkūrėjas), Ana Luján Gedzevičius, Analia Dulkė, Mario Alberto Leguizamon ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Įvyko daugiau kaip 700 pasirodymų po visą Argentiną, nemažai provincijose ir net Urugvajuje.
2000 metais „Nemunas“ dalyvavo XI Tautinių šokių šventėje Kanadoje, Toronte.
Tarp labiausiai įsimintinų švenčių buvo 2018 m. dalyvavimas Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos“ šokio dienoje. Atvykę nemuniečiai galėjo visą savaitę koncertuoti keliaujant po Lietuvą, pristatydami atskirą programą, kurioje ne tik lietuvių tautiniai šokiai, bet ir Tango bei Argentinos folkloras. „Nemunas“ aplankė Trakus, Kauną, Anykščius, Nidą, Panevėžį, Klaipėdą, Palangą, taip pat susitiko su Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansambliu „Nemunas“, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių kolektyvu „Grandinėlė“, Nidos KTIC „Agila” tautinių šokių kolektyvu”Kalnapušė.
Dar reikėtų priminti, kad „Aukso paukštė“ buvo apdovanoti užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvai: 2008 m. Los Angeles (JAV) lietuvių tautinių šokių ansamblis „Spindulys“ (Vadovė Danguolė Razutytė-Varnienė) ir 2018 m. Čikagos (JAV) lietuvių tautinių šokių ansamblis „Grandis“ (Meno vadovai Dalia Bilaišytė-DeMuth, Gintaras Grinkevičius).
Nuotraukos: Nuotraukose buvę ir esami kolektyvo “Nemunas” vadovai: Nicolás Cabrera Dulkė, Amparo Cabrera Dulkė, Alfredo Dulkė, Mario Leguizamón, Ana Lujan Gedzevicius, Analía Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Šių metų gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas Lietuvos įvaizdžio pasaulyje per istorinės atminties prizmę klausimas. Posėdžiui pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.
Pristatydamas posėdžio klausimą komisijos pirmininkas Jonas Bružas sakė, kad šalies įvaizdis yra plati tema ir į tai būtina pažvelgti per šalies ir tautos istoriją, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresivių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva. Sveikintina Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija, kuria siekiama teigiamai pristatyti Lietuvą ir jos tautą pasauliui ir iniciatyva ruošiant šalies pareigūnus tai daryti nuosekliai. Ši strategija yra labai svarbi ir pasaulio lietuvių bendruomenei, kadangi ši bendruomenė – tai šimtai tūkstančių savanorių Lietuvos ambasadorių įvairiausiuose pasaulio šalyse, kurie pristato Lietuvą tose šalyse, kuriose gyvena, todėl gebėjimas kalbėti viena nuoseklia kalba pristatant mūsų šalį yra labai svarbus. Patirtis sako, kad istorija, istorinės atminties klausimai yra dažniausiai užduodami mūsų tautiečiams, o atsakymų į šiuos klausimas yra nepakankamai mūsų šalies įvaizdžio strategijoje.
Komisijos narys, šios temos kuratorius komisijoje, Antanas Šileika, kalbėdamas apie Lietuvos įvaizdį užsienyje pabrėžė, kad Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijoje yra svarbių įžvalgų, joje yra rimta Lietuvos įvaizdžio analizė, tačiau mažai kalbama apie istoriją. Būtina skirti daugiau dėmesio partizaniniam karui, stalininio genocido kančioms, holokaustui ir kitiems istoriniams klausimams, formuojant viešąjį Lietuvos įvaizdį ateičiai. Įvairios Lietuvos institucijos nagrinėja istoriją, Lietuvos įvaizdžio grupė galėtų panaudoti šiuos išteklius, o tai padėtų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie yra savo krašto ambasadoriai ir jaučia pareigą gerinti Lietuvos vardą šalyse, kuriose gyvena.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė savo pranešime apie istorinės atminties iniciatyvas kalbėjo, kad pasaulio lietuvių dėka laisvės kovotojų, didvyrių darbai ir nuopelnai laisvei, demokratinėms vertybėms skamba šiandien visame pasaulyje. Lietuvių didvyrių istorijos telkia lietuvių bendruomenes pasaulyje. Pasaulio lietuviai geriausiai suvokia kokia didžiulė yra laisvės ir nepriklausomybės kaina – tai laisvės kovotojų paaukotos gyvybės, kad šiandien galėtume kurti, gyventi, dirbti visur pasaulyje ir labai laisvai sugrįžti į savo tėvynę. Istorinės atminties komisijos pirmininkė pabrėžė, kad istorinė atmintis ypač pasaulio lietuvių bendruomenėms galėtų būti didesnė.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys ir Seimo narys Stasys Tumėnas pranešime Pasaulio tautų teisuoliai Lietuvoje pristatė Šiaulių atvejį, pasakodamas kaip šis miestas eina istorinės atminties keliu. 2021 m. Spalio 21 d. Šiauliuose buvo atidarytas pasaulio tautų teisuolių skveras, kuriame įamžinti Šiaulių rajono gyventojai rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydų tautos žmones. Seimo narys pristatė naują iniciatyvą prašydamas pritarimo paskelbti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimo dieną atmintina diena, tikėdamas, kad tai prisidėtų ir prie Lietuvos įvaizdžio stiprinimo. S.Tumėnas akcentavo, kad įvaizdžio kūrėjai turėtų visam pasauliui kalbėti, jog lietuvių tauta yra atsakinga, menanti ir gerbianti savo istoriją ir kitiems primenanti ne tik savo džiaugsmus ir rūpesčius, bet ir savo skaudulius.
Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pristatydamas šios grupės atliekamą darbą siekiant didesnio bendro šalies žinomumo, kalbėjo, jog atlikta daug, paruošta Lietuvos pristatymo užsienyje strategija, sukurta vieninga monitoringo sistema, dirbant su kitomis institucijomis sukurta vieninga Lietuvos pristatymo sistema -svetainė lietuva.lt, kurioje patalpintos visos šalies pristatymui reikalingos priemonės. Per paskutinius du metus grupė sukūrė programą, kuria siekiama finansuoti projektus, kurie prisidėtų prie istorinės atminties įamžinimo.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černisuskas kalbėjo apie rengiamas Lietuvos istorijos dėstymo bendrojo lavinimo programas ir diasporos istorijos vietą jose. Vienas iš tikslų rengiant istorijos ugdymo programas yra sugrąžinti pasaulio lietuvių istoriją į programas, nes dažnai ji buvo suvokiama kaip priedėlis, o ne integrali Lietuvos istorijos dalis. Tai sugrąžinimas to kas buvo: A.Šapokos redaguotame vadovėlyje gimnazistams, leistame tarpukario pabaigoje, bene dešimtadalis vadovėlio skirtas lietuviams išeivijoje. Dabar yra programų projektai, darbas vyksta grupėse. Tikslas, kad pasaulio lietuvių istorija arba Lietuvos žmonių, kurie gyveno ir kūrė už Lietuvos ribų, istorija, pasiekimai ir kultūra taptų ne Lietuvos istorijos priedėliu, o integralia mūsų istorijos dalimi.
LR Seimo ir PLB komisija
Istorijos instituto direktorius hab. dr. Alvydas Nikžentaitis kalbėdamas apie neseniai vykusią konferenciją „Skaldanti praeitis” pabrėžė, kad tema yra pakankamai svarbi. Pabrėžė patirtį dirbant ne tik dirbant su mokslininkais, bet ir su ambasadomis. Pasakojimai apie holokaustą, gulagą, tremtis turi tęstis, iniciatyvos turi įgauti naujas formas. Pasidžiaugė, kad Lietuvos politikoje atsiranda ne tik problematikos supratimas, bet ir techniškai suvokimas, kaip reikia dirbti.
Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Marius Janukonis apžvelgdamas ministerijos darbus istorinės atminties srityje sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos vienas pagrindinių instrumentų yra parama projektams, kuriuos vykdo Lietuvos diplomatinės ir konsulinės atstovybės užsienyje ir tarp tų projektų didelę dalį sudaro projektai susiję su istorine atmintim. Didžiausias dėmesys skiriamas XX a. istorijai, nes ji parodo ir Lietuvos laisvės kelią, kuris vakaruose ir kitose valstybėse nepakankamai žinomas. XX a. istorija yra tapusi manipuliacijų ir dezinformacijos objektu iš nedraugiškų valstybių pusės. Mums atsakas yra svarbus – teisingo, objektyvaus naratyvo kalbėjimas, pasitelkiant istorikus, akademikus. Svarbi tema yra Lietuvos paveldas užsienyje, jo išsaugojimas, puoselėjimas, sugrąžinimas į Lietuvą, kai įmanoma, svarbus Lietuvos paveldo užsienyje skaitmeninio žemėlapio sudarymas. Paveldas yra ta sritis, kuri reikalauja Lietuvos institucijų, Seimo dėmesio.
