judėjimas

Artėjant 2019 m. vyksiantiems savivaldos rinkimams politines ambicijas reiškia dar viena kuriama jėga, kuri savo stiprybe laiko tai, kad neturi nei atpažįstamo vieno lyderio, nei konkrečios priklausomybės politinės kairės-dešinės žemėlapyje.

Trečiadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje savo viziją ir politines ambicijas savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose deklaravo judėjimas „Junkis“. Pasak judėjimo steigėjų, iniciatyva jau artimiausiomis dienomis bus oficialiai įregistruota ir kaip visuomeninis komitetas, ir kaip asociacija.

Vieno iš judėjimo lyderių visuomenininko ir žurnalisto Sauliaus Povilaičio teigimu, nors rinkimai nėra pagrindinis buriamo judėjimo tikslas, „Junkis“ tikrai taikysis į Vilniaus miesto savivaldos politines pozicijas. Tačiau kartu neatmetė galimybės, kad bus bandoma dalyvauti ir kovoje dėl postų kituose miestuose. Politikas pabrėžė, kad savivaldos rinkimuose „Junkis“ aktyviai veiklą derins su kitais panašaus pobūdžio judėjimais. Jis neatmetė galimybės, kad „Junkis“ galėtų išreikšti palaikymą kitoms savivaldoje valdžios siekiančioms jėgoms, kurios, pasak jo, atitiks judėjimo vertybes.

Tačiau, akcentavo S. Povilaitis, strateginis „Junkis“ tikslas yra 2020-aisiais vyksiantys Seimo rinkimai. Todėl, pabrėžė jis, 2019 m. savivaldos rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai bus puiki proga sustiprinti judėjimo pasiruošimą dalyvauti kovoje dėl kėdžių parlamente. 

Judėjimo iniciatoriai sako, kad šiuo metu prie judėjimo prisijungė apie 100, o iniciatyvos brandulį sudaro apie 30 piliečių. Kartu, pažymėjo jis, „Junkis“ veiklą palaiko ir ne viena visuomeninė organizacija. Tačiau, pabrėžia vienas judėjimo lyderių S. Povilaitis, dalyvių ratas ilgainiui plėsis. 

Jis deklaravo ambiciją pritraukti kitus visuomeninius judėjimus, politines jėgas bei „Junkis“ veikloje panorusius dalyvauti politikus. Tarp jų, teigė iniciatoriai, yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius, buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas. 

„Mes diskutuojame, Butkevičius yra vienas iš tų, su kuriais mes šnekamės. Kalbamės ir su kitais politikais, kalbamės ir su Artūru Paulausku, jis parodė daugiau noro su judėjimu susipažinti. Bendraujame ir su buvusiais bei esamais merais. Tad politikų (judėjime. – ELTA) bus tikrai, o kiek jie bus reikalingi – spręs pats judėjimas“, – kalbėjo S. Povilaitis. 

Jis aiškino, kad kol kas „Junkis“ neturi vieno lyderio ar gerai atpažįstamo veido. Pasak jo, tikslingai tokio žmogaus ir nėra ieškoma. Visuomenininko teigimu, lyderis gali iškilti tik natūraliai.

„Jis turi natūraliai atsirasti ir gimti iš pačių. Nes formaliai vadovai bus, tačiau lyderis turėtų būti tas, kuris vestų, o ne gramzdintų“, – kalbėjo jis. Paklaustas, ar tokiu lyderiu galėtų tapti A. Butkevičius, „Junkis“ iniciatorius sudvejojo. Pasak jo, nepaisant to, kad A. Butkevičius yra simpatiškas politikas, pernelyg didelės jo asociacijos su konkrečia politine partija.

Pasak S. Povilaičio, judėjimą burti verčia ne viena priežastis. S. Povilaitis teigė, kad valdžia pernelyg stipriai įsikerojo visuomeniniame sektoriuje, o visuomenė pamiršo vertybes, kurias suformavo Baltijos kelias. 

Judėjimo pozicija ideologiniame žemėlapyje nėra aiški. „Junkis“ iniciatoriai teigia, kad tikslingai siekiama atsiriboti nuo politinės kairės, dešinės ar centro pozicijų ir orientuotis tiesiog į Lietuvai aktualias vertybes bei „racionalumo ideologiją“.

„Kas dirba geriau – kairė ar dešinė ranka? Geriausias rezultatas – dirbant abiem rankomis. Stipriai ir užtikrintai. Gerai viską apsvarsčius ir susitarus“, – rašoma „Junkis“ idėjinėse gairėse. Todėl kviesdami jungtis prie judėjimo, akcentuoja iniciatoriai, politinė priklausomybė yra visiškai nesvarbi.

Nors teigiama, kad jungtis prie judėjimo yra kviečiami visi, visgi S. Povilaitis pabrėžė, kad tikrai nebendradarbiautų su antikonstituciškai veikiančiomis politinėmis jėgomis ar politikais, tarnaujančiais priešiškoms valstybėms. S. Povilaitis tarp tokių konkrečiai įvardino tik Algirdą Paleckį ir jo vadovaujamą „Frontą“. 

Judėjimą kurti pasišovę visuomenininkai akcentuoja Lietuvos politikos lauke nesiliaujančias politines batalijas. 

„Šiandien nebėra partijos, kurios nariai nebūtų susipykę ar susiskaldę. Socialdemokratai išsiskyrė, darbiečiai bei liberalai konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su kitais. Konservatoriai ir tvarkiečiai – barasi ir kaltina vieni kitus. Politinė sistema išdraskyta, pasitikėjimas – dugne. Tačiau pasiekus dugną, yra nuo ko atsispirt“, – skelbia judėjimo iniciatoriai.

Judėjimo deklaruotose idėjinėse gairėse sakoma, kad bus siekiama atversti naują Lietuvos istorijos puslapį, kuriame nebus skandalų ir rietenų.

„Gana barnių. Junkimės, jei norime tvarkos mūsų valstybėje“, – aiškina judėjimo lyderiai. 

Tarp judėjimo iniciatorių taip pat yra Vilniaus universiteto profesorius Dalius Serafinas, Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas Danas Čeilitka, Mykolo Romerio universiteto docentas Andrius Stasiukynas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Vidmantas Striška, visuomenininkė kūrybininkė Gintarė Stokonytė.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07