Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jos karo vado Dmitrijaus Utkino kūnai buvo rasti lėktuvo katastrofos vietoje ir atpažinti, praneša „Unian“. Reaktyvinis lėktuvas trečiadienio vakarą sudužo Tverės srityje, į šiaurę nuo Maskvos.
Apie tai, kad katastrofos vietoje J. Prigožino palaikai buvo atpažinti, pranešė Kanalas VČK-OGPU socialiniame tinkle „Telegram“, kuris laikomas artimu Kremliui. „J. Prigožino ir D. Utkino kūnai buvo rasti ir atpažinti. 21 val. 30 min. rasti visų 10 žmonių, skridusių J. Prigožino lėktuvu, palaikai. Pagrindinė oficiali versija – „sprogimas ore“. Į katastrofos vietą išvyko karinio dalinio, kuriame dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, atstovai“, – sakoma „Telegram“ patalpintoje žinutėje.
„Wagner“ vadovo žūtį patvirtino ir šiai grupuotei artimas kanalas „Grey Zone socialiniame tinkle „Telegram“.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Informaciją apie keleivius taip pat patvirtino „Rosaviacija“ – Rusijos federalinė oro transporto agentūra. Pastaroji paskelbė, kad lėktuvu „Embraer – 135“ (EBM-135BJ) skrido šie keleiviai: Sergejus Propustinas, Jevgenijus Makarianas, Aleksandras Totminas, Valerijus Čekalovas, Dmitrijus Utkinas, Nikolajus Matusejevas ir Jevgenijus Prigožinas.
Tuo metu įgulos nariai buvo kapitonas Aleksejus Levšinas, antrasis pilotas Rustamas Karimovas ir skrydžio palydovė Kristina Raspopova. Pasak „Rosaviacijos“, skrydis buvo vykdomas nustatyta tvarka gavus leidimą naudotis oro erdve.
Iš spengiančios tylos. Po katastrofos. Knygos viršelis
Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną apie Andų tragediją – tikrais faktais paremtą knygą „Iš spengiančios tylos. Po katastrofos“. Ši knyga – tarsi šiuolaikinė legenda, tapusi žmogaus dvasios atsparumo liudijimu. Kai 1972 m. Anduose įvyko lėktuvo katastrofa, Urugvajaus regbio komandos nariai septyniasdešimt dvi dienas praleido tarp žuvusiųjų ir mirštančiųjų.
Knygoje Eduardas Strauchas pasakoja apie sukrečiantį ištvermės išbandymą ir stebuklingą išsigelbėjimą iš snieguotų Kordiljerų. Skaitytojas turi galimybę sužinoti, ką likusieji gyvi privalėjo daryti, kad pajėgtų išgyventi būdami 3500 metrų aukštyje, kęsdami didžiulį šaltį ir mėgindami prisitaikyti prie ypač sudėtingų sąlygų.
Knyga „Iš spengiančios tylos. Po katastrofos“ – tai vieni nepaprasčiausių atsiminimų, kuriuose užfiksuoti ekstremalūs išbandymai ir širdį veriantys išgyvenimai. „Pasauliui buvome mirę, nors gyvenome toliau“, – rašo E. Strauchas.
Po tragedijos praėjus keturiems dešimtmečiams vienas alpinistas netoli katastrofos vietos rado E. Straucho piniginę ir ją grąžino. Tai buvo tarsi ženklas, privertęs E. Strauchą pagaliau nutraukti kalnų tylą ir papasakoti tai, ką ne vieną dešimtmetį nešiojosi širdyje: kaip jam pavyko išlikti gyvam ir kaip klostėsi jo tolesnis likimas po to, kai buvo išgelbėti paskutiniai 16 išgyvenusių žmonių.
Šiuose atviruose atsiminimuose E. Strauchas atskleidžia tiesą apie gyvenimą pakeitusius įvykius, kurie pareikalavo fizinės ištvermės ir tapo dvasiniu išbandymu. Kartu autorius dalijasi šios siaubingos jam nutikusios istorijos pamokomis: kaip išgyventi kalnuose, susidūrus su žiauria ir negailestinga gamtos jėga bei apleistu grožiu.
Ši patirtis visiems laikams pakeitė jo požiūrį į meilę, draugystę, mirtį, baimę, netektį ir viltį.
Lėktuvo katastrofa Rusijoje. Patvirtinta 16 žmonių žūtis. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Šešiolika žmonių žuvo nukritus lėktuvui L-410 Rusijos centrinėje Tatarstano respublikoje, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
„Šeši žmonės išgelbėti, 16 žmonių išvežti be gyvybės ženklų“, – pranešė ministerija savo kanale „Telegram“.