Genocido centro direktorius dr. Arūnas Bubnys kalbėjo apie darbus, kuriuos centras dirba tyrinėdamas XX a. okupacijos ir totalitarinių režimų nusikaltimus ir pasipriešinimą šiems okupaciniams režimams. Šioje srityje svarbios dvi kryptys tai centro muziejų veikla ir centro leidinių leidyba užsienio kalbomis. Genocido aukų muziejus yra vienas populiariausių tarp užsienio turistų, jame XXa. istorija pristatoma aiškiai ir įdomiai. Daug išleista knygų užsienio kalbomis apie tremtis, partizaninį karą, didžiuosius getus. Leidyboje daugiau orientuota į Vakarus, bet neužmirštama ir Rytų Europa.
Po vykusių diskusijų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo žvelgiant per istorinės atminties prizmę”.
2020 m. gruodžio mėn. 29 d. Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje nuotoliniu būdu organizavo ceremoniją, kur paskelbė aktyviausius ir pasižymėjusius Argentinos užsienio bendruomenių organizacijų vadovus.
Iš viso buvo išrinkta 80 vadovų iš įvairių Argentinos užsienio asociacijų, sąjungų, federacijų ir bendruomenių. O pirmos vietos lauretas „Ceibo de Oro“ („Auksinis Ceibo“) Juan Ignacio Fourment Kalvelis už lietuvišką savanorišką veiklą, ne tik savo mieste Berise, bet ir Argentinoje ir Pietų Amerikoje, stiprinęs ryšį su Lietuvos vyriausybe, institucijomis, organizacijomis ir užsienio lietuvių institucijomis.
Laureato rinkimai
Kalvelis yra lietuviškos radijo valandėlės ,,Ecos de Lituania“ vedėjas, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos Pietų Amerikoje reikalų komisijos pirmininkas, buvęs Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) pirmininkas ir Argentinos „Nemuno“ šokių grupės vadovas. Šiuo metu yra PLB Plėtros ir tvarumo komisijos narys ir neseniai buvo išrinktas LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos Pietų Amerikos kraštų Lietuvių Bendruomenės atstovas.
Antroje vietoje – Belen Aguirre Vonka, išrinkta „Imigrantų šventės“ karalienė Las Breñas mieste Chaco provincijoje, atstovaujanti čekų bendruomenei.
UCADE yra Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje, kuri sujungia visas užsienio bendruomenių organizacijas. Per visus metus organizavo įvairius renginius ypatingai nuotoliniu būdu pandemijos metu.
Gruodžio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 500 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto, kiekvieną penktadienį nuo 21.00 iki 22.00 valandos Argentinos laiku, arba šeštadieniais nuo 03 iki 04 val. nakties Lietuvos laiku, per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.fmdifusionberisso.com.ar. Kartojamos sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 valandos Argentinos laiku.
Šia proga Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją Juan Ignacio Fourment Kalvelis už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.
Sveikinimus taip pat atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Stasys Šedbaras, „LRT Radijas“, Radijo stotis „Radio centras RC”, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica”, Amerikos Lietuvių taryba. Ši lietuviška radijo valandėlė gavo ir daug kitų sveikinimų.
„Ecos de Lituania“ gavo naują premiją
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus bei apdovanojimus įvairiuose konkursuose Argentinoje. Lapkričio viduryje vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituania“ laimėjo septintą kartą istorijoje „Faro de Oro“ (Auksinis Švyturys), Mar del Platos mieste už 2016-2017 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Konkurse dalyvavo 1000 programų iš visos Argentinos.
„Ecos de Lituania” sveikina su praėjusiomis Šv. Kalėdomis ir linkime gerų Naujųjų Metų!
2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasario 2 d. Argentinoje įvyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas.
Pirmoji suvažiavimo diena – Villa Lugano (Buenos Airių sostinėje) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“. Čia sugužėjo ne tik gausus Argentinos lietuvių jaunimo būrys, bet ir lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Artėjant savaitgaliui dalyvių tik daugėjo. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių.
Po dalyvių registracijos – tradicinis susipažinimo vakaras. Jo metu suvažiavimo dalyviai susipažįsta vieni su kitais, bendrauja ir daugiau sužino vieni apie kitus.
Lapkričio 17-oji – įsimintina diena Pietų Amerikos lietuviams. Tądien surengti šventiniai pietūs vienintelės lietuviškos radijo valandėlės visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituani“ 10-ies metų translavimo jubiliejaus proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus su šia iš tiesų visos Pietų Amerikos lietuviams svarbia ir iškilminga sukaktimi.
Šventėje, kurioje skambėjo lietuviška muzika ir buvo skanaujami lietuviški patiekalai, dalyvavo FM Difusión radijo stoties savininkai Cecilia Drkos ir Jorge Drkos; buvęs LR garbės konsulas Argentinoje Inz. Algimantas Rastauskas, Lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkė Vavina Palukas, Lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulke, Lietuvių Susivienijimo Argentinoje vardu Arnaldo Vezbickas, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos pirmininkė ir Buenos Aires provincijos lietuvių karalienė Eunice Linkevičiūtė ir lietuvių vaikų karalienė Amparo Cabrera Dulke Butkutė.
Per pietus svečiai vaišinosi lietuviškais patiekalais („kugeliu“ ir kopūstais su kepta kiauliena), žiūrėjo videofilmą, kuriame užfiksuoti radijo laidos garsai bei fotografijos, primenančios praėjusius lietuviškosios radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ 10 transliavimo metų.
Lietuviškas polkas ir valsus grojo akordeonistas Héctor Bochicho.
Svarbūs sveikinimai
„Ecos de Lituania“ rengėjai – Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Isabel Kalvelis ir Juan Jose Fourment – sulaukė daug garbių asmenų sveikinimų šios šventės proga.
Jubiliejinę sukaktį švenčiančios lietviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus sveikino: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Garybauskaitė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Glaveckas; Algirdas Sysas Jugis Razma, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilonis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Brazilijoje Laura Guobužaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos žurnalistai Palmira Galkontaitė, Egidijus Knispelis ir Gabija Lunevičiūtė FM Relax vardu, garsus Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, Ecos de Lituania korespondentas Lietuvoje Algirdas Delonas. Taip pat sveikino buvusi garbės konsulė Urugvajuje Birutė Žukas ir dabartinė Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, „Mindaugo“ choras, radijo programa „Mažeikių aidas“, Lietuvos Nacionalinio Radijo programa „Ryto garsai“.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miesto savivaldybės meras Enrique Slezavk šį renginį paskelbti kaip „Municipalinis paveldas“.
Premijos ir apdovanojimai
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus gaudama apdovanojimus Argentinoje.
Per dešimt metų radijas gavo keturias premijas: „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“) įteikta Mar del Platos mieste už 2005, 2007, 2009 ir 2011 Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Tai viena pagrindinių premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.
Taip pat „Ecos de Lituania“ laimėjo „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) premiją kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje. Lietuviškai radijo valandėlei Chaco provincijoje, Resistencia mieste, buvo įteikta „Dorada“ („Dorado“) premija.
Per šią dekadą buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Pagrindinis renginio organizatorius – Dailės, kultūros ir komunikacijos patagonų sąjunga. ,,Ecos de Lituania“ taip pat yra laimėjusi „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje prie Atlanto vandenyno.
Vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje.
„Ecos de Lituania“ Buenos Aires provincijos deputatų rūmų 1085/ 07–08 dekretu oficialiai pripažinta „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos Vyriausybės atstovais.
La Plata yra Buenos Aires provincijos sostinė – vienas iš svarbiausių Argentinos miestų. Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania’’.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ Berisso miesto mero Enrique Slezack 424 dekretu ir San Martino miesto mero dr. Ricardo Ivoškus 495/07 dekretu yra įtraukta į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė ,,Ecos de Lituania“ programą įvertino kaip „Visuomenės paveldą“. Šią programą specialiu žymeniu apdovanojo buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas).
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
{Jeigu norite pamatyti visas nuotraukas, spauskite bet kurią iš šių trijų}
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės”. Į šventes susirinko daugiau nei 90 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas” surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Argentinos mieste Berisse veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas įvyko 2013 metų liepos 17 – 21 dienomis San Paulo mieste, Brazilijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 90 atstovų iš Argentinos, Venesuelos, Urugvajaus, Kanados, Lietuvos kartu su šeimininkais iš Brazilijos. Suvažiavimas buvo rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyko jaunimas ir iš Lietuvos.