Parašiutininkus skraidinęs lėktuvas sudužo centrinėje Rusijos dalyje sekmadienį. Lėktuvu L-410 skrido 22 žmonės, jis nukrito apie 9.23 val. vietos laiku, kai skrido virš Tatarstano respublikos.
Anksčiau ministerija teigė, kad žuvo 15 žmonių ir kad lėktuvu skrido 23 žmonės. Vietos sveikatos ministerija buvo pranešusi, kad septyni išgyvenusieji yra ligoninėje, vienas „labai sunkios būklės“.
Ministerijos paskelbtuose vaizduose matyti perpus perlūžęs lėktuvas smarkiai įlenkta nosimi.
Tatarstano vadovas Rustamas Minnichanovas išvyko į sudužimo vietą, sakoma jo tinklalapyje paskelbtame pareiškime. R. Minnichanovas sakė, kad netrukus po pakilimo pilotai pranešė apie variklio gedimą ir prašė leidimo atlikti avarnį nusileidimą. Jo teigimu, rengdamasis nutūpti lėktuvas mėgino išvengti gyvenamojo rajono, bet „aukštis to neleido”. Orlaivis sparnu atsitrenkė į stovėjusį autofurgoną ir apsivertė.
Visi išgyvenusieji sėdėjo lėktuvo gale, sakė klubo instrukotrius Olegas Šiporovas. Rusijos tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl saugumo taisyklių pažeidimo.
Pirmadienis Tatarstane paskelbtas gedulo diena.
Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, lėktuvas priklausė Savanoriškai pagalbos Rusijos kariuomenei, aviacijai ir kariniam jūrų laivynui draugijai, save apibūdinančiai kaip sporto ir gynybos organizaciją. Jos regioninio padalinio vadovas teigė, kad skrydį suorganizavęs parašiutininkų klubas nekaltas.
„Esame geriausi, esame tarp penkių geriausių klubų“, – naujienų agentūrai TASS sakė Ravilas Nurmechametovas ir pridūrė, kad klubas priėmė Europos ir pasaulio futbolo čempionatus. „Čia treniruojasi kosmonautai“, – teigė jis.
Čekų gamybos L-410 buvo vienas iš dviejų klubo naudojamų lėktuvų. Anksčiau šiemet mirtinas avarijas Rusijoje patyrė du L-410 lėktuvai, per jas žuvo 8 žmonės.
Rusija pagarsėjo lėktuvų katastrofomis, bet pastaraisiais metais pagerino oro eismo saugumą, svarbiausios oro linijos pakeitė sovietų gamybos orlaivius į modernius lėktuvus. Vis dėlto prasta lėktuvų priežiūra ir atsainus požiūris į saugumo standartus vis dar lemia dažnas avarijas atokiuose rajonuose. Dažniausiai jos ištinka mažus lėktuvus, bet retsykiais pasitaiko ir didelio masto tragedijų.
Lėktuvo katastrofa Filipinuose. EPA – ELTA nuotr.
Filipinų pietuose sudužus kariuomenės transporto lėktuvui, žuvo mažiausiai 45 žmonės, o dar 50 buvo sužeisti.
Tarp žuvusiųjų yra 42 lėktuvu skridę kariai ir dar trys civiliai, buvę ant žemės.
Šiuo metu ieškoma dar 17 dingusių „C-130 Hercules“ lėktuvo, kuris nesėkmingai bandė nusileisti Jolo saloje Sulu provincijoje, keleivių, teigė generolas majoras Williamas Gonzalezas.
„Tai yra liūdna diena, bet mes turime neprarasti vilties“, – teigė W. Gonzalezas.
Daugelis lėktuvo keleivių buvo neseniai bazinius karinius mokymus baigę kariai, dislokuojami saloje bendrai kovos su terorizmu operacijai daugiausiai musulmonų apgyvendintame regione.
Kariuomenė yra dislokavusi daug karių Filipinų pietuose, kur veikia sukarintos grupuotės, įskaitant žmones grobianti ir už juos išpirkų reikalaujanti grupė „Abu Sayyaf“.
JAV gynybos departamentas patvirtinto, kad Afganistano Gazni provincijoje sudužo amerikiečių karinis lėktuvas, tačiau atmetė Talibano teiginius, esą grupuotė jį numušė.
JAV pajėgų Afganistane atstovas pulkininkas Sonny Leggettas pranešime patvirtino, kad sudužęs lėktuvas yra JAV kariuomenės „Bombardier E-11A“. Tokio tipo lėktuvai naudojami kaip orlaivių ryšio punktas regione.
„Nors sudužimo priežastys tiriamos, nėra jokių požymių, kad lėktuvas sudužo dėl priešo ugnies“, – teigė S. Leggettas.
Pulkininkas neatskleidė, kiek žmonių žuvo per lėktuvo katastrofą.
Anksčiau skelbta, kad Afganistane sudužo keleivinis lėktuvas su daugiau nei 80 žmonių, tačiau ši informacija buvo paneigta.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo katastrofos Teherane.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Irane.