Birželio mėnesio 15 dieną Berisso mieste (Argentina), “Nemuno” Lietuvių draugijos salėje, “Nemuno” lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblio 42-ojo jubiliejaus proga įvyko Šokių festivalis, į kurį susirinko per 300 žmonių.
Į šventę buvo pakviesti ir koncertavo graikų, italų ir bulgarų šokių ansambliai, taip pat lietuvių šokių ansambliai “Dobilas, “Inkaras” ir “Laisvės akmuo”. Buvo labai gražus, įspūdingas festivalio spektaklis.
Spektaklio pabaigoje koncertavo vietinis ansamblis “Nemunas”, sušoko šešis, labai gražius šokius. Tarp kurių buvo ir vestuviniai šokiai “Paplėstuodegis” ir “Rezginėlė”, kuriems žiūroviai labai plojo, šokių spektaklis buvo pripažintas labai geru.
Šiuo metu “Nemune” yra beveik 40 šokėjų nuo 13 iki 24 metų, ansambliui vadovauja Analia Dulke ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Ansamblis koncertuoja įvairuose šokių festivaliuose Argentinos ir Urugvajaus miestuose.
2013 m. kovo 15 – 17 d. Berisso mieste baigėsi Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) stovykla, kuri buvo visiems labai naudinga ir rezultatyvi.
Pabrėžtina, kad dalyvavo beveik 50 atstovų iš Buenos Aires, Lanús Oeste, Tandil ir Berisso. Renginio metu žaidėme lietuviškus susipažinimo žaidimus, o ALJS atstovai, dalyvavę Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose ir Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimuose, visus šventės dalyvius išmokė naujų žaidimų; po vidurnakčio įvyko Talentų vakaras prie laužo.
Sekmadienį po pietų vyko studijų dienos. Visus infomavome apie galimybes išmokti lietuvių kalbos užsienyje.
Suteikėme informaciją apie sekantį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą, kuris įvyks šių metų liepos mėn. 17-21 dienomis San Pablo mieste. Suvažiavimas rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyks ir jaunimas iš Lietuvos.
Lietuviškai radijo programai „Ecos de Lituania” („Lietuvos aidai”) Argentinos mieste Mar del Platos įteikta „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premija.
„Auksinio švyturio” premija skirta už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje.
„Ecos de Lituania” ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje.
Ši šventė vyko „Teatro radio city” salėje, dalyvaujant dviems tūkstančiams žiūrovų. Lietuviška radijo valandėlė tokią premiją gavo ketvirtą kartą.
„Ecos de Lituania” savo laidas transliuoja devynis metus. Tai vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.
Argentinos lietuvių draugija „Nemunas“ paminėjo savo 103-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija “Nemunas” yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste.
“Nemuno” draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę “Imigrantų” mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę, buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus. Nuo pakylos žodį tarė Guillermo Di Giácomo – Berisso miesto savivaldybės sekretorius, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus.
Sausio 11-15 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas. Suvažiavime dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) bendras projektas, kuris šiais metais organizavo Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjunga (ULJS) kartu su PLJS ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos nariais.
Suvažiavime dalyvavo, jo įkūrėjas ir globėjas, PLB Sielovados reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos vyskupų konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams atstovas, prelatas Edmundas Putrimas. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS) astovavo Juan Ignacio Fourment Kalvelis ir Nicolás Velo, sulaukta svečių ir iš Kanados – Daniel Šarūno (KLJS valdybos pirmininkas) ir Dariaus Pažneko.
Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sajungos valdyba (PLJS) informuoja, kad 2012 m. sausio 11 – 15 dienomis Montevideo mieste, Urugvajuje, vyks „XV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas 2012 m.“ (P.A.L.J.S. 2012 m.).
PALJ Suvažiavimas yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (P.L.B.) projektas. Renginį organizuoja Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjunga (ULJS) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba, ilgamečiu Sielovados reikalų komisijos pirmininku ir Lietuvos vyskupų konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams, Prelatu Edmundu Putrimu (PALJ Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas).
Rugpjūčio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 300 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto kiekvieną sekmadienį nuo 19 iki 21 valandos Argentinos laiku arba pirmadieniais nuo 00 iki 02 val. nakties Lietuvos laiku per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.ecosdelituania.com.ar.
Šia proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.