„Šiuo sunkiu metu linkiu visokeriopos stiprybės, ištvermės ir susitelkimo aukų šeimoms ir artimiesiems”, – teigė prezidentas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Dmytro Razumkovui.
„Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šalies žmonėmis. Stiprybės šią sunkią akimirką aukų artimiesiems ir visai Jūsų tautai”, – užuojautoje sako parlamento vadovas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą visų lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.
„Tai žiauri katastrofa, kuri nusinešė šimtus žmonių gyvybių. Reiškiu nuoširdžią užuojautą visų valstybių, kurių piliečius palietė ši katastrofa, vadovams ir linkiu stiprybės visiems, kuriuos užklupo ši skaudi netektis”, – sakoma premjero užuojautoje. Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737″ su 180 keleivių sudužo netrukus po pakilimo iš Teherano oro uosto. Lėktuvas iš Imamo Khomeinio oro uosto skrido į Kijevą.
Katastrofos priežastis, manoma, techninis defektas.
Pasak Irano televizijos kanalo „Press TV”, orlaivyje buvo 180 žmonių. „Reuters” praneša, kad visi lėktuvu skridę žmonės žuvo. Nelaimės aukomis tapo Kanados, Ukrainos, Irano, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Afganistano ir kitų šalių piliečiai.
Penktadienį per Kazachstano aviacijos kompanijos „Bek Air“ lėktuvo katastrofą žuvo 14 žmonių. Tai pranešė naujienų agentūra „Tengrinews.kz“, remdamasi Almatos akimato (administracijos) spaudos tarnyba.
Į ligonines nugabenti 35 žmonės – 27 suaugusieji, kai kurie iš jų yra labai sunkios būklės, ir aštuoni vaikai. Katastrofos vietoje rasta 14 žuvusiųjų, kai kurie iš jų jau identifikuoti.
Aviacijos bendrovės „Bek Air“ lėktuvas „Fokker-100“, turėjęs skristi maršrutu Almata – Nur Sultanas, kildamas prarado aukštį, pramušė betoninį atitvarą ir rėžėsi į dviaukštį pastatą. Iš viso orlaivyje buvo 95 keleiviai ir penki įgulos nariai.
Išgyvenusi keleivė žurnalistams sakė, kad lėktuvui kylant ji išgirdo „keistą garsą“. „Pakui buvo keistas garsas – gal variklio, gal dar kažkas. Lėktuvas kreivai skrido. Viskas buvo kaip kine: žmonių aimanos, šauksmai, verksmas. Aš negaliu visko apsakyti, buvo labai baisu“.
Po šios katastrofos „Fokker-100“ skrydžiai laikinai nutraukti. Kaip pranešė naujienų agentūrai „Interfax“ Kazachstano industrijos ir infrastruktūros plėtros ministerijos atstovas Madijaras Uakpajevas, taip pat laikinai, kol bus nustatytos tragedijos priežastys, nutrauktas bendrovės darbas.
Šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir pažadėjo griežtai nubausti katastrofos kaltininkus.
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ir valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis nesutinka susitaikyti šmeižto procese.
Dėl L. Walesos įrašo feisbuke į teismą kreipėsi J. Kaczynskis. Buvęs šalies vadovas ir Nobelio premijos laureatas socialiniame tinkle apkaltino J. Kaczynskį dėl lėktuvo katastrofos prieš aštuonerius metus, per kurią žuvo jo brolis ir prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 asmenys.
Kaltinimai yra „ypač žeidžiantys“ tam, kas neteko artimo žmogaus, net identiško dvynio, pareiškė J. Kaczynskis. Jis buvo atviras teisėjo pasiūlytam taikos susitarimui, kuris numatė, kad L. Walesa savo kaltinimus atsiima, tačiau pastarasis nesutiko.
J. Kaczynskis nepraleido progos apkaltinti L. Walesos „intelekto deficitu“ ir pavadino jį „pavojumi demokratijai Lenkijoje“. Buvęs „Solidarumo“ vadovas tuo tarpu dar kartą pareiškė, kad J. Kaczynskis per paskutinį pokalbį telefonu su lėktuve buvusiu broliu, nepaisant blogų oro sąlygų, „nurodė“ atlikti rizikingą nusileidimą Smolenske.
J. Kaczynskis reikalauja iš L. Walesos atsiprašymo ir 30 000 zlotų (7 000 eurų), kurie būtų pervesti ne pelno organizacijai. Gdansko tesimas sprendimą procese skelbs gruodžio 6 dieną.
Broliai J. ir L. Kaczynskiai 1989-1991 metais buvo artimi L. Walesos, kai šis buvo prezidentas, sąjungininkai. Kai L. Walesa vėliau nuo jų nusisuko, šie apkaltino jį bendradarbiavimu su komunistų slaptąja policija SB.
Tarptautiniai tyrėjai, atliekantys tyrimą dėl MH17 reisu skridusio numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo, ketvirtadienį pirmą kartą atskleidė, kad lėktuvas buvo numuštas iš Rusijos karinės brigados atgabenta raketa.
Jungtinės tyrimo grupės teigimu, išsami judamų vaizdų analizė parodė, kad lėktuvą numušusi raketa priklausė Rusijos kariuomenės 53-iajai priešlėktuvinių raketų brigadai, įsikūrusiai Rusijos Kursko mieste.
Iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą Malaizijoje skridęs keleivinis lėktuvas 2014-ųjų liepos 17 d. buvo numuštas virš Rytų Ukrainos. Žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.
1994-aisiais Panamoje įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo 21 žmogus, tarp jų – nemažai žydų tautybės žmonių, buvo teroristinis incidentas, pareiškė Panamos prezidentas, informuoja BBC.
Anot Juano Carloso Varelos, tai patvirtinančius įrodymus Panamai perdavė Izraelio žvalgyba ir paprašė atnaujinti bylą.
Tarp žuvusiųjų per 1994-ųjų liepos 19 dieną įvykusią nelaimę, kai keleivinis orlaivis sudužo vos pakilęs iš oro uosto, buvo iškilių žydų verslininkų.
Nelaimė įvyko kitą dieną po Argentinos sostinės žydų kultūros centre įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 85 žmonės.
Argentinos tyrėjai išpuolio prieš Buenos Airių žydų bendruomenę planavimu ir finansavimu kaltino Iraną, o vykdymu – islamistinį Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“.
Irano valdžia, savo ruožtu, visuomet neigė kaip nors prisidėjusi prie šio sprogdinimo, per kurį nukentėjo dar 300 žmonių.
Panamos prezidentas J. C. Varela pirmadienį teigė prašysiąs vietos ir užsienio institucijų atnaujinti lėktuvo avarijos tyrimą. Tai bus daroma „atsižvelgiant į žvalgybos informaciją, akivaizdžiai rodančią, kad tai buvo teroro ataka“.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Lenkijoje ir kitose šalyse pažymimos Smolensko tragedijos aštuntosios metinės.
2010-ųjų balandžio 10-ąją prie Smolensko sudužo lėktuvas su visu 96 asmenų Lenkijos valstybiniu elitu. Tos tragedijos šleifas tęsiasi iki šių dienų – su savo paslaptimis, „sąmokslo teorijomis“, aršiomis Maskvos ir Varšuvos diskusijomis, kurios vienaip ar kitaip nuodija tarpvalstybinius santykius.
Balandžio 11 d. speciali Lenkijos pakomisė, tyrusi katastrofos priežastis, paskelbs dar vieną, tiesa, negalutinę savo ataskaitą. Siūlome keletą žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO parengtų pastabų šia tema.
Lenkijoje speciali pakomisė tikina, kad 2010 m. lėktuvas Tu-154, kuriuo skrido šalies prezidentas Lechas Kaczynskis, nukrito ne dėl susidūrimo su medžiais. Pasak tyrėjų, kairysis lėktuvo sparnas sunaikintas dėl orlaivio viduje įvykusio sprogimo. Tai viena iš esminių išvadų Smolensko tragedijos tyrimo pakomisės ataskaitoje, skelbia RMF24. Šią informaciją paskelbė Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomisės atstovė spaudai Marta Palonek.
Išvadą, kad kairysis sparnas buvo apgadintas sprogimo metu, padarė tarptautinis lėktuvų katastrofų tyrimų ekspertas Frankas Tayloras. Pasak jo, sprogimų šaltinių būta ne vieno, o esą susidūrimas su beržu ant žemės neturėjo jokios įtakos lėktuvo sparno apgadinimui. Tiesa, pakomisės išvadoje nenurodoma, kokie eksperimentai ir tyrimai atlikti siekiant patvirtinti šiuos teiginius. Ankstesnius tvirtinimus apie sprogimą paneigė Jerzy Millerio komisija, ne kartą ją neigė ir buvęs Lenkijos lėktuvų katastrofos tyrimų komisijos pirmininkas Maciejus Lasekas.
Nauja informacija apie Smolensko katastrofą šiuo metu paviešinta neatsitiktinai. Prieš porą dienų posto netekęs buvęs Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius pranešė, kad pakomisės ataskaita apie įvykusią katastrofą bus paviešinta balandžio 11 dieną, minint aštuntąsias tragedijos metines. Tiesa, pasak jo, tai dar ne galutinė ataskaita, nes nebus dar atlikta visų palaikų ekshumacija.
A.Macierewiczius aršus teorijos apie sprogimą lėktuve Tu-154 šalininkas. Jis ne kartą teigė, kad 96 aukščiausių Lenkijos pareigūnų gyvybę nusinešusi tragedija – rusų išpuolis prieš Lenkijos valstybę. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai vykusioje spaudos konferencijoje tokias kalbas dar kartą pavadino pramanais.
Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš aštuonerius metus nuolat jaudina lenkų visuomenę. Bet vis labiau linkstama prie lėktuvo susprogdinimo versijos.
„Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių“ įrašuose aptikome sprogimo momentą“, – prieš metus pareiškė tuomet dar Lenkijos gynybos ministro pareigas ėjęs A. Macierewiczius, kurį citavo televizijos stotis „TVP Info“.
Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį. Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pustrečių metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Tuo tarpu rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154“ katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.
Dar 2012 m. DELFI portale esame rašę, kad gali būti ir daugiau tragedijos versijų. Neatmesta ir tokia, kad, kaip pastebėjo latvių laikraštis „Neatkarigas Rita Avize“, Lenkijos vadovybę specialiosios tarnybos nužudė kažkokios trečios jėgos užsakymu. Jeigu tokia provokacija įtikinama, rašė straipsnio autorius V. Krauklis, tai Maskva pateko į tą pačią aklavietę, kaip J. Stalinas, pasirašęs Molotovo – Rybentropo paktą ir įsivėlęs į karą su A. Hitleriu. Kai kam įtarimą kėlė net tai, su kokiu aktyvumu ir nuoširdumu Rusijos vadovai puolė pagerbti katastrofos aukas: paprastai plieninio veido V. Putinas pravirko apglėbdamas premjerą D. Tuską, o D. Medvedevas ryžosi dalyvauti žuvusiųjų laidotuvėse Krokuvoje, įtarinėjo latvių leidinys.
Per šiuos metus būta ir kitokių katastrofos versijų. Kad tragišką skrydį lėmė neblaivūs lenkų lakūnai, kad Smolenską tą ankstyvą pavasarį gaubė rūkas, kad aplaidžiai savo funkcijas atliko uosto dispečeriai, nedraudę leistis pavojingomis sąlygomis (yra geras rusų kalbos žodis tokiam aplaidumui apibūdinti – „chalatnostj“), kad komandą davė pats Lenkijos prezidentas ar vyriausiasis oro pajėgų vadas, galų gale kad kažkas sąmoningai siekė suduoti smūgį Lenkijai, pražudydamas pačią valstybės viršūnėlę su dešiniųjų pažiūrų Lechu Kaczynskiu ir jo žmona priešakyje…
Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko aerouosto
„Sąmokslo teorijų“ naudai abiejų šalių specialių komisijų atliktos diametraliai priešingos lėktuvo Tu-154 katastrofos priežasčių interpretacijos. Alyvos į ugnį kliūsteldavo, atrodytų, šalutiniai įvykiai. Štai 2011 m. spalį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, atsikirsdamas žinomam TV laidų vedėjui Vladimirui Pozneriui, kuris priekaištavo ministrui ir visai valdžiai, tik dabar ketinančiai reabilituoti Katynės žudynių aukas, pakartojo, jog „aukų reabilitavimo teisinis klausimas turi ribotis Rusijos Federacijos juridine erdve“. Žurnalistas savo laidoje piktinosi, kad tik dabar susiruošta svarstyti lenkų aukų reabilitaciją, nors žudynių kaltininkus jau seniai reikėjo sušaudyti…
Niekas nieko nesušaudė ir nenubaudė. Aštuoneri Smolensko tragedijos metai, kaip ir Katynės tragedija, paskendo tyrimų, „sąmokslo teorijų“ ir prasimanymų liūne, o Rusijos ir Lenkijos santykiai kone blogiausi per visą posovietinę erą. Šiaip ar taip tai dar viena Rusijos agresijos ir nusikalstamų veiksmų užsienyje išraiška.
Politologas Stanislavas Belkovskis ukrainiečių portalui Gordonua.com teigia: „Žuvusi daktarė Liza seniai yra Kremliaus viešųjų ryšių – piaro – agentė beje, iškart dviejų karų: Sirijoje ir Donbase”.
Politologas Stanislavas Belkovskis
Gedėjimas dėl Jelizavetos Glinkos ir kitų lėktuvo keleivių žūties Tu-154 katastrofoje neatima galimybės blaiviai panagrinėti, kuo tie žmonės užsiiminėjo, pažymėjo politologas Stanislovas Belkovskis.
Skridusio organizuoti koncertų Rusijos aviacijos bazėje „Chmeim“, o paskui Alepo mieste, karinio lėktuvo Tu-154 sudužimas turi politinį atspalvį. Apie tai komentaruose Rfi kalbėjo rusų politologas Stanislovas Belkovskis.
„Tai nebuvo gryno pavidalo humanitarinė akcija. Tai buvo to karo, kurį Rusija kariauja Sirijoje, viešųjų ryšių – piaro – akcija. Žinoma, ji sukėlė skirtingą žmonių reakciją, priklausomai nuo jų požiūrio į Rusijos karinius veiksmus Sirijoje. Tuo labiau, kad tai atsitiko praėjus kelioms dienoms po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Ankaroje, kuris irgi vienaip ar kitaip netiesiogiai susijęs su karu Sirijoje, – pažymėjo jis.
Politologo nuomone, įvykis iškėlė Rusijos visuomenei tikrųjų tikslų ir karo Sirijoje kainos klausimą.
„Tikrieji tikslai, mano požiūriu, suprantami: taip Vladimiras Putinas nori atkreipti Jungtinių Valstijų dėmesį. Bet kiek reikia mokėti už tą dėmesį? Tas klausimas Rusijos visuomenei lieka atviras“, – pabrėžė Belkovskis.
Jis pridūrė, kad nesutinka su pozicija tų žmonių, kurie neužjaučia ar piktai džiūgauja dėl katastrofos.
„Lėktuve buvo žmonių, politine prasme gana neindiferentiškų. Tie žmonės vykdė tam tikrą Kremliaus, beje, karinio pobūdžio, užduotį. O Jelizaveta Glinka, arba daktarė Liza, kuri laikoma pagrindine auka ir kurią tikimasi vos ne kanonizuoti (beje, tai siūlo tiek bažnytiniai sluoksniai, pavyzdžiui, tėvas Vsevolodas Čaplinas, tiek ir visiškai pasaulietiški sluoksniai, antai, Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento pirmininkas Michailas Fedotovas) seniai yra Kremliaus visuomeninių ryšių – piaro – agentė, iškart dviejų karų: Sirijoje ir Donbase“, – pareiškė jis.
Politologas pažymėjo, kad gedulas dėl žmonių žūties lėktuvo katastrofoje neatima galimybės blaiviai analizuoti, kuo tie žmonės užsiiminėjo.
O užsiiminėjo jie karo propaganda. Ir lėktuvas buvo karinis. Todėl negali būti vienareikšmio požiūrio į tą įvykį ir jo pasekmes. Aš manau, kad visi požiūriai į tą įvykį verti dėmesio ir pagarbos“, – apibendrina Belkovskis.
RF gynybos ministerijos lėktuvas, kuriame buvo Rusijos kariškiai, Aleksandrovo ansamblio artistai ir Rusijos žiniasklaidos atstovai, skridę koncertuoti per Naujuosius metus į Siriją, sudužo gruodžio 25 dieną virš Juodosios jūros. Iš viso lėktuve buvo 92 žmonės, įskaitant Glinką.
2015 metais Glinkos organizacija „Visuomeninė pagalba“ išvežė vaikus iš okupuotos Donecko srities į Rusiją. Organizacijos portale buvo pasakyta, kad nuo 2014 metų ji Rusijoje gydo „sunkiai sergančius ir sužeistus vaikus, nukentėjusius kovinių veiksmų zonoje Ukrainos pietryčiuose“.
Ryšium su tuo Ukrainos Užsienio reikalų ministerija buvo išsakiusi susirūpinimą ir pareiškė, kad bet koks vaikų perkėlimas per Ukrainos valstybinę sieną turi būti vykdomas pagal įstatymus.
Gruodžio 25-osios rytą katastrofą patyrė Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas Tu-154. Lėktuvas turėjo skristi iš Sočio į Hmeimimo oro bazę Sirijoje.
Ši žinia – viena iš labiausiai dabar analizuojamų bei komentuojamų. Nors Rusijos valdžia atmeta galimybę, jog lėktuvas sudužo dėl padėtos bombos, per pastaruosius keliolika metų sukaupta gyvenimiška patirtis vis tik leidžia įtarti Kremlių ir vėl begėdiškai meluojant. Gal Rusijai nenaudinga prisipažinti, jog pražiopsojo rimtą teroro aktą, panašų į kerštą už žudynes Ukainoje arba už bombardavimus Sirijoje?
Kaip bežiūrėsi, o gruodžio 25-osios lėktuvo žūtis – rimtas smūgis Rusijos prestižui. Juk katastrofos metu žuvo daug Rusijos menininkų – propagandistų. Akis bado ir aplinkybė, kad Rusijos dainininkai ir muzikantai skrido į rusų kariškių bombarduotą bei okupuotą Sirijos miestą Alepą. Ten turėjo būti surengtas koncertas, kurį Rusijos valdžia skyrė dėl tūkstančių civilių aukų Alepe kaltiems savo kariams. Tokiuose sugretinimuose lengva įžvelgti Vladimirui Putinui nepalankių simbolių.
Taigi kol kas žinome, kad orlaivis nukrito Juodojoje jūroje praėjus maždaug 20 minučių nuo pakilimo iš Adlerio oro uosto. Nelaimės metu lėktuve buvo 92 žmonės: 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai.
Kas tie, kurie žuvo virš Juodosios jūros? Daugumą keleivių sudarė Dukart Raudonosios vėliavos akademinio dainų ir šokių Aleksandro Aleksandrovo vardo ansamblio dainininkai, įskaitant ir patį vadovą Valerijų Chalilovą.
Ansamblis buvo įkurtas 1928-aisiais – pagal specialų Josifo Stalino įsakymą. Kolektyvas iki šiol tebelaikomas vienu iš pagrindinių buvusios Sovietų Sąjungos bei dabartinės Rusijos muzikinės propagandos įrankių.
Ne veltui šio choro (The Alexandrov Red Army Choir) dar visai neseniai neįsileido Lietuva. Mes nenorėjome, kad mūsų žemėje šie dainininkai ir muzikantai šlovintų mums daug skausmo, žalos ir bėdų atnešusią Raudonąją armiją.
Belieka dar priminti – ansamblio įkūrėjas yra Aleksandras Aleksandrovas, sukūręs mums šiurpą iki šiol keliančią SSRS himno muziką. Ansamblio vadovo sąskaitoje – dainos „Šventasis karas“, „Į žygį! Į žygį!“, „Nenugalima ir legendinė“, kuriose liaupsinama Raudonoji armija, Antrojo pasaulinio karo metais užgrobusi ir prievartavusi pusę Europos.
Negalima pamiršti ir fakto, kad kompozitorius A.Aleksandrovas kūrė net muziką dainoms, kuriose teigiamai vertinama Rusijos agresija Ukrainoje (pavyzdžiui, daina „Mandagūs žmonės“, ji atlikta Kryme iškart po pusiasalio užgrobimo 2014 metų kovo 19–20 dienomis). Tragedijos suvestinėse skelbiama, kad dainos „Mandagūs žmonės“ žodžių autorius Antonas Gubankovas taip pat greičiausiai skrido gruodžio 25-ąją katastrofą patyrusiu lėktuvu.
Pranešama, kad choro vadovas V. Chalilovas drauge skristi kvietė ir liūdnai pagarsėjusį dainininką Josifą Kobzoną (jam draudžiamas įvažiavimas į Europos Sąjungą dėl to, kad pritaria Ukrainos teritorijų okupacijai), kuris oficialiai eina teroristinės organizacijos „Donecko Liaudies Respublika“ garbės konsulo pareigas. Bet J. Kobzonas paskutinę akimirką atsisakė – turėjo išvykti pagal medicininę vizą gydytis.
Kartu su A.Aleksandrovo choru skrido ir devyni Rusijos propagandinių telekanalų atstovai.
Taigi nėra sunku atspėti, kuo ši tragedija skaudi Rusijos prezidentui. Į Juodąją jūrą nukritusiame lėktuve skrido solidi jam ištikimų propagandistų komanda. V.Putinui patogiau visą bėdą dėl nelaimės suversti technikai. Štai kodėl Rusijos gynybos ministerija teroro versiją vadina mažai tikėtina ir mano, kad pagrindine priežastimi vis tik tapo rimtas gedimas (lėktuvas po 20 minučių skrydžio subyrėjo ore; lėktuvo nuolaužos aptiktos netoli Sočio, 1,5-7 km nuo kranto atstumu, 50-70 m gylyje).
O štai Dožd.ru televizija praneša, kad Rusijos slaptoji tarnyba FSB intensyviai tiria teroro akto versiją. Remiamasi leidiniu Fontanka.ru, kuris skelbia, esą FSB intensyviai ieško visų, kurie turėjo galimybę prieiti prie lėktuvo arba net įeiti vidun tiek Maskvos rajone esančiame Čkalovo aerodrome, tiek Adlero oro uoste.
Žinoma, negalima atmesti fakto, kad šio modelio lėktuvai – pasenę. Jie nuo 1994-ųjų jau nebegaminami. Civilinės komercinės avialinijos 1972 metais pradėtais gaminti Tu-154 lėktuvais jau nebesinaudoja. Jais retsykiais teskraido Rusijos kariškiai. Žodžiu, vargu ar būtų galima nustebti sužinojus, kad katastrofą sukėlė rimtas gedimas.
Viena iš labiausiai žinomų Tu-154 katastrofų, iki šiol apgaubtų paslapties skraiste, nutiko 2010 metų balandžio 10 dieną. Tąsyk Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) ir daug šalies politinio elito atstovų skraidinęs šios modifikacijos lėktuvas nukrito prie Rusijos Smolensko. Žuvo visi 96 skridę žmonės. Iki galo nepaneigta versija: lėktuvas specialiai buvo įviliotas į tokias sąlygas, kada kada nelaimė neišvengiama.
Informacijos šaltinis – dozd.ru, fontanka.ru portalai.
Andrėjaus Ilarionovo (Андрей Илларионов) pavardė mūsų skaitytojams jau žinoma. Slaptai.lt į lietuvių kalbą yra išvertęs ne vieną šio analitiko publikaciją, beje, sulaukusią didelio skaitytojų dėmesio.
Tiesiog primename, kad Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Todėl šio mokslininko pastabos – svarbios. Jis asmeniškai pažįsta V.Putiną. Jis galįs paaiškinti Vakarams nesuprantamą V.Putino logiką. Jis galįs numatyti būsimus Kremliaus diktatorius žingsnius.
Šiuo metu A.Ilarionovas dirba Amerikos Kato institute.
Lėktuvo katastrofa ties Smolensku 2010-aisiais metais buvo traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Tačiau dabar, po Vladimiro Putino intrigų Ukrainoje, kyla vis daugiau abejonių, ar avarija, į kurią pateko Lenkijos valdžios lėktuvas, gabenęs dešimtis įtakingiausių Lenkijos politikų ir ministrų, – išties nelaimingas atsitikimas?
Juk nukritus lėktuvui žuvo ne tik Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, bet dar 95 žymūs, įtakingi, patyrę Lenkijos politikos, ekonomikos ir visuomenės veikėjai.
Taip leidinyje The Daily Beast rašo apžvalgininkas Uilas Ketkartas.
Per lėktuvo katastrofą Kazanėje žuvo 50 žmonių, tarp jų ir Tatarstano prezidento sūnus, rašo Il Mondo korespondentas.
Tatarstano aviacijos kompanijos Boeing 737-500 sudužimo leidžiantis tarptautiniame Kazanės oro uoste paslaptis darosi vis tamsesnė. Apie incidentą tebegaunama prieštaringos informacijos, tarp priežasčių neatmetamas ir teroro aktas, tvirtina leidinys. Katastrofoje žuvo FSB vadovas Tatarstane ir respublikos prezidento sūnus.
Prieš dvejus metus, netrukus po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos šalia Smolensko, Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnyba (SKW) sudarė su Rusijos FSB slaptą bendradarbiavimo susitarimą, apie tai neinformavusi nei savo šalies VRM, nei gynybos ministerijos, rašo "Die Presse", remdamasi "Rzeczpospolita".
Sutarties turinys neatskleidžiamas, tačiau turima „neoficialios informacijos“, kad SKW leido FSB darbuotojams gana laisvai veikti Lenkijos teritorijoje. Tai sukėlė „nerimą aukščiausiame vyriausybiniame lygmenyje ir parlamento žvalgybos komitete“, sakoma straipsnyje.
Smolensko tragedijos aidas atsirito ir iki kūrybinių sluoksnių: kino veikėjai, rašytojai ir menininkai ginčijasi, kaip galima atvaizduoti 2010 metų lėktuvo katastrofą meniniame kūrinyje ir ar apskritai verta tai daryti, rašo The New York Times korespondentas Danas Bilefskis.
Keletas žymių lenkų aktorių jau atsisakė filmuotis režisieriaus Antonio Krauzės filme „Smolenskas“, pranešama publikacijoje. Pats 73 metų režisierius būgštauja, kad filmas gali netekti daugelio milijonų valstybinės paramos dėl to, kad jame pateikiama versija prieštarauja oficialiajai.
„Kuo daugiau laiko praeina nuo 2010 metų balandžio 10-osios, kai lėktuvo katastrofoje ties Smolensku žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, jo žmona ir dar 94 žmonės, daugeliui lenkų lėktuvo priežastis vis dar neaiški.
Praėjus trejiems metams po lėktuvo sudužimo tirštame rūke 52 procentai lenkų abejoja, kad lėktuvo keleiviai ir įgula žuvo iš tikrųjų dėl blogo regimumo ir rimtų pilotų klaidų. Tokią išvadą padarė nepriklausomai viena nuo kitos Rusijos ir Lenkijos tyrimo komisijos.
„96-ies žmonių, kartu ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio, žūtis lėktuvo katastrofoje prie Smolensko 2010-ųjų metų balandžio 10-ąją dieną tapo dar vienos katastrofos, tiesa, šiek tiek kitokios, priežastimi, – rašo “Der Spiegel”apžvalgininkas Ulrichas Kriokelis.
Jis taip pat rašo: „Begalė klaidų, padarytų tiriant iš tikrųjų nacionalinę tragediją, kursto sąmokslo teorijos šalininkus, netikinčius oficialiąja versija ir manančius, kad prieš jų prezidentą buvo įvykdytas pasikėsinimas”.
